29 766

Tiek stojančiųjų užpildė prašymus priimti studijuoti į Lietuvos universitetus ir kolegijas, iš jų 20,5 tūkst. vidurinį išsilavinimą įgijo šiemet.

27 757

Tiek stojančiųjų tenkino minimalius reikalavimus, kuriuos norintiems gauti valstybės finansuojamą studijų vietą ar stipendiją nustatė aukštosios mokyklos, švietimo ir mokslo ministrė.

61 proc.

Tiek stojančiųjų pirmuoju pageidavimu rinkosi studijuoti universitetuose.

837

Tiek studijų programų pasiūlyta studijuoti, 56 iš jų naujos.

82

Tiek studijų programų greičiausiai nebus vykdoma, nes jose studijuoti panoro per mažai stojančiųjų.

90 proc.

Tokios dalies pakviestųjų studijuoti universitetuose konkursinis balas viršija 3 balus.

14 146

Tiek pakviesta studijuoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. 10 685 stojantieji gavo kvietimus studijuoti iš savo kišenės mokamose vietose.

1,5 tūkst.

Tiek stojančiųjų pretenduoja į tikslinio finansavimo studijų vietas, pagal valstybės užsakymą.

373

Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų studentų universitetuose susirinko į programų sistemų studijų programą Kauno technologijos universitete. Didžiausią valstybės finansuojamų vietų studentų skaičių (153) iš koleginių studijų surinko taip pat programų sistemų programa Vilniaus kolegijoje.

Šaltinis: LAMA BPO, pagrindinio priėmimo pirmojo etapo duomenys

920 eurų atskaičius mokesčius

Tiek vidutiniškai artimiausiu metu nori uždirbti šiuo metu darbo ieškantys specialistai. Per pusmetį jų lūkesčiai padidėjo 2 proc, nors pernai, įvedus eurą, gyventojai norėjo uždirbti beveik ketvirtadaliu daugiau – jų atlyginimų lūkesčiai nuo 680 pakilo iki 970 eurų.

583,9 euro

Toks 2016 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo vidutinis darbo užmokestis „į rankas“.

1021 eurą atskaičius mokesčius

Tiek per mėnesį nori gauti vilniečiai, kuriems praėjusių metų pabaigoje būtų užtekę 2 proc. mažesnio atlyginimo.

30–39 metų

Tokio amžiaus darbuotojų atlyginimų lūkesčiai yra didžiausi, jie per mėnesį nori uždirbti 1022 eurus. Dar mažai patirties turintys 20–29 metų amžiaus jaunuoliai pageidautų gauti 664 eurų atlyginimą. Vyresni, 40–49 metų amžiaus, gyventojai norėtų uždirbti 970 eurų, o 50–64 metų darbuotojai sutinka dirbti už 842 eurų atlyginimą „į rankas“.

907 eurus

Tiek norėtų uždirbti Kauno gyventojai, tiek pat „į rankas“ kauniečiai norėjo gauti ir 2015 m. pabaigoje

20 proc.

Tokia dalimi, nuo 890 iki 720 eurų, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo atlyginimas, kurį norėtų gauti panevėžiečiai. Klaipėdiečiai savo lūkesčius per pusmetį sumažino 6 proc., iki 915 eurų atlyginimo per mėnesį.

1695 eurų

Tokio didžiausio atlyginimo pirmąjį šių metų pusmetį norėjo IT padalinio vadovai. 1484 eurus norėtų uždirbti architektai, direktoriai pageidautų 1,3 tūkst., programuotojai – 1360, IT sistemų analitikai – 1270 eurų atlyginimo.

33 proc.

Tiek didesni yra vyrų atlyginimų lūkesčiai. Jie per mėnesį norėtų uždirbti 1081 eurą, o moterys – 738 eurus.

Šaltinis: darbo skelbimų portalo „cv.lt“ duomenys

BFL

14 litrų

Tiek absoliutaus alkoholio per metus išgeria 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas.

1

Tokią vietą pagal alkoholio vartojimą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizės duomenimis, užima Lietuva.

14 proc.

Tiek gyventojų alkoholio vartoja kas savaitę.

0,2 litro

Pernai tiek mažiau, palyginti su 2014 m., išgėrė Lietuvos gyventojas.

732 žmonės

Tiek pernai mirė dėl alkoholio vartojimo.

50

Tiek įvairių ligų sukelia alkoholis.

10,4 tūkst.

Tiek ištirtų nusikalstamų veikų 2015 m. padarė neblaivūs asmenys.

67 proc.

Tokią dalį kai kurių kaimo parduotuvių apyvartos sudaro prekyba alkoholiu.

0,9 proc.

Tiek 2015 m., palyginti su 2014 m., pabrango alkoholiniai gėrimai.

5,2 proc.

Tiek 2015 m. atpigo alus.

8 proc.

Tiek pabrango vermutas.

26,8 mln. dekalitrų

Tiek alaus, populiariausio Lietuvoje alkoholinio gėrimo, 2015 m. parduota Lietuvos mažmeninės prekybos vietose ir maitinimo įmonėse.

3,6 mln. dekalitrų

Tiek 2015 m. Lietuvos mažmeninės prekybos vietose ir maitinimo įmonėse parduota spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio).

5,8 mln. dekalitrų

Tiek 2015 m. Lietuvos mažmeninės prekybos vietose ir maitinimo įmonėse parduota vyno ir fermentuotų gėrimų.

BFL

Žmonės sugrįžta į teatrus, koncertus, muziejus ir koncertų sales.

17

Tiek procentų daugiau žiūrovų pernai, palyginti su 2014 m., sulaukė šalies teatrai.

6,6

Tiek tūkstančių spektaklių pernai parodyta Lietuvos teatruose.

13

Tiek tūkstančių daugiau klausytojų pernai, palyginti su 2014 m., lankėsi koncertuose.

74

Tiek koncertų mažiau pernai surengė šalies koncertinės organizacijos.

9

Tiek procentų didesnes pajamas pernai, palyginti su 2014 m., surinko šalies kino teatrai.

1,2

Tiek kartų vienas Lietuvos gyventojas 2015 m. vidutiniškai lankėsi kino teatruose.

4

Tiek procentų daugiau lankytojų pernai, palyginti su 2014 m., sulaukė šalies muziejai.

363

Tiek tūkstančių lankytojų pernai sulaukė šalies muziejų lyderis – Trakų istorijos muziejus.

Šaltinis: Statistikos departamentas

BFL

600 eurų – tokia suma už toną miltų, rinkoje kainuojančių kone perpus mažiau, nepasirodė per didelė į „auksinių miltų“ skandalą pakliuvusiai Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (ŽŪMPRRA).

Kai kurių produktų, kuriuos ŽŪMPRRA nupirko varguoliams, kainoraštis ir skliausteliuoserealios jų kainos internetinėje maisto prekių parduotuvėje:

1,57 Eur/kg – makaronai (1,18 Eur/kg)

5,10 Eur/kg – greitai paruošiama avižų košė (1,44 Eur/kg)

2,06 Eur/kg – sausainiai (1,81 Eur/kg)

3,20 Eur/kg – mėsos konservai (1,94 Eur/kg)

3,80 Eur/kg – sausi pusryčiai (2,86 Eur/kg)

0,88 Eur/kg – ryžių kruopos (0,69 Eur/kg)

0,49 Eur/kg – miežinės kruopos (0,40 Eur/kg)

12,5 mln. eurų – tokia, 15min.lt duomenimis, yra ŽŪMPRRA jau sudarytų sutarčių vertė (neskaičiuojant miltų).

76,5 mln. eurų – tiek 2014–2020 m. ES skyrė Lietuvai, kad užtikrintų pagalbą labiausiai skurstantiems gyventojams.

178 – prieš tiek dienų, 2015 m. rugpjūčio 19 d., Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė kyšininkavimu įtariamus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovus – vyriausiąjį vadovės patarėją Žilviną Putramentą ir buvusią direktorę Rasitą Kraujalytę-Noreikienę (ji nebedirbo nuo 2015-ųjų birželio). Ž.Putramentas 2012-aisiais kartu su dar dviem Nacionalinės kredito unijos vadovais buvo įtariamas iššvaistęs per 7 mln. eurų, todėl du mėnesius praleido už grotų, tačiau ši bio­grafijos detalė nesutrukdė jam dirbti valstybės tarnyboje.

Lietuvos gyventojų piniginės pilnėja
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 2305 Lt, o atskaičius mokesčius – 1784 Lt. Palyginti, su ankstesniu ketvirčiu, bruto darbo užmokestis visame šalies ūkyje padidėjo 2,3 proc., o palyginti su pernai metų trečiuoju ketvirčiu – net 6,2 proc.
Labiausiai darbo užmokestis didėjo transporto priemonių ir įrangos gamybos (13,7 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (10 proc.), statybos (5,2 proc.), baldų gamybos, augalininkystės ir gyvulininkystės bei drabužių siuvimo srityse po (4,7 proc.).
Didžiausią vidutinį mėnesinį darbo užmokestį gauna finansų ir draudimo atstovai. Jų alga 1,8 karto didesnė už šalies vidutinį darbo užmokestį.
Priešpaskutinį 2013 m. ketvirtį gyventojai turėjo 28 mlrd. 496 mln. Lt santaupų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, lietuvių santaupos sumažėjo, tačiau palyginti su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu – padidėjo (tuo metu gyventojai turėjo 27,5 mlrd. Lt santaupų).

Maža infliacija
2013 m. lapkritį metinė infliacija sudarė 0,4 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnė nei 2012 m. metinė infliacija lapkričio mėnesį. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, taip pat alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų pabrangimas bei ryšių ir transporto prekių bei paslaugų atpigimas. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 1 proc.
2013 m. lapkričio mėnesį, palyginti su 2012 m. lapkričiu, valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos sumažėjo 0,7 proc., o rinkos kainos padidėjo 0,6 proc.

Užsienio prekybos balansas – su dar didesniu minusu
Metų pradžioje Lietuvoje veikė 65,5 tūkst. įmonių (mažų ir vidutinių). 2013 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies įmonių pelningumas padidėjo 2 proc.
2013 m. trečiąjį ketvirtį parduotos pramonės produkcijos apimtis to meto kainomis siekė 17,88 mlrd. Lt, tai yra, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcijos parduota tik 0,1 proc. daugiau.
Palyginti su pirmaisiais dviem šių metų ketvirčiais, trečiąjį ketvirtį gerokai padidėjo eksportas – iki 21,6 mlrd. Lt. Bet tuo pat metu dar labiau didėjo importas – iki 24 mlrd. Lt. Todėl užsienio prekybos balansas dar suprastėjo ir paskutinį metų ketvirtį sudarė minus 2,36 mlrd. Lt. Pernai metais trečiąjį ketvirtį užsienio prekybos balansas taip pat buvo neigiamas, bet siekė minus 1,7 mlrd. Lt.

Regionai sensta ir tuštėja, Vilniuje greit gyvens trečdalis šalies gyventojų
Negalutiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 2 mln. 950 tūkst. gyventojų, kitaip tariant, per pastarąjį ketvirtį jų sumažėjo maždaug 5,3 tūkst. Beje, šiuo metu šalyje 1,6 mln. moterų ir 1,36 mln. vyrų. Taigi tūkstančiui vyrų tenka 1171 moteris.
Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Nuo 2001 iki 2012 m. iš Lietuvos vien oficialiai emigravo 471,6 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 70 proc. emigrantų, prieš išvykdami iš Lietuvos, nedirbo vienus metus ir ilgiau. Kas trečias emigrantas buvo 20–29 metų, kas penktas – 30–39 metų amžiaus, o kas aštuntas buvo vaikas iki 14 metų.
Vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė dabar yra 68,4 metų, o moterų – 79-eri metai. Pastaraisiais metais 65,1 proc. moterų ir 47,7 proc. vyrų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, 21,5 proc. vyrų ir 17,1 proc. moterų – nuo piktybinių navikų. Nuo vadinamųjų išorinių mirties priežasčių, tai yra įvairių nelaimingų atsitikimų ir savižudybių, miršta 13,5 proc. vyrų ir 4,5 proc. moterų.
Vyrų „deficitas“ imamas justi amžiaus grupėje nuo trisdešimties metų: štai mažiausioje, tai yra vaikų iki ketverių metų, amžiaus grupėje tūkstančiui berniukų tenka 955 mergaitės, 25–29 metų amžiaus grupėje tūkstančiui vaikinų tenka 975 merginos, o 30–34 metų amžiaus grupėje tūkstančiui vyrų jau tenka 1005 moterys, 35–39 metų amžiaus grupėje – 1061 moteris. Sulaukus amžiaus vidurio, tai yra 50–54 metų, tūkstančiui vyrų tenka 1151 moteris, o dar po dešimties metų, 60–64 metų amžiaus grupėje – jau 1378 moterys, 70–74 metų amžiaus grupėje – net 1756 moterys.
Pastaruoju metu Lietuvoje šimtui santuokų tenka penkiasdešimt ištuokų. Vidutinis pirmą kartą besituokiančių moterų amžius – 26,7 metų, o vyrų – 29 metai. Vidutinis gimdančių moterų amžius – 29-eri metai, o pirmą vaiką gimdžiusių moterų vidutinis amžius – 26,6 metų. 10,5 tūkst. vaikų, arba maždaug kas trečias naujagimis, gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos.
Priešpaskutinį šių metų ketvirtį darbą turėjo 1 mln. 468 tūkst. gyventojų, o 160 tūkst. buvo bedarbiai. Daugiausiai bedarbių esama kaimiškose vietovėse. Beje, kaime gyvena 33,1 proc. visų gyventojų, o net 27 proc. visų šalies gyventojų 2013 m. gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kokios prekės ir paslaugos 2013 m. rudenį brango labiausiai
(2013 m. rugsėjį, palyginti su 2012 m. rugsėju)
Produktas / paslauga    Pabrango, proc.
Daržovės ir bulvės    10,9
Vandentiekis ir kt. paslaugos    5,6
Atostogų išvykos    5,1
Būsto nuomos mokesčiai    4,3
Duona ir grūdų produktai    3,3
Būsto priežiūra ir remontas    3
Viešbučiai, kavinės, restoranai    2,9
Namų ir sodo įrankiai bei įrenginiai    2,9
Žuvys ir jų produktai    2,3
Transporto paslaugos    2,2
Pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai    2

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kokių prekių apyvarta labiausiai padidėjo ir kokių – labiausiai sumažėjo
(2013 m. III ketvirtį, palyginti su 2012 m. III ketvirčiu)
Prekė    Apyvarta padidėjo, proc.
Motociklų ir jų atsarginių dalių pardavimas    96,7
Medicinos ir ortopedinių prekių prekyba    44,7
Baldų, apšvietimo, įrangos prekyba    27,5
Užsakomoji prekyba paštu / internetu    21,7
Žaidimų ir žaislų pardavimas    21,5
Telekomunikacijų įrangos prekyba    17,3
Transporto priemonių atsarginių dalių prekyba    14,1
…
Kompiuterių ir jų įrangos prekyba    –10
Tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba    –16,8
Gėrimų prekyba spec. parduotuvėse    –29,7

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kas uždirba daugiausiai
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 m. III ketvirtį
Sritis    Alga, Lt
Finansų ir draudimo veikla    4189
Elektros, dujų ir garo tiekimas    3255
Informacija ir ryšiai    3625
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla    2912
Viešasis valdymas ir gynyba, privalomas socialinis draudimas    2825
Kasyba ir karjerų eksploatavimas    2777
Vandens tiekimas ir vandens valymas    2407
Apdirbamoji gamyba    2313
Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas    2277
Transportas ir saugojimas    2220
Nekilnojamojo turto operacijos    2173
Švietimas    2170
Statyba    2147

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Apie Lietuvą skaičiais

2013-uosius ir namų ūkiai, ir verslas baigia gana optimistiškai. Tiesa, jei analizuotume statistinius duomenis, didžiulių pokyčių nematytume, tad optimizmas – vis dar nedrąsus. Priešpaskutinį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 32,16 mlrd. Lt. Taigi realus BVP augimas, palyginti su pernai metų tuo pačiu ketvirčiu, siekė 2,3 proc. Tai lėmė pramonės ir paslaugų augimas: statybos – 14 proc., nekilnojamojo turto – 3,8 proc., prekybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo – 3,4 proc., informacijos ir ryšių – 0,8 proc., apdirbamosios gamybos – 0,5 proc.
Namų ūkių vartojimo išlaidos išaugo 6 proc. Vadinasi, esame drąsesni ir saugesni dėl ateities. Įdomu tai, kad ne maisto prekių apyvarta per šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,5 proc., o maisto prekių – 5,2 proc.
Pamažu drąsa grįžta ir investuotojams. Priešpaskutinį metų ketvirtį investuota 4,55 mlrd. Lt, tai yra 16 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiausiai investuojama į administravimo ir aptarnavimo (80,6 proc.), švietimo (70,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo (69,4 proc.), statybos (46,1 proc.), transporto ir saugojimo (28,9 proc.), nekilnojamojo turto sritį (20,4 proc.).
Per metus bedarbių šalyje sumažėjo 25,9 tūkst., per ketvirtį – 12,2 tūkst. Daugiausiai darbuotojų šiuo metu dirba prekybos (164,87 tūkst.), apdirbamosios gamybos (158 tūkst.) ir švietimo srityje – (129,5 tūkst.).
Šiemet taip pat akivaizdžiai buvo matomas ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) didėjimas. Trečiąjį šių metų ketvirtį TUI siekė 42,4 mlrd. Lt, arba 14 360 Lt, skaičiuojant vienam gyventojui. Daugiausiai užsieniečiai Lietuvoje šiemet investavo į apdirbamąją gamyba – 24,6 proc., finansų ir draudimo veiklą – 21,8 proc., nekilnojamąjį turtą – 12,3 proc., prekybą – 11 proc., informacijos ir ryšių paslaugas – 9 proc.
Iš visų užsienio šalių daugiausiai šiemet Lietuvoje investavo Švedijos kapitalas – 22,5 proc. visų TUI, taip pat Lenkijos – 10,7 proc., Vokietijos – 10 proc., Nyderlandų – 8,7 proc., Norvegijos – 6,2 proc.
Lietuvos įmonės į užsienį trečiąjį šių metų ketvirtį investavo 6 mlrd. 469 mln. Lt. Daugiausiai mūsų verslininkai investavo Nyderlanduose (23,7 proc. visų TUI), Kipre – 13,5 proc., Latvijoje – 11,4 proc., Lenkijoje – 7 proc., Rusijoje – 5,5 proc., Jungtinėje Karalystėje – 5,4 proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Darbo birža, “Sodra”

4865
Tiek kūdikių Lietuvoje gimė šiemet sausio ir vasario mėnesiais. Tai 90-ia daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

746 tūkst.
Tiek vaikų Lietuvoje buvo 2005 m. Dabar jų tėra 610 tūkst.

7305
Tiek žmonių sausio ir vasario mėnesiais mirė. Tai 121 žmogumi daugiau nei atitinkamu 2011-ųjų laikotarpiu.

41 tūkst.
Vidutiniškai tiek žmonių Lietuvoje per metus miršta. O gimsta tik 34 tūkstančiai.

1 metai
Per pastarąjį dešimtmetį tiek pailgėjo vidutinė tikėtina tiek vyrų, tiek moterų gyvenimo trukmė.

6903
Tiek žmonių deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos per pirmuosius du šių metų mėnesius. Tai 1778 asmenimis mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

2834
Tiek asmenų per du mėnesius į Lietuvą imigravo. Tai 1468 žmonėmis daugiau nei 2011 m. sausio ir vasario mėnesiais.

86 proc.
Tiek imigravusiųjų į Lietuvą sudaro grįžę (reemigravę) Lietuvos piliečiai.

48
Tiek porų šiemet per du mėnesius susituokė daugiau nei pernai per sausį ir vasarį.

182
Tiek porų daugiau šiemet išsiskyrė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

19,2 tūkst.
Tiek porų pernai Lietuvoje susituokė. O išsiskyrė 10,3 tūkst. porų.

1,507 mln.
Tiek šiuo metu Lietuvoje gyvena vyrų.

1,737 mln.
Tiek dabar mūsų šalyje gyvena moterų.

Šaltinis: Statistikos departamentas