Šių metų liepos 16 dieną įvyko „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Baltosios bangos“ organizuojama diskusija su ekspertais „Kokio skaidrumo nori Lietuvos verslas?“ Diskusijos metu buvo pristatyta pasaulinė antikorupcijos praktika ir verslo skaidrumo tyrimas. Po diskusijos su ekspertais ir įdomių pranešimų buvo įteikti pažymėjimai 5 įmonėms, prisijungusioms prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“.

„Vis daugiau Lietuvos įmonių jungiasi prie skaidraus verslo iniciatyvos, o tai rodo, kad neskaidriam verslui mūsų šalyje veikti tampa vis sudėtingiau“, – sako „Baltosios bangos“ Tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė. Pasak jos, aktyvūs veiksmai, bendros pastangos ir įkvepiantys pavyzdžiai didina verslininkų dėmesį verslo skaidrumu ir skatina jų sąmoningumą.

Nuo šiol „Baltosios bangos“ skiriamaisiais ženklais galės didžiuotis bendrovės „Aga“, „Ekononovus“, „Vesiga“, „Litnobiles“ ir „Hesi group“. Įgydamos „Baltosios bangos“ ženklą įmonės viešai pareiškia, kad jos nemoka nelegalių atlyginimų, skaidriai vykdo viešuosius pirkimus, moka mokesčius ir prisiima atsakomybę dėl skaidraus verslo vykdymo.

„Mokesčių mokėjimas ir nuosekli politika užtikrina jautriausių valstybės grandžių gyvybingumą. Juk darželiai, mokyklos, senelių namai ir kitos valstybės įstaigos taip pat naudojasi ir verslo teikiama nauda“, – teigia „Aga“ tiesioginių pardavimų direktorius Albinas Dabrovolskas. Jo teigimu, skaidrumas privataus verslo įmonėms svarbus tuo, kad leidžia rinkos dalyviams konkuruoti vienodomis sąlygomis.

„Džiaugiamės prisijungę prie „Baltosios Bangos“, nes manome, kad tik skaidrus verslas gali kurti ilgalaikę sėkmę ir teikti pasitenkinimą, klientams, darbuotojams bei vadovams. Vadovaudamiesi šiuo principu, dedame visokeriopas pastangas ir siekiame, kad ateityje Lietuvoje būtų tik skaidrios įmonės“, – sako „Ekonovus“ generalinis direktorius Alvydas Danyla.

„Dievo įsakymas „nevok“ turėtų galioti ne tik tikintiems žmonėms, bet ir visiems dirbantiems, o ypač kuriantiems. Verslas taip pat yra kūryba, o „Daumantų“ pagardų gamintojams svarbiausia vertybė – sąžiningumas“, – teigia bendrovės „Vesiga“ direktorius Saulius Grinkevičius. Jo manymu, tie, kas neskaidriai moka mokesčius ar kitais neteisėtais būdais bando kurti verslą, apvagia visuomenę, o labiausiai – save.

„Baltoji banga“ – tai įmones ir organizacijas, remiančias skaidrią ir atsakingą verslo praktiką iniciatyva, šiandien jungianti daugiau nei 40 Lietuvos įmonių, tarp jų TEO LT, Rimi Lietuva, Omnitel, VSA Vilnius, Energetikų mokymo centras, Traidenis ir daugelį kitų. Šios įmonės deklaruoja skaidrią darbo užmokesčio politiką, skaidriai dalyvauja konkursuose ir viešuosiuose pirkimuose, moka mokesčius pagal LR numatytus įstatymus. Kviečiame prisijungti naujus narius!

Dreams time

Sąžiningas verslas raginamas prisidėti prie šešėlinės ekonomikos ir korupcijos mažinimo bei prisijungti prie iniciatyvos “Baltoji banga”. Tikimasi, kad ateityje skaidrios įmonės iš valstybinių institucijų galės tikėtis tam tikrų nuolaidų ir bus atleidžiamos nuo avansinio pelno mokesčio ar turės pirmenybę dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose.

Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėta apie verslo aplinkos Lietuvoje gerinimą, atsakingos ir skaidrios verslo veiklos skatinimą bendradarbiaujant su valstybės institucijomis bei verslo bendruomene.

Pasak asociacijos “Investors’ Forum” vykdomosios direktorės, projekto “Baltoji banga” tarybos pirmininkės Rūtos Skyrienės, 2007-aisiais įkurtame judėjime dalyvaujančios bendrovės prisiima atsakomybę atsakingai ir skaidriai vykdyti veiklą bei skatinti savo verslo partnerius skaidriai atsiskaityti su savo darbuotojais: nemokėti atlyginimų “vokeliuose”, sąžiningai laikytis įstatymų ir mokėti numatytus mokesčius, skaidriai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – nepapirkinėjant jų organizatorių ir vertinimo komisijos narių, nesinaudojant nelegaliomis finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis siekiant savo pranašumo prieš kitus dalyvius.

“Kelerių metų patirtis rodo, kad ilgalaikis Mokesčių inspekcijos ir “Baltosios bangos” projekto bendradarbiavimas skatina pasitikėjimą tarp valstybės institucijų, verslo ir visuomenės, tokiu būdu padedant kurti tvarią valstybės ateitį. “Baltoji banga” yra projektas, kuris savyje nešė dvi užduotis: kad skaidrėtų verslas, verslas suprastų, kad skaidrumas yra ir konkurencinis pranašumas. Kita dalis buvo, kad visuomenė suprastų, kad ne tik pigiausia prekė yra geriausia, tai yra, kad, jeigu pirksiu kontrabandinę prekę, pirksiu iš verslininko, kuris neatsiskaito su savo darbuotojais, reiškia, mano šalies biudžetas negaus tam tikros dalies pajamų”, – sakė R. Skyrienė.

“Baltosios bangos” projekto metu populiarinamas ir naudojamas tokio paties pavadinimo ženklas, kuriuo ženklinama produkcija, paslaugų paketai ar kita informacija. Panašios atsakingo verslo iniciatyvos pasaulyje jau egzistuoja seniai.

Šią savaitę Valstybinė mokesčių inspekciją (VMI) mini pasitikėjimo telefono 1882 penkerių metų sukaktį. VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, per šį laikotarpį buvo sulaukta per 12 tūkst. 200 gyventojų pranešimų apie galimai daromus mokestinius pažeidimus: atlyginimus “vokeliuose”, nelegalaus darbo atvejus, mokesčių slėpimą bei kitus finansinius nusikaltimus.

“Tai iškreipia verslo sektorių – sąžiningai savo veiklą vykdančios įmonės negali lygiai konkuruoti su tomis, kurios, siekdamos pranašumo savo veikloje, daro mokestinius nusižengimus ir taip įgauna pranašumą sąžiningų įmonių atžvilgiu. Dėl šios priežasties sąžiningi verslininkai patys praneša apie savo veiklos srityje mokesčius vengiančius mokėti verslininkus”, – kalbėjo A. Klerauskas.

VMI duomenimis, per visą pasitikėjimo telefono gyvavimo laikotarpį gaunamų pranešimų skaičius vidutiniškai siekia 200. Daugiausiai informacijos pasitikėjimo telefonu pateikia trijų didžiųjų šalies miestų gyventojai, o pagal telefonu suteiktą informaciją daugiausiai finansinių nusižengimų per penkmetį nustatyta pramonės gamybos ir prekybos, statybos ir statybinių medžiagų, pramogų ir poilsio, verslo sektoriuose.

R. Skyrienės vertinimu, skaidrų verslą propaguojančioms įmonėms galėtų būti taikomos tam tikros privilegijos – įmonės galėtų nemokėti avansinio pelno mokesčio ar turėtų pirmenybę dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose. Tarp siūlymų ir idėja, jog VMI šioms įmonėms darytų paslaugas, kurias atlieka tik didiesiems mokesčių mokėtojams.

“Valstybinės institucijos daro per mažai veiksmų, kurie parodytų, kad verslui būti sąžiningu tikrai apsimoka ir verta. Dėl to vis dar tikimės, kad “Baltosios bangos” ženklas taps patikimumo ženklu viešuosiuose pirkimuose. Manome, turime pasiūlymą Finansų ministerijai, kad galbūt “Baltosios bangos” įmonės narės būtų atleistos nuo avansinio pelno mokesčio mokėjimo, iš tiesų, kad būtų kažkokia apčiuopiama nauda, nes tik tokiu atveju šis judėjimas sulauks palaikymo iš įmonių ir daugiau jų prisijungs”, – kalbėjo projekto “Baltoji banga” narė, SDG bendrovės personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Jasienė.

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė valstybės sistemoje sako matanti didelį poslinkį link skaidrumo.

Komentuodama kaimyninės Latvijos prezidento Valdžio Zatlero sprendimą inicijuoti parlamento paleidimą siekiant “vieną kartą padėti tašką nedidelės žmonių grupės savavaliavimui” Seimo pirmininkė pabrėžė, kad oligarchinės sistemos susiformavimas ir įtaka yra visų posovietinių valstybių problema.

“Mes, kaip ir kitos posovietinės, bet dabar jau Europos Sąjungos narės, 50 metų buvome tos politikos dalis. Tos tendencijos – oligarchinės – logiška, būdingos ne tik Latvijai, Lietuvai, bet visoms posovietinėms valstybėms, ir tai tikrai yra didelė problema”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

Vis dėlto Lietuvoje ji teigė matanti teigiamų poslinkių, nors sovietmečiu susiformavusį mentalitetą, jog iš valstybės vogti – galima, jos žodžiais, pakeisti sunku.

“Tikrai drįsčiau pasakyti – Lietuvoje šia linkme aš matau teigiamų poslinkių, čia norėčiau paminėti viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų tarnybą. Kad ir prieš keletą metų mes turbūt net nelabai žinojome, kas čia per institucija. Ar buvo viešai skelbiama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba užprotestavo ar pasakė, kad tai yra neteisingas, neskaidrus pirkimas, sustabdė? Dabar ištisai girdime – su labai menkais pajėgumais ji dirba tikrai efektyviai”, – sakė I. Degutienė.

“Jei paskaičiuotume, kokie milijardiniai srautai valstybės pinigų, tai tikrai šioje srity šiandien yra postūmis, padaryta nemažai. Aišku, dar nepakankamai, bet pasistūmėjome į priekį”, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Ji taip pat sakė pastebinti, jog aktyviai ir efektyviau dirba Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

“Gerokai suaktyvėjo STT darbas. Pažiūrėkite, kiek dabar įvairių lygių pareigūnams per pastaruosius porą metų iškelta bylų”, – sakė I. Degutienė.

R.Žylius: Viešųjų pirkimų tarnyba skelbs, kaip perkančiosios įmonės vadovybės kontroliuoja viešųjų pirkimų procesą

“Lygiai taip pat, kaip vadovas šiandien yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, to paties norime pasiekti su viešaisiais pirkimais. Kad ne komisijos pirmininkas, ne komisija, o įstaigos vadovas būtų už juos atsakingas”, – dienraščiui “Verslo žinioms” sakė naujasis ūkio ministras Rimantas Žylius.

Ministras nepritaria, kad Viešųjų pirkimų tarnyba būtų pavaldi Seimui. “Kontrolės funkcija galėti būti daugiau nepriklausoma, bet kitos išvardytos funkcijos turėtų priklausyti Ūkio ministerijos pavaldumui”, – mano ministerijos vadovas.

Jis žada tęsti pirmtako (dėl privačių ir viešųjų interesų supainiojimo iš posto atsistatydinusio Dainiaus Kreivio- BNS) pradėtus darbus, tačiau tam greičiausiai sieks ir didesnių pajėgų, ir geresnio jų finansavimo.

“Svarbiausi dalykai, kuriems skirsiu daug asmeninio dėmesio, – sąžininga konkurencija, verslo sąlygų, verslo aplinkos skaidrinimas, smulkiojo verslo administracinės naštos svorio pakeitimas, nes dabar ta pati našta daug sunkiau slegia būtent smulkųjį verslą. Toliau bus tęsiama viešųjų pirkimų reforma ir valstybės įmonių valdymo pertvarka. Prie pagrindinių temų priskirčiau kontroliuojančiųjų institucijų pertvarką”, – prioritetines sritis įvardijo R.Žylius.

Pasak ministro, labai svarbus, bet taip pat iki galo neįgyvendintas dalykas yra dviejų datų nustatymas: t. y., kad visi verslą reguliuojantys teisės aktų pasikeitimai įsigaliotų lapkričio 1-ąją arba gegužės l-ąją, o nuo teisės akto pasirašymo dienos iki įsigaliojimo turi praeiti ne mažiau nei 3 mėnesiai.

Jis informavo, kad vykdant valstybės įmonių pertvarką, jų nuosavybės ir reguliavimo atskyrimas bus įgyvendinamas kitu būdu – ministerijų viduje: “Įmonės pasiliks jų srityje, o kokiu būdu bus atskirtos įmonių funkcijos, pateiksime dabar rengiamose nuosavybės teisių įgyvendinimo gairėse. Valstybės įmonių nuosavybės funkcijos nebus centralizuotos”, – sako ministras.

R.Žylius iki darbo Ūkio ministerijoje dirbto tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje “Hewlett-Packard” bei dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje “Metasite”, 2000-2001 metais buvo premjero patarėjas informacinės visuomenės plėtros klausimais, 2001-2002 metais – Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, jog ministerijos sudaryta tyrimų komisija aiškinsis, ar elektros gamybos įmones valdančiai bendrovei “Lietuvos energija” priklausanti Lietuvos elektrinė skaidriai prekiavo elektra.

“Yra sudaryta darbo grupė, kuri tirs skaidrumą – ar viskas “Lietuvos energijoje” (daroma – BNS) pagal teisės aktus, atitinka visus skaidrumo ir etikos reikalavimus”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, atliekant tyrimą bus bendradarbiaujama su specialiosiomis tarnybomis.

“Sudarant komisiją, mes raštu kreipėmės, siūlėme ir Generalinei prokuratūrai, ir Specialiųjų tyrimų tarnybai į komisijos sudėtį savo atstovus. Jie, laikydamiesi valdžių atskyrimo principo, atsisakė, jie pasakė, kad tiesiogiai tame tyrime dalyvauti negali, tačiau domėsis tyrimu ir glaudžiai bendradarbiaus”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Socialdemokratų frakcijos Seime kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, ar Lietuvos elektrinė nespekuliavo, pirkdama elektrą iš Baltarusijos ir vėliau ją parduodama kaip savo.

Ministras prisiminė ir “nemalonią”, jo žodžiais, istoriją apie tariamą Kruonio hidroelektrinės (HAE) nuomininką. “Lietuvos energija” ne kartą neigė socialdemokratų skleidžiamą informaciją, kad du Kruonio HAE blokai yra išnuomoti Rusijos bendrovei “Inter RAO JES”.

“Yra gautas jau ne anoniminis skundas – dėl to skundo yra sudaryta tyrimo komisija”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Pasak jo, atsakymai, ar viskas buvo skaidru, bus gauti kitąmet.

Ekonomikos komiteto nariai Birutė Vėsaitė ir Rimantas Sinkevičius anksčiau teigė įtariantys, kad Lietuvos elektrinė galimai nusikalstamai perpardavinėja elektrą – esą įmonė pigiau perka ir po to brangiau parduoda elektrą.

Elektrą “Lietuvos energija” perka kiekvieną dieną pagal pigiausią pasiūlymą per biržą iš Rusijos energetikos milžino “Inter RAO” grupei priklausančios bendrovės “Inter RAO Lietuva” arba importuoja iš Baltarusijos, Estijos ar Latvijos.