Šiuo metu Lietuvoje nė vieno veikiančio televizoriaus neturi 4 proc. namų ūkių, o teiginys “aš nežiūriu televizoriaus” tampa vis populiaresnis.

“Kažkada buvo madinga televiziją žiūrėti, dabar kita mada – daugelis tvirtina jos nežiūrintys, tačiau paklauskite taip tvirtinančių žmonių, kaip jiems, atrodė atakos Maidane, ir jie jums viską detaliai nušvies. Tiek to nežiūrėjimo”, – atlaidžiai šypteli televizijos senbuvė žurnalistė Edita Mildažytė.
Vis dėlto ji pripažįsta, kad televizijos reportažai šiandienos vartotoją vis dažniau pasiekia virtualiomis formomis internete ar išmaniajame telefone.
“Mano pačios vaikai neturi televizoriaus ir jiems jo nereikia kaip prietaiso, nes jie žino, kur guli juos dominanti informacija. Taigi nebėra poreikio makaluotis po visus televizijos kanalus. Tenka pripažinti – jaunoji karta išties atsisveikina su televizija, o televizininkai dirba vidurinės ir senosios kartos žiūrovams”, – konstatuoja ne vieną televizijos projektą prodiusuojanti pašnekovė.
E.Mildažytės teigimu, postmodernizmo amžius šiandien jau leidžia kiekvienam norinčiajam sudaryti televizijos programą pačiam, o televizijos laidų nebebūtina žiūrėti televizijos transliacijų metu, daugelis jas peržiūri tada, kai turi laiko, pasiėmę iš mediatekų. Kita vertus, nepaisant to, kaip televizija žiūrima (tradiciškai namie per televizorių ar internete), poreikis kurti kokybišką turinį išlieka.
Deja, būtent jo šiandien labiausiai ir pasigenda Lietuvos televizijų kanalus įsijungiantys žiūrovai.
Remiantis naujausiais duomenimis, dėl pigių ir bukinančių pramogų bei atstumiančio smurto nuo televizorių ekranų kasmet pasitraukia vis didesnis procentas išsilavinusių žmonių (dar ne taip seniai Lietuvos televizijos tenkinosi 27 proc. televizijos žiūrovų, o šiandien šis skaičius besiekia 15 proc.), o ekspertai jau netolimoje perspektyvoje prognozuoja dar mažesnę tradicinę televizijos žiūrovų auditoriją.
“Neabejotinai Lietuvos televizijos žiūrovų ir ateityje mažės. Tai susiję su keliomis priežastimis: viena jų ta, kad mūsų televizijos nerodo iniciatyvos ir nedidina kokybės reikalavimų, kita neatsiejama ir nuo technologinio šuolio. Televizija vis labiau transformuojasi ir artėja prie internetinių technologijų. Tradicinė televizija miršta drauge su vyresniąja žiūrovų karta, nes jaunimas jau nebeturi įprastų televizijos vartojimo įgūdžių”, – įžvalgomis apie šiandieninės televizijos transformacijas dalijasi Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą
kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m

Skaitmeninę televiziją už 2,486 mln. litų Lietuvoje populiarins didžiausia šalies ryšių su visuomene kompanija “Publicum” kartu su grupės įmone “Publicum Media” ir agentūromis “VIP Viešosios informacijos partneriai” bei “Ad love”.

“Šiuo metu rengiame sutartį”, – BNS sakė susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Agentūros turės sugalvoti, kaip Lietuvoje populiarinti skaitmeninę televiziją, bei tai įgyvendinti. Turės būti sukurta interneto svetainė, nemokama pagalbos linija, laidos televizijoje ir radijuje, informaciniai pranešimai, išplatinta reklama įvairiuose žiniasklaidos kanaluose.

Konsorciumas iš penkių konkurso dalyvių Susisiekimo ministerijai pasiūlė mažiausią kainą. Ministerija iki gruodžio pradžios laukė agentūrų paraiškų, o Viešųjų pirkimų tarnyba patikrinusi pirmadienį leido Susisiekimo ministerijai tęsti pirkimo procedūras.

Tarp perėjimą prie skaitmeninės televizijos norinčių reklamuoti agentūrų buvo dar keturi konsorciumai: “IC Baltic” su “Media House” (pasiūliusi 2,791 mln. litų kainą), “Idea Prima” su “Not perfect” (3,647 mln. litų), “Antikos stilius” su “Gaumina” (3,983 mln. litų) ir “Piar”, “Be tabu ir Ko” bei “Trendmark” (4,010 mln. litų).

Trys mažiausią kainą pasiūlę konsorciumai ministerijai dar turėjo pagrįsti “neįprastai mažas kainas”, rašoma Viešųjų pirkimų tarnybos vertinime.

Agentūros populiarins skaitmeninę televiziją per žiniasklaidos priemones, išskyrus televizijos reklamą. Anot M.Čerkausko, dėl televizijos šiuo metu vyksta kitas konkursas – po keturis pasiūlymus lapkritį pateikė nacionalinės ir regioninės televizijos ir šiuo metu vertinami jų pasiūlymai su siūlomu reklamos laiku.

Reklamai televizijoje ketinama skirti dar apie 5,5 mln. litų Europos Sąjungos lėšų.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje iš 622,4 tūkst. mokamos televizijos abonentų 260,065 tūkst. žiūrėjo skaitmeninę televiziją. 100 namų ūkių teko 18,8 mokamos skaitmeninės televizijos abonentų.

Išjungti analoginę antžeminę TV ir pereiti skaitmeninės Lietuva planuoja 2012-ųjų spalio 29 dieną. Vyriausybė yra pritarusi tam, kad dar 34 mln. litų būtų skirti kompensuoti dalį skaitmeninės televizijos įrangos išlaidų mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Seimo Informacinės visuomenės komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas siūlo paankstinti perėjimo prie skaitmeninės televizijos datą ir perkelti ją iš 2012 metų rudens į vasarą.

“Tai laikas, kuomet televizijos žiūrimumas yra vienas aktyviausių, todėl daug tikslingiau analoginę televiziją būtų išjungti vasarą, pavyzdžiui, liepos 1-ąją”, – ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia komiteto vadovas.

V.Grubliauskas perėjimą į skaitmeninės televizijos transliacijas siūlo išbandyti viename regione. Pasak parlamentaro, toks eksperimentas užtikrintų sklandesnį perėjimą prie skaitmeninių televizijos transliacijų.

Bandomasis analoginio televizijos signalo išjungimas viename Lietuvos regione, pasak V.Grubliausko, galėtų būti atliktas 2011 metais: “Tai galėtų operatyviai suteikti informacijos apie galimus trikdžius ir sistemos klaidas”.

V.Grubliauskas premjero Andriaus Kubiliaus ir susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio paprašė informacijos, kaip rengiamasi pakeisti analoginį televizijos signalą skaitmeniniu.

“Stebėdami, kaip prie skaitmeninio televizijos signalo pereina mūsų kaimynai latviai, galime analizuoti jų padarytas klaidas ir geriau pasirengti šiam procesui”, – sako parlamentaras.

Jo nuomone, tam, kad procesas vyktų sklandžiai, būtų galima paskirti vieną atsakingą instituciją, kartu su kuria periodiškai galėtų posėdžiauti ir visų pagrindinių proceso dalyvių komitetas.

“Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad Lietuvos gyventojai sulauktų reikiamos informacijos bei pagalbos spendžiant iškilsiančius techninius klausimus, pavyzdžiui, kaip prijungti skaitmeninės televizijos priedėlius ar antenas”, – sako V.Grubliauskas.

Dabar numatyta perėjimo prie skaitmeninės televizijos data – 2012 metų spalio 29-oji.

Jis taip pat siūlo televizorių, skirtų tik analoginės televizijos transliacijoms, pardavėjai būtų įpareigoti suteikti aiškią informaciją apie tai, kad senos kartos televizijos imtuvams nuo 2012 metų, perėjus prie skaitmeninės televizijos, bus būtini specialūs priedai.

Liko mažiau negu dveji metai iki Vyriausybės patvirtinto antžeminės analoginės televizijos išjungimo termino – 2012 metų spalio 29 dienos. Dabar antžeminę skaitmeninę televiziją jau gali matyti beveik visi Lietuvos gyventojai. Šiuo metu antžeminės skaitmeninės stotys veikia 29 Lietuvos miestuose. Žiūrovai gali matyti net 14 nemokamų televizijos programų – 12 Lietuvos transliuotojų rengiamų programų ir dvi retransliuojamas programas– “BBC World News” ir “TVP Polonia”, tai yra žymiai daugiau nemokamų programų negu kaimyninėse valstybėse ir daugelyje kitų Europos šalių.

Mokamos antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugas teikia du retransliuotojai. Visoje Lietuvoje TEO LT, AB savo abonentams siūlo 26 mokamų programų paketą ir papildomai Vilniaus miesto abonentams – 3 raiškiosios televizijos programas. Vilniuje taip pat veikia UAB “Balticum TV”, kuri savo abonentams siūlo 9 mokamų antžeminių skaitmeninių televizijos programų paketą. Pagal 2010 m. sausio mėn. gyventojų apklausą antžemine skaitmenine televizija naudojosi apie 10 % Lietuvos gyventojų.

Diskutuojant apie perėjimo prie antžeminės skaitmeninės televizijos terminus pasigirsta įvairių nuogąstavimų, kad nebelikus antžeminės analoginės televizijos, nežinia kokias programas galės matyti Lietuvos žiūrovai ir kokios įrangos reikės norint žiūrėti skaitmeninę televiziją, kiek tai kainuos, ar bus nemokamų programų ir kt.

Norime pabrėžti, kad tie gyventojai, kurie dabar naudojasi kabelinės televizijos, MDTV, IPTV, palydovinės televizijos ar kitos mokamos abonentinės televizijos paslaugomis, neturėtų nerimauti, nes perėjus prie antžeminės skaitmeninės televizijos visas programas galės žiūrėti kaip ir iki šiol, jiems nereikės jokios kitos papildomos įrangos.

Minėti klausimai labiau aktualūs antžeminės analoginės televizijos žiūrovams. Nors šios televizijos žiūrovų skaičius sparčiai mažėja, tačiau vien analoginę antžeminę televiziją vis dar žiūri nemaža gyventojų dalis, ypač kaimo vietovių gyventojai.

Televizijos žiūrovai, nuogąstaujantys, kad po 2012 metų nematys nemokamų TV programų, turėtų žinoti, kad ir po 2012 metų jie galės nemokamai žiūrėti 12 antžeminių skaitmeninių televizijos programų, kurios ir dabar yra transliuojamos nemokamai: “Lietuvos televizija” (LTV), “LTV2″, “TV3″, “TV6″, “LNK”, “TV1″, “LIUKS!” “INFO TV”, “BTV”, “Sport1″, “Balticum televizija”, “Lietuvos ryto.tv”. Tačiau norint matyti šias nemokamas programas su buitine antena, reikia įsigyti naujo modelio plačiaekranį televizorių su įmontuotu antžeminės skaitmeninės TV imtuvu, palaikančiu MPEG-4 glaudinimo standartą arba antžeminės skaitmeninės televizijos priedėlį (Set-top-box).

Vyriausybė jau yra numačiusi mažas pajamas gaunančioms šeimoms kompensuoti antžeminės skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo išlaidas. Vyriausybė patvirtino “Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programą”, kurioje nustatyta, kad antžeminės skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos (set-top-box) įsigijimo išlaidos gyventojams turėtų būti kompensuojamos per pusę metų iki antžeminės analoginės televizijos išjungimo datos.