Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat kalbama apie interneto spartos svarbą. Tačiau šiandien tai reiškia kur kas daugiau nei megabitų skaičių per sekundę. Tai galimybė taupyti laiką, gauti gausybę informacijos, operatyviai atlikti užduotis, tiksliai planuoti veiklą bei sužinoti pačias paskutines naujienas apie aktualiausius pasaulio įvykius.
Remiantis populiariausio interneto spartos matavimo tinklo „Speedtest.net“ duomenimis, Lietuva antra pasaulyje pagal duomenų gavimo spartą (32,69 Mb/s). Greičiausiu internetu Lietuvoje, minėtos svetainės duomenimis, naudojasi sostinės gyventojai (37,11 Mb/s).
„Speedtest.net“ skaičiai rodo, jog sparčiausią internetą vilniečiams tiekia viena pažangiausių ir didžiausią patirtį turinčių Lietuvos IT bendrovių „Penki kontinentai“. Jai priklausantis „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ jau daugiau nei dešimtmetį diegia sostinėje šviesolaidinį „Skynet“ tinklą ir siūlo įvairių telekomunikacijų paslaugų: itin spartų internetą „Skynet“ (1 Gb/s), interaktyviąją IP televiziją, IP telefoniją, būsto saugos sprendimų.
UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ savo klientams siūlo ne tik itin didelės spartos interneto paslaugas, bet ir interaktyviąją IP televiziją – viena iš pažangiausių, perspektyviausių ir sparčiausiai populiarėjančių televizijos rūšių. Be daugybės TV kanalų, IP televizija siūlo patrauklių papildomų galimybių: išsinuomoti ir pamatyti norimą filmą, sekti įvykius ir bendrauti su draugais socialiniame tinkle „Facebook“ TV ekrane, pasirinkti norimą programą, balsuoti už patikusį šou dalyvį ar tiesiog išsakyti savo nuomonę apie tai, kad rodoma ekrane.
Jau nuo š. m. vasario mėnesio bendrovė „Skynet“ IPTV klientus kviečia naudotis 4–os kartos grafine TV vartotojo sąsaja, kuri visas IPTV funkcijas padės valdyti dar paprasčiau ir patogiau. Verta paminėti ir kitą atnaujintos sąsajos išskirtinumą – tai didelės raiškos, arba HD (angl. High–definition), kokybė. „Skynet“ IPTV – lyderė pagal HD bei 3D kanalų skaičių, tad pasiūlyti savo klientams HD kokybės sąsają – profesionalumo ir pagarbos klientui įrodymas.
„Skynet“ tinklo kurimui ir atnaujinimui naudojama itin pažangi ir patikima ilgametės bendrovės partnerės „Cisco Systems“ įrangą, leidžiančią užtikrinti kokybiškas paslaugas ir pasiūlyti vis didesnę interneto spartą.
UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, interneto ir duomenų perdavimo paslaugų teikėja „Skynet“ privatiems klientams nuo gegužės pradžios siūlo naudotis interneto, IP televizijos ir WEB televizijos paslaugomis už itin patrauklią kainą. Pasirinkusieji tokią galimybę ne tik sutaupys, bet ir galės naudotis kitomis paslaugomis be papildomų mokesčių.
Daugiau informacijos apie paslaugas ir naujuosius pasiūlymus – tinklalapyje http://www.skynet.lt/Namams/Internetas/Akcijos/Nezvejok-greitesnio-nerasi/

Neseniai Vilniuje baigėsi didžiausių pasaulio informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijų dėmesio sulaukęs renginys „Open IPTV Forum“, kuriame buvo aptartos vadinamosios asmeninės, arba ateities, televizijos  perspektyvos.

Ne taip seniai galėjome džiaugtis tuo, kad organizacija „FTTH Council Europe“ trečius metus iš eilės Lietuvai skyrė pirmą vietą pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. O dabar mūsų šalyje net keturias dienas viešėjo tokių kompanijų, kaip „Cisco“, „Motorola“, „Gemalto“, „Ericsson“, „Sony“, „Philips“, „Huawei“, atstovai, kuriuos vienija tarptautinė organizacija „Open IPTV Forum“ (IPTV – internet protocol television).
Dar įdomiau tai, kad net ir šiame, galima sakyti, elitiniame telekomunikacinių technologijų ir paslaugų teikėjų klube neapsieinama be Lietuvos atstovų. Kaip teigė „Open IPTV Forum“ vadovai, Vilnius jų konferencijai pasirinktas todėl, kad itin daug iniciatyvų šios organizacijos veikloje rodo 2011 m. jos nare tapusi lietuviška IT bendrovė – įmonių grupė „Penki kontinentai“.
Jau pasibaigus „Open IPTV Forum“ simpoziumui, šios organizacijos rinkodaros vadovas Darrenas J.Vogelis teigė šiame renginyje išgirdęs pakankamai naudingų dalykų iš kolegų, atstovaujančių tokioms kompanijoms, kaip „Sony“, „Gemalto“ ar „Ericsson“, tačiau pabrėžė, jog tai, ką pristatė „Penki kontinentai“, išties yra IPTV ateitis.
„Kiek girdėjau, – tęsė D.J.Vogelis, – šiais metais jūsų šalies laukia perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, o tai neabejotinai sukels rūpesčių eiliniams gyventojams ir padidins konkurenciją tarp telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių. O juk IPTV naudotojai yra savotiškai aukščiau viso šio „vargo“ – jie savo televiziją gauna internetu ir gali ją matyti tiek TV ekrane, tiek kompiuterio monitoriuje, tiek planšetiniame kompiuteryje.

IT milžinai mokosi iš Lietuvos

Iš tiesų, šiandien daugelis žmonių, nuolat girdėdami apie įvairius ekonominius sunkumus, matydami Lietuvą kaip įvairių politinių intrigų šalį, kuri vis dar yra prie silpnesnių Europos Sąjungos valstybių, net nesusimąsto, kad esama sričių, kuriose mes, pasirodo, pirmaujame ir kuriose mūsų rekomendacijomis vadovaujasi bei mūsų pasiūlytas inovacijas diegia didžiausios tarptautinės kompanijos.
„Open IPTV Forum“ simpoziume dalyvavęs šios organizacijos prezidentas dr. Nilo Mitra, kompanijoje „Ericsson“ einantis technikos direktoriaus pareigas, taip pat teigė esąs itin patenkintas renginio kokybe. „Čia Vilniuje mes tikrai priėmėme daug naudingų sprendimų, susijusių su „Open IPTV Forum“ atvirumu mažesnėms kompanijoms, sukūrėme techninę darbo grupę, kuri rūpinsis IPTV technologijų standartizacija, – teigė N.Mitra. – Mūsų organizacijai su kolegų iš Lietuvos pagalba pirmą kartą pavyko įgyvendinti tiesioginę renginio transliaciją internetu, pasitelkiant didelės raiškos vaizdo kameras, ką jau kalbėti apie tai, kokių IPTV inovacijų pristatė Lietuvai simpoziume atstovavusi įmonė. Šiandien mes be nuostabos kalbame apie tokius dalykus, kaip „Google Maps“, „Facebook“, „YouTube“, „Picasa“, RSS, žaidimai TV ekrane, tačiau „Penkių kontinentų“ siūlomos galimybės į tą pačią terpę įkelti, pvz., „IPTV banking & retail“ paslaugų paketą, e.medicinos, e.švietimo, e.vyriausybės ir t.t. paslaugas yra visiškai naujas žingsnis vadinamosios asmeninės televizijos link. Iš esmės tai savotiškos simbiozės tarp televizoriaus ir kompiuterio sukūrimas, kuris, išvydus naujos kartos grafinę vartotojo sąsają, pristatytą čia, Vilniuje, atrodo visiškai realus. Sunku net įsivaizduoti, kad keliais savo televizoriaus pulto ar išmaniojo telefono mygtukais galima TV ekrane valdyti savo banko sąskaitą, apmokėti komunalines sąskaitas, kurias jums automatiškai parengia ir išsaugo „Smarthouse“ sistema, tačiau olegos iš Lietuvos parodė, jog tai įmanoma.“
Žinoma, tokie terminai, kaip FTTH (angl. fiber to the house – terminas, nusakantis šviesolaidinio interneto tiekimo būdą), IPTV daugeliui žmonių gali pasirodyti painūs ir sunkiai suprantami. Tačiau šiuolaikinis pasaulis gyvena būtent technologiniu ritmu, pagal kurį tai, kas vakar atrodė nauja ir neįtikėtina, šiandien jau yra pasenę. Tokių pavyzdžių apstu aplink mus, pabandykime, pvz., bent jau prisiminti, kokiais mobiliaisiais telefonais kalbėjome prie dešimtmetį ir kokia tai buvo retenybė. O kas šiandien darosi šiame sektoriuje? Daugelis jau net pamiršo įprastus mygtukus…
Todėl šiandien, kai skundžiamės, kad turime sunkumų ir esamę neva atsilikę kai kuriose mums įprastose, kasdienėse gyvenimo srityse, nepamirškime, jog pačioje dinamiškiausioje terpėje, kurioje gyvena šiuolaikinis pasaulis, – IT ir telekomunikacijų srityje Lietuvos atstovai neužleidžia pirmaujančių pozicijų.

Užsiauginti savo vartotojus siekiantys planšetinių kompiuterių kūrėjai pasiūlo vis naujų aplikacijų vaikams, kai kurias jų skirdami net kūdikiams. Pavyzdžiui, vien „Apple“ „iTune“ asortimente yra daugiau nei septyni šimtai vaikams skirtų aplikacijų. Dalis jų pristatomos kaip edukacinės, lavinančios tam tikrus mažylių įgūdžius ir gebėjimus, tarkime, mažylių rankų ir akių koordinaciją.
JAV žurnalas „Time“ teigia, kad „iPad“ planšetiniai kompiuteriai tapo šių dienų skaitmeninėmis auklėmis, nes tėvai žino, jog šis modernus prietaisas tikrai atitrauks jų nenuoramų dėmesį bent kelioms minutėms. Tačiau ką sako specialistai: leisti ar neleisti patiems mažiausiems naudotis planšetiniais kompiuteriais?
Dėl televizijos pediatrai kategoriški: vaikams iki dvejų metų televizoriaus žiūrėti nereikėtų. Pastebėta, kad tokių vaikų kalbos įgūdžiai vystosi lėčiau, be to, jie neretai patiria miego sutrikimų. Tuo tarpu tokių tyrimų, kurie parodytų, kad planšetiniai kompiuteriai mažiesiems žalingi, kaip skelbia Amerikos pediatrų akademija, dar nėra atlikta.
Garsi amerikiečių pediatrė ir knygų apie vaikų auklėjimą autorė Tanya Altmann sako, kad jei planšetinis kompiuteris irgi naudojamas tik kokiems nors vaizdeliams žiūrėti, tuomet turėtų galioti tos pačios rekomendacijos, kaip ir dėl TV žiūrėjimo. Tačiau ji neatmeta galimybės, kad kai kurios interaktyvios aplikacijos mažiesiems gali būti net vertingos. „Tam tikrais atvejais aplikacijos yra tiesiog naujos žaidimų, kuriuos mes žaidėme būdami vaikai, versijos: pavyzdžiui, paspaudi ant karvės ir ji mūkia “mū”, – teigia amerikiečių pediatrė T.Altmann.
Tačiau kitas amerikiečių specialistas, Vaikų sveikatos centro Sietlo vaikų ligoninėje vadovas dr. Dimitri Christakis papildo, kad įprastinius žaislus imituojančios aplikacijos turi mažesnį lavinamąjį poveikį nei „realūs“ žaislai. Jis turi omenyje aplikacijas, kurios atkartoja „Lego“ ir kubelių dėliojimą. „Vaikai turi išmokti, kaip tai veikia realiame pasaulyje“, – teigia D.Christakis.
Taigi ekspertai nelinkę rekomenduoti planšetinių kompiuterių kūdikiams. Na, o kalbant apie kiek ūgtelėjusius vaikus, užsienyje jau yra atlikta keletas tyrimų, kurie liudija „skaitmeninių auklių“ naudai: pavyzdžiui, „iPhone“ aplikacija vaikams „Martha Speaks“ (Kalba Marta) per dvi savaites iki 31 proc. praplėtė ja besinaudojusių 3–7 metų vaikų žodyną.

Galimybes kitąmet atsisakyti analoginės televizijos ir sklandžiai pereiti prie skaitmeninės kanalų transliacijos lems ne tik efektyvi komunikacija ar priedėlių subsidijos, bet ir žmonių sąmoningumas bei savalaikis rūpestis savo TV įranga, teigia ekspertai.

Tyrimai rodo, kad maždaug pusė kitąmet skaitmenine televizija pradėsiančių naudotis šeimų dėl finansinių motyvų ir technologinių žinių trūkumo ketina laukti iki paskutinių dienų. Todėl 2012 metų spalio 29 dieną jų televizorių ekranai užtems, o susidoroti su tūkstančių klientų antplūdžiu antenų montuotojams ar TV paslaugų teikėjams gali užtrukti daugiau nei keletą savaičių.

TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovo Nerijaus Ivanausko teigimu, tokie tyrimų rezultatai aiškiai signalizuoja, jog šiuo metu vykstanti visuomenės informavimo kampanija apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos turi būti iš esmės modifikuota, ji turėtų raginti imtis veiksmų jau dabar.

„Lietuvoje pasirinkta itin nepalanki analoginės televizijos išjungimo data – spalio pabaigoje žmonės ilgėjančius vakarus dažnai leidžia prie ekranų, o kaimo vietovėse lipti ant stogų ir keisti antenas gali būti itin nepalankios oro sąlygos“, – teigė N. Ivanauskas.

SIC rugsėjį atlikto tyrimo duomenimis, analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje žiūri 29 proc. namų ūkių – maždaug 350 tūkst. šeimų. Daugelis jų gyvena kaimiškose vietovėse – jose televiziją tokiu būdu žiūri beveik pusė žiūrovų. Maždaug pusė jų skaitmenine televizija ketina pradėti naudotis tik kitų metų spalį ar tada, kai analoginė TV jau bus išjungta.

Didžiuosiuose miestuose analoginės antžeminės televizijos atsisakė jau beveik keturi penktadaliai šeimų.

SIC tyrimo duomenimis, jau 94,7 proc. Lietuvos gyventojų žino tai, kad kitąmet bus pereinama nuo nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos. Per metus jų padaugėjo maždaug 5 procentiniais punktais. Tyrimo duomenimis, dauguma apklaustųjų – maždaug 44,6 proc. – išjungus analoginę TV, planuoja rinktis mokamos TV operatoriaus paslaugas

Didžiausia pasaulyje internetinės prekybos kompanija “Amazon.com” rengiasi pristatyti naują idėją – skaitmeninę elektroninių knygų biblioteką.

Jau dabar šios kompanijos atstovai derasi su leidėjais dėl teisių už abonentinį mokestį leisti skaitytojams elektronines knygas ne tik nusipirkti, bet ir išsinuomoti.
Tiesa, leidėjai šiuo sumanymu nėra sužavėti – jie baiminasi, kad galimybė knygą išsinuomoti sumažins knygų paklausą ne tik internetinėje erdvėje, bet ir knygynuose. Tačiau ekspertai tikina, kad elektroninės bibliotekos vis tiek yra neišvengiama ateitis – esą lygiai taip pat kadaise buvo priešinamasi prekybos spausdintomis knygomis perkėlimui į internetinę erdvę, o vėliau – knygų leidybai elektroniniu formatu.
Beje, pati kompanija “Amazon.com” skaitmeninės bibliotekos idėjos nekomentuoja, taip pat neatskleidžia, koks būtų abonentinis mokestis bibliotekos “lankytojui”. Dar neaišku ir tai, ar internetines knygas nuomotis galėtų tik “Amazon” kompanijos knygų skaityklę “Kindle” turintys vartotojai, o gal šios knygos būtų prieinamos ir “iPad” ar “Nook” turėtojams.
Vis dėlto specialistai prognozuoja, kad “Amazon” biblioteka bus panaši į jau senokai veikiantį didžiausią pasaulyje internetinį filmų ir TV laidų įrašų nuomos punktą “Netfix” ar muzikos nuomos portalą “Spotify”, kurių vartotoju gali tapti bet kuris abonentinį mokestį susimokėjęs registruotas vartotojas.

Kitų metų rudenį Lietuvoje bus išjungta antžeminė analoginė televizija, ją visiškai pakeis skaitmeninė televizija. Tačiau televizijų žiūrimumo tyrimai išliks tokie patys, kaip ir prieš dešimtmetį – jiems atlikti ir toliau bus naudojami TV metrai.
“Dabartiniai TV metrai turi papildomą modulį, kuris leidžia atpažinti skaitmeninį signalą. Technologiškai klausimas yra išspręstas, mes jau dabar fiksuojame skaitmeninės TV žiūrovus, darysime tai ir toliau, sistema išliks tokia pati”, – patvirtina rinkos tyrimų bendrovės “TNS Lt” projektų vadovė Renata Mackevičienė. “TNS Lt” yra vienintelė televizijos žiūrimumą fiksuojanti bendrovė Lietuvoje.
Nors tyrimas išliks toks pat, televizijų reitingai turėtų kisti. Kaip rodo praėjusiais metais analoginę televiziją išjungusių Estijos ir Latvijos pavyzdžiai, populiarieji kanalai išliks lyderiais, tačiau varžydamiesi su keliskart išaugusiu konkurentų skaičiumi, dalį auditorijos atiduos mažesnėms televizijoms.
Didesnių reitingų viliasi ir “Lietuvos ryto” televizija, anksčiau viešai išreiškusi nepasitikėjimą “TNS Lt” duomenimis. “Labai laukiame perėjimo prie skaitmeninės televizijos, į ją orientavomės iš pat pradžių kurdami televiziją. Tikimės, kad tai atsispindės ir mūsų žiūrimumo reitinguose. Anot dabartinių duomenų turime 4 proc. auditorijos, tačiau esame įsitikinę, kad iš tikrųjų šis skaičius siekia bent 6 proc.”, – teigia “Lietuvos ryto” televizijos rinkodaros direktorius Paulius Skučas.
Šiuo metu TV metrai yra integruoti į 550 televizorių, kuriuos žiūri apie 1050 respondentų visoje Lietuvoje. Pagal jų duomenis sudaromi žiūrimumo reitingai, esantys pagrindiniu rodikliu televizijų reklamos davėjams. Maksimali tyrimo paklaida, kai neišskiriama konkreti tikslinė grupė – 3 proc.
Pagal dabartinę statistiką, liepą didžiausią auditorijos dalį iš Lietuvos televizijų turėjo TV3 (18,4 proc.), LNK (15,3 proc.) ir LTV (10,7 proc.).
TV metrai šiuo metu naudojami 33-ijose iš 36-ių Europos šalių, kuriose televizijos žiūrimumas yra matuojamas. Perversmą galėtų sukelti internetinės televizijos plėtra. Ši televizija leidžia fiksuoti kiekvieną žiūrovą individualiai, tačiau kol kas Lietuvoje ja naudojasi tik apie 5 proc. namų ūkių.

Du trečdaliai šalies gyventojų šiuo metu faktiškai pasiruošę Lietuvos perėjimui prie skaitmeninės televizijos ir 2012 m. jiems šis procesas neturėtų sukelti rūpesčių.

Kompanijos “Socialinės informacijos centras” atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 69 proc. šalies gyventojų šiuo metu naudojasi kabelinės, palydovinės ir antžeminės skaitmeninės TV paslaugomis arba žiūri televiziją internetu, tad analoginės televizijos signalo išjungimas jiems neturėtų būti aktualus.

“Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų teigiamai vertina perėjimą prie skaitmeninės televizijos, o beveik kas antras namų ūkis jau dabar turi STV transliavimui būtiną įrangą,” – pažymėjo susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Palankiausiai perėjimą vertina didmiesčių gyventojai, kurie jau dabar žiūri skaitmeninės televizijos programas. Analoginė antžeminė televizija neabejotinai yra apskričių centrų ir mažesnių miestų vienas iš pagrindinių televizijos priėmimo būdų, todėl bus siekiama, kad apie pokyčius sužinotų kuo daugiau Lietuvos gyventojų ir spėtų tinkamai jiems pasiruošti.

Susisiekimo ministerija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą projektą, kuriuo siekiama informuoti gyventojus apie perėjimą prie skaitmeninės TV ir padėti pasiruošti šiems pokyčiams. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei 95 proc. Lietuvos gyventojų jau yra girdėję apie laukiančius pokyčius ir absoliuti dauguma, 96 proc., žino, kad norint žiūrėti skaitmeninę TV, būtina įsigyti arba atitinkamą televizorių, arba skaitmeninės TV priedėlį.

Tyrimas parodė, jog apie analoginės TV keitimą skaitmenine daugiau buvo girdėję vyrai, aukštąjį išsilavinimą turintys, 30–39 metų ir vyresnio amžiaus asmenys. Įdomu, kad net 89 proc. namų šeimininkių ir 53 proc. pensininkų žino apie laukiančius techninius televizijos pokyčius.

Tyrimo duomenimis, kas trečias namų ūkis šiuo metu techniškai dar nėra pasiruošęs perėjimui prie STV. Kai kurie iš jų turi finansinių priežasčių, todėl Vyriausybė yra numačiusi mažiausias pajamas turinčioms šeimoms kompensacijas skaitmeninės televizijos techninei įrangai įsigyti.

“Žmonės, jau žiūrintys skaitmeninę TV, neabejotinai pastebėjo jos privalumus – kokybiškesnį vaizdą ir garsą, galimybę vietoj 5–6 lietuviškų analoginės televizijos kanalų matyti nuo 10 iki 14 lietuviškų skaitmeninės TV kanalų”, – pažymėjo viceministras.

Iki 2012 m. spalio 29 dienos siekiant skatinti technologinį progresą bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, bus išjungti televizijos transliavimo analoginiu signalu siųstuvai ir visoje šalyje pereita prie skaitmeninės televizijos formato.

Viena didžiausių Lietuvoje kabelinės televizijos, interneto ir telefonijos paslaugų tiekėjų “Viginta”, gavusi leidimą už 15 mln. litų įsigyti su bendrovės “C gates” ženklu paslaugas teikiančius “Kabelinius ryšių tinklus”, akimirksniu išaugo į antrą (buvo ketvirta) pagal dydį mokamos televizijos paslaugų teikėją Vilniuje.

“Vigintos” generalinis direktoriaus Pauliaus Dambrausko vertinimu, pirmoje vietoje Vilniuje yra “Vinita”, valdanti 39 proc. rinkos (turi apie 71 tūkst. abonentų) , “Vigintai” kartu su “C gates” tenka apie 28 proc. rinkos, “Teo” – maždaug 14 proc., o toliau rikiuojasi kiti paslaugų teikėjai, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Viginta” ir “C gates” abi kartu Vilniuje dabar turi apie 55 tūkst. abonentų. “Viginta” planuoja į tinklo atnaujinimą sostinėje investuoti 7 mln. litų.

Konkurentai skirtingai vertina, kokią įtaką šis sandoris turės sostinės televizijos rinkai.

Daugiausia abonentų sostinėje turinti “Init” įmonių grupei priklausanti “Vinita” spėja, kad po šio sandorio dar padidės spaudimas mažinti kainas, esą “Viginta” jau dabar vilniečiams siūlo paslaugas kone už savikainą, “Teo” didelių permainų nesitiki.

“Init” generalinis direktorius Paulius Živatkauskas prognozuoja, kad per artimiausius porą metų “Viginta” bus parduota, nes vienas jos savininkų – SEB investicinis fondas -paprastai nelaiko įmonių akcijų ilgiau nei 5-7 metus. “Todėl “Vigintai” svarbu ne finansai, o kuo didesnis klientų skaičius ir rinkos dalis, tikintis ateityje parsiduoti už didesnę kainą”, – mano P. Živatkauskas, pasak kurio žemų kainų politika – tai kitų įmonių nualinimas ir dirbtinis paslaugos vertės numušimas.

Pasak “Init” vadovo, didžiausias sukrėtimas ir persiskirstymas televizijų laukia kitąmet, kai šalis išjungs analoginę televiziją.

“Init” buvo viena iš įmonių, pretendavusių įsigyti “C gates”. P. Živatkauskas neslepia, kad jei pasitaikys patrauklus pasiūlymas, “Init” nepraleis progos įsigyti kabelinės TV bendrovių.

Šešias įmones jungianti “Init” grupė visoje Lietuvoje dabar turi 120 tūkst. kabelinės televizijos paslaugų abonentų.

Prieš keletą metų Vyriausybei nusprendus 2012-aisiais Lietuvoje nuo analoginės televizijos pereiti prie skaitmeninės, tai atrodė itin negreitai įvyksiantis pokytis. Tačiau laikas bėga sparčiai, ir štai sulaukėme metų, kuriais turėsime atlikti didžiąją dalį perėjimo prie skaitmeninės TV darbų.

Naudotis jau gali visi

Pradėkime nuo gerų žinių. Iš esmės visi Lietuvos gyventojai jau šiandien gali naudotis skaitmenine televizija. Net ir gyvenantys atokiose vietose, toliau nuo miestų ir daugiabučių jų namų kvartalų, gali naudotis skaitmenine antžemine televizija. Dešimtys televizijos paslaugų teikėjų konkuruoja itin aktyviai – mažiausias mėnesio mokestis už paslaugas jau nebesiekia ir 10 litų.

Konkurencijos ir technologijų pažanga lėmė, kad daugelis mūsų galime pasirinkti iš kelių paslaugų teikėjų – konkuruojama kanalų gausa, raiškiosios televizijos galimybėmis ar įvairiomis papildomomis paslaugomis, apie kurias dar prieš keletą metų buvo galima skaityti tik teoretikų straipsniuose.

2010 metų vasarą TEO užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, analoginę TV “su sniegeliu” žiūrėjo trečdalis, arba 35 proc. Lietuvos gyventojų. Miestuose, vaizdžiai tariant, reikalas bemaž jau išspręstas – 24 proc. vartotojų bežiūrėjo analoginę TV. Kitokia situacija kaimų vietovėse, kur analoginę TV tebežiūrėjo 60 proc. visų vartotojų. Tai reiškia, kad “skaitmena”, prie kurios Lietuvoje numatoma galutinai pereiti 2012 metų vasarą, dar pernai tapo masiniu reiškiniu, masiškai vartojama paslauga.

Taigi darbas daugiau negu įpusėtas, beliko jį tvarkingai baigti. Jeigu valstybės institucijos, koordinuojančios procesą, tinkamai pasinaudos turimais ištekliais ir sutelks juos socialiai remtiniems gyventojams informuoti ir padėti TV priedėliais, esu tikras, kad visa kita sėkmingai išspręs TV įrangos ir paslaugų teikėjai rinkos pagrindais.

Gerai suplanuoto ir viešojo–privataus bendradarbiavimo principu besiremiančio perėjimo prie skaitmeninės TV svarbą puikiai demonstruoja Estijos pavyzdys. Itin nedidelis finansine išraiška, tačiau sklandžiai suplanuotas ir įgyvendintas projektas tapo pavyzdžiu visai Europai. Net ir dažniai Lietuvoje aptarinėjamo priedėlių kompensavimo iš esmės neprireikė. Žmonės patikėjo skaitmeninės televizijos pranašumais ir patys įsigijo vos kelis šimtus litų tekainuojančius naujos kartos televizorius.

Televizija 2.0: kas laukia žiūrovo?

Prasidėjusi kaip ūkinis ar technologinis pokytis, kuriuo siekiama atlaisvinti analoginės televizijos užimamus dažnius, jau šiandien technologijos iš esmės keičia vakaro prie televizoriaus leidimo būdą. Keisis ir televizijų veiklos modeliai, bus koreguojamos reklamos ir žiniasklaidos tyrimų rinkos.
Jeigu reikalai klostysis kaip turėtų, galima prognozuoti, kad 2014 m. tipinis lietuvio vartojamų TV paslaugų paketas turėtų atrodyti maždaug taip:
– 150 TV kanalų, iš jų 20 – raiškiosios TV (HDTV) kanalų,
– mažosios–bendruomeninės (pomėgių bendruomenių, giminių, kaimynų) TV kanalas,
– filmotekos kataloge – per 3000 filmų,
– TV turinio valdymo funkcijos: galimybė stabdyti ir “prasukti” TV laidas ir filmus (išskyrus tiesiogiai transliuojamas), žiūrėti anksčiau transliuotą turinį (vakar dienos TV), įsirašyti jį,
– dalyvavimas TV eteryje (klausimų ir komentarų pateikimas, balsavimas, videoskambučiai į studiją),
– videotelefonija per TV,
– namų sistemų ir įrengimų valdymas per TV.
Reziumuojant perėjimo prie skaitmeninės TV proceso rezultatus, galima drąsiai sakyti, kad mes visi – ir vartotojai, ir TV turinio kūrėjai, ir TV signalų siuntėjai – per artimiausius metus pereisime prie televizijos, kuri skatins mąstyti, veikti, dalyvauti ir, be abejo, kurti.

Televizorius + internetas

Kas toliau? Norint pažvelgti į televizijos ateitį nuodugniau ir plačiau, atidžiau apžiūrėkime mūsų namų televizorių. Visų pirma, sparčiai gerėja TV aparatų atkuriamo vaizdo raiška ir spalvų kokybė. Jau šiandien parduotuvėje sunkiai rasime naują televizoriaus imtuvą, kuris neturėtų raiškiosios televizijos (HD) formato. Tai yra didžiulis žingsnis ir prielaida, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje daugelis bus pasirengę priimti raiškiuosius televizijos kanalus. Raiškioji televizija artimoje ateityje taps privalomu standartu, ir šuolį nuo standartinės prie raiškiosios TV galima prilyginti nebent perėjimui nuo nespalvotosios prie spalvotos TV.

Tačiau svarbiausia, kad šiandien televizoriaus ateitis nebeįsivaizduojama be simbiozės su kompiuteriu, tiksliau, be sąsajos su internetu. Dabar nelengva nustatyti, o gal ir ne taip svarbu, kam ir kada pirmam šovė į galvą sujungti du pagrindinius XX a. elektronikos prietaisus: televizorių ir kompiuterį. Svarbu, kad šią iniciatyvą iš rinkos greitai pasigavo TV prietaisų gamintojai. Jie buvo visiškai teisūs – vartotojai šią naujovę pasitiko išskėstomis rankomis: beveik 10 mln. JAV namų ūkių jau turi prie interneto jungiamus televizorius. Europoje jie sparčiausiai prigijo Nyderlanduose ir Švedijoje, o tarp ketinančiųjų tokius įsigyti – lyderiai yra italai ir lenkai.

Prognozuojama, kad po dvejų trejų metų apie 80–90 proc. visų televizorių bus prie interneto jungiami televizoriai (dabar jie sudaro apie 30 proc.). Televizorius taip pat vadinamas neabejotinu lyderiu namų vaizdo ir garso elektroninių prietaisų grupėje pagal tai, kokiu greičiu ir kokiu mastu pastarieji turėtų būti prijungiami prie interneto. Planuojama, kad 2011 m. pabaigoje jungiamus prie interneto televizorius turės apie 44 mln. namų ūkių, o 2012-ųjų –172 mln.,  2014-ųjų – net 307 mln. namų ūkių. Sveiki atvykę į televizoriaus 2.0 erą, ar jūsų namuose ji jau įsigalėjo?

Svarbiausias internete – vaizdas

Tiek sparčiai populiarėjantys prie interneto jungiami vaizdo ir garso technikos prietaisai, tiek vartotojų įpročiai liudija vieną – interneto turinio karaliumi neabejotinai tampa video turinys. JAV 2010 m. vykdytos apklausos duomenys liudija, kad sparčiai mažėja vartotojų, kurie nuomojasi ar perka DVD vaizdo įrašus, vis daugiau tų, kurie žiūri filmus ir TV šou naudodamiesi videonuomos arba vadinamąja VOD (Video on Demand) paslauga, taip pat besisiunčiančiųjų filmus ir tų, kurie filmus nuomojasi internetu.

Jau šiandien portalo “Youtube” dienos auditorija beveik dvigubai viršija trijų didžiausių JAV TV transliuotojų auditoriją kartu paėmus, o “e-Marketer” prognozuoja, kad 2012 m. apie 94 proc. 25–34 metų amžiaus grupės vartotojų video žiūrės internete.

Taip pat prognozuojamas didžiulis pajamų iš videonuomos paslaugų didėjimas – nuo 12 mln. JAV dolerių 2007-aisiais iki 542 mln. JAV dolerių 2012-aisiais. JAV operatorius “Verizon” siūlo bene įspūdingiausią Video on Demand filmoteką – apie 18 tūkst. skirtingų pavadinimų filmų kas mėnesį: 70 proc. jų – nemokami, 15 proc. – HD formato. 10 tūkst. pavadinimų ribą iki 2012-ųjų planuoja perkopti “Deutsche Telekom”, ją pasiekė ir Prancūzijos operatorius “Iliαd”. Šalyje kaimynėje Lenkijoje skirtingų operatorių siūlomas Video on Demand filmotekas sudaro nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių pavadinimų.

Manau, nebe už kalnų laikas, kada videonuomos paslaugų vartotojams bus pasiūlyta internetu išsinuomoti ir žiūrėti premjerinį filmą tą pačią dieną, kai jis pasiekia kino teatrus. Taip pat vartotojai laukia, kada TV paslaugų industrija juos pamalonins “TV visur” funkcionalumu, t.y. galimybe pradėjus žiūrėti video turinį viename įrenginyje, pabaigti jį žiūrėti kitame; vienu įrenginiu įrašytą video turinį peržiūrėti kitame įrenginyje; pasiimti video turinį su savimi – nešiojamajame kompiuteryje, išmaniajame telefone ar iPad tipo įrenginyje.

Iššūkių, su kuriais yra ir bus susiduriama televizijos plėtros kelyje, yra nemažai. Tai ir technologinio įrenginių, operacinių programų suderinamumo, ir formatų, kuriais pateikiamas vaizdo turinys, suderinamumo, ir autorinių teisių subalansuoto užtikrinimo, ir dar daug kitokių klausimų. Tačiau alternatyvos TV virsti skaitmenine, interaktyvia ir susijusia su internetu – nėra. Belieka visiems proceso dalyviams – TV turinio ir paslaugų įmonėms, vartotojams ir valstybės institucijoms – palinkėti pernelyg ilgai neužsibūti ant televizijos 2.0 slenksčio, o drąsiai jį peržengti ir eiti toliau.