REUTERS

Trečiadienį Vilniuje prasideda pirmą kartą Lietuvoje rengiama eksperimentinio Ispanijos kino retrospektyva “Nuo ekstazės iki euforijos. 50 metų kitokio ispaniško kino”.

Iki gegužės 29 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje ir kino centre “Skalvija” bus rodomi filmai, sukurti nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

Iš daugiau nei tūkstančio filmų, saugomų viešuose ir privačiuose archyvuose, kuratoriai atrinko per 40 reikšmingiausių eksperimentinio ispanų kino filmų. Tai daugiausia trumpo metro ir keletas ilgametražių filmų, kurių autoriai – skirtingų kartų ispanų režisieriai.

Pagal tematiką ir atlikimo techniką filmai suskirstyti į šešias programas: “Dokumentai/Kelionių užrašai”, “Apropriacijos/SUPER 8″, “Animaciniai eksperimentai: ritmas, šviesa ir spalva”, “Tapyba – judesys”, “Tyrimas/Metakinas” ir “Apžavėtas”.

Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais iš 35 mm juostos bei skaitmeniniu formatu. Visos šešios programos bus kartojamos.

Projektą Lietuvoje remia Ispanijos Karalystės ambasada Vilniuje.

"Veido" archyvas

Nuo trečiadienio knygynuose „Humanitas“ ir „Skalvijos“ kino centre pasirodė pirmoji originali kino istorijos knyga, sudaryta lietuvių autorių. „Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ apžvelgia kino ištakas, ankstyvuosius jo laimėjimus ir atradimus, supažindina su svarbiausiais kino kūrėjais ir aktoriais, kurių pavardės iki šiol tariamos su pagarba. Knygoje taip pat pristatomi pirmieji kino žanrai ir nacionalinės kinematografijos, tapusios šiuolaikinio kino pamatais, Holivudas ir jo sukurta žvaigždžių sistema.

„Labai tikiuosi, kad ši knyga besidomintiems kinu taps karkasu, kuris padės susigaudyti kino istorijoje, suprasti tam tikrų kino procesų priežastis, o užsikabinus pastūmės pasidomėti ir užsienio kino literatūra“, – kalbėjo knygos sumanytoja ir viena jos autorių Neringa Kažukauskaitė.

Pasak N. Kažukauskaitės, kino istorijos knygos, leidiniai, mokantys žiūrėti ir suprasti kiną, yra labai populiarūs pasaulyje. Tačiau Lietuvoje situacija su kino literatūra yra skurdi  – kino istoriją pristatančių leidinių yra nedaug, o vienos sistemingai ją pateikiančios knygos apskritai nebuvo.

Remiant šalies Kultūros rėmimo fondui knygą išleido „Vaizdų kultūros studija“, sudarė keturios šalies kino kritikės – Auksė Kanceravičiūtė, N. Kažukauskaitė, Izolda Keidošiūtė ir Živilė Pipinytė.

„Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ yra suskirstyta į dvylika pagrindinių temų, apimančių kino istorijos laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki 1945-ųjų. Jos skaitytojai supažindinami tiek su istoriniu, politiniu kino atsiradimo ir vystymosi kontekstu, tiek su jam įtakos turėjusia technologine pažanga.

Daug dėmesio leidinyje skiriama stiprioms kino asmenybėms – kino kūrimo taisykles nustačiusiems režisieriams, aktoriams, sukūrusiems pirmuosius Tarzano, femme fatale, kino meilužio vaidmenis, prodiuseriams, greitai perpratusiems svarbiausius kino sklaidos ir pristatymo principus, sugalvojusius pirmuosius triukus žiūrovams pritraukti.

„Kine labai svarbi vizuali jo kalba, todėl knygą gausiai iliustravome pirmųjų kino autorių, studijų nuotraukomis, kadrais iš svarbiausių filmų, išraiškingais aktorių portretais. Tikiuosi, kad kino mėgėjams bus įdomu ne tik ją skaityti, bet ir pavartyti“, – sakė Goda Sosnovskienė „Vaizdų kultūros studijos“ vadovė.

„Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ yra I-oji „Vaizdų kultūros studijos“  išleistos kino istorijos dalis. Vėliau planuojama išleisti ir II-ąją jos dalį, kuri apims laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų.

Pavartyti knygą, pasigėrėti išskirtinėmis jos iliustracijomis ir pabendrauti su knygos sudarytojomis „Vaizdų kultūros studija“ kviečia per knygos pristatymą. Jis vyks gegužės 23 d. 18.30 val. „Skalvijos“ kino centre.

BFL

Sostinės “Skalvijos” kino centre antrąjį sezoną gyvuojantis “Karlsono kinas”, skirtas mažiausiems kino mylėtojams, šeštadienį kviečia į spalvingą ir linksmą premjerą.

“Skalvijos” ekrane nemokamai bus parodyti per visą sezoną nuo praėjusių metų rugsėjo iki šios gegužės “Karlsono kino ” animacijos dirbtuvėlėse sukurti vaikų darbeliai. Premjeros metu bus parodyta 15 trumpų spalvingų animacinių filmukų, kuriuos vaikams padėjo sukurti žinomi animatoriai Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė-Aškinienė.

“Labai įdomu buvo kurti su vaikais. Tai buvo ir kūrybinis, ir edukacinis užsiėmimas, nes kūrėme pagal abėcėlės raides, kurias pažinojo dar ne visi. Vaikams tai buvo atradimas: jie turėjo atpažinti raides ir jas nupiešti ar nulipdyti iš plastilino, lipdėme ir gyvūnus, kurių pavadinimas prasideda iš atitinkamos raidės. Paskui kūrėme scenas, rinkome muziką, o pirmosioms raidėms netgi sukūrėme dainas. Sujungę viską į tam tikrą seką gavome linksmą abėcėlę, pasakojančią apie raidelių gyvenimą”, – sakė animacijos pradžiamokslio vaikus mokęs V. Aškinis.

Kurdami vaikai išbandė įvairią animacijos techniką – nuo lėlių ir plokščiosios marionečių animacijos iki lipdymo ir tapymo plastelinu. Kartu su animatoriais mažieji kūrėjai atrado ir pikselizacijos techniką, kai pakadriui fotografuojamas žmogus tampa panašus į lėlę.

Iš viso “Karlsono kino” animacinėse dirbtuvėse šį sezoną apsilankė beveik 200 vaikų nuo 3 iki 12 metų amžiaus.

Su meile ir šiluma kuriamą kino programą ir dirbtuvėles “Skalvija” pratęs šių metų rudenį. Nuo rugsėjo “Karlsono kinas” ir vėl kvies mažuosius su tėveliais ne tik pasižiūrėti gerą lietuvišką bei europietišką kiną, bet ir kurti jį su kitais vaikais.