H.Clinton, D.Trumpas

Melania Trump, priversta komentuoti spalio 7-ąją paviešintą skandalingą garso įrašą, pasakė, kad jos vyrą Donaldą Trumpą nepagarbiai kalbėti apie moteris išprovokavo TV laidos „Access Hollywood“ vedėjas Billy Bushas. „Buvau nustebinta, nes tai ne tas žmogus, kurį pažįstu“, – pasakė kandidato į JAV prezidentus sutuoktinė.

Arūnas BRAZAUSKAS

Nesileidžiant į bergždžius svarstymus, kad D.Trumpas galėjo neatpažįstamai pasikeisti nuo 2005-ųjų, kai atvirai pasisakė apie moteris (gal jis tapo dorybės įsikūnijimu?), verta atkreipti dėmesį į anglų kalbos idiomą „to egg on“, kurią pavartojo Melania, aiškindama, kad jos vyrą išprovokavo. Pažodžiui tai reiškia „apvaisinti“, „pridėti kiaušinėlių“.

Trumpas turėjo visas galimybes kritikuoti precedento neturintį Rusijos kišimąsi siekiant pažeisti Amerikos rinkimų integralumą. Jis niekada to nepadarė.

Pasaulio ateities požiūriu, gal ne tiek svarbu, ar D.Trumpas tapo padoresnis moterų atžvilgiu, kiek tai, ar kas nors toliau gali jame „dėti kiaušinėlius“. Norinčiųjų ką nors į jį paleisti – tikrai ne vienas: per 497 rinkimų kampanijos dienas iki spalio 25-osios jis viešai įžeidė 281 žmogų ar organizaciją, vadinasi, kas 42 val. provokuoja bylą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Kitas klausimas, ar lengvai išjudinamas žmogus, kuris nuolatos įžeidinėja kitus, išties yra lengvai paveikiamas tų, kurie ne vien „deda kiaušinėlius“, bet ir moka pinigus? Ar nevaldomo D.Trumpo kova dėl JAV prezidento posto nėra kokio nors sąmokslo dalis?

Nepavykęs „spalio siurprizas“

Kaip „dedami kiaušinėliai“, atskleidė nesenas pavyzdys, kai D.Trumpas, kritikuodamas H.Clinton, pacitavo klaidingą informaciją, kurią jam pakišo su Rusija susijęs leidinys.

Spalio 7 d. „WikiLeaks“ paviešino tai, ką pavogė esą iš H.Clinton rinkimų štabo vadovo Johno Podestos pašto dėžės. Rusijos valdžiai priklausanti žinių agentūra „Sputnik“, turinti biurą Vašingtone, iš tūkstančių laiškų atrinko vieną – H.Clinton buvusio patarėjo Sidney Blumenthalio laišką, kuriame šis parašė, kad buvo galima išvengti 2012 m. rugsėjo 11-osios antpuolio Bengazyje (Libija), per kurį žuvo JAV pasiuntinys ir dar vienas diplomatas. S.Blumenthalis neva darė išvadą, kad JAV respublikonų teiginiai, jog valstybė sekretorė H.Clinton deramai nepasirūpino Amerikos diplomatų saugumu, yra teisėta rinkimų kampanijos tema. D.Trumpas viešai pacitavo S.Blumenthalio laišką. „Sputnik“ laišką pavadino „spalio siurprizu“ – taip JAV politiniu žargonu vadinamas įvykis, galintis paveikti lapkričio 8 d. vykstančių prezidento rinkimų baigtį.

Visas tas „siurprizas“ iš tiesų buvo „žurnalistinė klaida“. „Sputnik“ redaktorius Billas Moranas tyčia ar netyčia pacitavo S.Blumenthalio laišką, kuriame šis pateikia „Newsweek“ žurnalisto Kurto Eichenwaldo straipsnio ištraukas. Tai K.Eichenwaldas, o ne S.Blumenthalis kritikavo H.Clinton.

K.Eichenwaldas supyko, kad jo tekstas priskirtas kitam žmogui, ir parašė straipsnį „Brangieji Donaldai Trumpai ir Vladimirai Putinai, aš nesu Sidney Blumenthalis“. Žurnalistas teigė, kad klaidingas citavimas yra tyčinis, ir D.Trumpas veikia kartu su Rusijos kontroliuojama žiniasklaida. H.Clinton rėmėjai ėmė teigti, kad „WikiLeaks“ publikuoja sufabrikuotus dokumentus.

Galiausiai B.Moranas pašalino žinią iš „Sputnik“ tinklalapio.

Visa ši istorija dar kartą primena, kad informacijos teisingumas, leidinio patikimumas, žurnalistų reputacija tampa itin svarbiais dalykais politinėje kovoje – ypač kai besirungiančios pusės apšaudo viena kitą informacinėmis „glindomis“ (taip vadinamas vieno iš mažų gyvių kiaušinėlis).

Trumpai ir Clintonai: draugystė šeimomis

Bet buvo laikas, kai H.Clinton ir D.Trumpas nesvaidė vienas kitam jokių bjaurių kaltinimų, nes palaikė itin draugiškus santykius. Tarp aukštuomenės fotografijų, išspausdintų po D.Trumpo ir Melanios sutuoktuvių 2005-aisiais, greta trečiąkart prie altoriaus einančio milijonieriaus ir jo išrinktosios galėjai matyti H.Clinton ir Billą Clintoną. Tapęs kandidatu į prezidentus D.Trumpas aiškino, kad Clintonai neturėjo kitos išeities, kaip ateiti į vestuves, nes jis gausiai aukojo Clintonų labdaros fondui, taip pat rėmė H.Clinton rinkimų į JAV Senatą kampaniją ir kovą dėl jos nominavimo demokratų kandidate į prezidentus 2008-aisiais.

„Man jis patinka. Mėgstu žaisti su juo golfą“, – apie D.Trumpą CNN 2012-ųjų gegužę pasakė B.Clintonas. Kiek anksčiau D.Trumpas „Fox News“ pareiškė, kad B.Clintonas yra šaunus vaikinas.

„The Washington Post“ rašė, kad 2015-ųjų gegužę B.Clintonas paskambino D.Trumpui ir paskatino jį rimtesniam vaidmeniui Respublikonų partijoje.

Tai įvyko praėjus mėnesiui po to, kai H.Clinton pareiškė sieksianti prezidento posto, ir kelios savaitės prieš D.Trumpui padarant tą patį. Tuo metu B.Clintonui nieko nekainavo sakyti, kad D.Trumpas buvęs „neįprastai malonus Hillary ir man“. Nors D.Trumpas apie Clintonų porą dabar kalba kitokiu tonu, kol kas nėra ženklų, kad būtų susipykusios draugaujančios Trumpų ir Clintonų atžalos – Ivanka Trump ir Chelsea Clinton.

Paradoksalu, bet rinkimų kampanijos eiga gali pakurstyti dar vieną sąmokslo teoriją: žinodami, koks yra D.Trumpas, Clintonai ir Demokratų partija skatino nusišnekantį respublikoną siekti prezidento posto, nes toks konkurentas užtikrina, kad laimės H.Clinton.

Iš tiesų panašios kombinacijos nuolatos gimsta įvairių strategų galvose: antai artėjant 2018-ųjų prezidento rinkimams Rusijoje kai kas svarsto, ar V.Putinui nereikėtų sparingo partneriu pasirinkti opozicionieriaus Aleksejaus Navalno. Rusijoje toks žingsnis gal ir nebūtų per daug rizikingas. V.Putinas užspaustų A.Navalną administraciniais ištekliais ir valstybės kontroliuojama žiniasklaida, galiausiai būtų galima padailinti rinkimų rezultatus.

O JAV panašūs dalykai būtų žaidimas su ugnimi – panašiai kaip buvusio Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono lošimas dėl „Brexit“ baigties. Istorijoje apstu pavyzdžių, kai manipuliacijos tariamai marionetiniais kandidatais baigdavosi jų įsigalėjimu. Politinės jėgos, kurios pritarė Adolfo Hitlerio skyrimui į Vokietijos kanclerio postą, tikėjosi, kad šis, jų supratimu, prietranka, bus lengvai valdomas veikėjas.

Siūlo galai Kazachstane

Dabartiniai JAV rinkimai – reali kova, kurioje prieš D.Trumpą vienijasi nemenkos verslo magnatų, politikų ir žiniasklaidos pajėgos. „Kiaušinėlių“ atrandama ne vien D.Trumpo veiksmuose, bet galbūt ir banko sąskaitose. Atradimai transliuojami solidžiais kanalais.

Esama skirtumo, kas Lietuvoje publikuoja medžiagą, – „Karštas komentaras“ ar „Verslo žinios“. Tas pat ir civilizuotame pasaulyje. Ne kokios nors konspirologų sektos laikraštėlyje, o dienraštyje „Financial Times“ (FT) spalio 19 d. parašyta, kad buvę Kazachstano aukšti pareigūnai panaudojo vieną svarbiausių D.Trumpo projektų Manhatane nešvariems pinigams išplauti, o galutinę naudą gavo pats kandidatas į JAV prezidentus. Per pasaulį nuvilnijo dar viena su D.Trumpu susijusio skandalo banga – žiniasklaida ėmė spausdinti FT straipsnio „Nešvarūs pinigai: Trumpo ir Kazachstano ryšys“ ištraukas ir komentarus.

Po kelių dienų pasirodė pranešimas, jog Kazachstano prokuratūra įdėmiai nagrinėja pranešimus apie tai, kad buvusio Almatos mero Viktoro Chrapunovo ir jo šeimos narių pagrobti pinigai buvo plaunami pasinaudojant D.Trampo bendrovėmis. O Šveicarijoje gyvenantis V.Chrapunovas į Kazachstano valdžios įtarimus, kad su šeima išplovė milijonus dolerių, atrėžė, esą jis užsidirbo turtus ne vogdamas, o išmaniai plėtodamas verslą. V.Chrapunovas aiškina, jog melagingi kaltinimai jam keliami todėl, kad jis oponuoja autoritariniam Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui.

Pasak FT, per daugelį metų D.Trumpas surinko įdomią rėmėjų ir bendradarbių kolekciją. Kai kurių praeitis – tamsi, jie bičiuliavosi su organizuotais nusikaltėliais, dalyvavo finansinėse apgavystėse. Didžiausią pavojų D.Trumpui kelia tai, kad ja galėta pasinaudoti plaunant nešvarius pinigus – nekilnojamojo turto sektorius tam ypač tinka.

FT spėja, kad viena iš D.Trumpo bendrovių susijusi su tarptautiniu pinigų plovimo tinklu. Dienraščio duomenimis, V.Chrapunovo šeimos nariai nusipirko ištaigingus butus Manhatano dangoraižiuose, kurie iš dalies priklauso D.Trumpui, jie taip pat buvo jo partnerio įmonės dalininkai.

Trys bendrovės, sukurtos 2013 m., už 3,1 mln. dolerių nusipirko kelis butus 46 aukštų name „Trump Soho“. Tų bendrovių galutinė naudos gavėja yra Kalifornijoje gyvenanti V.Chrapunovo duktė Elvyra Kudriašova. Kazachstano valdžios teigimu, būtent ji ir jos brolis Iljasas buvo svarbiausi veikėjai plaunant V.Chrapunovo šeimos pinigus.

Butus V.Chrapunovo šeimos atstovams pardavė „Trump Soho“ valdą plėtojanti „Bayrock/Sapir Organization“, kurios dalininkas yra D.Trumpas. Šio teisininkai dabar teigia, kad būtent „Bayrock/Sapir Organization“ užsiima pirkėjų patikimumo tikrinimu, ir nekyla abejonių, jog buvo paisoma visų įstatymo keliamų reikalavimų.

Putino ir Trumpo pasaulis?

Vargu ar maždaug 3,1 mln. dolerių „glindos“ atradimas su D.Trumpu siejamos bendrovės sąskaitoje paveiks D.Trumpo reputaciją labiau nei, pavyzdžiui, jo rinkimų štabo vadovo Paulo Manaforto atsistatydinimas rugpjūtį.

Politinis konsultantas P.Manafortas (gimęs 1949 m. balandžio 1 d) žinomas tuo, kad dalyvavo respublikonų Geraldo Fordo, Ronaldo Reagano, George‘o Busho, Bobo Dole‘o rinkimų kampanijose. 2016-ųjų rugpjūtį Ukrainos valdžia atskleidė, kad P.Manafortas už konsultacines paslaugas galėjo gauti per 12 mln. dolerių iš nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovautos Regionų partijos. P.Manaforto reputacijos nepagerino tas dalykas, kad vienas jo bendradarbių Ukrainoje galėjo būti Rusijos karinės žvalgybos darbuotojas. Kol JAV teisėsauga vis dar aiškinasi, ar P.Manafortas nepažeidė įstatymų, nes nedeklaravo, kad JAV atstovauja užsienio valstybei, Lietuvos lobistai gali pasimokyti iš pavyzdinio lobizmo reikalų tvarkymo Amerikoje: su P.Manafortu susijusios lobistų kontoros legaliai siekė, kad Kongresas atmestų Ukrainos politikės Julijos Tymošenko įkalinimą smerkiančią rezoliuciją. Lobistas P.Manafortas atstovavo tokiems diktatoriams, kaip Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas, Zairo (buvo tokia valstybė) valdovas Mobutu Sese Seko, greta jų turėjo reikalų su Angolos sukilėlių organizacijos UNITA vadovu Jonasu Savimbi.

„Jei 2016-aisiais balsuosite už Trumpą ir Pence‘ą, 2017-aisiais įžengsite į Putino ir Trumpo pasaulį“ – tokiu šūkis perspėja tinklalapio www.putintrump.org pagrindinis puslapis. Tai ne toks jau dažnas atvejis, kai išplaukia D.Trumpo užgožto kandidato į viceprezidentus, Indianos gubernatoriaus Mike‘o Pence‘o (g.1959 m.) pavardė.

Minėtame tinklapyje skaitome kaltinimus D.Trumpui, po kuriais pasirašo žymus Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas:

• „Trumpas turėjo visas galimybes kritikuoti precedento neturintį Rusijos kišimąsi siekiant pažeisti Amerikos rinkimų integralumą. Jis niekada to nepadarė.
• Trumpas turėjo visas galimybes atsižadėti savo retorinio glėbesčiavimosi ir šiltų žodžių Rusijos lyderio Putino atžvilgiu. Jis niekada to nepadarė.
• Trumpas turėjo visas galimybes atskleisti savo mokesčių sumas ir parodyti, kad nėra finansiškai susijęs su Rusijos oligarchais, kurie, kaip spėjama, investavo šimtus milijonų dolerių į jo verslą. Jis niekada to nepadarė.
• Trumpas turėjo visas galimybes palaikyti Vakarų sankcijas prieš Rusiją dėl to, kad ji karine jėga užgrobė ir aneksavo Krymą ir kursto karą Rytų Ukrainoje. Jis niekada to nepadarė.
• Trumpas turėjo visas galimybes pasmerkti Rusijos daromus paliaubų pažeidimus Sirijoje ir galimus rusų karinius nusikaltimus, kai paremiant Al Assado režimą buvo bombarduojamas Alepo miestas. Jis niekada to nepadarė.“

Tai ne visas kaltinimų paketas, kurį greta G.Kasparovo pasirašė www.putintrump.org redaktorius Billas Buzenbergas. Trumpoje pastarojo dosjė nurodoma, kad jis yra buvęs Viešojo integralumo centro (The Center for Public Integrity – CPI) vadovas. Šios 27-us metus skaičiuojančios organizacijos atšaka – Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas, kuris paskelbė ir ėmė analizuoti vadinamuosius „Panamos dokumentus“.

Iš konspirologinio žiniasklaidos kampo sklinda versijos, kad www.putintrump.org finansuoja milijardierius George‘as Sorosas. Kita vertus, galbūt net svarbesnis dalykas bandant susivokti, kokie vektoriai grumiasi šiuose JAV prezidento rinkimuose yra tai, kad D.Trumpo neremia respublikonų draugai ir demokratų bei G.Soroso priešininkai milijardieriai broliai Kochai.

Belieka džiaugtis nors tuo, kad esame sunkiai nuspėjamo demokratijos veikimo liudininkai.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

H.Clinton

Šįkart siurprizą suruošė Federalinio tyrimų biuro vadovas Jamesas Comey. Spalio 28-osios popietę jis informavo Kongresą, kad atnaujintas tyrimas dėl Demokratų partijos kandidatės į prezidentus Hillary Clinton susirašinėjimo, kada ši, būdama JAV valstybės sekretore, tarnybiniam susirašinėjimui naudojo asmeninį serverį, stovintį Clintonų namo rūsyje. Dar už poros dienų, spalio 30-ją paaiškėjo, kad JAV teisėsaugos viršūnėlės labai jau vangiai trypčiojo apie labdaringą Clintonų šeimos fondą ir neskubėjo tirti jo veiklos. Visa tos žinios mušė per H.Clinton reitingus.

Arūnas BRAZAUSKAS

Liepos mėnesį Federalinis tyrimų biuras (FTB) atsisakė kelti bylą H.Clinton dėl valstybės paslapčių apsaugos pažeidimų, tačiau jos elgesį su tarnybine korespondencija įvertino kaip itin aplaidų. Ir štai spalio siurprizas: FTB rado naujų laiškų, kurie nebuvo įvertinti anksčiau, todėl tyrimą pratęsė.

H.Clinton štabas pratrūko kaltinimais FTB, kad šis bando paveikti rinkimų rezultatus. H.Clinton konkurentas rinkimuose respublikonas Donaldas Trumpas apie atnaujintą tyrimą pareiškė, kad „tai viską keičia“.

H.Clinton štabas pratrūko kaltinimais FTB, kad šis bando paveikti rinkimų rezultatus. H.Clinton konkurentas rinkimuose respublikonas Donaldas Trumpas apie atnaujintą tyrimą pareiškė, kad „tai viską keičia“.

Jam pasirodė, kad spalio siurprizas padovanos jam pergalę rinkimuose. Beje, apklausos, kurios buvo baigtos dieną prieš paskelbiant apie tyrimo atnaujinimą, parodė, jog H.Clinton atotrūkis nuo D.Trumpo mąžta: dvi savaitės prieš tai pirmavusi 12 proc. H.Clinton tąkart galėjo džiaugtis 4 proc. persvara.

J.Comey

Nuo tada, kada FTB liepos mėn. nepareiškė itarimų H.Clinton, D.Trumpas teigė, kad rinkimai ydingi, surežisuoti (angl. rigged – šio žodžio pirminė reikšmė apibūdina gerai įrengtą laivą, kitaip tariant, pagal išankstinį planą suręstą daiktą). Esą H.Clinton išsisuko nuo bylos, nors padarė baudžiamąjį nusikaltimą – vadinasi, visa JAV politinė santvarka, įskaitant rinkimus, ydinga. Kaltinimai sistemai nėra būdingi JAV politinei tradicijai, todėl imta nuogastauti, kad pralaimėjimo atveju D.Trumpas kvies savo šalininkus maištauti.

D.Trumpas – viena iš aplinkybių, dėl kurių galima sakyti, kad J.Comey nekaltas, o kalta aplinka. Savo veiksmais FTB direktorius pats įlindo tarp kūjo ir priekalo.

Savo veiksmais FTB direktorius pats įlindo tarp kūjo ir priekalo.

Jis nutarė informuoti Kongresą, kad paskui nebūtų kaltinamas, jog kažką nuslėpė. Respublikonų kandidatas visą laiką lenkė prie to, kad FTB ir Teisingumo departamentas neturėjo H.Clinton leisti dalyvauti rinkimuose, todėl rinkimai ydingi.  Atnaujinus tyrimą D.Trumpo marti Lara Trump leptelėjo, kad uošvis privertęs FTB atskleisti, ką ši įstaiga veikia – esą jis visą laiką teigęs, kad H.Clinton netinkama prezidentės pareigoms, tad tyrėjai negalėjo slėpti, kad pratęsė darbą.

Iškart po laiško kongresui J.Comey buvo iškviestas „ant kilimėlio“. Gal fiziškai ir neturėjo akistatos su Generaliniu prokuroru (t.y. teisingumo ministru), tačiau jam buvo išsakyta Teisingumo departamento nuomonė, kad sprendimas informuoti kongresą apie atnaujintą tyrimą neatitinka ilgalaikės FTB praktikos. J.Comey buvo pasakyta, kad FTB nedera komentuoti vykstančių tyrimų ir daryti veiksmų, kurie galėtų paveikti rinkimus. FTB direktorius direktorius pavaldus Generaliniam prokurorui, jį 10 m. terminui skiria JAV prezidentas Senatui pritarus. J.Comey paskirtas 2013 m.

Netrukus J.Comey sulaukė kaltinimų iš Senato mažumos lyderio demokrato Harry Reido, kuris pareiškė, kad FTB vadovas veikiausiai pažeidė įstatymą, draudžiantį valstybės tarnautojams savo veikla palaikyti kurią nors partiją. Juolab, kad laiškai, apie kuriuos pranešta likus 10 dienų iki rinkimų, kaip išaiškėjo, buvo atrasti 10 dienų anksčiau.

Spalio 30, sekmadienį, „The Wall-Street Journal“ atkasė, jog Teisingumo departamento tyrėjai anksčiau šiais metais atsisakė tirti Clintonų šeimos fondo veiklą, nors FTB spaudė tai daryti, kadangi kilo įtarimų, jog kai kuriems to fondo rėmėjams buvo atsilyginta sudarant jiems politinių ir kitokių veikimo pranašumų.

FTB rinko duomenis apie Clintonų fondą, tačiau iki šiol jokių atvirų kontaktų su jo darbuotojais neturėjo. Vasario mėn. būta susitikimo tarp Teisingumo departamento ir FTB atstovų. Pastariesiems nepavyko įtikinti aukščiau stovinčios žinybos, kad būtina pradėti oficialų Clintonų fondo tyrimą. Dar daugiau – FTB pareigūnams liko įspūdis, kad ir kai kurie jų įstaigos vadovai nenoriai knisasi po Clintonų popierius. H.Clinton tarnybinio susirašinėjimo bylą kuruoja FTB direktoriaus pavaduotojas  Andrew McCabe. Jis rodęs ketinimų kontroliuoti ir komunikaciją dėl Clintonų fondo reikalų tarp Teisingumo departamento ir FTB. Atrodo, kad A. McCabe negalėjo būti 100 proc. nešališkas, nes kelios dienos prieš FTB paskelbiant apie tyrimo dėl H.Clinton susirašinėjimo atnaujinimą paaiškėjo, jog FTB vicedirektoriaus žmona, siekusi būti išrinkta į Virginijos senatą gavo arti pusės milijono dolerių iš tos  valstijos gubernatoriaus  Terry McAuliffe politino fondo, o gubernatorius – senas H.Clinton sąjungininkas ir buvęs Clintonų fondo valdybos narys.

A.Tapinas

Gabija Sabaliauskaitė

Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei neįtiko rinkimų debatų Skuode organizavimas ir jiems parinktas moderatorius – žurnalistas Andrius Tapinas, esą skleidžiantis propagandą prieš ministrę. Todėl ministrė pati asmeniškai paskambino nepilnametei mokinei, talkinančiai iniciatyvai „Žinau, ką renku“. Tai paskelbė internetinės televizijos „Laisvės TV“ laida „Laikykitės ten su Andrium Tapinu“.

„Tiesiog buvau apšaukta, ir tiek“, – sakė mokinė, organizavusi debatus, kuriuos visoje Lietuvoje moderuoja žurnalistai. Taip pat ministrė aiš­­kinosi, kokiai politinei partijai mokinė priklauso.

„Laikykites ten su Andrium Tapinu“ žurnalistas telefonu susisiekė ir su ministre A.Pitrėniene, kuri, anot jos pačios, paskambinusi mokinei nieko blogo nepadarė, tiesiog pasidomėjo, ar negali pakeisti debatų dienos. „Pasiteiravau, iš kur mergaitė yra, kas organizuoja, tai natūraliai. Tiesiog, natūralu, kur eini, pasidomėti“, – laidos autoriams sakė ministrė.

„Neatsimenu tokių dalykų, ar ji partinė. Ji negali, yra per jauna būti partijoje, – aiškino ministrė, paklausta, ar tikrai vienintelė pokalbio tema buvo debatų data, ar ji nesidomėjo mokinės politinėmis pažiūromis. – Baikit, nemanau. Aš neatsimenu. Ar jūs norit burbulo politinio prieš rinkimus? Aš pasiteiravau to, kas man reikalinga sužinoti. Debatai praėjo gražiai ir sklandžiai.“

Tačiau pasirodo, kad telefono skambučio septyniolikmetei iš pačios ministrės nebuvo gana. Kitą dieną su mokine susitiko ministrės padėjėja Skuode Ina Macevičiūtė. Ji esą ne tik domėjosi, kodėl mokinė taip daro, ne tik pasiūlė nelįsti, kur nereikia, nes politika yra purvinas dalykas, bet dar ir parankiojo informacijos apie mokinę.

„Aš buvau susitikusi su mergaite pasiklausti, kaip viskas vyksta, kas organizuoja. Nei aš mokykloje rinkau informacijos, prašau, nepūskite burbulų ir nedarykite nesąmonių, – laidos žurnalistui sakė ministrės padėjėja. – Taip, pasakiau, kad politika yra toks reikalas… Koks informacijos rinkimas? Nekrėskite juokų. Mūsų rajonas mažas, mes vienas kitą pažįstam. Jei nežinau aš, pasiklausiu savo mamos, tetos ir tikrai žinosiu. Mūsų labai mažas rajonas, koks informacijos rinkimas gali būti?“

A.Tapinas užkliūva ne tik politikams, bet ir kolegoms. Jo įkurtos „Laisvės TV“ legalumu suabejojo TV3.lt naujienų portalas. Esą pagal įstatymą visi transliuotojai internetu turi registruotis Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje, o štai „Laisvės TV“ nei registruojasi, nei mokesčius moka ir dar nuo prievaizdų slepiasi. TV3.lt publikacija feisbuko vartotojams ir naujosios televizijos žiūrovams sukėlė daug juoko, kad viena didžiųjų televizijų išsigando „YouTube“ transliuojamos laidos.

„Laisvės TV“ atstovaujantys advokatai kreipėsi į TV3, prašydami paneigti tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. O pats televizijos įkūrėjas trečiojoje „Laikykitės ten su Andrium Tapinu“ laidoje dėkojo TV3 už tai, kad per dieną po anoniminės jų publikacijos atsirado dar 300 žiūrovų, norinčių finansiškai paremti televiziją. Sutelktinio finansavimo platformoje Patreon.com „Laisvės TV“ surinko jau 10 tūkst. eurų iš 2,4 tūkst. žmonių.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

.

Paskutinis laikraščio numeris pasirodys sekmadienį, liepos 9 dieną.

“Skandalas įsiplieskė dar prieš kelis mėnesius, tačiau šalies vyriausybė, vadovaujama premjero Deivido Kamerono (David Cameron), ėmėsi intensyviai tirti bylą šią savaitę, kai paaiškėjo, kad žurnalistai pasiklausydavo ne tik žvaigždžių ir politikų, bet ir paprastų piliečių telefono pokalbių.

2005 m. liepos 7 d. Londone įvykdyto teroro akto aukos tėvas Grehemas Foulksas (Graham Foulkes) pareiškė, kad jo pokalbių buvo klausomasi pirmosiomis dienomis po sprogimo. Į policiją su analogiškais nusiskundimais kreipėsi ir 2002 m. dingusios mergaitės Mili Douler (Milly Dowler) motina. Šios merginos palaikai buvo rasti tik praėjus pusmečiui po jos dingimo.

Dar anksčiau buvo skelbta apie neteisėtą politikų ir garsenybių telefono pokalbių pasiklausymą.

Be to, tarp tų, kurių pokalbių slapta klausydavosi “News of the World” žurnalistai, yra ir buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) bei princo Viljamo (William) sutuoktinė Keit Midlton (Kate Middleton).

Europarlamentaras Justas Paleckis teigia, jog jį šokiravo sūnaus, prieštaringai vertinamo veikėjo Algirdo Paleckio pareiškimai apie Sausio 13-osios įvykius.

“Visada buvau už požiūrį į praeities ir dabarties įvykius atviromis akimis, už diskusijas be jokių “tabu”. Ir vis dėlto pastaraisiais metais vis daugėjo mano sūnaus Algirdo pareiškimų, kurie mane stebino, o kai kurie – ir šokiravo. Prie tokių priskirčiau ir pasakymą, kad 1991-jų sausio 13-osios naktį “savi šaudė į savus”, – pareiškė J.Paleckis.

Antradienį išplatintame politiko pareiškime teigiama, kad, nors ir pripažįsta “kiekvieno teisę eiti savuoju keliu”, jis kelerius metus su sūnumi vis labiau nesusikalba.

“Bet tas kelias, mano galva, turėtų būti grįstas ne tik socialinio teisingumo paieškomis, bet ir atsiribojimu nuo pigaus populizmo, troškimo netinkamomis priemonėmis pritraukti dėmesį. Ir dar – išvadomis iš skaudžių Lietuvos istorijos puslapių”, – cituojamas J.Paleckis.

Europarlamentaro nuomone, apie Sausio 13-osios įvykius, “dabar turi kuo atviriau, detaliau, objektyviau kalbėti liudininkai, o ne kitos kartos žmonės, remdamiesi kitų pasakojimais”.

“Juo labiau – skleisdami ideologiškai nuspalvintas versijas”, – sako politikas.

Antradienį dėl A.Paleckio pasisakymų Sausio 13-osios aukų artimųjų atsiprašė jo brolis Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos televizijos vadovas Rimvydas Paleckis.

Socialistinio liaudies fronto lyderis A.Paleckis pareiškė, kad prieš 20 metų sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią, “saviškiai šaudė į savus”. Dėl šių pasisakymų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariškiai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pareiškė, kad šalies įstatymų veikimo negalima sustabdyti per rinkimų kampaniją arba dėl priklausymo kuriai nors partijai.

“Nesuprantama, kodėl dabar kalbama apie tai, kad kodėl, girdi, iš Rytų pusės negalima imti, o iš Vakarų – galima. Iš užsienio iš niekur negalima priimti juridinių asmenų aukų. Tai Estijos įstatymas. Be to, žinoma, kyla ir klausimas: už kokius nuopelnus? Estijos įstatymai bet kuriuo atveju to neleidžia. Jeigu dabar staiga paaiškės, kad kuri nors kita partija kur nors dar kaulijo pinigų, aš reaguosiu lygai taip pat”, – interviu laikraščiui “Postimees” sakė T.H.Ilvesas.

Prezidento nuomone, nei saugumo policijai, nei paprastai policijai neturi reikšmės, ar turima omenyje opozicija ar valdančioji koalicija.

Tai patvirtina tas faktas, kad kai kuriems susijusiems su koalicija asmenims – ar tai būtų vietos savivaldos, ar valstybės tarnautojai – pateikti kaltinimai nusikaltimais tarnyboje. Istorija žino nemažai pavyzdžių, kai buvo žengiami žingsniai, nukreipti prieš asmenis, įeinančius į vyriausybę. Tokiu atveju galėtų kilti klausimas, ar visa tai nėra rinkimų kampanijos dalis.

“Jeigu kas nors teigia, jog negirdėta, kad policija tirtų tokias bylas, taip nėra. Jeigu pažeidžiamas įstatymas, tai ima aiškintis policija – taip yra demokratinėje valstybėje”, – sakė šalies prezidentas interviu laikraščiui “Postimees”.

“Argi partijos yra aukštesnės už įstatymus? Įstatymų veikiamas negali būti sustabdytas nei dėl rinkimų, nei dėl priklausymo kuriai nors partijai”, – sakė jis.

Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas netiki, kad kairiosios Centro partijos pirmininkas Edgaras Savisaaras Edgaras Savisaras) dėl pinigų skandalo nusišalins nuo politikos.

A.Ansipas vėl patvirtino, kad nepasitiki E.Savisaaru.

“Aš netikiu, kad Edgaro Savisaaro politinė karjera baigta dėl pinigų skandalo. Matyt, dėl Savisaaro yra taip, kad daugelis žmonių tiesiog neigia faktus ir nesugeba jų įvertinti etikos požiūriu”, – sakė A.Ansipas interviu Estijos televizijai (ETV), susumuodamas šių metų rezultatus.

Ministras pirmininkas pavadino smerktinu šį su pinigais susijusį skandalą.

“Jis prašė pinigų partijai iš aukšto KGB karininko. O, kaip mes žinome, kaip sakė Putinas, buvusių kėgėbistų nebūna, – pažymėjo A.Ansipas ETV. – Jis man nėra geras Edgaras, o aš jam nesu geras Andrus. Aš nenoriu sudaryti kokių nors apgaulingų įspūdžių. Estijos žmonės žino, kad po 2007 metų balandžio ir gegužės įvykių aš nebegaliu juo pasitikėti, ir visų šių apibūdinimų “geras” ir kitų negali būti”, – sakė premjeras.

A.Ansipas paneigė kai kurių politikų iš Centro partijos teigimus, kad neva vyriausybės vadovas nutekino informaciją užsienio ambasadoriams apie šį finansinį skandalą.

“Aš suprantu Centro partijos norą kalbėti apie tai, kas nutekino informaciją, kodėl buvo prašoma pinigų, kokia informacija nepasiekė visuomenės ir taip toliau. Jie nenori atsakyti į klausimą, kas prašė iš Maskvos pinigų partijos rinkimų kampanijai”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Ansipas patvirtino savo interviu, kad saugumo policija neįtraukiama į politinius žaidimus, kaip tai teigia Centro partijos vadovybė.

“Mūsų saugumo policija daro tai, ką ji turi daryti, remdamasi valstybės saugumo įstaigų įstatymu, o valstybės saugumo įstaigų įstatymas numato, kad mūsų specialiosios tarnybos turi nuolat žinoti, ką daro užsienio valstybių specialiosios tarnybos Estijos atžvilgiu, ir jeigu jos imasi ko nors neleistina, mūsų specialiųjų tarnybų pareiga – užkirsti kelią toms piktadarybėms”, – sakė A.Ansipas.

Praėjusią savaitę saugumo policija išplatino pranešimą, jog E.Savisaaras prašė pinigų iš Rusijos, taip pat duomenis apie tai, kad Talino meras drauge su subsidijomis ortodoksų cerkvės statybai Taline užkonspiruotu būdu prašė pinigų ir savo partijai.

Estijos socialdemokratų partijos (ESDP) pirmininkas Svenas Mikeseris ketvirtadienio rytą patvirtino, kad socialdemokratai dėl skandalo pasitraukia iš koalicijos sostinės miesto susirinkime.

“Mūsų (priimtas trečiadienį) sprendimas buvo toks – liks Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras) abiejuose savo postuose, arba liksime mes koalicijoje”, – sakė S.Mikseris ir pridūrė, kad ketvirtadienio rytą priimtas Centro partijos valdybos sprendimas davė atsakymą į šį klausimą.

Pasak jo, ESDP mano, kad jos dalyvavimas koalicijoje Taline baigėsi. “Savaime suprantama, mes įforminsime šį sprendimą kaip įmanoma greičiau”, – sakė S.Mikseris.

Kaip jau pranešta, Centro partijos valdyba ketvirtadienį ryte pareiškė E.Savisaarui savo paramą, ir jis lieka partijos pirmininko ir Talino mero postuose.

“Valdyba pareiškė visišką paramą pirmininkui. Mes nemanome, kad pateisinamas specialių tarnybų kišimasis į politinę rinkimų kampaniją, tai griežtai prieštarauja susidariusioms Europoje politinės kultūros normoms”, – pranešė Centro partijos valdyba.

Centro partijos valdyba taip pat nurodė, jog “nemano, kad teisinga vadinti vienos cerkvės statymą pavojumi Estijos nacionaliniam saugumui”.

Antradienį saugumo policija paskelbė pranešimą, kad, jos duomenimis, E.Savisaaras prašė pinigų ortodoksų cerkvei statyti Taline, taip pat užkonspiruotu būdu – ir savo partijai.