Tag Archive | "skarbalius"

Žemaičių donkichotas vėl taikosi į parlamentą

Tags: , ,



Vieniems jis – idealas, kitiems – skandalistas ir griovėjas. Taip trumpai galima apibūdinti klaipėdietį politiką ir visuomenės veikėją Egidijų Skarbalių – žemaitį, norintį būti žemaičiu ne tik pagal šaknis, bet ir pagal tautybę.

Šalies mastu nestandartiniais pareiškimais pagarsėjęs 45 metų Žemaičių partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius Klaipėdoje ir jos regione vertinamas kaip “teisingas žmogus arčiausiai liaudies” arba dar vienas ant “bačkos” užlipęs ir palankumo bei balsų besivaikantis politikas. Nėra vienos nuomonės, kuri etiketė jam tinkamiausia.

Uolus žemaičių gynėjas ar juokdarys?

Buvęs Seimo narys, pernai išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, nešvenčia Valstybės dienos vien dėl to, kad, anot jo, Mindaugo karūna buvo be Žemaitijos deimanto. „Tai diena, kai dalis kovai su Livonijos ordinu suvienytos Lietuvos buvo parduota tiems patiems vokiečiams vardan karūnos“, – tikina E.Skarbalius.
Dėl didelio dėmesio Žemaitijai jis netgi lyginamas su kitose pasaulio valstybėse dėl etninių regionų teisių kovojančiais separatistais. Yra žemaičių, kurie už jį stoja kaip uola, bet ne ką mažiau ir tokių, kuriems E.Skarbalius – tik paprasčiausias juokdarys.
Pats E.Skarbalius laikosi savo nuomonės ir toliau įrodinėja, kad Žemaitija privalo tapti klestinčiu administraciniu vienetu – šalies regionu. Ne vieninteliu Lietuvoje, o vienu iš kelių, kurie sklandžiai veiktų kaip atskiras funkcijas turintys rankos pirštai, tačiau bet kada galėtų susitelkti į stiprų kumštį.
E.Skarbalius užsispyręs įrodinėja, kad vieną dieną tai virs tikrove. Su savo vadovaujama Žemaičių partija rudenį jis ketina dalyvauti Seimo rinkimuose.
“Esu girdėjęs apie save įvairiausių nuomonių bei apibūdinimų. Tegul mano, ką nori, aš į tai dėmesio nekreipiu. Žinau tik viena – neteisūs tie, kurie sako, jog esu nenuoseklus. Galėčiau būti Seimo pirmininku arba prezidentu, bet premjeru – kažin. Nors gyvenime taip jau yra, kad tenka dirbti darbus, kurie privalomi, bet malonumo neteikia”, – yra pareiškęs kultūros ir švietimo darbo organizatoriaus specialybę turintis E.Skarbalius.
Pagal charizmą ir nuopelnus E.Skarbalių vargu ar galima lyginti su stipriausiais Lietuvos politikais. Bet negali nepastebėti ir to, jog šiam išsišokti mėgstančiam žemaičiui beveik visada pavyksta sudominti savo idėjomis, kad ir kokios nelogiškos jos būtų. Prie to prisideda ir tai, kad E.Skarbalius kurį laiką pats yra dirbęs viešųjų ryšių srityje.
Būti dėmesio centre klaipėdiečiui įprasta. Mokydamasis tuometėje Klaipėdos 21-ojoje vidurinėje mokykloje politinio kalinio Prano Skarbaliaus sūnus ilgą laiką buvo klasės seniūnas, aktyvus mokyklinių renginių organizatorius ir dalyvis. E.Skarbalius ir šiandien žinomas kaip aktyvus visuomenininkas: be politinės veiklos, yra visuomeninės organizacijos “Žemaitija mano” pirmininkas, rankinio klubo “Žemaitijos dragūnas” prezidentas, Žemaičių kultūros draugijos narys.

Politikos donkichotas bebro kailiniais

Bent jau tuo požiūriu, kaip kovoja už Žemaitiją ir žemaičius, E.Skarbalius tikrai yra nuoseklus. Visoje politikoje kito tokio donkichoto nėra.
2002 m. E.Skarbalius, tuo metu Seimo narys, pagarsėjo siūlymu naikinti apskritis ir įteisinti keturis istoriškai ir etniškai susiformavusius regionus: Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Jam priklauso ir idėja atliekant gyventojų surašymą tarp asmens duomenų įrašyti žemaičių tautybę. Be to, E.Skarbalius agitavo už regioninių parlamentų įteisinimą, siekė pripažinti, kad tradicine Lietuvos religija taptų senovės baltų tikėjimas.
2011 m. į Klaipėdos rajono tarybą išrinktas E.Skarbalius buvo vienintelis, kuris priesaiką perskaitė žemaičių tarme. Kaip jis pats pataiso, „ne tarme, o tarptautinių organizacijų pripažinta, savo statusą ir kodą registre turinčia kalba“. Klaipėdiečiai taip pat žino, kad viešuose renginiuose E.Skarbalių dažnai galima išvysti su Žemaitijos vėliava.
Jei kalbėsime apie vėliavas, derėtų prisiminti 2002 metus, kai Lietuvoje viešėjo Kinijos prezidentas Jiang Zeminis. Prieš jo vizitą į Seimo rūmus E.Skarbalius pastato fojė stovėjo laikydamas Tibeto vėliavėles. Kinijos vadovo delegacijos atstovų teigimu, dėl to Kinijos vadovas netgi planavo atšaukti savo planus apsilankyti Seime, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Užtat žemaitis savo tikslą pasiekė – ir vėl atsidūrė dėmesio centre.
Galima prisiminti ir E.Skarbaliaus siūlymą leisti balsuoti asmenims nuo 16 metų, po kurio politikas be užuolankų buvo išvadintas kvailiu, bet ir šiuo klausimu jis, regis, linkęs laikytis nuomonės, kad bloga reklama – irgi reklama.
Beje, klaipėdiečiai, ateinantys į miesto reprezentacinės rankinio komandos “Žemaitijos dragūnas” rungtynes, jau žino, kad klubo prezidentas E.Skarbalius nepraleidžia nė vienų rungtynių. Žiemą jo neįmanoma nepastebėti, mat aistringu šios sporto šakos gerbėju save vadinantis politikas šaltuoju metų laiku vilki išskirtinius kailinius. Beje, komandos pavadinimas žodžiu „Žemaitija“ papildytas po to, kai į jos veiklą įsitraukė E.Skarbalius.
“Niekada nesiekiau dėmesio, man taip išeina savaime, nors pagal prigimtį esu scenos žmogus. Dėl tos aprangos – ką aš padarysiu, kad nuo vaikystės svajojau turėti bebro kailio kulkšnis siekiančius kailinius, o pasitaikius progai juos įsigijau. Visiems patarčiau neatidėlioti svajonių: turi norą – veik čia ir dabar”, – pataria E.Skarbalius.

R.Smailytės bičiulis

Vis dėlto lig šiol bene dažniausiai E.Skarbaliaus pavardė skambėjo per vadinamąjį prezidentinį skandalą – dėl ryšių su garsiąja odontologe Renata Smailyte, buvusia politiko visuomenine patarėja Seime, kurios pažintimis su įtakingais žmonėmis jis naudojosi. Valstybės saugumo departamento paskelbti mįslingi E.Skarbaliaus ir R.Smailytės telefono pokalbiai apie iš vienos įmonės gaunamus pinigus, jųdviejų bičiuliški ryšiai ir kelionės į šiltus kraštus sukėlė daug klausimų, į daugumą jų atsakymų taip ir nerasta.
O kur dar sąsajos su Rusijos piliečiu Anzoriu Aksentjevu-Kikališviliu (Valstybės saugumo departamento duomenimis, šis asmuo turėjo interesų Lietuvoje vykstant privatizavimo procesams bei palaikė ryšius su Lietuvos nusikalstamomis grupuotėmis): Vilniuje gyvenusi A.Aksentjevo-Kikališvilio sugyventinė Marina Timofejeva E.Skarbalių visada priimdavo kaip svečią. Dėl to politikas, tuo metu ėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario pareigas, net vadintas tarptautinės mafijos statytiniu Lietuvoje, siekiančiu sugriauti valstybę.
“Kuo didesnė nesąmonė, tuo lengviau žmonės ja patiki. Aš reaguoju kitaip. Puolimas ir emociškai sunkūs dalykai mane grūdina, bet smulkmenos gali išvesti iš pusiausvyros”, – sako E.Skarbalius, pabrėždamas, kad niekada neturėjo ko slėpti.
Beje, per patį prezidentinio skandalo įkarštį, visuomenei svarstant, kas iš tiesų valdo Lietuvą, šis politikas sugalvojo žmones pakviesti į savo kūrybos dainų albumo pristatymą.

Versle įsitvirtinti nepavyko

Atrodė, kad su liberaldemokratais į didžiąją politiką atėjęs E.Skarbalius startavo puikiai, – juk ne kiekvienas Kristaus amžiaus sulaukęs vyriškis galėtų pasigirti Seimo nario mandatu. Tačiau Seime E.Skarbalius išbuvo tik vieną 2000–2004 m. kadenciją. Į kitą Seimą išrinktas jau nebuvo, jokių svaresnių postų libdemų partijoje negavo, o tada apskritai pasitraukė iš politikos. „Buvo verslas, akademinė ir kultūrinė veikla“, – apie tai, ką veikė nebepatekęs į Seimą, dabar sako pats E.Skarbalius.
Bandymai įsitvirtinti versle nebuvo sėkmingi, ir po kelerių metų, 2009-aisiais, E.Skarbalius vėl nutarė grįžti į politiką. Šįkart – su savo paties įkurta Žemaičių partija, kuriai pats ir vadovauja. Kalbant futbolo terminais, E.Skarbalius yra žaidėjas, kuris pats susikuria progą ir pats muša įvartį.
Politiniame olimpe pasirodžiusi Žemaičių partija turėjo nemažų ambicijų, bet joms nebuvo lemta išsipildyti. 2009-aisiais per rinkimus į Europos Parlamentą žemaičiai patyrė fiasko – partija liko už 5 proc. ribos.
Šiandien politikas tiesiai rėžia, kad tiems, kurie į Seimą eina su gerais ketinimais, rankos nusvyra jau po pusmečio. Po to parlamentarus esą jau galima skirstyti į tris kategorijas: sėdinčius partijos kišenėse, atstovaujančius verslo grupėms bei kovotojus. „Politikoje neretai vadovaujamasi principu „vok ir dalykis – bus ramu“, – tvirtina jis, bet tikina pats šito taip ir neišmokęs.
Vis dėlto E.Skarbalius neslepia noro sugrįžti į parlamentą – žemaičių gynėjas vėl ruošiasi rinkimų kovai.

Trumpasis interviu
Į „Veido“ klausimus atsako Egidijus Skarbalius

VEIDAS: Kokių turite politinių ambicijų?
E.S.: Bet kokiomis priemonėmis norėčiau pakeisti Lietuvoje valstybės valdymo modelį ir biudžeto sandarą. Reikėtų atsisakyti griežtos centralizacijos ir stiprinti savivaldybes, turėtų atsirasti antro lygio savivalda. Joms turėtų likti mokesčiai, nereikėtų jų biudžeto perskirstyti. Juk turime daug parazituojančių savivaldybių, kurios išgyvena kitų sąskaita ir yra visiškai nemotyvuotos kurti naujas darbo vietas bei pritraukti investicijų.
VEIDAS: Jūsų pavardė garsiai nuskambėjo vadinamojo prezidentinio skandalo metu. Ar šiandien galite pasakyti, kas iš tikrųjų jus siejo su Renata Smailyte?
E.S.: Niekas. Siejo žiniasklaida. Kilus skandalui reikėjo „saldžiosios porelės“, ir buvome suporuoti. Nors visi pamiršo, kad ji buvo Vidaus reikalų ministerijos Regionų plėtros departamento specialistė, o aš, kaip daug besidomintis šia sritimi, su ja nemažai bendravau. Skandalas baigėsi – porelės neliko. Nuo to laiko R.Smailytę buvau sutikęs gal tris keturis kartus ir pasisveikinau. Priešingai nei kiti, niekada nesigyniau, kad ją pažįstu.
VEIDAS: Iš kokių pajamų dabar gyvenate?
E.S.: Gaunu doktorantūros stipendiją, pavieniai užsakymai – taip pat mano pajamų šaltinis.
VEIDAS: Vienas klausimas jūsų žinioms apie Žemaitiją patikrinti: kiek gyventojų šiuo metu yra Telšiuose, kurie laikomi Žemaitijos etninio regiono sostine?
E.S.: Pagal chronologiją žemaitiškiausi miestai yra šie: Varniai, Raseiniai, Šiauliai ir Telšiai. Kiek šiame mieste gyvena žmonių, nežinau (2011 m. buvo 29 119).

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...