Shutterstock

Skausmas. Žmonija atranda tai, kas evoliuciškai primiršta, – nemažai skausmo atspalvių, tarp jų ir paradoksalų gebėjimą pajusti malonumą, ištrūkti iš kasdienybės gniaužtų, užsimiršti (ne viena knyga ar filmas mums tai primena).

Šeštus metus su sunkiai pakeliamais amputuotų galūnių skausmais ir vienišumo jausmu kovojanti 45-erių vilnietė jau neprisimena, ką reiškia ramus popiečio ar nakties miegas. Įprastai vos snustelėjusią ją budina smelkiantis skausmas. „Kartais jaučiuosi lyg šaudoma, kartais – lyg žaibų trankoma ar šaldoma“, – nusakyti patiriamą skausmo intensyvumą mėgina „Veido“ pašnekovė.

Nuo fantominio skausmo, kai skauda amputuotas, jau nesamas galūnes, kenčianti moteris į nepavydėtiną padėtį pakliuvo nuslydusi nuo kėdės ir nusibrozdinusi koją. Atrodytų, buitinė kasdienio gyvenimo situacija, tačiau kartais ir jos pakanka, kad nugrimztum į ilgesnę nei mėnesio laiko komą. Pabudusi iš jos moteris nebeturėjo nei rankų, nei kojų. Kaip pasakoja pati, šiandien tik aplinkinių padedama, su pritaisomais protezais, ji gali pajusti ankstesnio savo gyvenimo skonį. Psichoterapiją ir geriausių skausmo specialistų konsultacijas išmėginusi pašnekovė nuo fantominio skausmo vis dar neišsivadavo.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) skausmo gydymo dienos stacionaro gydytojo Alfredo Vaitkaus teigimu, daliai ligonių fantominis skausmas palengva nuslopsta savaime, tačiau kai kuriems trunka ir metų metus. Siekiant sumažinti tokio skausmo tikimybę medikas rekomenduoja pradėti jį gydyti kuo anksčiau – per pirmus mėnesius po galūnių amputacijos, kai nervų sistema dar tik adaptuojasi prie nesamų galūnių. Gydymą atidėliojant keletą mėnesių tikimybė išsivaduoti nuo šio skausmo, jo nuomone, mažėja.

Apie tai, kad šiandien fantominio skausmo visuomenė patiria nepalyginti daugiau nei XIX a. pabaigoje ar Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų metais, kalba ir LMSU Neurologijos klinikos docentas Kęstutis Petrikonis: „Nors anuomet rankų ir kojų buvo amputuojama kur kas daugiau (medicina nebuvo tiek pažengusi), žmonės tokių sekinančių skausmų kaip šiandien nepatirdavo. Kokios priežastys tai lėmė, atsakyti gana sudėtinga.“

Žmonėmis, kurie kenčia sunkiai nusakomus skausmus, Lietuvoje rūpinasi dar 1994 m. gydytojos anesteziologės-reanimatologės Janės Baublienės iniciatyva duris atvėrusi skausmo klinika. Santariškių klinikose įsikūrusi ir prieš du dešimtmečius savo veiklą pradėjusi įstaiga gyvavimo pradžioje dažniausiai sulaukdavo onkologinių pacientų, bet šiandien situacija gerokai pasikeitusi: į kliniką daugiausia plūsta nugaros skausmus patiriantys pacientai.

Lietuviai vis dar vadovaujasi nuostata, kad po traumos ar operacijos turi paskaudėti, todėl kartais kęsdami skausmus uždelsia daugiau nei pusmetį. Tiek laukti ir mėginti susigyventi su nepakeliamu skausmu, „Veido“ ekspertų nuomone, nepatartina.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

"Veido" archyvas

Nudegimai – viena dažniausių vasarą pasitaikančių traumų. Žaidimai prie laužo, “lauko virtuvė”, kurioje ruošiami gardūs kepsniai, šašlykai ar tiesiog verdama žuvienė, o dar mėginimas pasiruoši karšto gėrimo lauko sąlygomis, kava iš termoso, pilstoma tiesiog automobilyje važiuojant kelionėn ar stabtelėjus poilsio aikštelėje… Žinoma, jūs labai atsargūs ir nudegimų išvengdavote. Tačiau ką daryti, jei vieną kartą nepasisekė?

Birželis – tai metas, kai visi skuba į gamtą: prie ežero, miško, jūros ar upės, kai iš sandėliukų į kiemą ar sodą išnešamos kepsninės ir šašlykinės. Su visa šeima susiruošę į svečius ar iškylą gamtoje, skubame lyginti drabužių: juk prie vartų nekantriai laukia kelionių draugas automobilis. O ir grįžusios  iš užsienio ar kelionės po Lietuvą šeimininkės visada ras ką veikti: dažniausiai laukia kalnas neskalbtų ir neišlygintų skalbinių.

O kad ir ką darytų suaugusieji – ilsėtųsi ar dirbtų, aplink sukiojasi mažieji smalsučiai. Tad nenuostabu, kad vasarą padaugėja tokių traumų, kaip nudegimai. Dažniausiai tai nutinka kuriant laužą. Juk ne kiekvienas atidžiai perskaito ant degiojo skysčio butelių priklijuotus įspėjimus apie saugų elgesį. Nudegti galima netyčia prisilietus prie įkaitusios šašlykinės ar kepsninės. Nereti ir griuvimo atvejai, kai plaštaka pataikoma į degantį laužą.

Įvertinkite padėtį

Pirmiausia pats nudegusysis ar jo bičiuliai turi įvertinti padėtį: ar pirmąją pagalbą galite suteikti sau patys, ar būtina kviesti medikus arba skubėti ligoninėn.

Jei nudegimas apima didelį plotą, o žaizda gili, būtina kviesti greitąją pagalbą.

• Pirmojo laipsnio nudegimas diagnozuojamas, kai nukenčia tik odos paviršinis sluoksnis – epidermis. Išoriškai matyti, kad oda paraudusi, šiek tiek patinusi.

• Antrojo laipsnio nudegimas nustatomas, jei pažeisti gilesni odos sluoksniai. Tada oda ne tik parausta ir pabrinksta, bet ir iškyla skaidraus skysčio pripildytų pūslelių.

• Trečiojo laipsnio nudegimas diagnozuojamas, jei nukenčia visi odos sluoksniai.

• Pats sunkiausias yra ketvirtojo laipsnio nudegimas, kai pažeidžiami giliau esantys audiniai, atsiveria žaizdos, nudegusi vieta tiesiog “suskrunda”. Tai ypač sunkus ir pavojingas nudegimas, būtina skubi medikų pagalba, neretai gydoma chirurgiškai.

• Taip pat svarbu, kiek kūno ploto nudegėte. Vidutinio sudėjimo žmogaus delno plotas apytiksliai lygus vienam procentui kūno ploto. Jei pažeista vieta atitinka dešimties delnų plotą, vadinasi, žmogus nudegė 10 proc. kūno.

Ką daryti?

Jei nukentėjo mažiau kaip 10 proc. kūno ir nudegimas pirmojo, lengviausio laipsnio, nudegusią vietą galima 15–20 minučių palaikyti šaltame vandenyje, po čiurkšle iš čiaupo arba prie šios vietos dėti ledo kompresą.

Antrojo laipsnio nudegimas pasižymi pūslelių atsiradimu, kurios vėliau pratrūksta. Atšaldę nudegusį plotą, uždėkite sterilų tvarstį, švarų audinio gabalą, kad nepatektų infekcija. Tvarstį galima sutepti specialiais medicininiais, nudegimams gydyti skirtais tepalais.

Pastaba: pirmąsias 3–5 minutes nudegusi vieta vėsinama kuo šaltesniu vandeniu, o vėliau tinkamiausias apie 18 laipsnių vanduo. Mat jei pažeisti gilesni odos sluoksniai, staiga labai atšaldžius karščio pažeistą vietą kraujagyslės spazmuojamos, sutrinka audinių kraujotaka, ir gilesni audiniai, kurie nevisiškai nukentėjo nuo karščio, gali būti labiau pažeisti dėl staigios temperatūrų kaitos.

• Žaizdų netepkite naminėmis priemonėmis: nei aliejais, nei kalio permanganato ar juo labiau jodo tirpalu. Jei nudegusią vietą labai skauda, išgerkite nuskausminamųjų vaistų. Tokių priemonių pakaks, kol baigsite iškylą, tačiau būklei negerėjant gali teikti kreiptis į medikus. Neatidėliokite vizito pas gydytoją, jei ima kilti temperatūra, kamuoja šaltkrėtis. Šiuo atveju gali tekti vartoti antibiotikus.

• Greitosios pagalbos neišvengsite, nudegę 20–30 ir daugiau procentų kūno, net jei tai ne patys sunkiausi pirmojo ir antrojo laipsnio nudegimai.

• Nudegę didelį kūno plotą ar esant giliems nudegimams, jokiu būdu nevėsinkite nudegusios vietos. Kad į žaizdas nepatektų infekcija, nukentėjusįjį būtina susupti į švarų audeklą, paklodę, nudegusias vietas pridengti švariais rankšluosčiais. Nukentėjusiajam būtina duoti gerti mineralinio vandens arba silpnai sūdyto vandens iš čiaupo (išgerti reikėtų du tris litrus skysčio) ir laukti atvykstant greitosios pagalbos medikų.

"Veido" archyvas

Medikai pabrėžia, kad nugaros skausmus kenčia beveik visi, kurie dirba sėdimą darbą

Net 80 proc. išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų dažniau ar rečiau patiria nugaros skausmus. O maždaug penktadalis skausmus kenčia periodiškai. Beje, net 15 proc. visų nedarbingų žmonių dirbti negali kaip tik dėl nugaros skausmų.

Medikai pabrėžia, kad nugaros skausmus kenčia beveik visi, kurie dirba sėdimą darbą. Jeigu jūsų darbo vieta neergonomiška, dirbate naktį, nuolatos patiriate stresą ir po darbo vengiate pajudėti, nugaros skausmai tampa neišvengiami.

Didžiojoje Britanijoje tyrimais nustatyta, kad beveik pusė žmonių nugaros skausmus patiria dėl nugaros raumenų pertempimo, nes dažniausiai sėdima netaisyklingai ir tuomet vienos pusės nugaros raumenys labiau išsitempia nei kitos.

Skauda ir jauniems, ir vyresniems

Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės gydytoja ginekologė dr. Danguolė Vildaitė kasdien po kelias valandas operuoja. Dirbti ji turi susikaupusi, įsitempusi, o rankas laikyti vienodoje padėtyje. Natūralu, kad per tokią darbo dieną įskausta nugarą. Bet gydytoja teigia žinanti, kaip nuo skausmų apsiginti. “Atpalaiduoti įsitempusius raumenis po darbo labai padeda masažas ir karšta vonia”, – tvirtina ponia Danguolė.

Tačiau to neužtenka, todėl kiekvieną rytą gydytoja dar lovoje gerai pasirąžo, ištempia ne tik stuburą, bet ir visus sąnarius. Tada daro atsispaudimus, tik ne tokius, kokius esame įpratę matyti, o paprastesius: kojos lovoje, o rankos – ant žemės. Šitaip galima kas rytą padaryti net po šimtą atsispaudimų, jų tikslas – atpalaiduoti pečių linijos raumenis. Tai puikus būdas, padedantis išvengti įtampos skausmų.

Manantieji, kad nugaros skausmai – tik suaugusiųjų rūpestis, klysta. Vaikams irgi gali skaudėti nugarą. Štai Kūno kultūros akademijos Taikomosios fiziologijos ir kineziterapijos katedros docentė Gražina Krutulytė su kolegomis ištyrė 2 tūkst. Lietuvos vaikų ir nustatė, kad augant jų laikysena darosi vis blogesnė. “Į mokyklą vaikai ateina dar gana geros laikysenos, kai sulaukia 10–12 metų, jų laikysena būna labai bloga, o 17–18 metų tampa tragiška”, – tikina docentė.
Specialistė mano, kad vaikų laikysena prastėja dėl nejudrumo, dėl jų ūgiui nepritaikytų mokyklos suolų ir kėdžių namie, dėl per sunkių kuprinių, o vėliau – dėl tik ant vieno peties nešiojamų krepšių.

"Veido" archyvas

Vaikams nugaros skausmus gali sukelti per sunkios kuprinės

Iš pradžių dėl netaisyklingos laikysenos vaikai ima jausti skausmą, o ilgainiui dėl to gali išsivystyti ir lėtinės ligos. Beje, jau ištirta ir patvirtinta, kad savo funkcijų neatliekantis raumuo gali sukelti net kaulų pakitimus. Pavyzdžiui, gunktelėjimas rodo, kad yra netaisyklinga menčių padėtis, ilgiainiui tai gali lemti lėtinį peties sąnario išnirimą ir jį gali tekti pakeisti dirbtiniu.
Svarbu paminėti, kad Kūno kultūros akademijos specialistai yra parengę specialių pratimų rinkinį, kuris padėtų vaikams įgyti taisyklingą laikyseną ir kartu išvengti skausmų. Šių pratimų vaizdajuostę galima įsigyti Taikomosios fiziologijos ir kineziterapijos katedroje.

Kenčiančiųjų vis daugėja

Skausmo išvengti pavyksta ne kiekvienam. Statistika niūri: lėtinį skausmą dėl kaulų ir raumenų sistemos jaučia 100 mln. Europos gyventojų ir dėl to ilgiau ar trumpiau negali dirbti. Europos Komisijos duomenimis, iš žmonių, kurie nedirbo ilgiau kaip tris dienas, net pusė negalėjo dirbti būtent dėl kaulų ir raumenų skausmų. Ir tokių žmonių kamet daugėja.

Naujausi nevyriausybinės organizacijos “The Work Foundation” atlikti tyrimai rodo, kad dėl kaulų ir raumenų ligų ir ES, ir Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų, o mūsų šalyje tarp darbingo amžiaus asmenų šios ligos yra antros pagal dažnį tarp negalią lemiančių priežasčių.

Dėl darbo prasidėjusiais nugaros skausmais skundžiasi apie 38 proc. įvairių profesijų žmonių. Apie 35 proc. darbuotojų patiria kaklo, pečių ir rankų raumenų skausmus. O Vilniaus universiteto profesorė Irena Balčiūnienė su kolegomis suskaičiavo, kad nugaros skausmais skundžiasi net 91 proc. odontolgų, daugiau nei pusė audėjų ir kitų panašių profesijų atstovų.

Suprantama, kai žmogui skauda, jis negali normaliai dirbti, o jeigu sutrinka jo koncentracija ir judesių laisvumas, darbuotojas gali patirti traumą. Negana to, skausmui slopinti skirti vaistai turi šalutinį poveikį, kuris irgi atlieka savo juodą darbą. O jeigu žmogus valdo sudėtingus arba labai didelius mechanizmus, tai gali būti nesaugu ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Beje, apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl kaulų ir raumenų ligų, Lietuvoje sudaro net 1,8 mlrd. Lt, t.y. apie 2 proc. BVP.

Kaip išsaugoti darbingumą

Dabar žinoma net 200 ligų, kurios pažeidžia raumenis, sąnarius, sausgysles, raiščius, periferinius nervus ir kraujagysles. Pavyzdžiui, iš sergančiųjų artritu po penkerių sirgimo metų visuomenė priversta išlaikyti apie pusę ligonių, o per dešimtmetį tik 10 proc. ligonių išlieka darbingi. “Štai kodėl itin svarbu išsaugoti sergančiųjų darbingumą bei padidinti jiems naujų gydymo būdų ir reabilitacijos prieinamumą”, – tikina Ona Telyčėnienė, Lietuvos artrito asociacijos prezidentė.

Įrodyta, kad kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo sunkiau jam sugrįžti į darbą. Todėl visuomeninės organizacijos ir medikai, susibūrę į judėjimą “Pasiruošęs darbui”, siūlo nedelsiant pradėti diskusiją apie tai, kaip pakeisti darbo organizavimą. Vienas tokių modelių galėtų būti kad ir toks: jei žmogus nepajėgia dirbti savo darbo, darbdabvys jam galėtų duoti tokio, kurį jis geba atlikti tuo metu. Tokia praktika jau taikoma Anglijoje. Kitų šalių patirtis rodo, kad vadovai gali netgi pakeisti darbo laiką ir taip apsaugoti sergančiuosius nuo būklės pablogėjimo.

Arba, pasak “The Work Foundation”, galima daryti taip, kaip daroma “Dvarčionių keramikoje”: anksčiau darbuotojai 15–30 kg sveriančius plytelių paketus turėdavo perkelti į kitą vietą rankomis. Per pamainą jie būdavo priversti pasilenkti iki 1700 kartų ir dėl to turėdavo daug sveikatos problemų. Kai šioje darbo vietoje buvo sumontuoti robotai, viskas iš esmės pasikeitė: padidėjo darbo našumas ir sumažėjo darbuotojų praleistų darbo dienų.

25-ių Europos šalių duomenis išnagrinėjęs tyrimas rodo, kad ankstyva ligų diagnostika ir ankstyvas gydymas gali ne tik smarkiai sumažinti naštą, kurią patiria valstybės biudžetas dėl sergančiųjų kaulų ir raumenų ligomis, bet ir pagerinti darbuotojų produktyvumą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė mano, kad sprendžiant kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų problemas būtina ne tik peržiūrėti teisės aktus, bet ir keisti požiūrį į ligą, jos prevenciją bei gydymą. “Mūsų šalyje lėšos gydymui skiriamos tada, kai ligonis jau guli ligos patale. O reikėtų investuoti anksčiau. Šiandien priimti tinkami sprendimai rezultatų duos tik po 10–15 metų”, – sako parlamentarė.

Net ir sunkiai sergantiesiems galima padėti

39-erių metų jonaviškis Pranas Kšivickas serga ankiloziniu spondilitu, dar vadinamu Bechterevo liga, kuri visiškai suardo sąnarius. Manoma, kad liga prasideda dėl paveldėto geno, lemiančio organizmo imuninę reakciją į aplinkos dirgiklius.

Pats Pranas sako skausmą jaučiantis, kiek save atsimena, o ypač dideli skausmai jį ėmė kankinti nuo devyniolikos. Galų gale atsitiko taip, kad jis ne tik paeiti nebegalėjo, bet ir su vežmėliu judėti. Jam lūžo stuburas, teko pakeisti klubo sąnarį. Dienų dienas jis leido lovoje kovodamas su nepakeliamu skausmu.

Prieš septynis mėnesius Pranui buvo skirti nauji vaistai – biologinė terapija, ir jis ne tik atsistojo ant kojų, bet ir ėmė dirbti batsiuviu, vėl vairuoja automobilį. Tiesa, negali pats užsirišti batų, jam reikia protezuoti antrąjį klubo sąnarį. Bet Pranas vis tiek džiaugiasi, nes praėjo nepakeliami skausmai ir jis optimistiškai žvelgia į ateitį. “Baisu tik viena, – sako jis, – kad nepirtrūkčiau vaistų”.

“Nors gydymas brangus – vienam žmogui metus trunkantis gydymo kursas kainuoja apie 30 tūkst. Lt, vis dėlto jis atsieina gerokai pigiau, nei slaugyti ir išlaikyti invalidu tapusį žmogų”, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovas prof. Algirdas Venalis ir priduria, jog tam, kad žmonės išliktų sveiki, labai svarbu užtikrinti efektyvią kaulų ir raumenų ligų diagnostiką bei savalaikį gydymą. Jei P.Kšivickas efektyviais vaistais būtų buvęs pradėtas gydyti laiku, dabar galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Kineziterapeutų patarimai dirbantiesiems kompiuteriu

• Nesėdėkite valandų valandas – atsistokite, patampykite raumenis. Jeigu negalite vaikščioti, atsiloškite arba iškelkite rankas bei pasukiokite pečius.

• Sėdėdami išlaikykite taisyklingą laikyseną. Nepagailėkite pinigų ergonomiškai kėdei. Jeigu tokios neturite, pasikiškite pagalvėlę po juosmeniu, ji padės nesikūprinti.

• Naudokite alkūnių atramas, nes nukrausite įtampą nuo pečių.

• Įsirenkite darbo stalą taip, kad kompiuterio ekrano viršus būtų akių lygyje.

• Sėdėkite taip, kad jūsų keliai nebūtų žemiau klubų sąnarių.

• Jei vienu metu dažnai spausdinate ir kalbatės telefonu, būtinai naudokite telefono įrangą su ausinėmis.

• Riešas turi būti padėtas ant stalo.

• Jeigu ilgai dirbate nešiojamuoju kompiuteriu, įsigykite atskirą klaviatūrą ir pelę, kad galėtumėte kompiuterį pakelti iki akių lygio.

"Veido" archyvas

Galvos skausmui gydyti yra daugybė įvairių vaistų, tačiau jų pasirinkimas iškart sumažėja, jei maitinate krūtimi. Kaip tuomet sau padėti?

Kartais manoma, kad galvos skausmas kyla dėl pačių smegenų skausmo. Tai nėra visiška tiesa.  Skausmas jaučiamas dėl tam tikrų receptorių dirginimo odoje, poodyje, minkštųjų galvos dangalų kraujagyslių sienelėse, smegenų dangaluose arba dėl keleto šių veiksnių. Galvos skausmo priežasčių yra labai daug, todėl kartais skausmo kilmę nustatyti itin sunku. Žindanti mama pirmiausia turėtų konsultuotis su savo gydytoju, kuris žino jos ligos istoriją. Suprantama, niekas nesiūlys pradėti malšinti skausmo vaistais – jie skiriami tik tada, kai nėra kito pasirinkimo. Iš pradžių išmėginkite natūralias, saugias priemones, kurių taip pat netrūksta.

Galva plyšta nuo įtampos

Šie skausmai pažįstami beveik visoms mamytėms. Skausmas dažniausiai prasideda vakare, po įtemptos dienos arba smarkiai susijaudinus. Įtampos tipo galvos skausmai apibūdinami kaip spaudžiantys, veržiantys, bet nepulsuojantys, nuo lengvo iki vidutinio intensyvumo. Skauda abiejose galvos pusėse, bet darbingumo skausmas dažniausiai neriboja. Pasitaiko, kad, be skausmo, moterį dar kamuoja ir pykinimas ar vėmimas, šviesos bei triukšmo baimė, galvos svaigimas. Manoma, kad šio tipo galvos skausmas vargina tuomet, kai dėl įtampos ar streso susitraukia sprando raumenys.

Kaip padėti? Įtampos tipo galvos skausmai gydomi tiek vaistais (žindyvėms tinka tik paracetamolis, nes jis mažiau kenkia vaikeliui), tiek nemedikamentinėmis gydymo priemonėmis: fizioterapija, refleksoterapija, žolelėmis (ramunėlių arbata, pasiflorų, bijūnų antpilais). Padeda ir autogeninė treniruotė – tai psichoterapijos metodas, vienijantis savitaigos, motorikos, psichikos ar vidaus organų funkcijų savireguliacijos elementus.

• Gerai padeda galvos masažas, mat jis pašalina raumenų įtampą – nemalonių pojūčių priežastį.
• Pabandykite pamasažuoti rankų pirštų galiukus, pieštuko galu suradusi patį jautriausią tašką.
• Galvos skausmą galite “iššukuoti” masažiniu šepečiu, tuomet kraujotaka suintensyvėja, o raumenys atsipalaiduoja.
• Galvos skausmus apmalšina kvėpavimo gimnastika.
• Kai kurioms padeda kvapų terapija.
• Kartais padeda kontrastinės vonelės, skirtos pėdoms ar plaštakoms. Pamirkykite jas skirtingos temperatūros vandenyje.

Kraujagyslės “stuksena” į smilkinius

Su kraujagyslėmis susiję galvos skausmai dažnai nėštumo metu sumažėja arba visai išnyksta (dėl hormoninių pokyčių), bet, nelaimei, po gimdymo vėl atsinaujina. Galvą mamytėms pradeda skaudėti keičiantis orams ar likus keletui dienų iki menstruacijų. Taip pat galvą nemaloniai suskausta po fizinio krūvio, pvz., užnešus mažylį laiptais į penktą aukštą. Be skausmo, dar juntamas silpnumas, galvos svaigimas ir t.t. Galvos skausmo priežastis gali būti kraujagyslių spazmai – jų išsiplėtimas arba susitraukimas. Esant tokiai būklei galvą tarsi skelia perpus. Skausmo pobūdis pulsuojantis, atrodo, stuksena į smilkinius, veidas atrodo išpurtęs, moteris jaučiasi lyg sudaužyta.

Kaip padėti? Laktacijos metu atsiradęs tokio pobūdžio galvos skausmas labai dažnai pasiduoda įvairioms fizioterapinėms procedūroms, todėl specialistas, įvertinęs skausmo pobūdį, gali parekomenduoti mamytei akupunktūrą, akupresūrą, lazerio terapiją ar taškinį masažą. Kita vertus,  skausmą malšinti reikia daugiausia naminėmis priemonėmis, pvz., drėgnais kompresais: karštais, jeigu veidas priepuolio metu bąla, ir šaltais – jei raudonuoja. Dažnai padeda galvos ir sprando masažas. Skausmo, kurio šaltinis yra kraujagyslės, profilaktikai specialistai rekomenduoja plaukimą. Liaudies medicinos šalininkai vartoja žolelių mišinius, į kuriuos įeina melisų, gudobelių, pelkinių pūkelių.

Kai plėšia vieną galvos pusę

Migrenos priepuolį dažniausiai paskatina stresas, o ypač – atsipalaidavimas po jo (pvz., savaitgalio galvos skausmas). Priepuolį gali sukelti ir menstruacijos, alkoholis, miego stoka, nereguliari mityba, kai kurie maisto produktai, pvz., šokoladas, riešutai, pelėsinis sūris. Nors pagrindinės migreną sukeliančios priežastys iki šiol nenustatytos, sukurta daug skirtingų hipotezių – kai kuriais atvejais manoma, kad migrena prasideda dėl kraujagyslių spazmo, kartais dėl deguonies bado tam tikroje zonoje, neretai jos priepuoliai siejami su serotonino – medžiagos, kuri dalyvauja perduodant nervinius impulsus, apykaitos pažeidimu. Pirmieji galvos skausmai gali būti pastebėti dar vaikystėje, o intensyviausiai pasireiškia esant 25–40 m. amžiaus.

Pagrindinis migrenos simptomas – nepakeliamo skausmo vienoje galvos dalyje priepuoliai, kurie gali tęstis nuo 4 val. iki trijų parų. Skausmas pulsuojančio pobūdžio. Apie 75 proc. sergančiųjų migrena jaučia pykinimą, vemia. Išsivėmus gali palengvėti. Skausmas sukelia padidėjusį jautrumą triukšmui, šviesai, o neretai ir kvapams. Priepuolis paprastai baigiasi miegu. Prieš migrenos priepuolį gali mirgėti arba dvejintis akyse, apsiblausti vaizdas, susiaurėti regėjimo laukas.

Kaip padėti? KSvarbu nustatyti migreną provokuojančius veiksnius. Užėjus priepuoliui siūloma atsigulti tamsiame, ramiame, vėsiame kambaryje, užsidengti šiltu apklotu. Galima bandyti išgerti paracetamolio tabletę. Fizioterapijos, akupunktūros metodus galima taikyti tiek priepuolio metu, tiek ir siekiant jo išvengti. Skausmą šiek tiek apmalšina lengvas masažas arba šiltos rankų vonios su eteriniais levandų, citrinų, pipirmėčių, mairūnų aliejais. Pykinimą kartais malšina imbieras, kai kuriais atvejais padeda didesni skysčių kiekiai.