„Lietuvos sveikatos programos 2020 m.“ projekto rengėjai skelbia, kad norint pailginti mūsų šalies gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę gerų rezultatų ir gana greitai galima būtų pasiekti sumažinus atsitiktinių paskendimų skaičių.

Pagal šį rodiklį esame ES „čempionai“: 2009 m. 100 tūkst. gyventojų teko 8,9 nuskendusiojo, 2011 m. – 7,9, 2012 m. – 7,8 (ES vidurkis – 1,58).
Vaikų iki 19 metų Lietuvoje taip pat nuskęsta daugiausiai, palyginti su kitomis Europos šalimis. Be to, tai viena pagrindinių vaikų išorinių mirčių priežasčių.
„Tokioje didelėje šalyje, kaip Australija, per vasarą nuskęsta maždaug dešimt vaikų, o pas mus – dvigubai daugiau. Australija šią problemą sėkmingai išsprendė įvesdama privalomą plaukimo mokymą ir privalomas įskaitas. Kinijoje, Japonijoje taip pat beveik nėra žmonių, nemokančių plaukti, o pas mus nėra tokios kultūros“, – apgailestauja Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Jis neabejoja, kad priemonių bei galimybių ir pas mus įvesti visuotinį plaukimo mokymą yra pakankamai – trūksta tik noro. Tiesa, Vyriausybės programoje įrašyta, kad visi vaikai iki devynerių metų būtų mokomi plaukti, tačiau konkrečių programų finansavimas kol kas nenumatytas. M.Špoko žodžiais, ši priemonė gerokai sumažintų beprasmių mirčių skaičių vandenyje. Mat 30 proc. tokių nelaimių įvyksta dėl to, kad žmonės nemoka plaukti, toks pats nuošimtis – dėl neatsargaus elgesio prie vandens, o likusios priežastys susijusios su alkoholio vartojimu.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė pabrėžia, kad didžioji dalis skęstančiųjų, kuriuos gelbėja medikai, būna apsvaigę nuo alkoholio.
Norint sumažinti paskendimų skaičių būtinos kompleksinės priemonės ir aiški visų ministerijų strategija, tačiau apie tai dar tik kalbama. Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas apgailestauja, kad trūksta politinės valios imtis ryžtingų veiksmų. „Ekspertai apskaičiavo, kad paskendimų skaičių galima smarkiai sumažinti, tačiau abejoju, ar artimiausiu metu šią problemą išspręsime“, – teigia G.Černiauskas.

BFL

Bene pagrindininės tokio abuojumo priežastys – pernelyg didelis atsipalaidaviamas ir padaugintas alkoholio kiekis. Jūra kur kas pavojingesnė už ežerus bei upes, kadabgi banduojant susidaro daug povangeninių srovių, žmonrd traukiančias į gilumą, verpetais bei sukūriai.

Kiekvieną beprasidedantį vasaros sezoną Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai sutinka su nerimu. Atsipalaidavę poisliautojai neretai pamiršta budrumą ir saugumą, todėl gelbėtojams tenka iš jūros traukti skęstančius žmones, paplūdimyje pasimetusiems vaikams surasti savo tėvus, medikai gelbėja saulės smūgio ištiktus poilsiautojus.

Kad poilsiautojai gautų kuo daugiau informacijos apie tykančius pavojus paplūdimyje ir jūroje, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuru. Prasidėjus vasaros sezonui per visuomenės informavimo priemones žmonėms reguliariai bus teikiama informacija apie situaciją Klaipėdos paplūdimiuose – skendimų statistika, aptariamos poilsiautojams aktualios problemos.

„Teigiama, kad žmonės, gaudami informaciją apie keliuose sužeistus ar žuvusius vairutojus ir keleivius, prie vairo tampa atsargesni ir budresni. Maudynės vandens telkiniuose yra ne ką saugesnės nei kelionės automobiliu. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje keliuose žuvo apie trys šimtai žmonių, panašus skaičius žmonių nuskendo įvairiuose vandens telkiniuose. Todėl manome, kad poilsiautojai turi gauti kuo daugiau informacijos apie maudynes, ypač apie pavojus Baltijos jūroje. Prie jūros atvažiavę žmonės pernelyg atsipalaiduoja, tad norime priminti, kad jūra yra itin klastinga“ , – sakė Virginijus Urbonas, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai antrina gelbėtojams ir teigia, kad neretai poilsiautojai neįvertina galimų pavojų.

„Itin daug gelbėtojams kyla problemų dėl neblaivių poilsiautojų. Išgėrę maudynių mėgėjai drąsiai neria į Baltijos jūros bangas, todėl paplūdimių sargams tenka vieną po kito traukti skęstančius žmones. Ypač dažnai skęsta vyrai. Statistika byloja, kad 2010 m. Klaipėdos apskrityje užregistruoti 26 atsitiktiniai paskendimai (atitinkamai Klaipėdos mieste – 4, Kretingos rajone – 2, Neringoje – 2, Palangos mieste – 1). Pernai. Klaipėdos mieste, Kretingos rajone, Neringoje ir Palangos mieste nuskendo vien vyrai“ , – pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos l.e.p. direktorė Ineta Pačiauskaitė.

Panaši statistika užfiksuota ir visoje Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, 2010 m. nuo išorinių mirties priežasčių mirė 5 102 Lietuvos gyventojų, iš jų 319 mirė nuo atsitiktinių paskendimų. Oficiali statistika rodo, kad atsitiktiniai paskendimai yra būdingesni vyrams: pernai nuo minėtų priežasčių mirė 262 vyrai ir 5 7 moterys.

BFL

Šiemet šalies ugniagesiai iš vandens telkinių jau ištraukė 47 nuskendusius žmones, tarp jų keturis vaikus, informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Dar 23 gyventojus, tarp jų du nepilnamečius, gelbėtojams pavyko išgelbėti.

PAGD teigia, kad skęstančiųjų labai padaugėja nusistovėjus karštiems orams, ypač savaitgaliais. Todėl ugniagesiai teigia su nerimu laukiantys artėjančio savaitgalio, kai žmonės plūstels į gamtą.

Atsižvelgdamas į skaudžią praėjusių metų statistiką ir siekdamas išvengti naujų nelaimių, departamentas ragina gyventojus nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose – geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.

Gyventojams primenama nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį (tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas).

Be to, primenama neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Perspėjama, kad ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Gyventojai raginami nesimaudyti iškart po valgio, išgėrus alkoholinių gėrimų, o persikaitinus saulėje, staiga nešokti į vandenį – prieš tai juo apsišlakstyti. Taip pat įspėjama nešokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.

Ugniagesiai taip pat įspėja net geriems plaukikams neplaukti už plūdurų. Negalima plaukti ir į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.

Pernai vien tik šalies ugniagesiai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 228 nuskendusius žmones, tarp jų 10 vaikų. Dar 172 gyventojus, tarp jų 31 nepilnametį, ugniagesiams pavyko išgelbėti. Per tris praėjusios vasaros mėnesius ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 137 skenduolius.

PAGD pastebi, kad nuskendusių žmonių skaičius yra dar didesnis, nes be ugniagesių skenduolius ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai.