Biržų rajone 80 metų moteriai diagnozuota stabligė. Moteris užsikrėtė rugsėjo viduryje dirbdama šiltnamyje ir susižeidusi koją. Ji gydoma ligoninėje. Paskutinis stabligės atvejis Lietuvoje buvo registruotas 2008 m.gegužį – tuomet susirgo moteris Panevėžyje.

2006 m. nuo stabligės 2 iš 3 susirgusių asmenų mirė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena: patikimiausiai nuo šios ligos saugo skiepai. Lietuvoje tęsiama planinė suaugusių asmenų, vyresnių nei 26 m. amžiaus, vakcinacija nuo difterijos ir stabligės valstybės biudžeto lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Sukėlėjai patenka per žaizdą

Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Stabligės sukėlėjas – bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.

Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos, sunkesni nudegimai. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo, nuplikinimo. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia.

Paveikia nervų sistemą

Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Sukėlėjas, patekęs i anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, kas sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, “tirpimas” užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai; nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis.

Stabligės gydymas pradedamas nedelsiant. Skiriami antibiotikai. Taip pat – antitetaninis serumas (specialus serumas nuo stabligės). Kartu gydomi ir simptomai – traukuliai, raumenų spazmai, skausmas. Būtina atstatyti šarmų – rūgščių, elektrolitų, skysčių pusiausvyrą.

Nuo ligos saugo skiepai

Patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.

Baigiantis vakcinos nuo vadinamojo kiaulių gripo galiojimo laikui, nepanaudota liko apie 22 tūkst. jos dozių.

Nepanaudota vakcina bus utilizuota, BNS pirmadienį teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

“Farmacinės atliekos yra utilizuojamos pristatant tam tikrai firmai, kuri Lietuvoje turi licenciją tai atlikti. Kilogramo sunaikinimo kaina kainuoja nuo 7 iki keturiolikos litų” , – aiškino D.Razmuvienė.

Ji pažymėjo, kad nepanaudotos vakcinos naikinimas yra normali praktika. Taip pat elgiamasi su, pavyzdžiui, per dieną neišnaudotais skiepų nuo tuberkuliozės ar stabligės flakonėliais, talpinančiais kelias vakcinos dozes, nes jų negalima laikyti atidarytų per naktį. Utilizuoti vakcinas tenka ir, pavyzdžiui, sugedus šaldytuvams, kuriuose jos laikomos. Utilizuojami ir tušti flakonėliai, kuriuose lieka vakcinos lašelių, bei švirkštai.

“Lietuva 2009 metų gruodžio 28 dieną yra gavusi 27 tūkst. dozių pandeminio gripo vakcinų. Yra paskiepyta 5 tūkst. asmenų. Flakone yra 10 dozių, sveikatos priežiūros įstaigos gali turėti vieną, du, tris ar keturis flakonus, jie gali sverti iki šimto gramų. Tai jei paverstume pinigais, gautume juokingus mažus pinigus”, – utilizavimo kainą apibendrino D.Razmuvienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė sakė abejojanti, kad galėtų likti nepanaudota šiųmetė vakcina nuo sezoninio gripo. Esą jos nupirkta ketvirtadaliu mažiau, net sveikatos medicinų deklaruotas poreikis.

“Sezoninio gripo nemokamos vakcinos paprastai trūksta. Lietuvoje šiemet yra patenkinama 74 proc. sveikatos priežiūros įstaigų norimo kiekio”, – dėstė ji.

Pernai už 1 mln. litų iš Nyderlandų Vyriausybės įsigyti 27 tūkst. dozių vakcinos nuo pandeminio gripo galioja iki lapkričio mėnesio.

Užsikrėtę virusu A(H1N1), kuris pirmą kartą nustatytas pernai balandį Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose, pasaulyje mirė daugiau nei 18 449 žmonės.

Lietuvoje užregistruoti 23 mirties atvejai nuo pandeminio gripo A (H1N1).

Valstybinės ligonių kasos šiais metais nupirko 100 tūkst. dozių vakcinos nuo sezoninio gripo, kuria skiepys 470 gydymo įstaigos.

Nemokamai vakcina nuo gripo bus skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys: vyresni nei 65 metų ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kitomis ligomis), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai.

Šiemet planuoja skiepytis tik dešimtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, daugiau nei pusė respondentų į skiepus ir skiepijimąsi žvelgia abejingai, įtariai ar net įžiūri piktų farmacijos bendrovių kėslų.

Taigi, regis, ankstesnių metų epidemijos ir net panika nepakeitė daugumos lietuvių nusistatymo ir neišpopuliarino sezoninių skiepų Lietuvoje. Statistikos duomenys rodo, kad lietuviai skiepijasi du tris kartus mažiau ir rečiau nei Vakarų europiečiai.

Ar ketinate šiemet skiepytis nuo sezoninio gripo?

Ne    82,6 proc.
Taip    9,6 proc.
Dar neapsisprendžiau    7,8 proc.

Manau, kad skiepai nuo sezoninio gripo…

Neveikia ir yra ne kas kita, kaip farmacijos pramonės pramanas išvilioti pacientų pinigus    57,4 proc.
Gal ir būtų efektyvūs, jei farmacininkams pavyktų nustatyti tikslų artėjančio sezoninio gripo tipą    18,4 proc.
Reikalingi nebent labiausiai pažeidžiamiems pacientams (pagyvenusiems žmonėms, dažnai sergantiems vaikams)    14,8 proc.
Veiksminga priemonė užkirsti kelią ligai ir galimoms komplikacijoms    8,4 proc.
Neturiu nuomonės    1 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. spalio 4–6 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Mokslininkai ir gydytojai manė, kad iki XXI a. pradžios Europoje pavyks visiškai išnaikinti kai kurias pavojingas vakcinomis kontroliuojamas ligas. Deja, šiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti – pastaraisiais metais fiksuojami tymų protrūkiai Vakarų ir Vidurio Europoje. Gydytojai dėl to kaltina prieš skiepus nukreiptą judėjimą. Neskiepyti savo vaikų nusprendžia ir dalis Lietuvos tėvų.

Daugybę metų sergamumas tymais Europoje sparčiai mažėjo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) džiaugsmingai skelbė, kad iki 2010-ųjų Europoje tymus pavyks visiškai išnaikinti. Tačiau nuo 2008 m. Europoje vienas po kito fiksuojami šios ligos protrūkiai. Bulgarijoje nuo 2009-ųjų pavasario iki dabar tymais susirgo apie 20 tūkst., Šveicarijoje 2006–2009 m. šia liga apsikrėtė 4,4 tūkst. žmonių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais tymų protrūkių kilo ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje.

Beje, tymai – ne vienintelė išsivysčiusioms šalims vėl ėmusi grasinti liga, kurią vakcina buvo beveik įveikusi. Šiemet Tadžikistane kilo poliomielito, galinčio sukelti paralyžių, protrūkis. Per pusmetį užregistruota 430 šios ligos atvejų, iš kurių 19 baigėsi mirtimi. Iš Tadžikistano poliomielitas pasiekė ir Rusiją, kurioje šiemet užfiksuoti septyni susirgimai. Taigi nors PSO 2002-aisiais Europos regioną paskelbė laisva nuo poliomielito ligos sukėlėjo zona, Europos medikai su baime stebi, kaip Tadžikistanui sekasi suvaldyti šį protrūkį.

Visi šie Europoje ar netoli jos įvykę protrūkiai neleidžia nusiraminti ir Lietuvos medikams: nuo 2007 m. šalyje nebuvo registruotas nė vienas tymų atvejis, bet šią vasarą du lietuviai ligos užkratą parsivežė iš Didžiosios Britanijos ir Italijos. Vis didesnis gyventojų mobilumas, kelionės po visą pasaulį leidžia greičiau plisti ir pavojingoms ligoms.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad tymai, galintys sukelti rimtų komplikacijų ir net mirtį, – labai greitai ir lengvai plintanti liga. Žmogus gali apsikrėsti vien užsukęs į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantysis. Šis virusas net gali atkeliauti per ventiliacijos angą iš kito kabineto, kuriame sėdi tymais sergantis žmogus.

“O štai poliomielito virusas plinta per vandenį, gali plisti ir oro lašeliniu būdu, todėl jis lengvai įvežamas į kitas šalis. Ir rizika, kad jis gali atkeliauti į Lietuvą, išlieka”, – pabrėžė specialistė. Pasak jos, Lietuva jau nusipirko specialios vakcinos ir yra pasirengusi, jei poliomielitas atkeliautų iki Lietuvos.

Kas nutiko, kad kadaise labai grėsmingos, o pastaruosius dešimtmečius beveik išnaikintos ligos vėl ėmė belstis į Europos duris? Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis, 90 proc. visų šiomis ligomis susirgusių žmonių buvo neskiepyti, tad medikai kaltina Europoje ir JAV prasidėjusį prieš skiepus nukreiptą judėjimą, kurio šalininkų vis daugiau atsiranda ir Lietuvoje.

Neskiepijo nė vieno vaiko

29 metų vilnietė Ieva Giedraitytė augina penkerių metų dukrą ir trejų metukų sūnų. Abu jie nė karto neskiepyti, nors paprastai vaikai pirmaisiais gyvenimo metais paskiepijami nuo dešimties ligų. Jaunos mamos požiūris į skiepus nepasikeitė ir tuomet, kai abu vaikai susirgo viena iš skiepais reguliuojamų ligų – kokliušu.

“Neskiepyti vaikų apsisprendžiau besilaukdama pirmojo vaiko. Mane paveikė argumentai, kad vaiko imunitetas formuojasi, tad skiepas ką tik gimusiam vaikui – labai didelis krūvis. Ypač sunkus išbandymas imuninei sistemai yra sudėtiniai skiepai”, – savo apsisprendimą motyvavo jauna mama, dirbanti darželio auklėtoja.

Jai pritaria ir ketverių metų dukrą auginanti Alina Olchovičė, taip pat nusprendusi neskiepyti savo dukrelės. “Aš skaičiau daug literatūros už ir prieš. Nulėmė apsisprendimas, kad neskiepysiu, nes dviejų trijų dienų kūdikio visiškai nesusiformavęs imunitetas – skiepyti tokiu momentu nusikaltimas”, – pabrėžė ji.

Taip manančiųjų gretos Lietuvoje didėja. Privačiame darželyje, kuriame dirba I.Giedraitytė, iš dvidešimties vaikų – maždaug pusė neskiepytų.

Kita “Veido” pašnekovė nenorėjo atskleisti savo vardo, nes nepaskiepijusi antrojo vaiko sulaukė net artimų žmonių nepritarimo. Jauna mama, pavadinkime ją Rimante, augina ketverių metukų sūnų ir metukų ir trijų mėnesių dukrytę.

Pirmąjį savo vaiką moteris skiepijo, tačiau po kiekvieno skiepo sūnus blogai pasijusdavo – vaikas buvo labai alergiškas, temperatūra pašokdavo iki 40 laipsnių karščio. Tad besilaukdama dukrelės Rimantė pradėjo domėtis skiepais. Pirmiausia jaunai mamai nerimą sukėlė perskaitytas tyrimas, kad skiepai gali sukelti autizmą, tad moteris gilinosi toliau ir net iš JAV parsisiuntė knygų apie skiepų žalą.

Tiesa, Rimantė užsiminė, kad norėtų dukrą prieš jai pradedant lankyti darželį paskiepyti nuo tuberkuliozės ir raudonukės, bet kol kas pasiskiepyti vien nuo raudonukės Lietuvoje neįmanoma – apsauga nuo šios ligos įgaunama tik pasiskiepijus trivalenčiu tymų, raudonukės ir kiaulytės (epideminio parotito) skiepu. Tokia vakcina skiepyti dukrelės mama nenori. Skiepų priešininkai tvirtina, kad būtent šis skiepas gali padidinti riziką susirgti autizmu. Rimantė abejoja ir dėl visų kitų skiepų, ypač moteris nesupranta, kam vaiko organizmą apkrauti hepatito B, kuris perduodamas tik lytiniu būdu ar per kraują, skiepu.

Visos kalbintos mamos remiasi dar vienu argumentu – ligų, nuo kurių Lietuvoje skiepijami vaikai, beveik arba visai nėra. Visais šiais argumentais vadovaujasi ir kitų Europos šalių tėvai, protestuojantys prieš skiepus. Tačiau medikai atkerta: tų ligų būtent dėl to ir nėra, kad visuomenė masiškai nuo jų skiepijama.

“Kuo daugiau sergančiųjų, tuo didesnė ligos sukėlėjo koncentracija ore ir tuo didesnė grėsmė aplinkiniams, kurie neskiepyti, užsikrėsti. Žmonės nesuvokia, kad neserga būtent dėl to, kad yra paskiepyti. Už tokį lengvabūdišką požiūrį gamta davė gerą pamoką, kai Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse 1995–1996 m. užfiksuotas difterijos protrūkis”, – tvirtino gydytoja infektologė Virginija Mačionienė.

Panika dėl autizmo nepagrįsta?

Teiginiai, esą skiepai sukelia vaikų autizmą, tiek Lietuvoje, tiek Europoje būna vieni kertinių, nulemiančių daugelio tėvų apsisprendimą neskiepyti savo atžalų. Panika dėl skiepų ir autizmo ryšio prasidėjo 1998 m., kai medicinos žurnalas “Lancet” išspausdino dr. Andrew Wakefieldo tyrimą, tvirtinantį, kad tarp trivalenčio tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepo bei autizmo gali būti ryšys.

Tiesa, šiemet “Lancet” atšaukė šį straipsnį po to, kai Didžiosios Britanijos bendroji medikų taryba pripažino, kad A.Wakefieldo tyrimas buvo atliktas neetiškai, o teiginiai neteisingi. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžė, kad, be šio, daugiau nebuvo nė vieno medicininio straipsnio rimtame žurnale, kuris įrodytų, jog skiepai gali sukelti vaikų autizmą.

Profesorius nesutinka ir su teiginiu, esą vakcina suardo vaikų imunitetą. “Pasaulyje nebuvo nė vieno atvejo, kuris įrodytų, kad gavusiųjų visą vakcinacijos kursą imunitetas nusilptų ar jie būtų imlesni ligai. Vaikai ir suaugusieji kasdien kontaktuoja su įvairiais antigenais per orą, maistą ir treniruoja savo imunitetą. Vakcinos – lašas jūroje, palyginti su antigenais, kurie kasdien patenka į organizmą”, – pabrėžė jis.

O D.Razmuvienė pridūrė, kad tėvai elgiasi egoistiškai, atimdami vaikui galimybę turėti apsaugą.

Kam dar turime imunitetą

Pasipylę pranešimai, kad net nuvykus į Vakarų Europą galima susidurti ar net parsivežti tokias ligas, kaip tymai, kelia klausimą, kokią apsaugą vis dar turi dauguma mūsų. Nors vaikystėje atkentėjome skiepų antplūdį, ne visi skiepai ilgalaikiai. Prieš dešimtmetį Lietuvoje kilęs difterijos protrūkis priminė, kad šis skiepas galioja tik dešimt metų.

D.Razmuvienė pasakojo, kad tuomet Lietuvoje buvo paskiepyta apie 1,5 mln. gyventojų. Siekiant, kad panašus protrūkis nepasikartotų, šiuo metu visi norintys Lietuvos gyventojai ir vėl nemokamai skiepijami nuo difterijos ir stabligės. Tačiau gyventojai nuo šių ligų savo noru skiepijasi labai vangiai – šiemet kreipėsi vos 8 tūkst. žmonių.

Jei pastarąjį kartą skiepijotės vaikystėje, greičiausiai neturėsite imuniteto ir kokliušui, kurio skiepas taip pat suteikia apsaugą tik dešimčiai metų. Kokliušas medikams kelia nerimą, nes šia laikyta vaikiška liga dabar vis dažniau užsikrečia ir suaugusieji. “Šia vakcina valdoma liga skiepijami tik vaikai, bet pastebima, kad padidėjo sergamumas tarp paauglių ir suaugusiųjų. Svarstoma, kad reikėtų suaugusiuosius skiepyti ne tik nuo difterijos ir stabligės, bet ir nuo kokliušo”, – tvirtino prof. A.Ambrozaitis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai registruoti 233 kokliušo atvejai – penkis kartus daugiau nei 2008-aisiais. Anot D.Razmuvienės, tai labai sudėtinga liga, nes ligonį ištinka smarkūs kosulio priepuoliai, žmogus gali uždusti.

Nuo kitų ligų, tokių kaip poliomielitas ar tymai, vaikystėje gautų skiepų apsaugos paprastai pakanka visam gyvenimui. “Skiepytis nebereikia, jei žmogus normalaus imuniteto. Žinoma, visko gali būti, jei žmogus suserga onkologine liga, ŽIV ir jo imunitetas labai nusilpsta”, – paaiškino prof. A.Ambrozaitis.

Į skiepus nuo kiaulių gripo sukišti pinigai paleisti vėjais

Šiemet valstybė įsigijo 100 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupėms. Prof. A.Ambrozaitis paaiškino, kad šiemet bus skiepijama trivalente sezoninio gripo vakcina, kurioje yra pandeminio gripo antigenas, tad pasiskiepijusieji nuo sezoninio gripo šiemet įgis ir apsaugą nuo vadinamojo kiaulių gripo. Tuo tarpu valstybės išleisti milijonai vakcinai nuo kiaulių gripo įsigyti bus paleisti vėjais – lapkritį baigsis šios vakcinos galiojimas. Nors visi norintieji galėjo skiepytis nemokamai, iš 27 tūkst. dozių panaudota tik apie 6 tūkst.

Kaip 2010 m. rugpjūčio 10 dieną informavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pagrindinis gripo pandemijos etapas baigėsi ir pasaulis įžengė į po-pandeminį etapą.  Tai reiškia, jog prasideda stebėjimo periodas bei džiaugiamasi, kad šį kartą pavyko išvengti blogiausio scenarijaus – virusas nemutavo, todėl yra prognozuojamas ir valdomas.

BFL

Artėjant vasarai ima didėti pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis, todėl medikai rekomenduoja pasiskiepyti.

Šiemet suaugusieji jau gali nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos bei stabligės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė primena, kad iki lapkričio 1 d. galima nemokamai pasiskiepyti ir nuo pandeminio gripo. Vėliau už vakciną nemokės tik žmonės iš rizikos grupių – vaikai iki dvejų metų, 65-erių sulaukę senjorai ir nėščiosios. O skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami ir kainuoja daugiau nei šimtą litų.

Priminsime, kad tie, kurie vyksta į egzotines šalis, skiepais turi susirūpinti mažiausiai prieš mėnesį. Nors privalomas tik geltonojo drugio skiepas, keliaujantiems į Afriką, Aziją ir Pietų Ameriką rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo vidurių šiltinės, meningokokinės infekcijos bei choleros. Tuo tarpu vaikus derėtų skiepyti nuo hepatito A bei rotavirusinės infekcijos, o ketinantiems viešėti ilgiau – ir nuo hepatito B.Lietuvoje 96–99 proc. vaikų paskiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, parotito, raudonukės ir Haemophilus influenzae B infekcijos. Valstybės lėšomis žmonės taip pat skiepijami ir nuo pasiutligės bei stabligės.