BFL

„Snoro“ žlugimas, sumaištis tarptautinėse rinkose, priklausomybė nuo energetinių žaliavų, žmonių bei pinigų emigracija šiemet valstybės skolą išaugins dar 4 mlrd. Litų

Net per 100 proc. BVP perkopusios kai kurių Europos Sąjungos valstybių skolos iki praėjusių metų niekam pernelyg neužkliūdavo ir netrukdomai kasmet augo, patręštos gero gyvenimo apetitu. Tačiau ne pagal išgales gyvenusių graikų, italų problemos pernai prispaudė visą euro zoną ir privertė praregėti, kokios pražūtingos gali būti valstybės skolos.

Sumaištis euro zonoje skatina atidžiai sekti ir Lietuvos skolos dinamiką. Finansų ministerija ramina, kad Lietuva yra tarp šešių mažiausią valstybės skolą turinčių ES valstybių. 38 proc. BVP siekianti Lietuvos valstybės skola neatrodo labai grėsmingai, tačiau nerimą kelia jos didėjimo tempai: ES senbuvės prasiskolino per daugelį metų, o mes vien per pastaruosius ketverius skolą padidinome daugiau nei dvigubai (2008 m. – 15,5 proc. BVP). Jei ją išdalytume visiems šalies gyventojams, šiandien kiekvienam tektų po 12,8 tūkst. Lt – banko „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad per metus ši našta mums padidėjo 1,6 tūkst. Lt. 2012-aisiais kiekvienas būsime skolingi po maždaug 13,3 tūkst. Lt.

Vis dar būsime priklausomi nuo Rusijos diktuojamų energijos išteklių kainų, be to, žadame statytis atominę elektrinę, nors atliekamų pinigų tam neturime. Tad kokia bus valstybės skola 2012 m. ir kokios mūsų galimybės su ja tvarkytis?

Skola padidės 4 mlrd. Lt

2011 m. lapkritį Finansų ministerija buvo patikėjusi, kad 2012 m. valstybės skolą pavyks stabilizuoti ir ji sieks apie 37 proc BVP. Tačiau sumažėjus Lietuvos ekonomikos augimo prognozei ir žlugus „Snoro“ bankui, šias viltis teko palaidoti. 2012 m. mums teks skolintis beveik milijardu litų daugiau, negu planavome, o valstybės skola paaugs 3,4 procentinio punkto – iki 41 proc. BVP. Jei vertinsime nominalia verte – litais, skaičiai dar nepalankesni. Finansų ministerijos prognozėmis, per 2012-uosius valstybės skolą išauginsime net keturiais milijardais litų.

„Skolos lygio prognozę didino ir tai, kad 2012 m. prognozuojamas 6 mlrd. Lt mažesnis nominalus BVP. Dėl to skolos lygis padidėja 2 proc. BVP“, – tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Ministerija viliasi, kad „Snoro“ bankroto įtaka valstybės skolos didėjimui bus laikina – apdraustiems indėliams kompensuoti paskolintas lėšas ji tikisi atgauti, kai tik bankroto administratorius pradės pardavinėti banko turtą.

Tiesa, valstybės skolą kitais metais didins ne tik lėtėjanti ekonomika ar “Snoro” žlugimo aidai, bet ir rinkėjams siekiančio įsiteikti Seimo sprendimai. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad prie skolos padidėjimo prisidės noras kuo greičiau grįžti į prieškrizinį lygį – neturint išteklių ir nepasirengus atkurti senatvės pensijas 100 proc. nuo metų pradžios. „Visuomenė turi suprasti, kad vieni ar kiti veiksmai didinti išlaidas neturint subalansuoto biudžeto – ne kas kita, kaip siūlymas padidinti valstybės skolą“, – atkreipia dėmesį N.Mačiulis.

Beje, kitais metais daugiausiai skolinsimės senoms skolos grąžinti: 2012 m. sueina terminai grąžinti lig šiol nebūto rekordinio dydžio skolą – 6,4 mlrd. Lt.

Kaip aiškiai rodo Pietų Europos valstybių pavyzdžiai, didėjanti valstybės skola pavojinga dėl kelių priežasčių. Pasak N.Mačiulio, kol skolos lygis mažas, trumpuoju laikotarpiu ji gali padėti stimuliuoti ekonomiką. Tačiau Airijos ir Graikijos pavyzdžiai rodo, kad ribą, kai skola tampa nebevaldoma, galima greitai peržengti. O juk Lietuvoje įpročiu tapo turėti per didelį biudžeto deficitą – nė viena Vyriausybė taip ir nesugebėjo biudžeto subalansuoti. O jei vertinant trumpuoju laikotarpiu didėja skolos lygis, kyla rizika, kad bus labai sunku pasiskolinti finansų rinkose.

Būtent dėl to valdžios sektoriaus skolos didėjimas 2012-aisiais yra itin bloga naujiena. DNB banko vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, šiemet skolinimasis brangs.

O tai reiškia, kad didės skolos aptarnavimo išlaidos.

Vien palūkanoms mokėti – 2 proc. BVP

Jau dabar skolos aptarnavimo sąnaudos milžiniškos: 2012 m. vien palūkanų teks sumokėti 2,1 mlrd. Lt – 187 mln. Lt daugiau nei pernai. „Tai reiškia, kad apie 2 proc. BVP, arba 66 proc. viso šalies deficito, teks skirti tik galui su galu sudurti“, – atkreipia dėmesį J.Rojaka.

Prie to prisidėjo ir šios Vyriausybės sprendimas 2009 m. skolintis didelėmis palūkanomis tarptautinėje rinkoje, užuot kreipusis pigios paskolos į TVF. Juo labiau kad, kaip „Veidui“ tvirtino TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas, Lietuvos įgyvendintos taupymo priemonės labai panašios į tas, kurių imtis TVF įpareigojo paskolos prašiusias šalis. „Skolos aptarnavimo sąnaudos dabar labai didelės. Šimtus milijonų litų esame pasiskolinę siaubingomis, daugiau nei 7–9 proc. palūkanomis“, – primena J.Čičinskas.

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė skaičiuoja: jei Lietuva būtų pasiskolinusi iš TVF Latvijos sąlygomis (už maždaug 3,87 proc. palūkanas), užsienio skolos aptarnavimo sąnaudos būtų mažesnės daugiau kaip 30 proc. „2012 m. už užsienio skolą (ne visą, o tik 2009–2011 m. viešai išplatintas obligacijas tarptautinėse rinkose, neskaičiuojant 2011 m. lapkričio mėn. emisijos) mums reikės mokėti apie 1 mlrd. Lt, o būtų reikėję 670 mln. Lt“, – teigia V.Klyvienė.

Beje, paklausta, ar gali tekti šiemet kreiptis į TVF, I.Šimonytė tokio varianto neatmeta. „Kadangi skolos valdymo išlaidų eilutė mūsų biudžete tikrai nėra maža, TVF svarstytinas kaip alternatyva, jeigu rinkos palūkanų normos staiga pakiltų tiek, kad taptų tiesiog per brangu skolintis finansų rinkose“, – aiškina ministrė. Juolab TVF „drausmingoms“ valstybėms dabar siūlo naujų pagalbos instrumentų – lanksčią kredito liniją, kai be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

greece887

Graikijos krizė stato dar mažiausiai penkias Europos Sąjungos (ES) valstybes į pavojų, įspėja euro zonos grupės vadovas artėjant finansų ministrų susitikimui Liuksemburge.

Tikimasi, kad ministrai pritars 12 mlrd. eurų paskolai pagal Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimo planą.

Pasak Liuksemburgo premjero Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker), pirmininkaujančio euro zonos grupei, siūlydama kovai su krize pasitelkti privačius kreditorius Vokietija “žaidžia su ugnimi”.

Ž. K. Junkeris šeštadienį Vokietijos laikraščiui “Suddeutsche Zeitung” pareiškė, kad tokiu pasiūlymu kreditų reitingų agentūroms būtų pasiųstas neigiamas signalas, raginantis jas nustatyti, kad Graikija nevykdo savo įsipareigojimų grąžinti skolą.

Graikijai neįvykdžius savo įsipareigojimų, skolinimosi kaina pakiltų ir kitoms sunkumų kamuojamoms euro zonos valstybėms, kurios taip pat negalėtų vykdyti savo mokėjimų.

Anot Ž. K. Junkerio, jei krizė nebus pažabota, “ji gali išplisti Portugalijoje ir Airijoje, o tada ir Belgijoje bei Italijoje dėl jų didelės skolų naštos net anksčiau nei Ispanijoje”.

Liuksemburgo premjeras pažymėjo, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) pasiūlymas remiasi “Vokietijos vidaus politikos sumetimais”.

AFP

Euro zonos finansų ministrai pirmą kartą pasiūlė pratęsti Graikijos skolos grąžinimo terminą, suteikiant Graikijos valdžiai daugiau laiko.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker), vadovaujantis posėdžiui, pareiškė apie Graikijos skolos “perprofiliavimo” arba “švelnios restruktūrizacijos” galimybę, čia turėdamas galvoje skolos grąžinimo terminų pratęsimą.

“Dar kartą kartoju – stambios restruktūrizacijos variantas nesvarstomas, niekas iš čia susirinkusiųjų neužsiminė apie tokių veiksmų būtinybę. Tačiau neatmetu skolos popierių tam tikro “perprofiliavimo” galimybės”, – sakė Ž. K. Junkeris.

Jeigu šiam siūlymui bus pritarta, Atėnams bus tik skirta daugiau laiko skolai grąžinti, tačiau skola – 330 mlrd. eurų – nesumažės.

Ž. K. Junkeris situaciją Graikijoje apibūdino kaip “labai sudėtingą”, tačiau išsakė viltį, kad problemos gali būti sukontroliuotos, jeigu Atėnai sparčiau vykdys reformas siekdami įgyvendinti 2011 m. tikslus ir greitai parduos valstybės aktyvus.

Daugelio ekonomistų nuomone, Graikija taps pirmąja Europos šalimi, kuri paskelbs apie savo skolos restruktūrizavimą nuo 1948 metų, tačiau politikai atmeta galimybę, kad tai gali įvykti anksčiau nei 2013 metais.

Be to, per posėdį Briuselyje euro zonos finansų ministrai pirmadienį pritarė paramos Portugalijai programai ir palaikė italo Marijaus Dragio (Mario Dragi) kandidatūrą į Europos centrinio banko vadovo postą.

Finansų ministrų susitikimą aptemdė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominiko Stroso-Kano (Dominique Strauss-Kahn) areštas. TVF vadovas apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. D. Strosas-Kanas turėjo dalyvauti šiame sutikime, tačiau šiuo metu yra išvežtas į “Rikers Island” kalėjimą, esantį Yst Riverio upės saloje Niujorke. Čia jis liks mažiausiai iki kito teismo posėdžio penktadienį.

Seimo narys socialdemokratas Česlovas Juršėnas sako nesiskolinęs iš Seimo kanceliarijos kasos, rašo “Lietuvos žinios”.

Teisiama buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė praėjusią savaitę teisme užsiminė, kad Č.Juršėnui iš Seimo kanceliarijos kasos buvo paskolinta 9 tūkst. litų. Šiuos pinigus esą paėmusi Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė.

“Šito tikrai nebuvo. Esame seni pažįstami, drauge dirbome nuo Vytauto Landsbergio laikų. Kažkoks proto užtemimas moteriškei”, – buvusios kasininkės kaltinimus atmetė Č.Juršėnas.

Seimo vicepirmininkas stebėjosi, kodėl linksniuojama tik jo pavardė, nors teisiamoji tvirtino, kad tarp mėgėjų skolintis valdiškų pinigų būta ir daugiau parlamentarų.

“Kur tie kiti? Susidaro įspūdis, jog mėginant įpainioti kitus stengiamasi pridengti savo darbus”, – aiškino Č.Juršėnas.

Teismo posėdyje R.Petkelienė taip pat prasitarė, kad 2 tūkst. litų kasai liko skolingas ir buvęs Seimo kancleris Arvydas Kregždė.

“Dievaži, neprisimenu tokio dalyko. Gal man parodys skolos raštelį ar kokį kitą dokumentą, tuomet galvosiu, ką daryti”, – teigė A.Kregždė.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė pripažino, kad R.Petkelienė per ikiteisminį tyrimą minėjo ne tik Č.Juršėno, bet ir kitų Seimo narių pavardes. Tačiau prokurorė nesutiko jų atskleisti, motyvuodama prasidėjusiu teisminiu bylos nagrinėjimu.

Anot V.Gužaitės, teisiamoji sakė, kad patys Seimo nariai niekada į ją tiesiogiai nesikreipdavo. Pageidavimus pasiskolinti vienokią ar kitokią sumą esą perduodavo per Finansų departamento vadovę D.Petrauskienę.

Dvi svarbiausios kanceliarijos finansininkės, paskui kurias tįsta įtarimų dėl aplaidaus darbo šleifas, pirmadienį perkeltos į žemesnes pareigas. Seimo kancleris Jonas Milerius, kuris, pasak teisiamos buvusios kasininkės, taip pat skolindavosi iš kasos, pranešė, kad Finansų departamento vadovė D.Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė pačios pasiprašė perkeliamos į kitą darbą.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus daugiau kaip 440 tūkst. litų, kasininkė R.Petkelienė buvo apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Tuos pinigus ji esą perleido savo draugei, buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino. R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Lietuvos įmonių pradelsti įsiskolinimai lapkričio mėnesį išaugo 35 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 4,13 mlrd. litų.

Per lapkričio mėnesį verslas padengė 107 mln. litų pradelstų skolų arba 11 proc. mažiau nei spalį, pranešė kreditų biuras “Creditinfo Lietuva”.

“Pastarąjį pusmetį verslo pradelstų įsiskolinimų augimas išlieka vienu lėčiausių, lyginant su kitais šių metų mėnesiais. Lapkritį mažėjo naujų skolininkų skaičius, o pradelstų įsiskolinimų suma augo jau skolų turinčių įmonių sąskaita”, – pranešime sakė “Creditinfo Lietuva” kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Anot jos, teigiamos tendencijos ir toliau pastebimos transporto ir pramonės sektoriuose, vertinant pagal įsiskolinimų skaičių ir jų augimą, padėtis yra stabili, tačiau kituose sektoriuose pokyčių dar nematyti.

Lapkričio mėnesį verslo įskolinimai sparčiausiai didėjo bankams ir kredito unijoms, o sumažėjo išperkamosios nuomos, lizingo ir vartojimo kreditų įmonėms, komunalinių paslaugų bendrovėms.

Nekilnojamojo turto ir statybų įmonių skolos sudaro 60 proc. visų įmonių pradelstų skolų.

“Creditinfo” duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų įsiskolinimų, o vidutinė jų skola siekia 54 tūkst. litų.

Valstybės komercinė “paslaptis” – nebe paslaptis: Finansų ministerija “Veidui” atsiuntė atsakymą, kokias palūkanas valstybė, tai yra mes, mokesčių mokėtojai, mokame už skolas. Tiesa, “Veidas” oficialų paklausimą raštu ministerijai išsiuntė 2009 m. sausio 8 d., o atsakymą gavo po metų, dešimties mėnesių ir devynių dienų.
Iš oficialaus ministerijos rašto paaiškėjo, kad 2008 m. gruodžio mėnesį valstybės vardu buvo paimta 92 mln. eurų paskola, kurios metinė palūkanų norma – net 10,65 proc. Šią “Credit Suisse International” banko suteiktą paskolą privalėsime grąžinti iki 2015 m. gruodžio 9 d.
Belieka priminti, kad tuo pačiu metu, kai Lietuva skolinosi su beveik 11 proc., Latvija iš Tarptautinio valiutos fondo pasiskolino 589,57 mln. eurų su 3,87 proc. palūkanomis.
Tačiau kodėl atsakymas apie viešuosius finansus vėlavo beveik dvejus metus? Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis motyvuoja, kad dabar atėjo tinkamas laikas, nes situacija finansų rinkose stabilesnė ir jau galima skelbti informaciją apie paskolos sąlygas. “Šiuo metu informacijos apie paskolas suteikusius asmenis, paskolų terminus, palūkanas ir kitas paskolos sąlygas pateikimas nebesudarys palankių sąlygų kitiems tiek vidaus, tiek užsienio kreditoriams derybų metu turėti geresnę derybinę poziciją, dėl kurios Finansų ministerijai būtų sudėtinga susitarti dėl geresnių skolinimosi sąlygų (ypač dėl palūkanų dydžio)”, – rašoma ministerijos rašte.
Tačiau yra ir kita priežastis, kodėl pagaliau atsakyta į “Veido” paklausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas “Veido” skundą dėl atsisakymo suteikti informaciją, konstatavo: “Toks teisės aiškinimas, kad valstybė civilinėmis sutartimis gali bet kokią informaciją pripažinti komercine paslaptimi, nesiderintų su valstybės vykdomų funkcijų prigimtimi, kurių vienas iš pagrindinių principų yra viešumas”.
Valstybės kontrolė taip pat yra priminusi Finansų ministerijai, kad Lietuva yra pasirašiusi susitarimą laikytis Tarptautinio valiutos fondo nustatyto Fiskalinio skaidrumo kodo, kuriuo vadovaujantis šalis turi laiku skelbti visą fiskalinę informaciją – informaciją apie Vyriausybės veiklą ir sprendimus praeityje, dabar, ateities prognozes ir galimas fiskalines rizikas.

Lietuvai vis giliau klimpstant į skolas, o skolinimuisi nepaliaujamai brangstant, dramatiškai didėja sumos, kurias tenka pakloti už kreditorių priskaičiuojamas palūkanas.

Tarkime, šiemet valstybės skolai aptarnauti iš biudžeto teks atseikėti 1,6 mlrd. Lt – tai pati didžiausia suma, kokią už paskolų administravimą yra tekę mokėti mūsų valstybei. Juk iki 2008-ųjų skolos laipsniškai mažėjo, o dabar pasidarė net dvigubai didesnės nei prieš dvejus metus.

Liūdna ir Finansų ministerijos prognozė, kad po poros metų ši suma neabejotinai dar labiau padidės, o jos dydis priklausys nuo to, ar mūsų šaliai pavyks sumažinti biudžeto išlaidas, vadinasi, ir būtinybę dar daugiau skolintis.

“Optimistiniu atveju, jeigu 2012 m. valstybės skola stabilizuosis ties 43 proc. BVP, šiai skolai aptarnauti reikės skirti apie 2,5 mlrd. Lt”, – prognozuoja finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Tačiau nesiimant priemonių mažinti biudžeto deficito, palūkanoms 2012-aisiais reikėtų skirti jau 3 mlrd. Lt, o 2014 m., kai valstybės skola priartėtų prie 60 proc. BVP, tokios skolos aptarnavimui tektų atiduoti net 3,5 mlrd. Lt.

Šiemet per visus metus valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms numatyta skirti 1,6 mlrd. Lt, bet po kelerių metų šioms išlaidoms teks atseikėti jau dukart daugiau.

Centrinės valdžios skola šių metų balandžio pabaigoje siekė 31,3 mlrd. Lt, arba 33,4 proc. numatomo šių metų BVP, o tai yra 6 mlrd. Lt daugiau negu prieš keturis mėnesius. Skolai greitai augant, sparčiai didėja ir skolos aptarnavimo išlaidos. 2009 m. skolos aptarnavimo išlaidos siekė apie milijardą litų, o šiemet šiam tikslui numatyta 1,6 mlrd. Lt.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio teigimu, skolos aptarnavimo išlaidos 2011 ir 2012 m. priklausys nuo to, kaip bus imamasi deficito mažinimo priemonių.

Finansų ministerija prognozuoja, kad jeigu per 2011–2012 m. biudžeto deficito nepavyks sumažinti 4,5 mlrd. Lt, skolai aptarnauti teks atiduoti visą pajamų prieaugį ir 2014-aisiais skirti jau 3,5 mlrd. Lt. O jei deficitas būtų sumažintas, skolai aptarnauti reikėtų apie 2,5 mlrd. Lt.

Ekonomistas socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad skolintas lėšas būtina skirti toms sritims, kurios padėtų pasiekti didesnį pelningumą, nei mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas. Priešingu atveju skolos našta prislėgs ateities kartas.

“Suskaičiuota, kad investuojant į infrastruktūrą – energetiką, namų renovavimą, kelius maždaug 30 proc. panaudotų pinigų grįžta į biudžetą, 27 proc. išmokama darbo užmokesčiu. Jei investuojama į infrastruktūrą, perkamos medžiagos, žaliavos, tai skatina ir ekonomiką. Taip pat reikia investuoti į naująsias technologijas, kurios kurtų pridėtinę vertę”, – įsitikinęs A.Butkevičius.

Beje, šiemet Vyriausybei reikės pasiskolinti ne beveik 13 mlrd. Lt, kaip skaičiuota šių metų pradžioje, o 11,5 mlrd. Lt. Balandžio pabaigos duomenimis, Vyriausybė šiemet jau pasiskolino 6,7 mlrd. Lt.

Pastarąjį kartą užsienio finansų rinkoje Vyriausybė už 6,8 proc. palūkanas skolinosi vasarį, kai išplatino 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. 16,8 mln. Lt) obligacijų emisiją.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m., palyginti su 2008 m., valdžios sektoriaus užsienio skola padidėjo 70,6 proc., o vienam gyventojui tenkanti užsienio skolos našta šoktelėjo iki 71,7 proc. ir sudarė 5720 Lt.

Įmonėms mažėja administracinė našta beviltiškas skolas pripažįstant leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną.

Administracinė našta mažėja dėl beviltiškų skolų įrodymo ir apskaičiavimo tvarką nustatančių taisyklių pakeitimų (patvirtintų finansų ministro įsakymu ir įsigaliosiančių artimiausiu metu). Jų esmė – supaprastinti reikalavimai dėl tam tikrų beviltiškų skolų pagrindimo dokumentų.

Vienas svarbiausių taisyklių pakeitimų – padvigubinamos sumos, iki kurių nebus reikalaujama turėti skolų beviltiškumą įrodančius dokumentus ar bus taikoma paprastesnė beviltiškų skolų pripažinimo tvarka.

Be to, įmonėms nebereikės turėti dokumentų, įrodančių smulkių skolų beviltiškumą ir pastangas jas atgauti ir tais atvejais, kai skolingas juridinis asmuo (iki šiol tokia nuostata buvo taikoma tik atvejais, kai skolingas buvo fizinis asmuo).

Taisyklėse taip pat išplėstas privalomų turėti dokumentų alternatyvų ratas. Pavyzdžiui, beviltiškų skolų, susidariusių dėl kitos įmonės bankroto, įrodymui pakaks dokumento, įrodančio likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro. Iki šiol tokiu atveju reikėjo turėti arba įsiteisėjusios teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto, arba kreditorių susirinkimo nutarimo paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto.

Be to, reikalavimas įmonei turėti dokumentus, įrodančius skolininko mirties ar išregistravimo faktą, nebus taikomas, jeigu mokesčių administratorius tokius faktus galės patikrinti jam prieinamose duomenų bazėse.

Šie ir kiti taisyklių pakeitimai bus taikomi apskaičiuojant 2010-ųjų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Klaipėdos apylinkės teisme antrą kartą nepavyko pradėti nagrinėti civilinės bylos, kurioje atsakovai yra net 58 šios ir praėjusios kadencijos miesto tarybos nariai.

Gindama viešąjį interesą Klaipėdos apylinkės prokuratūra iš politikų į miesto biudžetą tikisi išieškoti beveik 700 tūkst. litų galimai neteisėtai gautų išmokų, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Trečiadienį į parengiamąjį teismo posėdį atvyko tik keturi politikai – vicemerė Judita Simonavičiūtė, taip pat Valentinas Greičiūnas, Vygantas Vareikis ir Antanas Gintautas Murauskas. Ne visi iš 58 atsakovų gavo šaukimus, todėl posėdį teko nukelti iki birželio pabaigos.

Prokuratūros teigimu, politikai skolingi miesto biudžetui 689 tūkst. 209 litus. Kai kurių skolos siekia porą tūkstančių litų ir daugiau.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad tarybos nariai gaudavo dvigubą atlyginimą – jiems buvo mokama už tarybos ir komitetų posėdžiuose praleistą laiką, tuo pat metu jie gaudavo atlyginimą savo pagrindinėse darbovietėse.

Tvirtinama, kad neteisėtai buvo mokėti ir pinigai kanceliarinėms išlaidoms, nes apie tai nebuvo paskelbta spaudoje.

Tačiau į teismą susirinkę politikai aiškino nesuprantantys, kodėl turėtų grąžinti pinigus į miesto savivaldybės biudžetą.

“Turi atsakyti ne tie, kuriems pinigai buvo pervesti, o tie, kurie tuos pinigus mokėjo, – savivaldybės administracija”, – mano V.Greičiūnas.

J.Simonavičiūtei taip pat atrodo, kad tarybos nariai tapo savivaldybės administracijos ir kontrolieriaus tarnybos nesusikalbėjimo įkaitais.

V.Vareikiui nesuprantama, kodėl pinigai savivaldybėje buvo mokami, o pažymų iš darboviečių, kad vykstant tarybos posėdžiams jos nemokėtų pinigų, niekas neprašė.

Jis sakė iškart grąžinsiantis 1712 litų, jei bus įrodyta, kad pinigai gauti neteisėtai.

Tačiau kai kurie kiti tarybos nariai nenusiteikę taip geranoriškai atiduoti pinigų ir kolektyviai pasisamdė gynėjus.

Pirmadienį  Vyriausybė vertybinių popierių aukcione vėl pasiskolino 20 milijonų litų. “Skolinantis patyliukais, kad ir nedidelėm sumom – visa valstybės skola auga kaip ant mielių, o atiduoti ją teks visiems Lietuvos žmonėms, mūsų vaikams ir vaikaičiams”, – rašoma socialdemokrato Algirdo Butekvičiaus pranešime.

"Veido" archyvas

Šiuo metu tik keturios pasaulio valstybės tvirtina neturinčios skolų, visos kitos grimsta į jų liūną. Kai kurios jų – prasiskolinusios beviltiškai.

Europos Komisija perspėja: Europos šalys skolinasi be saiko. Prognozuojama, kad šiemet vien euro zonos valstybių įsiskolinimai užsienio kreditoriams pasieks 84 proc. bendrojo jų vidaus produkto, o kitąmet skolos sieks jau 88 proc. BVP.

Labiausiai į skolą gyvenanti valstybė Europoje šiemet bus Graikija – jos skola 35 proc. viršys BVP, nors jau dabar šalies užsienio skola viršija 442 mlrd. JAV dolerių (1,1 trln. Lt) ir toliau didėja.

“O antrąja Graikija, regis, taps Serbija – ji kasmet išleidžia 25 proc. daugiau, nei uždirba”, – nerimauja Serbijos ekonomistas Mladenas Kovačevičius.

“Dar viena Graikija – tai Italija”, – įspėja “Moody’s” analitikas Alexanderis Kockerbeckas, kurio skaičiavimais, Italijos skola yra didžiausia visoje Europoje ir siekia 1,8 trilijono eurų (6,2 trln. Lt).

“Regis, Graikijos likimas laukia ir ukrainiečių”, – prognozuoja ekonomistas Christopheris Granville’is, primenantis, kad šalies įsiskolinimai siekia 93,5 proc. BVP.

Taigi pavojingą ribą, kai išleidžia daugiau nei uždirba, peržengė dauguma Europos valstybių: tiek galingosios Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, tiek didžiausios skolininkės Pietų Europos šalys, tiek mūsų regiono valstybės.

Prasiskolinęs visas pasaulis

Jei pasidairytume plačiau, ne vien po skolose skendinčią Europą, pamatytume, kad panašios tendencijos šiuo metu vyrauja visame pasaulyje.

42 centai iš kiekvieno šiemet JAV vyriausybės išleisto dolerio bus pasiskolinti. Tai nesunku apskaičiuoti žinant, kad 2010-ųjų finansinių metų išlaidos sieks 3,8 trln. dol. (9,8 trln. Lt), o biudžeto deficitas viršys 1,6 trln. dol. (4,1 trln. Lt).
Užsienio kreditoriams stipriai prasiskolinusios net, atrodytų, klestinčios Indija, Brazilija ar Kinija. Pastarosios skola dabar didėja maždaug po 10–15 proc. kasmet ir šiuo metu siekia apie 430 mlrd. dol. (1,1 trln. Lt).

Gausiai skolinasi ir Rusija, nors mėgsta save vadinti ne skolininke, o kaip tik kreditore. Bet statistika patvirtina: vien nuo sausio Rusijos užsienio skola padidėjo 2,1 mlrd. JAV dol. (5,4 mlrd. Lt) ir dabar mūsų Rytų kaimynė iš viso skolinga 475 mlrd. JAV dol. (1,2 trln. Lt)/

Vis dėlto pastaruoju metu ekonomistai labiausiai sunerimę dėl Japonijos. “Standard&Poor’s” perspėja ketinanti sumažinti Japonijos ilgalaikio skolinimosi reitingą ir trimituoja, kad Japonijos užsienio skola siekia net 200 proc. jos BVP.

“Tai precedento neturinti skola – tokios neturi net Graikija”, – konstatuoja analitikai. “Tai labai pavojinga padėtis”, – tikina Čikagos universiteto ekonomistas Rajanas Raghuramas, manantis, kad pasaulį gali išikti dar vienas skolų burbulo sprogimas.

“Rizikuojame grįžti į tą patį dugną, kuriame ką tik buvome. Niekas nežino, kas mūsų, turinčių šitiek skolų, laukia jau po kelių mėnesių”, – jam antrina Walteris R.Meadas iš JAV tarptautinių santykių tarybos.

Tiesa, esama ir optimistų, kurių stovykloje nuotaikos kitokios. Esą skolinimasis – visiškai pagrįstas ir protingas elgesys po krizės, nes nėra kito būdo ekonomikos atsigavimui paskatinti, kaip tik pumpuoti į rinkas skolintus pinigus. Žinoma, tokią poziciją labiausiai palaiko bankininkai ir kreditoriai, šiuo atveju – tarptautinės investicinės korporacijos PIMCO viceprezidentas Tony Crescenzi.

Esą baimintis nereikėtų, užtenka to, kad šiandien beveik visos pasaulio rinkos kyla, o tai neva ir yra svarbiausias tikslas.

Kaip atiduoti – neaišku

Bet patarimo gyventi vien šia diena nerasime jokiame ekonomikos vadovėlyje. Ir jau visiškai neaišku, kaip didžiausios skolininkės tas skolas grąžins, ypač jei ekonomika kils lėtai, taip kaip JAV, Europoje ar Japonijoje.

“Kinija rizikuoja mažiau, mat jos ekonomika auga sparčiai, kuriama didelė pridėtinė vertė, o skola sudaro palyginti nedidelę dalį”, – teigiama “Barclays Capital Research” ataskaitoje apie pasaulio šalių įsiskolinimus.

Vienintelė išeitis, kurią skolininkėms dabar siūlo ekonomistai, – liautis skolintis, mažinti išlaidas ir ėmus gerėti ekonominei padėčiai mėginti dalimis grąžinti skolas.

“Jei tai nebus daroma, valstybės paprasčiausiai “sudegs”, – perspėja Harvardo universiteto profesorius Kenas Rogoffas.