BFL

Jau visą mėnesį Lietuvoje veikia vadinamosios atviros rinkos operacijos, skirtos prireikus komerciniams bankams gauti papildomų pinigų ar perteklinius išteklius padėti kaip terminuotus indėlius, – indėlių ir skolos vertybinių popierių pirkimo bei atpirkimo aukcionai.
Šiuos sandorius Lietuvos bankas prisiminė ir vėl pasiūlė rinkoje po dešimties metų pertraukos. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas „Veidui“ tvirtino, kad ilgą laiką tarpbankinėje rinkoje nebuvo tokios specifinės situacijos, kuri pareikalautų praktinio šių priemonių taikymo. Analitikai mano, kad pasitelkti šias priemones Lietuvos banką paskatino „Snoro“ bankrotas ir euro zonos krizė: siekta suteikti komerciniams bankams galimybę ir greitai trumpam laikotarpiui pasiskolinti pinigų, ir apsaugoti bankų turimus išteklius nuo galimų euro turbulencijų.
Per mėnesį tapo akivaizdu, kad Lietuvos bankams šiuo metu svarbiau ne gauti papildomų lėšų parduodant Vyriausybės vertybinius popierius, bet atvirkščiai – įdarbinti savo laisvus pinigus, kurių bankuose, atrodo, yra pakankamai. Nuo gruodžio mėnesio įvyko penki terminuotų indėlių aukcionai, per kuriuos mažiausias palūkanas pasiūlę komerciniai bankai pasidėjo indėlius Lietuvos banke. Per pastarąsias dvi savaites septynioms dienoms komerciniai bankai pasidėjo po 900 mln. Lt indėlį, o iš viso per mėnesį – 2,8 mlrd. Lt (tiesa, dalis pinigų kas savaitę galėjo kartotis). Tuo tarpu vertybinių popierių Lietuvos bankui parduota tik už 210 mln. Lt, o pastarąsias dvi savaites tokių aukcionų iš viso nevyko.
Jei bankai deda indėlius už tokias menkas palūkanas – apie 0,41 proc., vadinasi, pinigų jie turi, tačiau galimybių pelningai įdarbinti pinigus suteikiant paskolas verslui ir gyventojams vis dar nemato. Po krizės bankai pakeitė skolinimosi sąlygas, o naujoji Lietuvos banko valdžia dar labiau sugriežtino reikalavimus, įvesdamas atsakingo skolinimo gaires.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.


Scanpix

Prancūzija ir Vokietija ketina toliau stiprinti euro zonos šalių bendradarbiavimą, ypač kovoje su skolų krize. Apie tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi  ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel po to, kai “Standard&Poors” agentūra įspėjo, kad, jeigu penktadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu nebus priimtas įtikinamas kovos su krize planas, ji sumažins euro zonos narių skolinimosi reitingus.

Naujienų agentūrų pranešimu, dviejų stambiausių Europos ekonomikų lyderiai pažadėjo “imtis visų būtinų priemonių”, siekiant užtikrinti stabilią regiono plėtrą. Kartu politikai pastebėjo, kad negalima veikti pavieniui, būtina koordinuoti visų euro zonos šalių veiksmus.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris agentūros “Standard & Poor’s” veiksmus pavadino “nederamu išpūtimu”. Savo poziciją politikas išsakė per interviu Vokietijos radijui “Deutschlandfunk”. Jis pareiškė, kad “dėl to per daug nesusisielojo, bet nustebo”, nes pastaruoju metu politikai deda išties dideles pastangas kovoje su skolų krize.

Anot AFP, Prancūzijos centrinio banko vadovas Christian Noyeris pareiškė, kad “Standard & Poor’s” veiksmai daugiau susiję su politiniais veiksniais nei su ekonominiais, tačiau jis nepatikslino, kam politiniu požiūriu gali būti naudingi reitingų agentūros veiksmai.