Jau kone antri metai Vakarų Europoje netyla diskusijos dėl viešųjų finansų ateities, vis dažniau sukrėsdamos ir finansų rinkas bei priversdamos akcijų indeksų vertes smarkiai svyruoti. Graikijos skola praėjusiais metais išsipūtė iki 143 proc. BVP, ir šalis jau kurį laiką stovi ties bankroto riba. Galingųjų ES valstybių vadovai visomis išgalėmis stengiasi, kad Graikijos ir kitų regiono skolininkių problemos nevirstų nauju užkratu, galinčiu sukelti dar vieną finansų sistemos krizę. Kodėl ir kaip galėtų nukentėti Lietuvos ūkis? Kokios mūsų šalies sąsajos ir kodėl mums svarbu, ar euro zona išlaikys finansinį stabilumą?
Šiemet euro zonos ekonomika nebeišlaikė 2010 m. pagreičio ir dar stiprų I ketvirčio augimą pakeitė prastesni vėlesni skaičiai. Prognozuojama, kad po 2009 m. 4,2 proc. BVP nuosmukio šiemet euro zona dar augs panašiu tempu kaip ir 2010 m., tai yra 1,7 proc., tačiau ekonomikos santykinė stiprybė – jau praeitis, ir 2012 m. ūkis gali kilstelėti tik 1 proc.
Ekonomistai nuogąstauja ne tik dėl ateinančių kelerių metų, bet ir dėl ilgėliau užtruksiančio itin lėto plėtros laikotarpio. Šiandien vyriausybių galimybės dar paskatinti ekonomiką yra ribotos, ir vertinant ilgalaikio ekonominio tvarumo požiūriu netgi būtų žalingos. Skolos jau ir taip išsipūtusios, biudžetų deficitas viršija Mastrichto kriterijaus reikšmę, tad ilgalaikė fiskalinės drausmės strategija tiesiog būtina ekonominiams disbalansams eliminuoti. Kitaip nebus padėta pagrindo ilgalaikei ir tvariai ūkio plėtrai.
Pagrindinis Lietuvos ekonomikos atsigavimo šaltinis po ekonominės krizės buvo užsienio prekyba, nes vidaus paklausa tiesiog nebuvo pajėgi pati sau pagelbėti. Gresianti euro zonos stagnacija brėžia ne itin šviesias perspektyvas ne tik mūsų, bet ir daugelio VRE šalių ekonominiam augimui. Lietuvos, kaip ir regiono kaimynių, ekonomika yra maža ir atvira. Tai reiškia, kad reikšmingą dalį bendrojo vidaus produkto sudaro užsienio prekyba: Lietuvoje eksportas sudaro 70 proc., o eksportas kartu su importu – beveik 150 proc. BVP. Į ES šalis keliauja 60 proc. viso mūsų eksporto ir per pastaruosius keturis ketvirčius jo apimtys išaugo apie 20 proc. Eksportas – vienintelis BVP komponentas, ne tik grįžęs, bet ir 10 proc. pralenkęs savo prieškrizinį lygį. Jis ir buvo ta svarbi jėga, lėmusi Lietuvos ūkio atsigavimą pastaraisiais metais. Tad kalbos apie galimą dar vieną ekonomikos sunkmetį gali būti naujas iššūkis mūsų ūkiui 2012 m.
Kitas poveikio mechanizmas – tarptautinės finansų rinkos. Ties bankroto riba balansuojančios Graikijos vyriausybės skolos vertybinių popierių kainos smukusios iki sunkiai suvokiamo lygio. Šiandien už Graikijos dvejų metų vyriausybės obligacijas rinkos reikalauja maždaug 80 proc. metinės grąžos, kai normaliu atveju palūkanų norma galėtų siekti apie 2–3 proc. Didelių palūkanų norima ir už Portugalijos vyriausybės obligacijas, o atitinkamų Ispanijos ir Italijos vyriausybės vertybinių popierių kainos laikosi ties adekvatesniais lygiais veikiausiai ne be Europos centrinio banko papildomų intervencijų finansų rinkoje. Tvyrant tokioms nuotaikoms, vargu ar Lietuvos vyriausybei būtų lengva skolintis lėšų tarptautiniuose vandenyse, o toks potencialus poreikis išlieka, nes mūsų šalies biudžeto įplaukos vis dar atsilieka nuo pajamų ir trūkumą reikia kažkuo padengti.
Sudėkime dvi aplinkybes: lėtesnis ekonomikos augimas, galintis lemti mažesnes, nei planuota, biudžeto įplaukas, bei didesnis skolinamų lėšų poreikis ir išaugęs nepasitikėjimas rinkose, ir turime situaciją, primenančią 2009-uosius. Žinoma, turint omenyje šiandienos ekonomikos būklę, 2009 m. scenarijus atrodo pernelyg drastiškas. Kalbame ne apie naują ekonomikos nuosmukį, o tik apie augimo sulėtėjimą. Tad, tikėtina, nepamatysime tokio BVP kritimo kaip 2009-aisiais, tačiau esama nemažai rizikos, kad plėtra gali likti gana „plokščia“.
Spalio 26 d. buvo nuspręsta nurašyti 50 proc. Graikijos skolos ir išplėsti Europos finansinio stabilumo priemonių paketo dydį iki 1 trln. eurų. Tai turėtų bent jau kuriam laikui grąžinti pasitikėjimą į finansų rinkas, tačiau tai, kad bankų sistemai gali prireikti apie 106 mlrd. eurų papildomo kapitalo, nežada ramios ateities. Rinkos greičiausiai liks dirglios ir įnoringos, tad šiuo metu tikrai nėra palankus laikas skolintis lėšų net ir tokioms santykinai mažiau įsiskolinusioms šalims, kaip Lietuva, tad griežtesnė biudžeto politika būtų itin sveikintina.

Lietuva gėdijasi skolintis pigiai, bet nesigėdija brangiai, todėl, užuot investavę į ekonomiką ar švietimą, milijardus skiriame palūkanoms mokėti.

„Nežinau, ar tikrai mums reikia save tiek menkinti ir sakyti, kad mums reikalingas prievaizdas, nes be jo negalime nieko padaryti“, – taip Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misiją padėti šalims spręsti finansines problemas dar kartą įvertino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tačiau mūsų kaimynės – ne tik Latvija, kurios padėtis per krizę buvo kur kas prastesnė nei Lietuvos, bet ir Lenkija, vienintelė ES valstybė, kurios BVP pokyčiai nebuvo su minuso ženklu, pasinaudojo TVF pagalba. Ar tikrai jos prarado kitų šalių pagarbą ir investuotojų pasitikėjimą, ko baiminasi Lietuvos finansų vyr. architektai? Mitai ar tikrovė tai, kuo motyvuojama Lietuvos TVF fobija?

Ar tikrai TVF pagalba atstumia investuotojus
Žinoma, idealus variantas, kai valstybė turi protingą valdžią, kuri prieš rinkimus nepuola į populizmą, kaip kad prieš 2008 m. rinkimus pasielgė valdžioje buvę socialdemokratai, gausiai remiami tuomet opozicijoje buvusių dabartinių valdančiųjų konservatorių. Estijos vyriausybė elgėsi kitaip, tad ji turėjo rezervų ir skolintis pravalgymui bei algoms jai nereikėjo.
Kitų mūsų kaimynių – Latvijos ir Lenkijos tiesmukai lyginti negalima, nors abi pasinaudojo TVF pagalba: pirmoji buvo ties lato devalvavimo riba, o lenkams negrėsė joks krachas, latviai gavo paskolą prisiimdami griežtus įsipareigojimus, o lenkai pasinaudojo nauju TVF pagalbos instrumentu – lanksčia kredito linija, kai pasirašius sutartį su TVF be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas. Tačiau ekspertai ir skaičiai rodo, kad abi skolindamosi iš TVF išlošė.
Premjeras Andrius Kubilius „Veidui“ yra sakęs, kad didžioji Lietuvos nesiskolinimo iš TVF vertė – atėję į Lietuvą investuotojai, nes jie neina į šalį, kuri laukia su ištiesta ranka. Pagal naujų tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių Lietuva iš tiesų aplenkė net Estiją, o tai glosto komplekso, kad estai viskuo geresni, kankinamus lietuvius. Lietuva vienintelė iš keturių kaimynių, kurioje tokių projektų per pastaruosius kelerius metus pagausėjo, o ne sumažėjo.
Tačiau, pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, nors Lenkija skolinosi iš TVF, investuotojai prie jos veržėsi kaip musės prie medaus. Lenkijoje nuo 2008 m. iki šio rugsėjo investavo beveik 667 bendrovės (Lietuvoje – 103, Estijoje – 80, Latvijoje – 79), o įgyvendinami užsienio investuotojų projektai Lenkijoje sudaro apie tris ketvirtadalius visų keturių kaimynių projektų. Žinoma, Lenkija pagal gyventojų skaičių lenkia antroje vietoje pagal šį parametrą atsidūrusią Lietuvą dešimtkart, tačiau skaičiai rodo, kad TVF investuotojų neatbaidė ne tik nuo lenkų, bet net ir nuo latvių.
VšĮ “Investuok Lietuvoje” analitikų vertinimu, užsienio investuotojų dažniausiai minimi Lietuvos pranašumai – verslo infrastruktūra, išsilavinusi ir pigi darbo jėga, ženkli finansinė ir nefinansinė parama investuotojams, daug stiprių mokslo institucijų, o didžiausi minusai – biurokratizmas, maža rinka. Neneigiant Vyriausybės pastangų vilioti investuotojus, krizės metais užsienio korporacijos į Lietuvą savo IT, klientų aptarnavimo padalinius noriai perkėlinėjo gal labiau dėl išaugusio spaudimo taupyti, poreikio teikti tokias pat kokybiškas paslaugas už mažesnę kainą, tarkime, ne iš Stokholmo, Londono ar Denverio, o Vilniaus, Kauno ar kurio kito Lietuvos miesto.
Žinoma, šalies prestižas tik didėja, jei šalis sugeba pati išspręsti savo finansines problemas. Tačiau finansų ekspertas S.Kropas iš pokalbių su užsienio investuotojais padarė išvadą, jog TVF pagalba jiems kaip tik suteikia tam tikrą pasitikėjimą ir garantiją, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Taigi labiau mitas nei tikrovė, kad tiesioginės užsienio investicijos neplaukia ten, kur jau įžengęs TVF.

Ar tikrai TVF diržas veržia nepakeliamai
Dar vienas mitas – kad TVF verčia imtis per žiaurių taupymo priemonių. „TVF nėra labdaros organizacija, jo tikslas – kad šalis galėtų grąžinti pinigus. Tačiau TVF demonizavimas, kad jis privers devalvuoti nacionalinę valiutą, kaip buvo Argentinos krizės atveju, neturi pagrindo. Iš esmės padarėme panašiai tą, ko būtų reikalavęs TVF“, – mano „Danske“ banko vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas „Veidui“ taip pat pripažino: „Biudžeto koregavimo priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, buvo labai panašios į tas, kurias būtų rekomendavęs TVF.“
„TVF būtų tikrai reikalavęs Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, įvesti nekilnojamojo turto mokestį, dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas. Antra vertus, į tai nereikia žiūrėti kaip į baubą, nes tai priemonės stabilumui užtikrinti ir nepatekti į tokią situaciją, į kokią patekome 2009 m.“, – pabrėžia S.Kropas.
Finansų ministrė I.Šimonytė nesiginčija, kad 2009-aisiais ir iš dalies 2010-aisiais darėme tai, ko būtų reikalavęs TVF, bet atkreipia dėmesį, kad 2011 m. Latvijai dėl tarptautinių kreditorių spaudimo teko dar kartą kelti mokesčius, o mes tik nedidinome išlaidų. Antra vertus, gal TVF būtų privertęs Lietuvą vykdyti esmines struktūrines viešojo sektoriaus reformas, ko pačiai daryti pritrūko politinės valios.

Ar tikrai TVF paskola neleidžia pigiai skolintis rinkose
Kai latviai iš TVF skolinosi už 3,9 proc., mes – du su puse karto brangiau. Tačiau, pasak Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, jei neužtenka TVF pagalbos, rinkos gali skolinti didesnėmis palūkanomis, tačiau gali būti ir atvirkščiai, nes TVF suteikia garantiją, kad šalis prižiūrima tarptautinės finansų institucijos.
Be to, 2009–2010 m. TVF sukūrė du naujus pagalbos instrumentus kovoti su nepasitikėjimu rinkose ir spekuliacijomis – šalys, kuriose padėtis nėra labai kritiška, gali pasinaudoti lanksčia arba prevencine kredito linijomis. S.Kropas primena, kad Lenkija pasinaudojo 30 mlrd. dolerių lanksčia linija, Makedonija šiais metais susitarė dėl prevencinės, dėl kurios pagal dabartinius parametrus galėtų derėtis ir Lietuva. Reikėtų sumokėti įsipareigojimo mokestį ir galėtume skolintis tik tuo atveju, jei prireikia, maždaug iki 7,5 mlrd. Lt dydžio sumą – net tris ketvirtadalius, kiek mums reikės kitąmet.
Prevencijos ar lanksti kredito linijos sukonstruotos kaip priemonės, tramdančios spekuliantus rinkose, nes jos parodo, kad iš TVF galima pasiskolinti pigiau ir šalis nemokės nepagrįstai didelės kainos. Vien tokio instrumento turėjimas numuša skolinimosi kainą rinkose.

Ar Lietuva išlošė nesiskolindama iš TVF
Lietuva iš TVF skolinosi tik 1992–1994 m. S.Kropo nuomone, gal ir gerai, kad  ilgai nesiskolinome iš TVF, nes šalis negali ilgą laiką skolintis iš fondo, tad dabar turime erdvę pasinaudoti TVF, jei Europa įkris į naują krizės duobę, juolab, kaip pripažino ir premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas, skolintis kitur galimybės mąžta.
Paskola paprastai suteikiama penkeriems metams, tad latviams jau tuoj tai bus galvos skausmas. Tačiau Lietuva turi savo labai didelį galvos skausmą – palūkanas. Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikui Stasiui Jakeliūnui nerimą kelia labiausiai augęs 2012 m. biudžeto išlaidų straipsnis – palūkanos už valstybės skolą: 2008 m. jos siekė 800 mln. Lt, o kitąmet numatyta 2,1 mlrd. Lt, per artimiausius kelerius metus dar didės. O TVF Lietuvai prognozuojamas poreikis skolintis ir biudžeto deficitas artimiausiais metais – net didesnis nei Latvijos.
„Matant artėjančią naują audrą, gal būtų gerai pradėti derėtis dėl prevencinės programos“, – siūlo Bankų asociacijos prezidentas S.Kropas. Finansų ekspertas, finansų eksministras Eduardas Vilkelis atkreipia dėmesį, kad delsti nereikėtų, nes blogėjant situacijai finansų rinkose prie TVF susidarys eilė, sąlygos ja pasinaudoti gali būti daug blogesnės.
Beje, dabar galėtume iš TVF skolintis netgi pigiau nei 2008 m., Lietuva pelnė finansinės drausmuolės vardą, be to, galėtų siekti pasinaudoti ne standartine paskola, o prevencine kredito linija. Tačiau finansų ministrė I.Šimonytė, nors sako nelaikanti TVF „kaži kokiu velniu“, tikina, kad jokių sutarčių su TVF pasirašyta nėra ir, reikia suprasti, kol kas nesirengiama to padaryti.
Belieka pridurti, kad Estijos premjeras išsiuntinėjo ES kolegoms laišką, įtikinėdamas, kad nuolat kovodama su skolų krize ES rizikuoja įklimpti ir nukrypti nuo pagrindinio tikslo – atkurti ekonomiką. Tačiau Lietuva dar daug metų milijardus skirs kitam tikslui – pustrečio karto didesnėms, nei galėjo būti, palūkanoms mokėti.

Tiesioginių užsienio investicijų projektai
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
Estija    33    21    25    14
Latvija    39    19    14    12
Lenkija    362    192    258    137
Lietuva    39    27    42    19
Šaltinis: „Financial Times“, „Investuok Lietuvoje“

Valstybės skola (BVP proc.)
Estija    4,6    7,2    6,6    6    5,6
Latvija    17,1    32,8    39,9    39,6    40,5
Lenkija    47,1    50,9    55    56    56,4
Lietuva    15,6    29,6    38,7    42,8    44,6
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. prognozė    2012 m. prognozė
Šaltinis: TVF

Biudžeto deficitas (BVP proc.)
Estija    –2,3    –2,1    0,2    –0,1    –2,3
Latvija    –7,5    –7,8    –7,8    –4,5    –2,3
Lenkija    –3,7    –7,3    –7,9    –5,5    –3,8
Lietuva    –3,3    –9,2    –7,1    –5,3    –4,5
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. prognozė    2012 m. prognozė
Šaltinis: TVF

Bankų asociacijos prezidentas S.Kropas: „Nors Lenkija skolinosi iš TVF, investuotojai prie jos veržėsi kaip musės prie medaus.“

BFL

Vyrai dažniau kreipiasi į banką norėdami pasiskolinti pinigų, o moterys – juos taupyti. Šiuo metu vyrai dažniau nei moterys išsiima kreditinę kortelę, ima vartojimo paskolą ir sudaro lizingo sutartį. Tuo tarpu moterys dažniau nei vyrai banke laiko indėlius. Tai rodo Danske banko klientų paslaugų pasirinkimo duomenys.

Pastaraisiais metais šiek tiek keitėsi vyrų ir moterų paslaugų pasirinkimo įpročiai. Geriausiai tai parodo būsto, vartojimų paskolų, lizingo ir indėlių dėjimo įpročiai lyginant su praėjusiais metais. 2010 m. šios paslaugos buvo vienodai populiaros tarp vyrų ir moterų, o šiuo metu vyrai ima vartojimo paskolas ir sudaro lizingo sutartis dažniau nei moterys, kurios teikia pirmenybę indėliams.

“Šios tendencijos paneigia mitą, kad tik moterys linkusios į išlaidavimą ir skatina vartojimą. Kaip matome, šiuo metu vyrai kiek dažniau nei moterys pirmenybę teikia skolinimuisi ir vartojimui. Tiesa, ir vyrai, ir moterys vienodai naudojasi elektroninės, sms bankininkystės paslaugomis ir draudžia turtą”, – sako Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Scanpix

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) įspėjo, kad jeigu nepadidins skolinimosi limito, Amerika rizikuoja suardyti pasaulio finansų sistemą, rašo “telegraph.co.uk”.

JAV vis labiau artėja prie maksimaliai leistino 14,3 trln. JAV dolerių valstybės skolos limito viršijimo. Kongresas turi jį padidinti per artimiausias savaites, kad vyriausybė išvengtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo.

“Jeigu investuotojai visame pasaulyje pradėtų manyti, kad jų pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis neturi pagrindo, kad mes galime sulaužyti žodį dėl savo skolų, tai galėtų suardyti visą finansų sistemą. Mus galėtų ištikti dar didesnė recesija nei ta, kurią jau patyrėme, dar baisesnė finansų krizė nei ta, kuri jau buvo”, – vėlų sekmadienio vakarą sakė B. Obama.

Pagal anksčiau skelbtus JAV finansų departamento duomenis, JAV valstybės skola viršys maksimaliai leistiną valstybės skolos limitą 2011 m. balandžio 1-gegužės 31 dienomis, tačiau Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timotis Gaitneris (Timothy Geithner) anksčiau sakė, kad galėtų nutolinti šią datą iki rugpjūčio mėnesio.

Praėjusį penktadienį JAV federalinio atsargų banko vadovas Benas Bernankė (Ben Bernanke) perspėjo nenaudoti nacionalinės skolos limito kaip derėjimosi objekto tarp respublikonų ir demokratų.

BFL

Balandžio mėnesį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių uždelstų skolų, skaičius išaugo beveik 17,6 tūkst. Per šių metų keturis mėnesius, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių uždelstų skolų, padaugėjo beveik dešimtadaliu. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi 216 tūkst. gyventojų.

Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, balandį šalies gyventojų uždelstos skolos išaugo 83 mln. litų ir siekė 2,31 mlrd. litų. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 52 mln. litų uždelstų įsiskolinimų.

Pasak Manocreditinfo.lt projekto vadovo Mariaus Zaikausko, balandį gyventojų uždelstų skolų augimą lėmė padidėję įsiskolinimai bankams ir kredito unijoms. Per mėnesį šioms finansų įstaigoms fizinių asmenų skolos ūgtelėjo 5 proc., o naujų skolininkų padaugėjo daugiau nei dešimtadaliu. Balandį gyventojų uždelstos skolos nežymiai augo greitųjų kreditų ir telekomunikacijų įmonėms. Tuo tarpu uždelstų įsiskolinimų portfelis išperkamosios nuomos, lizingo bei vartojimo kredito ir komunalinių paslaugų įmonėms išliko nepakitęs.

M. Zaikausko teigimu, atsigaunant ekonomikai stabilizuojasi verslo tarpusavio atsiskaitymai, tačiau gyventojų uždelstų skolų mažėjimo dar teks palaukti.

Labiausiai įsiskolinę yra vilniečiai – 37 proc. visų skolų, kauniečiai – 25 proc., klaipėdiečiai – 13 proc. Mažiausios pradelstų skolų sumos tenka Pagėgių, Birštono ir Lazdijų gyventojams.

Per balandžio mėnesį, kreditoriams keičiantis informacija apie įsiskolinimus “Creditinfo” valdomoje skolininkų administravimo informacinėje sistemoje (SAIS), Lietuvos gyventojai apmokėjo 7,4 tūkst. uždelstų skolų, kurių suma siekė 4,8 mln. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad 2009 metų pradžioje Vyriausybė buvo priversta skolintis neviešai dėl ypatingos padėties. Seime atsakydama į Valstybės kontrolės priekaištus, kad toks skolinimosi būdas buvo nereglamentuotas, ministrė teisinosi, kad daugiau jis nebenaudojamas.

“Nei poreikio skolintis tokiu būdu, nei paklausos išleistoms priemonėms nebuvo įmanoma suplanuoti iš anksto”, – teigė finansų ministrė.

I.Šimonytė aiškino, kad neviešai buvo skolintasi tik praėjusių metų pradžioje. Toks skolinimosi būdas buvo taikomas todėl, kad buvo susiklosčiusi ypatinga situacija – 2008 metų pabaigoje prasidėjus globaliai ekonomikos krizei, tarptautinės finansų rinkos užsidarė – tai reiškia, užsienio rinkose nebuvo galimybės pasiskolinti leidžiant euroobligacijų emisijas.

Pasak jos, neviešas skolinimosi būdas šiuo metu nebenaudojamas.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė konstatavo, kad 2009 metais Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo leidžiami neviešai, nors šitaip pasiskolinti nebuvo iš anksto suplanuota, be to, toks išleidimas iki šiol nėra reglamentuotas.

“2009 metais Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleisti neviešu būdu, sudarė didžiausią (56 proc.) dalį skolinimosi vidaus rinkoje, tačiau skolintis tokiu būdu nebuvo numatyta nei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 metų skolinimosi programą”, – sakė G.Švedienė.

Seimui pateikta vertinti Valstybės kontrolės parengta išvada dėl 2009 metų valstybės biudžeto įvykdymo. Dvi savaites Valstybės kontrolės ataskaitą analizuos Seimo komitetai, vėliau svarstymas bus tęsiamas plenariniuose posėdžiuose.

Įvertinusi 55 iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų ir įstaigų bei savivaldybių finansinę veiklą, tik dėl ketvirtadalio audituotų valstybės biudžeto asignavimų Valstybės kontrolė neturėjo reikšmingų pastabų. 2009 metais deficitinio valstybės biudžeto pajamos siekė 20,709 mlrd. litų, o išlaidos – 24,593 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Prie Finansų ministerijos vairo stojus Algirdui Šemetai, valstybė ėmė skolintis iš šalies komercinių bankų ne konkurso būdu, nors įstatymai to neleidžia. Tai pareiškė Valstybės kontrolė (VK).

Kontrolierių teigimu, tikėtina, kad dėl to valstybė mokėjo per dideles palūkanas ir pabloginto sąlygas kitiems paskolų gavėjams.

VK pažymi, kad visi neviešo skolinimosi sandoriai, išskyrus vieną, buvo sudaryti didesnėmis palūkanomis nei vieši. Ir viešu, ir neviešu būdu skolino tie patys bankai, todėl jie buvo suinteresuoti nebedalyvauti viešuose aukcionuose ir neskolinti pigiau, tvirtina VK.

Kontrolieriai taip pat priekaištauja, kad Finansų ministerija investuotojus apie neviešą skolinimą informuodavo itin nenoriai ir šykščiai.

„Nė vienas oficialus šaltinis nepateikė detalios informacijos apie neviešus vertybinių popierių išleidimus. Tai klaidina vartotojus”, – pareiškė kontrolieriai.

„Buvo naudojamasi iš anksto neplanuota galimybe skolintis kitomis sąlygomis nei aukcionuose.

Jeigu ja nebūtų buvę pasinaudota, jau 2009-ųjų pradžioje valstybė būtų negalėjusi mokėti pensijų, socialinių išmokų, atlyginimų pedagogams, medikams”, – rašoma Finansų ministerijos komentare.

Esą 2009 metų pradžioje aukcionuose buvo pateikti pageidavimai gauti ir 13 proc. viršijančias palūkanas. O vieno aukciono metu valstybei siūlyta skolinti ir už 16 proc.

Valstybės kontrolė ir ministerija nesutaria, ar pastaroji išvis turėjo teisę skolintis neviešai.

Kontrolieriai savo ataskaitoje taip pat pažymi, kad apskaičiuodama valstybės skolą Finansų ministerija suklydo daugiau kaip šimtu milijonų litų. Tiesa, skola ne sumažinta, o padidinta 123,08 mln. litų.

VK nuomone, Finansų ministerija neteisingai priskaičiavo, kad kylant dolerio kursui didėjo paskolos doleriais vertė. Valstybės paskolos specialiomis priemonėmis yra apsaugotos nuo šio kurso svyravimo.

Be to, valstybė esą prarado ne mažiau kaip 400 tūkst. litų palūkanų, nes ištisą mėnesį užtruko konvertuoti pernai pasiskolintus 1,5 mlrd. JAV dolerių į litus.

Tiek užtruko, kol valstybė sutarė su bankais apsidrausti nuo rizikos, kad kis JAV dolerio ir euro santykis.

Doleriai, už kuriuos jau buvo skaičiuojamos palūkanos, nenaudojami gulėjo Lietuvos banko einamojoje sąskaitoje. Už tai nebuvo mokamos palūkanos.

Marius Dubnikovas

Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas

„Praėję metai buvo ekstremalių išbandymų metai. Valstybei kritiškai reikėjo pasiskolinti, o skolintojų trūko, buvo abejojama net ir didesnių valstybių galimybėmis skolas sugrąžinti.

Ne visada sprendimai buvo patys geriausi, bet tuo metu visos priemonės buvo tinkamos. Manau, Finansų ministerijos priemonės buvo naudojamos tiek tinkamai, kiek tuo metu leido situacija.”

„Respublika“ rašo:

„Lietuvos valdžios institucijos su valstybės pinigais elgiasi nusikalstamai. Iš pasaulio bankų skolinasi su 8 proc. ir didesnėmis palūkanomis, tuos pinigus laiko komerciniuose bankuose, o gauna perpus mažesnes palūkanas arba net primoka už valstybinių indėlių laikymą. Negana to, dar paaiškėjo, kad Vyriausybė skolinasi daugiau milijardų, nei reikia biudžeto deficito skylėms užkišti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius pasibaisėjęs, kad valdžios institucijos biudžeto pinigais taškosi kaip savais ir drįsta neteikti informacijos net valstybės auditoriams.

“Nebuvo pateikti visi teisės aktų nustatyti biudžeto vykdymo rodikliai, nėra iždo sąskaitų likučių komerciniuose bankuose, nepateikta visa informacija apie valstybės investicijas. Tai yra pinigai, skirti ekonomikai plėtoti. Ar tos lėšos panaudotos nesėkmingai, ar jų panaudojimas buvo labai žemas – neaišku kodėl, bet ta medžiaga Valstybės kontrolei nebuvo pateikta”, – spėliojo A.Butkevičius.

Jis negailėjo kritikos Vyriausybei, kad brangiai skolinosi, o tuo tarpu iš 141,3 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų buvo panaudota vos 10 mln. litų.

“Kai mažėja atlyginimai, karpomos žmonių pensijos, komercinių bankų sąskaitose guli milijardai nepanaudotų valstybės lėšų, kurias reikėjo skirti ekonomikai gaivinti, darbo vietoms išsaugoti ir naujoms sukurti”, – sakė A.Butkevičius. Anot jo, tendencingai atrodo ir tai, kad auditoriams nebuvo pateikti duomenys apie 1,4 mlrd. litų skolintų lėšų, kurios yra investuotos komerciniuose bankuose.

Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį ir į tarptautinėms kredito reitingų agentūroms mokamus mokesčius. 2009 m. keturioms agentūroms sumokėta apie 4 mln. litų, tačiau vienai iš jų – “Standard&Poor’s” – mokama net keletą kartų daugiau nei likusioms agentūroms.

Auditorių nuomone, skolinimosi poreikis turi būti prognozuojamas taip, kad užtikrintų efektyvų valstybės piniginių išteklių valdymą. Tačiau pernai Vyriausybė skolinosi net ir tada, kai tokios būtinybės nebuvo.

Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad 2009 m. atskirais mėnesiais valstybės piniginių išteklių likutis svyravo nuo 8 mln. litų net iki 5,5 mlrd. litų (spalio mėn.).

Laikinai laisvos lėšos investuojamos į terminuotus indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius, tačiau skolinių įsipareigojimų valdymo išlaidos smarkiai viršija iš investavimo gautas pajamas. Mat skolinamasi vidutiniškai už 8 proc. metinių palūkanų, o už laikinai laisvas lėšas, investuotas į terminuotus indėlius, mokamos palūkanos nesiekia nė 4 proc. litais ir 0,5 proc. eurais.

“Vyriausybė vis kartoja, kad reikia taupyti, reikia skolintis, o vien praeitų metų gruodžio 31 d. į terminuotus indėlius komerciniuose bankuose buvo įvairiais laikotarpiais investuota 842 mln. litų valstybės lėšų, – sakė A.Butkevičius. – Pasižiūrėjau, kokia situacija šiandien – rugsėjo 1 d. terminuoti indėliai sudarė net 3,3 mlrd. litų. Bet gali būti ir atskiri pinigai einamosiose sąskaitose, tik, kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, asignavimų valdytojai šios informacijos kažkodėl nepateikė”.

Valstybės kontrolė įdomius faktus paskelbė ir apie Gedimino Kazlausko vadovaujamos Aplinkos ministerijos vykdomą daugiabučių namų atnaujinimo programą. Jos nepavyks laiku įgyvendinti. Ji dar net nepradėta vykdyti, nors pinigai seniausiai yra.

Valstybės kontrolės 2-ojo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas kalbėdamas su “Respublika” pripažino, kad neskaičiavo, kiek mūsų visų lėšų ministras G.Kazlauskas užsienio bankui atidavė šiais metais – gal už indėlio tvarkymą sumokėta jau per dešimt milijonų litų?

“Aš tik žinau, kad Aplinkos ministerija dar šiemet bankui pagal sutartį privalo pervesti apie 200 mln. litų”, – “Respublikai” sakė M.Milčiūnas.

Valstybės auditorių teigimu, iki šių metų vidurio buvo tik šeši daugiabučių renovacijos projektai, kuriems galima suteikti paramą iš Kontroliuojančiojo fondo lėšų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, paprašytas įvertinti tokį koalicijos partnerio ministro G.Kazlausko neūkiškumą, iš pradžių sutriko.

“Čia kažkas ne taip. Gal skaičiai neteisingi? Jei iš tikrųjų taip, reikia aiškintis, kaip bankas pasirinktas, ar buvo tartasi su kitais bankais, ar buvo skelbiamas konkursas. Nenorėčiau sakyti, kad tai korupcija, bet aiškintis pagrindo yra”, – J.Razma nesiryžo išsakyti nuomonės, kas – politikai ar teisėsaugos institucijos – turėtų tirti tokį ministro G.Kazlausko švaistūnišką elgesį.

Loreta GRAUŽINIENĖ, Seimo Audito komiteto pirmininkė:

Ir dideliu verslininku nereikia būti, kad sugebėtum suskaičiuoti – į banką įdėti pinigai turi duoti naudą, o ne nuostolį. Šio atvejo, kai Aplinkos ministerija vien per tris praėjusių metų mėnesius “praganė” per du milijonus litų, nedrįsčiau pavadinti aplaidumu. Tai jau nusikaltimas, kurį tirti privalėtų atitinkamos institucijos. Juk tai ne asmeniniai ministro G.Kazlausko, o mūsų visų pinigai. Kita vertus, šie į banką padėti milijonai yra gyvybiškai reikalingi finansavimo šaltinių neturinčiam Lietuvos verslui.

Iki šiol vis galvojau, gal vienas ar kitas ministras nesuvokia ekonomikos dėsnių, gal jam paprasčiausiai nesiseka. Šiuo ministro G.Kazlausko atveju darau prielaidą, kad tai sąmoningas veiksmas. O kam jis naudingas, reikia giliau patyrinėti. Nepagavau už rankos, bet galima daryti prielaidą, kad kai kas iš to turi finansinės naudos. Juo labiau kad renovacijai įšaldytą pusę milijono litų ruošiamasi papildyti dar keliais šimtais milijonų.

Andrius MAZURONIS, Seimo Audito komiteto narys:

Dabartinė Vyriausybė jau ne pirmą kartą savo sprendimais demonstruoja ypatingą palankumą komerciniams bankams. Tai buvo akivaizdu ir svarstant Aukštojo mokslo įstatymą, ir kitus, kurie prisidėjo gelbėjant nuo krizės bankus, bet ne Lietuvos žmones.

Valstybės kontrolė jau pernai svarstant biudžeto vykdymo apyskaitą konstatavo, kad valstybės skolinimosi politika vykdoma netikslingai ir nelogiškai. Šįmet išvados pasikartoja. O Vyriausybė dar daugiau skolinosi vidaus rinkoje, kas, kaip teigia auditoriai, naudingiausia šalyje veikiantiems skandinaviškiems komerciniams bankams.

Tai, kas vykdoma valstybėje su skolinimosi politika, yra netoleruotina. Bet kad padėtis keistųsi, reikia politinės valios. Dabar politinę valią demonstruoja tie, kas turi didesnį kiekį mygtukų Seime, ir tam tikrų grupių interesai nusveria prieš naudą visai valstybei ir jos žmonėms.

„Vilniaus diena“ praneša:

Vyriausybė sulaukė kritikos, kad milijardus laisvų pinigų laikydama kaip terminuotuosius indėlius, tuo pačiu metu brangiai skolinasi užsienyje. Tačiau ekspertai tikina, kad rizika gali kainuoti dar brangiau.

Sausio 1-ąją valstybė turėjo 3,3 mlrd. litų laisvų lėšų, iš jų 1,4 mlrd. litų laikė komercinių Lietuvos ir užsienio bankų terminuotuose indėliuose. Tačiau net turėdama tiek lėšų sąskaitose, šalis skolinosi ir vidaus, ir užsienio rinkose. Pavyzdžiui, vasario mėnesį dešimčiai metų pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) su 7,625 proc. metinių palūkanų.

Tokią situaciją valstybėje būtų galima palyginti su gyventoju, kuris neturėdamas nė lito kišenėje yra priverstas kreiptis į greitųjų kreditų įmonę. Kreditą toks žmogus gautų, tačiau jo kaina būtų didžiulė.

Buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius, dabar Ukrainos VAB banko valdybos pirmininko pavaduotojas Lukas Tursa sakė, kad praktika, kai valstybė turi laisvų lėšų, jas investuoja ir tuo pačiu metu skolinasi, yra įprasta.

“Žmonės, kurie dirba Finansų ministerijoje, mato ne tik dieną ar dvi, savaitę į priekį, o pinigų poreikį po mėnesio ar dviejų. Atrodo, štai – sąskaitoje 3 mlrd., o po dviejų savaičių pasiskolino dar du. Klausimas – kodėl? Todėl, kad po mėnesio reikės grąžinti 5 mlrd.”, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, valstybė turi skolintis deficitui padengti ir ankstesnėms paskoloms grąžinti. “Kitų valstybės išlaidų atveju dar galima atidėti atsiskaitymus, o laiku negrąžinus paskolų būtų kur kas rimtesni padariniai. Todėl valstybė, siekdama apsidrausti nuo tokios rizikos, skolinasi iš anksto”, – aiškino L.Tursa.

Pasak jo, būtų idealu pasiskolinti prieš dieną iki didesnio mokėjimo. Tačiau kyla rizika, kad tuo metu pasiskolinti gali būti neįmanoma dėl pasikeitusios padėties rinkoje arba paskola bus labai brangi.

“Todėl skolinamasi anksčiau. Kitas dalykas, kadangi mūsų kapitalo rinka negali visiškai patenkinti Vyriausybės skolinimosi poreikio, tenka eiti į tarptautines rinkas. Todėl tenka imti skolon didesnes sumas, nes skolintis nedaug būtų brangiau”, – apie tai, kad ne visuomet galime rinktis ir skolintis tik tiek, kiek reikia tuo metu, kalbėjo pašnekovas.

Anot ministerijos, investuojant lėšas į terminuotuosius indėlius Lietuvos ir užsienio komerciniuose bankuose, siekiama ne sukurti pridėtinę vertę, o gauti didesnę grąža nei investuojant į terminuotuosius indėlius Lietuvos banke. Laisvos valstybės lėšos investuojamos skirtinguose bankuose, kaip 1–3 mėnesių terminuotieji indėliai, nevienodo dydžio sumomis.

“Pasiskolintos ar į iždą surinktos lėšos, kol jos laikinai nenaudojamos, nėra joks perteklius, jos laikomos tol, kol iš jų turi būti apmokėtos išlaidų sąskaitos. Specialistai mato būsimas išlaidas ir atsižvelgdami į tai planuoja lėšų poreikį ir laisvų valstybės lėšų investavimo terminuotuosiuose indėliuose trukmę”, – aiškina ministerijos pareigūnai.

Kad indėlių ir paskolų palūkanos nepalyginami dalykai, sutinka ir L.Tursa. “Pasiskoliname brangiau, o į bankus dedame mažesnėmis palūkanomis. Gauname neigiamą maržą. Tačiau apsidraudžiame, kad laiku turėsime pinigų vieniems ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti”, – aiškino vienas Ukrainos banko VAB vadovų.

Kitas klausimas, kaip valdomos valstybės lėšos. “Jei bankas gautus indėlius investuotų į aktyvus, kurie neštų mažesnę grąžą nei indėlių palūkanos, jis patirtų nuostolius ir gal net bankrutuotų. Todėl bankai prisiima didesnę riziką ir išplečia priemonių sąrašą bei gauna didesnę grąžą. Tą patį galėtų daryti ir valstybė, ir tai daroma kitose šalyse”, – kalbėjo L.Tursa ir pripažino, kad Lietuvoje valstybės lėšų valdymas galėtų būti efektyvesnis.

Išaugusios valstybės skolinimosi išlaidos kelia didelį nerimą, teigia “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Valstybės jis skolą siūlo mažinti didinant pajamas – dalį valstybės įmonių akcijų kotiruoti biržoje ir mažinti šešėlinę ekonomiką.

“Šio rodiklio (išaugusių palūkanų išlaidų – BNS) didėjimas verčia susirūpinti valstybės finansų tvarumu ilguoju laikotarpiu ir rodo, jog tolesnės biudžeto konsolidavimo priemonės yra būtinos”, – “Swedbank” antradienį išplatintame komentare teigė N.Mačiulis.

Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais, valstybės paskolų palūkanų išlaidos išaugo 84 proc. iki 912 mln. litų.

Anot “Swedbank” analitiko, yra keli šalies ilgalaikiam konkurencingumui nekenkiantys biudžeto pajamų didinimo šaltiniai. Vienas tokių – valstybės valdomų įmonių pertvarkymas: “Deja, ši iniciatyva nepelnytai kritikuojama dar nematant konkrečios strategijos”.

Pasak ekonomisto, valstybines įmones atriboti nuo politinių interesų galima būtų jas reformuojant į akcines bendroves ir dalį jų akcijų kotiruoti biržoje.

“Tokia priemonė turėtų ir dvi “šalutines” naudas – biudžetą papildytų solidi pinigų suma, leisianti nedidinti valstybės skolos ir jos aptarnavimo kaštų, be to, tai leistų pagyvinti ir Lietuvos akcijų biržą ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų”, – teigė N.Mačiulis.

“Swedbank” analitikas pastebėjo, jog, pavyzdžiui, mokesčių didinimas nepasiekė tikslo ir turėjo didesnę įtaką ne biudžeto pajamų, o šešėlinės ekonomikos augimui. Pastarąją sumažinus, anot ekonomisto, tai būtų dar vienas “didelis potencialus pajamų šaltinis”.

Didžiausią įtaką valdžios sektoriaus išlaidoms pirmąjį pusmetį turėjo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidų (-13,2 proc.) bei socialinių išmokų, sudarančių didžiausią dalį valdžios sektoriaus biudžete, sumažėjimas (-5,1 proc.). N.Mačiulis pastebėjo, jog nors visų valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimas yra solidarus, tačiau nesprendžia pagrindinės šio sektoriaus problemos – neefektyvumo.

Visos valdžios sektoriaus išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, sumažėjo 4 procentais.

"Veido" archyvas

Šiuo metu tik keturios pasaulio valstybės tvirtina neturinčios skolų, visos kitos grimsta į jų liūną. Kai kurios jų – prasiskolinusios beviltiškai.

Europos Komisija perspėja: Europos šalys skolinasi be saiko. Prognozuojama, kad šiemet vien euro zonos valstybių įsiskolinimai užsienio kreditoriams pasieks 84 proc. bendrojo jų vidaus produkto, o kitąmet skolos sieks jau 88 proc. BVP.

Labiausiai į skolą gyvenanti valstybė Europoje šiemet bus Graikija – jos skola 35 proc. viršys BVP, nors jau dabar šalies užsienio skola viršija 442 mlrd. JAV dolerių (1,1 trln. Lt) ir toliau didėja.

“O antrąja Graikija, regis, taps Serbija – ji kasmet išleidžia 25 proc. daugiau, nei uždirba”, – nerimauja Serbijos ekonomistas Mladenas Kovačevičius.

“Dar viena Graikija – tai Italija”, – įspėja “Moody’s” analitikas Alexanderis Kockerbeckas, kurio skaičiavimais, Italijos skola yra didžiausia visoje Europoje ir siekia 1,8 trilijono eurų (6,2 trln. Lt).

“Regis, Graikijos likimas laukia ir ukrainiečių”, – prognozuoja ekonomistas Christopheris Granville’is, primenantis, kad šalies įsiskolinimai siekia 93,5 proc. BVP.

Taigi pavojingą ribą, kai išleidžia daugiau nei uždirba, peržengė dauguma Europos valstybių: tiek galingosios Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, tiek didžiausios skolininkės Pietų Europos šalys, tiek mūsų regiono valstybės.

Prasiskolinęs visas pasaulis

Jei pasidairytume plačiau, ne vien po skolose skendinčią Europą, pamatytume, kad panašios tendencijos šiuo metu vyrauja visame pasaulyje.

42 centai iš kiekvieno šiemet JAV vyriausybės išleisto dolerio bus pasiskolinti. Tai nesunku apskaičiuoti žinant, kad 2010-ųjų finansinių metų išlaidos sieks 3,8 trln. dol. (9,8 trln. Lt), o biudžeto deficitas viršys 1,6 trln. dol. (4,1 trln. Lt).
Užsienio kreditoriams stipriai prasiskolinusios net, atrodytų, klestinčios Indija, Brazilija ar Kinija. Pastarosios skola dabar didėja maždaug po 10–15 proc. kasmet ir šiuo metu siekia apie 430 mlrd. dol. (1,1 trln. Lt).

Gausiai skolinasi ir Rusija, nors mėgsta save vadinti ne skolininke, o kaip tik kreditore. Bet statistika patvirtina: vien nuo sausio Rusijos užsienio skola padidėjo 2,1 mlrd. JAV dol. (5,4 mlrd. Lt) ir dabar mūsų Rytų kaimynė iš viso skolinga 475 mlrd. JAV dol. (1,2 trln. Lt)/

Vis dėlto pastaruoju metu ekonomistai labiausiai sunerimę dėl Japonijos. “Standard&Poor’s” perspėja ketinanti sumažinti Japonijos ilgalaikio skolinimosi reitingą ir trimituoja, kad Japonijos užsienio skola siekia net 200 proc. jos BVP.

“Tai precedento neturinti skola – tokios neturi net Graikija”, – konstatuoja analitikai. “Tai labai pavojinga padėtis”, – tikina Čikagos universiteto ekonomistas Rajanas Raghuramas, manantis, kad pasaulį gali išikti dar vienas skolų burbulo sprogimas.

“Rizikuojame grįžti į tą patį dugną, kuriame ką tik buvome. Niekas nežino, kas mūsų, turinčių šitiek skolų, laukia jau po kelių mėnesių”, – jam antrina Walteris R.Meadas iš JAV tarptautinių santykių tarybos.

Tiesa, esama ir optimistų, kurių stovykloje nuotaikos kitokios. Esą skolinimasis – visiškai pagrįstas ir protingas elgesys po krizės, nes nėra kito būdo ekonomikos atsigavimui paskatinti, kaip tik pumpuoti į rinkas skolintus pinigus. Žinoma, tokią poziciją labiausiai palaiko bankininkai ir kreditoriai, šiuo atveju – tarptautinės investicinės korporacijos PIMCO viceprezidentas Tony Crescenzi.

Esą baimintis nereikėtų, užtenka to, kad šiandien beveik visos pasaulio rinkos kyla, o tai neva ir yra svarbiausias tikslas.

Kaip atiduoti – neaišku

Bet patarimo gyventi vien šia diena nerasime jokiame ekonomikos vadovėlyje. Ir jau visiškai neaišku, kaip didžiausios skolininkės tas skolas grąžins, ypač jei ekonomika kils lėtai, taip kaip JAV, Europoje ar Japonijoje.

“Kinija rizikuoja mažiau, mat jos ekonomika auga sparčiai, kuriama didelė pridėtinė vertė, o skola sudaro palyginti nedidelę dalį”, – teigiama “Barclays Capital Research” ataskaitoje apie pasaulio šalių įsiskolinimus.

Vienintelė išeitis, kurią skolininkėms dabar siūlo ekonomistai, – liautis skolintis, mažinti išlaidas ir ėmus gerėti ekonominei padėčiai mėginti dalimis grąžinti skolas.

“Jei tai nebus daroma, valstybės paprasčiausiai “sudegs”, – perspėja Harvardo universiteto profesorius Kenas Rogoffas.

"Veido" archyvas

Tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s” praėjusį trečiadienį pagerino visų trijų Baltijos valstybių ilgalaikio skolinimosi reitingus. Estijos A1 perspektyvą agentūra pagerino iki “didelio saugumo”, arba “Aa3″. Vienu laipteliu kilstelėta ir šiek tiek žemesnė Lietuvos “Baa1″ reitingo perspektyva bei mažiausias iš Baltijos šalių Latvijos reitingas, kuris pakilo iš neigiamos “Baa3″ perspektyvos iki stabilios.

Regiono perspektyvas gerina ir kitos reitingų agentūros. Per pastaruosius du mėnesius Baltijos šalių reitingus iš neigiamų iki stabilių pagerino “Fitch Ratings” ir “Standard & Poor’s”.

Pagerėjimo ženklų matyti ir kitose Rytų bei Vidurio Europos valstybėse. Per pastarąjį mėnesį skirtingos reitingų agentūros kilstelėjo Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos reitingus.

Deja, visiškai priešingos tendencijos dabar vyrauja Pietinėje Europos dalyje bei Airijoje. Mat tokių valstybių, kaip Portugalija, Italija, Airija, Graikija, Ispanija (angl. PIIGS), reitingai pastarosiomis savaitėmis nuolat peržiūrimi ir mažinami.