Sunkmečiu daugybė gyventojų ir įmonių laiku nemokėjo skolų ir susigadino savo kredito istoriją. Bet netgi jei  ir turėjote pradelstų skolų, mažoje Lietuvos rinkoje tai dar nereiškia, kad jums nuo šiol bus užtrenktos visų paslaugų teikėjų durys.

Skolų išieškojimo įmonių svetainėse internete skelbiama šimtai įmonių, vėluojančių mokėti skolas, pavadinimų. Neretai šią informaciją lydi komentarai, kad turint verslo reikalų su šia bendrove rekomenduojama būti atsargiems. Nuo šių metų savo skolininkus – įsipareigojimų laiku nevykdančius darbdavius, internete skelbia ir “Sodra”.

Išties šiais technologijų laikais skolų išieškojimo ir mokumo vertinimo bendrovės turi sukaupusios gana išsamią finansinę informaciją apie daugumą gyventojų ir verslo subjektų. Tai yra faktas, kad laiku neatsiskaitėte už kokią nors jums suteiktą paslaugą, nepastebėtas ir atitinkamai neužfiksuotas duomenų bazėse, kuriomis nuolat naudojasi bankai ir įvairiausi kiti paslaugų teikėjai, lieka vis rečiau.

Tačiau medalis turi dvi puses: skolos ir ypač vėlavimas jas mokėti sunkmečiu tapo verslo kasdienybe, todėl rinkoje imta tai toleruoti. Minėti įrašai skolų išieškojimo bendrovių puslapiuose nors ir nėra malonūs, bet dažno verslininko jau neverčia raudonuoti iš gėdos, o derybose su potencialiais partneriais tai gali neturėti jokios įtakos. Na, o uždelstų skolų turėję gyventojai irgi gali neskubėti savęs “laidoti”, neva jau niekada nebegaus jokios paskolos ar negalės nusipirkti norimo daikto skolon. Kad ir kaip gąsdinančiai skamba perspėjimai apie pasekmes, kurios gresia pakliuvus į vadinamuosius juoduosius sąrašus, tai ne visada taip baisu, kaip mėginama pateikti.

Kiek iš tikrųjų skolininkų – neaišku

Kiek gyventojų ir įmonių šiuo metu turi pradelstų skolų? Tai klausimas, bet į jį nėra tikslaus atsakymo. Mat kad ir kokia išsami būtų skolininkų duomenų bazė, nė viena jų neturi visos informacijos apie skolas. Ir tai galioja tiek juridinių, tiek fizinių asmenų vėluojančioms skoloms.

Pavyzdžiui, “Creditinfo” duomenimis, pradelstų skolų šių metų liepos 1 d. turėjo 20,7 tūkst. veikiančių Lietuvos įmonių (formaliai veikiančių įmonių šalyje yra apie 160 tūkst., tačiau iš jų realias pajamas gauna tik apie 60 tūkst.), o bendra jų suma siekė apie 4,8 mlrd. Lt. Kalbant apie fizinius asmenis, dėmę savo kredito istorijose šiuo metu turi 220 tūkst. Lietuvos gyventojų, o jų pradelstų skolų suma sudaro 2,4 mlrd. Lt. Tuo tarpu į skolų išieškojimo įmonės “Gelvora” duomenų bazę yra įtraukta apie 9000 įmonių ir 350 tūkst. fizinių asmenų.

Tiesa, realūs skaičiai turėtų būti didesni, nes ne visi dalijasi informacija apie savo skolininkus. Pavyzdžiui, bendrovės “Kauno vandenys” gen. direktorius Vilius Burokas teigia, kad gyventojų ir įmonių skola įmonei šiuo metu siekia 13,9 mln. Lt, bet šie duomenys mokumo vertinimo bendrovėms neteikiami.

Šaltinis: “Creditinfo” duomenys

“Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa patvirtino, kad absoliučios informacijos, kiek visoje Lietuvoje yra pradelstų įsiskolinimų tiekėjams, nėra. Skelbiamus skaičius R.Trumpa siūlo palyginti su bendrais Statistikos departamento duomenimis, liudijančiais, kad įmonių trumpalaikės skolos tiekėjams, skolos mokesčių inspekcijai, “Sodrai”, akcininkams ir kt. įsipareigojimai šių metų kovo gale siekė 42,1 mlrd. Lt.

Taigi iš esamų duomenų galima susidaryti tik apytikrį vaizdą. Vis dėlto jų pakanka, kad galima būtų pripažinti, jog dažna įmonė Lietuvoje vėluoja skolas mokėti laiku, o gyventojų, turinčių pradelstų skolų, yra 300–400 tūkst.

R.Trumpa priminė, kad blogosios verslo skolos ypač padidėjo sunkmečiu, kai 2008-ųjų pabaigoje ėmė sparčiai blogėti įmonių tarpusavio atsiskaitymai: tai lėmė sumažėjęs pinigų kiekis rinkoje, padažnėję partnerių bankrotai, kritęs pasitikėjimas. Bankams užsukus “kranelius” ypač paplito atidėti apmokėjimai – t.y. prekių ir paslaugų teikimas skolon, nes viena kitai skolino pačios įmonės.

Kaip teigia Vilniaus apskrities darbdavių konfederacijos viceprezidentas Edmondas Babenskas, versle vėlavimas atsiskaityti tapo įprastu ir nieko nebestebinančiu reiškiniu. Pašnekovo teigimu, dar ir šiandien, nors ekonomika pamažu atsigauna, lengviau surasti įmonę, turinčią “blogų” skolų, negu atvirkščiai. E.Babenskas Lietuvos verslo būklę lygina su žmogaus, iš kurio nusiurbta keturi litrai kraujo: likusio pusės litro jau vargiai užtenka gyvybei palaikyti.

Tiesa, padėtis pamažu keičiasi: pinigų kiekis rinkoje iš lėto didėja, pradeda gerėti ir įmonių tarpusavio atsiskaitymai, tad trauksis ir skolos.

Ką reiškia būti juodajame sąraše

Skolininkai neretai gąsdinami, kad įsipareigojimų nevykdymas jiems brangiai kainuos: kad jie negaus jokių paskolų arba gaus itin nepalankiomis sąlygomis, negalės nieko įsigyti išsimokėtinai ir kad net mobiliojo ryšio operatorius gali atsisakyti su jais sudaryti sutartį. Vis dėlto ką šiandien Lietuvoje reiškia turėti pradelstų skolų, kokias pasekmes tai užtraukia tiek verslui, tiek gyventojams?

Kaip sako “Creditinfo” teisininkas Anatolijus Kisielis, kiekvieno atsiskaityti vėluojančio gyventojo kredito istorijoje yra informacija kam, kiek laiko ir kokias sumas jis pavėlavo mokėti. Kiek turi praeiti laiko, kad jūsų pavardė atsidurtų vadinamąjame juodajame sąraše? Pasak A.Kisielio, paprastai vėluojančiam atsiskaityti klientui pirmiausia nusiunčiami keli apie skolą primenantys laiškai, kartais bandoma susisiekti ir telefonu, o kai šios priemonės neveikia, vidutiniškai po penkiasdešimties dienų ši informacija įtraukiama į asmens kredito istoriją. Ir net jei po kurio laiko skola grąžinama, informacija duomenų bazėje toliau saugoma, žinoma, pažymint, kad skola buvo atlyginta. Pagal šiuos duomenis sudaromas asmens patikimumo reitingas, o didieji paslaugų teikėjai visuomet pirmiausia pasidomi jo finansine istorija ir tik tada sprendžia, kaip elgtis su tokiu klientu. “Taigi dabar tiek apie fizinius, tiek apie juridinius asmenis yra labai daug informacijos, kuri leidžia gana tiksliai įvertinti jų finansinį patikimumą”, – teigia A.Kisielis.

 

“Creditinfo” atstovas tvirtino, kad per šį sunkmetį daugiausia pasimokė bankai – jie dabar su ypatingu atsargumu vertina kiekvieno kliento mokumą. Vis dėlto net ir bankininkai nėra tokie kategoriški, kad pasakytų, jog dėmė kredito istorijoje gali atsirūgti neigiamu atsakymu dėl paskolos. Kaip sako SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Linas Januševičius,  prieš priimant sprendimą kiekvieno kliento, net ir turėjusio pradelstų skolų, kredito istorija vertinama atskirai.

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis taip pat paneigė mitą, kad turėdamas pavėluotų skolų praeityje nebegalėsi pirkti prekių išperkamąja nuoma – esą tokiems klientams durys užtrenkiamos anaiptol ne visada. “Be abejo, duomenys apie vėluojančius atsiskaityti klientus iš karto įtraukiami į duomenų bazę, bet vieną kitą kartą pavėluoti sumokėti – dar ne tragedija. Kitas reikalas, jei nemokama piktybiškai. Taigi tai labai individualūs atvejai”, – pabrėžė P.Gerulis.

Tai galima pasakyti ir apie kitus paslaugų teikėjus: Lietuvos rinka pernelyg maža, kad verslas galėtų visiškai nubraukti tuos kelis šimtus tūkstančių “blogų” skolų turinčių klientų. “Bet kuris paslaugų teikėjas nori valdyti riziką, bet sykiu jis ir iki pažaliavimo suinteresuotas parduoti. Tad norėdami, kad atsiskaitymas neblogėtų, jie sako, kad į skolininkų sąrašus atsižvelgia, bet atsiradus pirkėjui vis tiek parduoda savo paslaugas. Tuo tarpu įmonės, turinčios tokias duomenų bazes, turi savų interesų – kad jų paslaugą pirktų, todėl per daug susireikšmina”, – įsitikinęs E.Babenskas. Jis pridūrė, kad verslininkų buvimas skolininkų sąrašuose jau irgi nebešokiruoja, o santykiams tarp verslo partnerių tai neretai neturi jokios įtakos. “Su nemokumu susiduria dauguma įmonių, todėl tai toleruojama. Kai tave tokiu būdu paviešina ir bando sugėdinti, tai gali pagreitinti atsiskaitymą nebent tuo atveju, jei nesumoki piktybiškai. Bet kai toks pinigų rinkoje stygius, šis spaudimas nedaro beveik jokios įtakos”, – apibendrina E.Babenskas.

Kad turėti skolų ir net turėti santykių su skolų išieškojimo įmonėmis jau nebėra smerktinas dalykas šiandienos versle, sutinka ir “ICC Lietuva” prezidentas Valdas Sutkus. Jis apibendrino, kad skolų priežastys būna įvairios, tad per krizę visą šalį sukausčiusi skolų grandinė dabar verčia daug kruopščiau analizuoti verslo partnerių veiklą ir finansines galimybes.

Šilumą ir karštą vandenį sostinei tiekianti bendrovė “Vilniaus energija” antstoliams yra perdavusi per 5 tūkst. skolininkų. Bendrovės duomenimis, po šio šildymo sezono liko 110 mln. litų skolų, iš jų 33,5 mln. litų sudaro gyventojų skolos, trečiadienį rašo “Vilniaus diena”.

“Nesiečiau dujų brangimo ir skolininkų skaičiaus augimo. Tai migruojantys skaičiai, tačiau turime nemažai skolininkų ir kuo labiau brangsta kuras, tuo jų daugėja. Didžiausia skolininkė – savivaldybė, taip pat skolingi ir gyventojai, ir įmonės. O bendra skola šiemet sudaro 120 mln. litų, beveik tokia pati kaip 2002 metais”, – sakė įmonės komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Anot jo, šiuo metu niekas nesikeis – brangstant dujoms, sostinėje brangs viskas, įskaitant ir šilumą.

Du kartus per metus buitiniams vartotojams kainas perskaičiuojančios “Lietuvos dujos” dar vieno pabrangimo nuo liepos 1 dienos tvirtino nedramatizuojančios ir nematančios tiesioginių sąsajų tarp dujų ir visa kita brangimo. Pasak įmonės atstovės spaudai Jolitos Butkienės, mažiausiai dujų suvartojantys daugiabučių gyventojai brangimo smūgio tikrai nepajus.

“Smulkiausi vartotojai – tie, kurie per metus suvartoja iki 500 kubinių metrų dujų. Į šią kategoriją patenka ne tik turintys dujinę viryklę, bet net ir mažų butukų, kuriuose yra autonominis dujinis šildymas, savininkai. Kiek jiems gali pabrangti paslaugos po liepos 1 dienos? Na, litu ar daugiausia keliais”, – sakė J.Butkienė.

Vilniaus regione kartu su Vilniaus miestu vartotojų skolos “Lietuvos dujoms” šių metų birželio 1 dieną siekė 3,4 mln. litų. Tai daugiau nei trečdalis visų Lietuvos vartotojų skolų.