Bendra Lietuvos gyventojų ir įmonių pradelsta skola šiuo metu siekia 5,45 mlrd. Lt. Skolas įmonėms grąžinti vėluoja 203 tūkst. gyventojų ir 28 tūkst. bendrovių.

Skolų virusas išplito po visą Lietuvą. “Creditinfo Lietuva” duomenimis, gegužės mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos siekė 1,55 mlrd. Lt, o įmonių – 3,9 mlrd. Lt.

Nenuostabu, kad susiklosčius tokiai padėčiai skolų išieškotojų duris praveria vis įvairesni klientai. Skolų išieškojimo ir teisines paslaugas teikiančios bendrovės “Creditum” teisininkės Jolitos Simanaitytės duomenimis, labai padaugėjo moterų, kurios ieško nuo vaikų išlaikymo pasislėpusių dabartinių ar buvusių sutuoktinių. “Jie dažniausiai išvykę į užsienį ir nepalikę jokių kontaktų”, – paaiškino teisininkė.

Nesulaukę pinigų už paslaugas, į skolų išieškojimo bendroves gerokai daugiau kreipiasi komunalinių paslaugų, kabelinės televizijos, interneto paslaugų teikėjų. Suaktyvėjo ir anksčiau retai besikreipdavę klientai, tokie kaip bibliotekos, įdarbinimo agentūros, vertimo biurai.

Skolų išieškojimo biuro (SIB) projektų vadovas teisininkas Aurelijus Vaškys prisiminė, kad pastaruoju metu sulaukė nemažai namų bendrijų, kurios anksčiau apmokėjimo klausimus solidariai išspręsdavo kartu su visais namo gyventojais, bet sunkmečiu nebepajėgia susitarti su skolininkais. Tuo tarpu “Lindorff OY” filialo Lietuvoje gen. direktorę Sigutę Seemann nustebino tokie nauji klientai, kaip medicinos paslaugų centrai ir odontologijos kabinetai. “Šios medicinos įstaigos pradėjo teikti paslaugas išsimokėtinai, todėl atsirado nemažai joms skolingų”, – paaiškino vadovė.

Skolos didėjimo tempai mažėja

“Creditinfo Lietuva” duomenimis, gegužę Lietuvoje skolas verslui vėlavo mokėti daugiau nei 203 tūkst. gyventojų ir 28 tūkst. įmonių. Gyventojų vidutinė pradelsta skola siekė 3,7 tūkst. Lt, įmonių – 48 tūkst. Lt. Gera tendencija, kad skolų portfelis plečiasi ne tokiais dideliais tempais kaip pernai.

“2008 metais, prieškriziniu laikotarpiu, įmonių skolos kas mėnesį augdavo po 3 proc., 2009-aisiais, kai krizė įsibėgėjo, jos kilo 14 proc., o šiais metais vidutiniškai po 6 proc.”, – komentavo kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

“Lindorff OY” filialo Lietuvoje vadovė S.Seemann pastebi geresnes skolų grąžinimo tendencijas. “Lindorff” duomenimis, per 2010 m. vidutinė skolos suma sumažėjo 30 proc., o skolos grąžinimas padidėjo 4 proc.

Norėtųsi tikėti, kad mažėjantis skolos augimo tempas reiškia ekonomikos atsigavimą, tačiau specialistai svarsto, kad greičiausiai tai lėmė įmonių požiūris į skolininkus – jos pradėjo atidžiau vertinti būsimus klientus ir trumpinti atsiskaitymo terminus.

Vis dėlto kokie bus beveik 4 mlrd. Lt įmonių įsiskolinimo padariniai, A.Bauemann nuomone, priklauso nuo kreditorių. “Įregistruotų turto areštų mažėja, o tai rodo švelnėjančią kreditorių poziciją. Jie suprato, kad greitas skolos susigrąžinimas teisminiu ar neteisminiu būdu ateityje duos mažesnės naudos, nes griežtomis formomis reikalaudamas susigrąžinti skolas gali parklupdyti esamus ir potencialius klientus. Kreditoriai nesiima griežtų priemonių, jie linkę sudaryti skolų grafikus”, – besikeičiantį kreditorių požiūrį atskleidė specialistė.

Skolos VMI padidėjo dukart

Įmonės ir gyventojai daugiausiai įsiskolinę finansinėms įstaigoms ir mokesčius administruojančioms valstybinėms institucijoms. Štai Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (LGVKA) duomenimis, asociacijos nariams – 17 bendrovių – per trejus metus pradelsti gyventojų įsiskolinimai sudaro 9 mln. Lt. LGVKA direktorės Kristinos Nemaniūtės teigimu, dėl griežto mokumo vertinimo (šiuo metu atmetama 30–60 proc. prašymų išduoti kreditą), edukacinės informacijos sklaidos apie greituosius vartojimo kreditus ir jų paskirtį įsiskolinimų mažėja.

žItin daug skolininkų turi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – balandį jai įsiskolinusių gyventojų buvo 211 tūkst. Per pastaruosius pustrečių metų bendra skola šoktelėjo beveik du kartus – iki 151 mln. Lt. Dažniausiai gyventojai vėluoja sumokėti žemės ir gyventojų pajamų mokesčio nepriemokas.

VMI balandį buvo skolingos ir 48 tūkst. įmonių. Per pustrečių metų skolos suma padidėjo net 84 proc. – iki 1,36 mlrd. Lt. “Viena bendros skolos didėjimo priežasčių – labai pakilo bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių mokesčių nepriemokos”, – pabrėžė VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Mokesčių apskaitos ir nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėja Lolita Petrutytė.

Pasak L.Petrutytės, kitos priežastys – dėl ekonominio nuosmukio sutrikę įmonių tarpusavio atsiskaitymai, nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, todėl labai mažėja skolų išieškojimas iš turto. “Be to, šiuo metu net neįmanoma išieškoti didelių sumų, nes dažnai mokesčių mokėtojai neturi jokio turto arba mokesčių mokėtojui jau iškelta bankroto byla”, – kodėl šokteli skolos suma, argumentuoja L.Petrutytė.

Nemažus įmonių įsiskolinimus skaičiuoja ir elektros energijos tiekėjai. VST rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadovė Giedrė Vinickienė tvirtino, kad skolininkų, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, padaugėjo apie 25 proc. Bendrovei VST įmonės įsiskolinusios už 20 mln. Lt, gyventojai skolingi 3,8 mln. Lt. Dėl skolų elektros energijos tiekimas nutrauktas 170 įmonių ir 3,4 tūkst. gyventojų.

Įmonėms mažėja administracinė našta beviltiškas skolas pripažįstant leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną.

Administracinė našta mažėja dėl beviltiškų skolų įrodymo ir apskaičiavimo tvarką nustatančių taisyklių pakeitimų (patvirtintų finansų ministro įsakymu ir įsigaliosiančių artimiausiu metu). Jų esmė – supaprastinti reikalavimai dėl tam tikrų beviltiškų skolų pagrindimo dokumentų.

Vienas svarbiausių taisyklių pakeitimų – padvigubinamos sumos, iki kurių nebus reikalaujama turėti skolų beviltiškumą įrodančius dokumentus ar bus taikoma paprastesnė beviltiškų skolų pripažinimo tvarka.

Be to, įmonėms nebereikės turėti dokumentų, įrodančių smulkių skolų beviltiškumą ir pastangas jas atgauti ir tais atvejais, kai skolingas juridinis asmuo (iki šiol tokia nuostata buvo taikoma tik atvejais, kai skolingas buvo fizinis asmuo).

Taisyklėse taip pat išplėstas privalomų turėti dokumentų alternatyvų ratas. Pavyzdžiui, beviltiškų skolų, susidariusių dėl kitos įmonės bankroto, įrodymui pakaks dokumento, įrodančio likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro. Iki šiol tokiu atveju reikėjo turėti arba įsiteisėjusios teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto, arba kreditorių susirinkimo nutarimo paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto.

Be to, reikalavimas įmonei turėti dokumentus, įrodančius skolininko mirties ar išregistravimo faktą, nebus taikomas, jeigu mokesčių administratorius tokius faktus galės patikrinti jam prieinamose duomenų bazėse.

Šie ir kiti taisyklių pakeitimai bus taikomi apskaičiuojant 2010-ųjų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.