"Scanpix" nuotr.

Judantiems lėktuvais, traukiniais ar autobusai kelionių dievai retkarčiais nesišypso: papuolus į spūstį greitkelyje ir pavėlavus išvykti ar atšaukus skrydį kyla nemenkas galvos skausmas – ką daryti toliau. Europos Komisija (EK) išaiškino lėktuvų keleivių teisių reglamentą, o jos patarimus verta įsiminti tiems, kurie rankose laiko skrydžio bilietus.

Giedrė Simanauskaitė, euroblogas.lt

Taisyklė Nr. 1. Jei buvo atsisakyta jus vežti, jūsų skrydis buvo atšauktas arba atidėtas ilgam laikui arba jums buvo paskirta vieta žemesnėje paslaugų klasėje nei nurodyta biliete, turite teisę prašyti kompensacijos ir pagalbos. Visa tai apibrėžta specialiame reglamente. Šį dokumentą verta bent permesti akimis, ypač per tas nuobodžias keletą valandų, kol laukiate įlaipinimo oro uoste.

Jei jus buvo atsisakyti įlaipinti dėl lėktuvo perpildymo (overbooking) arba dėl tarnybų klaidos, pvz., oro uosto darbuotojai įleido jus į išvykimo zoną, tačiau į lėktuvą nepatekote dėl jums taikomų vizų reikalavimo, galite reikalauti kompensacijos. Jei turite jungtinį skrydį ir pirmąjį praleidote, o į antrą jūsų neįleidžia, tai nelaikoma „atsisakymu įlaipinti“.

Taisyklė Nr. 2. Jei įsigyjate vieną bilietą keletui transporto priemonių, pvz., traukiniui ir skrydžiui lėktuvu, o traukinys vėluoja, skrydį vykdanti bendrovė neprivalo kompensuoti jūsų išlaidų bilietui, jei nepasinaudojote jų paslauga. Net jei bilietas buvo jungtinis. Tokia jau tvarka.

Taisyklė Nr. 3. Galite prašyti kompensacijos, jei jūsų lėktuvas pavėlavo atvykti į numatytą vietą daugiau nei 3 valandomis. Tai vadinama „ilgu vėlavimu“. Jam taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir atšaukiant skrydį. Jei sieksite kompensacijos, galite iš oro linijų prašyti oficialaus dokumento, kada tiksliai jūsų lėktuvas atvyko į numatytą oro uostą.

Svarbiausia įsiminti: už kompensacijų reikalavimą esate atsakingi patys.

Kada lėktuvas vėluoja? Svarbus atvykimo laikas į biliete numatytą galutinį, o ne tarpinį punktą. Jei pirmasis skrydis iš Europos Sąjungos miesto dėl bendrovės kaltės pavėluoja mažiau kaip 3 valandas, bet dėl to nespėjate persėsti į kitą lėktuvą (nesvarbu, ar skrydis vykdomas ES, ar už jos ribų) ir atvykstate į paskirties tašką pavėlavęs daugiau nei 3 valandas, turite teisę į kompensaciją, nesvarbu, ar skrydžius vykdė ES, ar ne ES bendrovė. Tačiau turėkite omenyje tokį dalyką: jei skrendate iš ne ES šalies ir dėl ne ES vežėjo kaltės pavėluojama persėsti į ES vežėjo lėktuvą, kompensacija nepriklauso. Kontroliuojame savo rinkos žaidėjus.

Taisyklė Nr. 4. Jei jūsų skrydis buvo atšauktas, oro linijos turi pasiūlyti kitą skrydį. Jei ir alternatyvus skrydis atšaukiamas, nukreipiamas kitur ar pavėluoja, jums priklauso dar viena kompensacija. Prisiminkite: atšaukus skrydį, bendrovė turi pasiūlyti kitą. Jei ji to nepadaro ir nusiperkate naują bilietą, galite reikalauti apmokėti kelionės išlaidas. Bet, jei atsisakote pasiūlytos alternatyvos, kompensacija nepriklauso.

Taisyklė Nr. 5. Jei jūsų skrydis buvo atidėtas, bendrovė turi parūpinti maisto ir gaiviųjų gėrimų, suteikti galimybę paskambinti ar išsiųsti žinutę, o, jei skrydis atidedamas nakčiai, pasirūpinti ir apgyvendinimu, transportu į nakvynės vietą bei atgal į oro uostą. Tiesa, kompensacijos nesitikėkite, jei skrydis buvo atšauktas ar atidėtas dėl ypatingų, nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių – blogo oro, streiko, pasikeitusios saugumo situacijos.

Svarbiausia įsiminti: už kompensacijų reikalavimą esate atsakingi patys. Daugelio oro linijų interneto puslapiuose nurodytos formos, kurias užpildžius galite reikalauti kompensacijos. Ten pat išdėstytos ir kompensacijų skyrimo bei skundų nagrinėjimo tvarkos. Jei jūsų skundas nenagrinėjamas arba jums skirta mažesnė nei numatyta kompensacija, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į Europos vartotojų centrą. Šios institucijos atsakingos už pagalbą jums. Naudokites jų paslaugomis!

Prieš kitąkart keliaudami paskaitykite įdėmiau ir šį Europos Komisijos paaiškinimą. Keliaujantiems jis išties naudingas! Gražių atostogų!

"Scanpix" nuotr.

Kas trečioje lėktuvo kėdėje sėdintis žmogus nenori ten būti, rodo statistika. Kitaip sakant, daugeliui keleivių skrydis lėktuvu nėra maloni procedūra, bet vis dažniau šis transportas neišvengiamas. Siekdama sumažinti lėktuvų skrydžių riziką, Europos Komisija (EK) nuolat atnaujina nesaugių oro linijų sąrašą, kuriame skelbiamos draudžiamos arba ribotos veiklos Europos oro erdvėse oro linijos.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Sąrašas peržiūrimas dukart per metus. Naujausias, atnaujintas birželio 16-ąją, sąrašas skelbia, kad Europos Sąjungos erdvėje draudžiama veikti 216 oro linijų. Dažniausiai kompanijos „juodajame‟ sąraše atsiduria dėl prastos techninės apžiūros, pasenusių orlaivių ar įvykusių nelaimingų atsitikimų.

Tiesa, ne visoms oro linijoms, įtrauktoms į šį sąrašą, draudžiama dirbti ES apskritai. B priede minimos bendrovės, kurioms leidžiama naudotis tam tikrais, paprastai moderniausiais orlaiviais. Būtent tokiomis ribotomis sąlygomis Europoje leidžiama veikti Gabono oro linijoms „Afrijet‟ ir „Nouvelle Air Affaires‟, Šiaurės Korėjos valstybinėms oro linijoms „Air Koryo‟ (beje, ši bendrovė tarptautiniame „Skytrax‟ reitinge vadinama vienomis prasčiausių oro linijų). Apribojimai taikomi ir Komorų Sąjungos bendrovei „Air Service Comores‟, Angolos bendrovei „TAAG Angola Airlines‟, pagrindinėms Irano oro linijoms „Iran Air‟.

Iki šiol į sąrašą patenka oro linijos, apie kurias Europos šalių civilinės aviacijos tarnybos praneša dėl netinkamos priežiūros ar kitų saugumo standartų neatitikimo.

Svarbiausia atnaujinto sąrašo naujiena laikoma apribojimų sumažinimas pastarajai kompanijai. Prieš šešerius metus EK ją įtraukė į nesaugių bendrovių sąrašą, uždrausdama dirbti ES teritorijoje beveik visais turimais lėktuvais. Bet dabar „Iran Air‟ leidžiama skraidyti į visas ES nares. Šios oro linijos daugiausia dirba Artimųjų Rytų šalyse ir didžiuosiuose Europos miestuose, į Lietuvą neskraido.

Naujausiame sąraše nebėra Madagaskaro oro linijų „Air Madagascar‟, apribojimai nebetaikomi trims Indonezijos kompanijoms „Citilink‟, „Lion Air‟ ir „Batik Air‟, visoms Zambijos oro linijoms.

Nesaugių oro linijų sąrašą EK sudarė 2006 m. Į jį buvo įtraukta per 90 kompanijų, daugiausia registruotų Afrikos šalyse. Iki šiol į sąrašą patenka oro linijos, apie kurias Europos šalių civilinės aviacijos tarnybos praneša dėl netinkamos priežiūros ar kitų saugumo standartų neatitikimo.

2005 m. tūkstančių keliautojų žūtys per lėktuvų avarijas paskatino ES narių vyriausybes parengti vienodais kriterijais paremtą skrydžių saugos standartą. Aviacijos incidentus ir saugumo problemas skelbiančio tinklalapio Aviation Safety Network duomenimis, tąmet įvyko 35 lėktuvų avarijos, pareikalavusios aukų, per jas žuvo 1103 žmonės, palyginus su ankstesniais metais – beveik trigubai daugiau (tąmet žuvo 427 asmenys). Siekiant skrydžių saugumo, nuspręsta sukurti „juodąjį‟ oro linijų sąrašą, paremtą Europos oro uostuose pastebėtais oro linijų trūkumais.

Šis sąrašas laikomas gidu keliautojams visame pasaulyje, dokumentas reikšmingas ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Šalys, besivadovaujančios menkais skrydžių saugumo reikalavimais, siekia į jį nepatekti, o griežtus reikalavimus keliančios šalys juo naudojasi, rengdamos savo saugumo standartus.

Per penkis pirmuosius šių mėnesius Tarptautinis Palangos oro uostas (TPOU) aptarnavo 5 proc. daugiau keleivių, nei tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu iš kurorto reguliariuosius skrydžius į Kopenhagą vykdo oro linijos „SAS“, į Rygą – „airBaltic“, į Oslą – „Norwegian Air Shuttle“.
„Šį vasaros sezoną latvių ir norvegų oro linijų lėktuvai iš Palangos kyla dažniau – nuo birželio 1 d. „airBaltic“ į Rygą skraido kasdien, o „Norwegian“ nuo Joninių iki vasaros pabaigos į Oslą skraidys tris kartus per savaitę. Ilgamečiai TPOU partneriai „SAS“ ir toliau siūlo du kasdieninius vos 60 minučių trunkančius skrydžius į Kopenhagą, iš kur keleiviams atsiveria 124 jungiamųjų skrydžių krypčių Europoje bei Skandinavijoje ir 26 tarpžemyninių skrydžių galimybės“, – kalbėjo TPOU laikinai einanti direktorės pareigas Vaida Gendrolytė.
Birželio viduryje Palangoje leidosi pirmasis šį vasaros sezoną Rusijos oro linijų „RusLine“ 50 vietų orlaivis iš Maskvos  Domodedovo oro uosto. Pirmojo reiso orlaivio užpildymas siekė 80 proc. Tai leidžia prognozuoti, jog Palanga šiemet sulauks didelio skaičiaus rusų keliautojų. Reguliarieji „RusLine“ skrydžiai iš Maskva-Palanga-Maskva vyks iki pat vasaros pabaigos kartą per savaitę, o nuo liepos 6 d. skrydžių kiekis dvigubės – bus vykdomi du sekmadieniniai reisai.
Primename, jog VĮ TPOU yra reorganizuojamas ir nuo š.m. liepos 1 d. taps VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialu.
„Keleiviai jau šiandien gali džiaugtis pajūrio regiono oro uosto privalumais: patogumu, modernumu, operatyviomis keleivių aptarnavimo procedūromis. Lietuvos oro uostų tinklui sustiprinus ir sutelkus vieningą šalies oro uostų plėtros politiką, Palangos oro uostui atsivers didesnės galimybės pritraukti naujas aviakompanijas, o čia jau veikiančias – skatinti plėtoti naujas skrydžių kryptis. Taip augtų ne tik keleivių srautas, bet ir būtų skatinamas atvykstamasis turizmas, atnešantis daugiau tiesioginių pajamų pajūrio regionui. Pats Palangos oro uostas kur kas efektyviau išnaudotų modernią, Šengeno ir ne Šengeno šalių skrydžiams aptarnauti pritaikytą infrastruktūrą“, – teigė Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Atostogų skrydžių kompanija „Small Planet Airlines“ pasirašė sutartį su Libijos valstybės valdoma aviakompanija „Afriqiyah Airways“ ir nuo kovo pradėjo reguliarius skrydžius iš Tripolio tarptautinio oro uosto (TIP) į Vakarų Europos šalių oro uostus.

„Small Planet Airlines“ kiekvieną dieną keleivius iš Tripolio skraidins į Diuseldorfo (DUS, Vokietija), Londono Getviko (LGW) ir Paryžiaus Charles de Gaulle (CDG, Prancūzija) oro uostus.

Sutartis su „Afriqiyah Airways“ pasirašyta dviejų mėnesių terminui, o tarp Libijos ir Europos oro uostų skraidys 2 „Airbus A320“ orlaiviai (SP-HAD ir SP-HAC).

„Small Planet Airlines“ žiemos sezono metu, kai Europoje atostogų kelionių skaičius sumažėja, siekia dalį savo lėktuvų įdarbinti už Europos ribų. Žiemą mūsų lėktuvai skraidino keleivius iš Butano į Tailandą, o dabar „Afriqiyah Airways“ pasirinko mūsų avialinijas skrydžiams į Europą“, – teigė „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Prieš pradedant skrydžius iš Libijos, „Small Planet Airlines“ atliko nuodugnią skrydžių saugumo analizę ir tinkamai pasirengė skrydžiams – buvo apmokytos ir instruktuotos lėktuvų įgulos, sustiprintos saugumo priemonės taikomos oro uoste ir skrydžio metu. Kiekviename skrydyje yra skrydžio saugumą užtikrinantys asmenys (in-flight security guards).

„Wizz Air”, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų oro linijų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, nuo kitų metų kovo Vilniaus oro uoste bazuos jau trečiąjį lėktuvą „Airbus A320”.

Išplėtusi veiklą Lietuvoje, kompanija iš viso siūlys 16 tarptautinių maršrutų, ir trečdaliu, iki 830 tūkst., padidins skrydžių vietų keleiviams. „Wizz Air” dažniau skraidys į Barselonos, Eindhoveno, Londono Lutono, Milano Bergamo ir Paryžiaus Bovė (Beauvais) oro uostus.

„Esame įsipareigoję Lietuvai plėtoti mažų sąnaudų oro transporto infrastruktūrą. Neabejojame, jog mūsų plėtra Lietuvos rinkoje paskatins turizmo augimą ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo, – sako „Wizz Air“ vadovas József‘as Váradi. – Mes nuolat plečiame žemų kainų ir puikių paslaugų pasiūlą, tad mūsų klientų ratas vis auga. Šiandien iš Vilniaus jau galime pasiūlyti 16 krypčių į 11 šalių.“

Naujasis kompanijos lėktuvas keleivius skraidins Tel Avivo kryptimi. Šiuo orlaiviu taip pat bus vykdomi ir nauji vasaros sezono skrydžiai į Graikijos salą Korfu. Nuo kovo 31 d., du kartus per savaitę, keleiviai bus skraidinami nauju maršrutu į Kutaisį Gruzijoje.

Kutaisis – antrasis pagal dydį Gruzijos miestas, garsėjantis istoriniu ir kultūriniu paveldu bei siūlantis keliautojams pasižvalgyti į įsimintinus paminklus, pasimėgauti gurmaniška virtuve ir draugiškų gruzinų svetingumu. Bilietai skrydžiams jau parduodami bendrovės interneto svetainėje Wizzair.com už neįtikėtiną – tik 139 Lt – kainą į vieną pusę, įskaičiavus visus mokesčius.

„WIZZ AIR“ NAUJI MARŠRUTAI IŠ VILNIAUS:

Į    Dienos    Pradžia    Kainos nuo*
Kutaisį    Pirmadienis, Penktadienis     Kovo 31 d., 2014 m.    139 Lt
Korfu    Šeštadienis    Birželio 15 d., 2014 m.    139 Lt

*kaina į vieną pusę, įskaitant mokesčius
„WIZZ AIR“ padidintas skrydžių dažnis iš Vilniaus:

Į    Kartai per savaitę
Barseloną    Nuo 2 iki 3
Eindhoveną    Nuo 3 iki 4
Londono Lutoną    Nuo 11 iki 13
Milano Bergamą    Nuo 3 iki 5
Paryžiaus Bovė    Nuo 2 iki 3

Šiemet Vilniaus ir Palangos oro uostų darbas taps kur kas modernesnis, o skrydžiai saugesni, dėl juose atnaujintos automatinės meteorologinių stebėjimų matavimų sistemos (AMMS).

Vilniaus ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose buvo įgyvendintas investicinis projektas „Vilniaus ir Palangos oro uostų meteorologinių stebėjimų sistemos modernizavimas”, kurio metu UAB „Elsis TS“ įdiegė kompanijos „Vaisala Oyj“ naują meteorologinių stebėjimų matavimo įrangą, duomenų surinkimo ir perdavimo sistemą.

Pasak UAB „Elsis TS“ generalinio direktoriaus Dariaus Imbraso, projekto metu oro uostuose šalia kilimo ir tūpimo tako buvo įrengti nauji meteorologiniai jutikliai, suderintas naujos modernesnės įrangos ir esamos meteorologinių stebėjimų matavimo sistemos duomenų dorojimo bei programinės įrangos veikimas.

„Mūsų modernizuotą meteorologinę įrangą sudaro vėjo greičio ir krypties, debesų aukščio, matomumo, oro temperatūros ir santykinės drėgmės, atmosferos slėgio, perkūnijos, kritulių pobūdžio bei kiekio ir kiti jutikliai”, – sako D. Imbrasas.

Įdiegta meteorologinė įranga matuoja, apdoroja ir surenka meteorologinę informaciją oro uoste, o tada ją perduoda AMMS vidaus įrangai tarptautiniame Vilniaus ir Palangos oro uoste.

Vidinėje automatinių meteorologinių matavimų stebėjimų sistemoje veikia Slovakijos bendrovės „MicroStep – MIS“ įdiegta integruota meteorologinė sistema (IMS), į kurią siunčiami ir apdorojami iš naujos meteorologinės įrangos gaunami duomenys.

„Svarbiausia tai, kad naujai modernizuota automatinė meteorologinių matavimų stebėjimų sistema atitiks Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reikalavimus ir leis užtikrinti skrydžius pagal ICAO antros kategorijos reikalavimus Vilniaus oro uoste bei pirmos kategorijos – Palangos. AMMS įdiegimas padidins skrydžių saugą, pateikiant operatyvesnę, išsamesnę bei patikimesnę meteorologinę informaciją skrydžių valdymo centrui, orlaivių pilotams, žiniavietei, aerodrominei tarnybai”, – pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Aviacinės meteorologijos skyriaus vedėja Dalia Taraškevičienė.

Daugėjant tiesioginių skrydžių iš Lietuvos, šį vasaros sezoną savarankiškai nuskristi bus galima ne tik į didžiųjų Europos šalių sostines, bet ir į kurortus. Vis dėlto net su pigomis oro linijomis aplankyti kurortus kainuos nepigiai.
„Veidas“ panagrinėjo, kiek kainuotų iš Lietuvos savaitei nuskristi į įvairius miestus birželio pradžioje. Štai skrydis „Ryanair“ oro linijų lėktuvu iš Kauno į Paphos miestą Kipre kainuotų apie 900 Lt, į Koso salą Graikijoje – 637 Lt, į kitą Graikijos salą Rodą – 706 Lt, o į Ispanijos kurortus Alikantę ir Maljorkos Palmą – atitinkamai 712 ir 788 Lt.
Pigiau birželį atsieitų kelionė įprastesnėmis kryptimis. Štai „Ryanair“ bendrovė iš Vilniaus į Brėmeną skrydį į abi puses siūlo tik už 159–182 Lt. Į Romą tiek „Ryanair“, tiek kita pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuskraidins už 440–500 Lt, į Paryžių – už 352–400 Lt, į Barseloną – už 650–700 Lt. Tiesa, „Wizz Air“ kainos apie 50 Lt didesnės.
Priminsime, kad šį vasaros sezoną iš Vilniaus oro uosto bus galima pasiekti net 31 miestą ir 36 oro uostus, o iš Kauno – 21 miestą. Praėjusią savaitę Vilniaus oro uostas pranešė apie naujas kryptis iš Vilniaus į Krokuvą, Maskvą ir Sankt Peterburgą. Nuo birželio 20 d. Izraelio aviakompanija „Sun d’Or“ pradės tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo.
Pasak Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovės Sandros Šiaulienės, vasarį populiariausios kryptys buvo Briuselis, Kijevas, Maskva, Kopenhaga, Varšuva ir Talinas.

flights

Vartotojams ši paslauga patraukli tuo, kad žemėlapyje galima pažymėti pradinį ir galutinį kelionės tašką, o vėliau sistema pasiūlo įvairiausių skrydžių kombinacijų sąrašą. Paiešką galima detalizuoti nurodant kelionės datą, taip pat tai, ar bus reikalingas skrydis atgal ir kokios yra priimtinos kainos ribos.
Šią paslaugą, pavadintą “Google Flights”, sukūrė Bostone įsikūrusi kompanija ITA Software, kurią pernai “Google” įsigijo už 700 mln. JAV dol.
Jau pirmosiomis dienomis “Google Flights” sulaukė didžiulio vartotojų susidomėjimo, o turizmo srityje veikiančios technologijų kompanijos baiminasi netgi gresiančio šios rinkos monopolio – nors tai ne pirmas panašaus pobūdžio projektas pasaulyje, tačiau kitos skrydžių pasirinkimo paslaugas keleiviams siūlančios kompanijos nesugebėjo išpopuliarėti (ir tai natūralu, nes jos neturėjo tokios pirminės kompanijos kaip “Google”).
Tiesa, kol kas “Google” paslauga veikia tik keliuose JAV miestuose – Niujorke, San Franciske, Los Andžele ir Dalase. Tačiau “Google” atstovai neabejoja, kad tai tik laiko klausimas, o jau artimiausioje ateityje paslauga “Google Flights” taps prieinamiausia visame pasaulyje.
Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje panašiu, tik paprastesniu, principu veikia tokie tinklalapiai kaip “Greitai.lt”, “Avia.lt”, “Tiesiai.lt” ir kt. – šios sistemos pasiūlo įvairius skrydžių ta pačia kryptimi variantus, o vartotojai gali pasirinkti skrydžių kombinacijas pagal kainą, trukmę ar skrydžių bendroves.

Lietuvoje atpigus skrydžiams oro balionu šią pramogą išbando vis daugiau žmonių.
Vilniečiai jau pastebėjo, kad gražią dieną virš miesto dažnai matyti daugiau oro balionų nei paprastai. UAB “Aeronautika” savininkas bei vyriausiasis pilotas Robertas Komža patvirtina, kad šį sezoną dažną pavakarę gali pamatyti pakilus 10–12 oro balionų, o dar prieš kelerius metus tai būdavo retos išimtys: tokio didelio susidomėjimo nebuvo, todėl dažniausiai vienu metu pakildavo penki šeši oro balionai. Dabar populiariausi vakariniai skrydžiai. “O rugsėjo 12 d., sekmadienį, pirmą kartą pakilo tiek daug oro balionų ryte – net vienuolika. Tai rekordas”, – teigia jau apie 3 tūkst. skrydžių pilotavęs R.Komža.
Susidomėjimas šia pramoga padidėjo kritus kainai: kaip sako Oreivystės centro plėtros direktorius Aurimas Vengrys, 2007-aisiais skrydžio oro balionu kaina siekė 450 Lt, o šiemet standartinė kaina yra 399 Lt asmeniui, tačiau taikomos didelės nuolaidos, todėl dauguma keleivių už skrydį moka nuo 250 iki 350 Lt. Šiemet ypač populiaru tapo skrydį oro balionu įsigyti (sau arba dovanai) per grupinio apsipirkimo svetaines – paskutinių pasiūlymų kaina siekė 250–269 Lt asmeniui. “Per pastarąją tokią akciją pardavėme 120 skrydžių, – sako R.Komža. – Tačiau įprastinę 399 Lt kainą pas mus ir taip moka nedaugelis – už tiek parduoti sunkoka, žmonės prašo nuolaidų, todėl paprastai skraidiname už 300 Lt.”
Galimybių mažinti kainas atsirado oreivystės įmonėms įsigijus didesnius oro balionų krepšius. Tad dabar vienu metu skraidinami nebe du trys, kaip anksčiau, o šeši–devyni keleiviai. Kainas tirpdė ir sunkmetis bei padidėjusi konkurencija.
Priminsime, kad skrydžių oro balionais sezonas Lietuvoje prasideda maždaug balandžio 1-ąją ir tęsiasi iki spalio 15-osios. Vien apie dešimtį oro balionų turintis Oreivystės centras šiemet per šį laikotarpį ketina virš Vilniaus bei Trakų paskraidinti apie 2 tūkst. keleivių.

BFL

Svarstoma galimybė iš Pekino per Vilnių organizuoti skrydžius į Europos miestus.

Tuo tikslu ketvirtadienį Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su Kinijos įmonės “ComWa” ir “Lithuanian Express” atstovais.

Kompanijos svarsto galimybę du kartus per savaitę organizuoti užsakomuosius skrydžius iš Pekino į keturis Europos miestus – Keflaviką, Dubliną, Paryžių, Barseloną.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės, sutartį būtų galima pasirašyti jau šį rudenį, jeigu Kinijos piliečiams būtų taikomas supaprastintas vizų režimas.

Kinų delegacija penktadienį planuoja apsilankyti Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos.

“ComWa” yra turizmo paslaugų įmonė Kinijoje, kuri užsiima užsakomųjų skrydžių organizavimu Kinijoje.

BFL

Lenkijos centrinėje dalyje esančiame Lodzės mieste vienas Airijos pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” lėktuvas trečiadienio vakarą buvo priverstas tūpti tuojau po pakilimo, nes salone jautėsi degėsių kvapas, o po keliolikos minučių sugedo vienas iš variklių, pranešė naujienų televizija TVN24.

“Pradėjo rūkti dūmai, vėliau buvo jaučiamas blaškymas. (Lainerio) kapitonas paskelbė, kad grįžtame”, – pasakojo vienas iš keleivių.

Daugiau nei 150 žmonių skraidinęs lėktuvas sėkmingai nutūpė Lodzėje, o žmonės per šį incidentą nenukentėjo. Kai kuriems keleiviams teko iki ketvirtadienio ryto laukti atskrendant naujo lėktuvo.

BFL

Keleivių srauto augimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) įsibėgėja. Šių metų gegužės mėnesį didžiausiame Lietuvos oro uoste aptarnauta 175,5 tūkst. keleivių – 31 proc. daugiau nei 2010 m. gegužę.

Net 41 proc. išaugo reguliariaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius, tuo tarpu užsakomaisiais skrydžiais šių metų gegužę skrido 5 proc. mažiau keleivių nei pernai.

“Tai yra antras geriausias gegužės mėnesio rezultatas Vilniaus oro uosto istorijoje – tik 2008-aisiais aptarnavome keliais procentais keleivių daugiau nei šią gegužę”, – sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila.

Jo teigimu, šis rezultatas optimistiškai nuteikia prieš “karščiausius” kelionėms mėnesius – liepą ir rugpjūtį, ir leidžia tikėtis dar didesnio keleivių srauto augimo.

Net penkiomis kryptimis iš Vilniaus oro uosto šią gegužę keliavo rekordinis keleivių skaičius: daugiau keleivių nei bet kada buvo pervežta į Frankfurtą, Rygą, Londoną, Kijevą ir Romą. Populiariausia kryptis iš Vilniaus išliko Ryga, į kurią keliavo daugiau nei 20 tūkst. keleivių. Daugiau nei po 15 tūkst. keliavo į Londoną ir Frankfurtą, daugiau nei 10 tūkst. – į Kopenhagą.

Nuo šių metų birželio 7 d. aviakompanija “Skyways” ketina papildyti Vilniaus oro uosto skrydžių žemėlapį maršrutais į Berlyną ir Stokholmą, o nuo liepos 27 d. – “Wizz Air” atidarys skrydžius iš Vilniaus į Dortmundą.

Vilniaus oro uostas šią vasarą aptarnaus po 600 skrydžių per savaitę, o iki metų galo planuoja pervežti 1,8 mln. keleivių.