BFL

Islandijoje vykstantis ugnikalnio išsiveržimas tikriausiai nebetrikdys lėktuvų skrydžių Europoje, ketvirtadienį paskelbė Europos oro eismo kontrolės organizacija “Eurocontrol”.

Briuselyje įsikūrusi agentūra nurodė, kad Islandijoje išsiveržusio Grimsviotno ugnikalnio aktyvumas staigiai sumažėjo.

“Dėl šios priežasties šiandien Europoje nenumatoma ir nefiksuojama regionų, kuriuose būtų didelė (vulkaninių pelenų) koncentracija, – sakė “Eurocontrol” atstovas Brianas Flynnas (Brajenas Flinas). – Niekur netaikomi jokie skrydžių ribojimai.”

Anksčiau šią savaitę dėl vulkaninių pelenų debesies buvo uždaryti kai kurie oro uostai, o Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šiaurės vakarų Europos šalyse atšaukta šimtai skrydžių.

Prognozuota, kad vulkaninių dulkių debesys ketvirtadienio rytą dar tvyros virš Skandinavijos šiaurinės dalies ir Rusijos šiaurėje, tačiau vėliau tą pačią dieną jie išsisklaidys.

Kiti pelenų debesys slenka tarp Islandijos ir Grenlandijos, tačiau B. Flynnas sakė, kad jie skrydžių netrikdys.

Pernai balandžio 15-20 dienomis Europos civilinės aviacijos agentūros buvo uždariusios daugelį Senojo žemyno oro uostų dėl balandžio 14 dieną Islandijoje prasidėjusio smarkaus Ejafjadlio ugnikalnio išsiveržimo. Tąsyk buvo atšaukta per 100 tūkst. skrydžių, o visame pasaulyje buvo sutrikdyti daugiau nei 10 mln. keleivių planai.

AFP

Europos oro eismo kontrolės organizacija “Eurocontrol” pranešė, kad trečiadienį dėl vulkaninių pelenų debesies, atslinkusio nuo Islandijos, Vokietijoje bus atšaukta apie 700 skrydžių.

Jeigu šios prognozės pasitvirtins, bus atšaukta apie dešimtadalis kasdien Vokietijos oro uostuose aptarnaujamų skrydžių.

Briuselyje įsikūrusi “Eurocontrol” nurodė, kad šiuos sutrikimus sukėlė dulkių debesis, pasklidęs iš Islandijos Grimsviotno ugnikalnio ir per Didžiąją Britaniją bei Šiaurės jūrą pasiekęs Vokietiją.

“Dabar numatome, kad šiandien Vokietijoje bus atšaukti 700 skrydžių, kurių paprastai būna apie 8 000, o visoje Europoje 29 tūkst.”, – sakoma “Eurocontrol” puslapyje socialiniame tinkle “Twitter” paskelbtame pranešime.

Vokietijos susisiekimo ministras Peteris Ramsaueris (Pėteris Ramzaueris) visuomeninei televizijai ARD sakė, kad vulkaninių uolienų dalelių, kurias išmetė šeštadienį išsiveržęs Grimsviotno ugnikalnis, koncentracija ore vėliau trečiadienį turėtų sumažėti.

Didžiųjų Vokietijos oro uostų – Frankfurto ir Miuncheno – darbas nebuvo sutrikdytas.

Specialistai prognozuoja, kad vulkaninių pelenų debesys dar gali paveikti skrydžius Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse.

Antradienį dėl ugnikalnio pelenų debesies buvo atšaukti maždaug 500 skrydžių Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos karinių oro pajėgų vyriausias štabas laikinai nutraukė modifikuoto SU-27SM naikintuvo skrydžius, kai šio tipo lėktuvas nukrito prie Vladivostoko.

“Nuspręsta sustabdyti šios modifikacijos naikintuvų skrydžius, kol bus išsiaiškintos avarijos priežastys”, – agentūrai “Interfax” sakė šaltinis karinėje žinyboje.

Trečiadienį prie Vladivostoko sudužo SU-27SM naikintuvas, pilotas katapultavosi, per avariją niekas nenukentėjo. Gelbėtojai surado pilotą, jo būklė patenkinama.

SU-27SM naikintuvas nukrito negyvenamoje vietoje, aukų ir sugriovimų nėra, pranešama Rusijos tyrimo komiteto tinklalapyje.

Tuo tarpu vienas įvykio liudininkas agentūrai pranešė, kad naikintuvas nukrito ant daržinės vasarnamių sektoriuje ir užsidegė. Liepsna statinį visai sunaikino. Nuo ugnies rimtai nukentėjo ir naikintuvas. Šiuo metu gaisras užgesintas. Katastrofos vietą supa milicijos darbuotojai ir neleidžia niekam prisiartinti prie šios vietos.

SU-27SM naikintuvo atliko planinį skrydį. Ginkluotės lėktuve nebuvo.

Nuo balandžio 2 dienos kiekvieną šeštadienį Kauno oro uoste leisis krovininis lėktuvas iš Šanchajaus, rašo “Verslo žinios”.

Pernai rudenį krovinių gabenimo bendrovė “Hoptrans Logistic” Kinijos ir Lietuvos oro uostus sujungė 11 bandomųjų skrydžių. Pasak “Hoptrans Logistic” vadovo Martyno Smito, šį balandį atnaujinami skrydžiai pagal naujai pasirašytą sutartį truks mažiausiai metus.

“Baltijos šalių importuotojai dabar turi tokią pat galimybę prekes gauti tiesiogiai kaip ir Vokietijos, Olandijos ar Belgijos verslininkai”, – teigė jis.

Kaip ir pernai, reisai vyks kartą per savaitę, tačiau prekes iš Šanchajaus į Kauną gabens didesnis, apie 100 tonų skraidinantis “Boeing 747-400″. Pernai “IL -96″ orlaivis gabeno apie 80 tonų krovinių.

Lėktuvas ir šiemet skraidys tik iš Šanchajaus į Kauną, į Kiniją eksportuojamas prekes orlaivis surinks kituose oro uostuose.

Lietuvos įmonės, internetu parduodančios lėktuvų bilietus, po “Wizz Air” ir “Ryanair” starto Vilniaus oro uoste laukia pajamų kritimo – pigių skrydžių oro linijos tarpininkams neleidžia pelningai perpardavinėti bilietų, kuriuos galima įsigyti tik pačių skrydžių bendrovių tinklalapiuose.

Bendrovė “Interneto partneris” prognozuoja, kad pajamos Lietuvoje dėl pigių skrydžių bendrovių įsitvirtinimo šiemet, palyginti su 2010 metais, gali kristi 10-15 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jaučiame pigių skrydžių bendrovių įtaką, nes jos iš tradicinių bendrovių atims keleivius. Mes techniškai tiesiogiai parduoti “Ryanair” ar “Wizz Air” galime, tačiau šiuo metu to nedarome, nes nieko neuždirbame”, – sako įmonės direktorius dėsto Audrius Ramanauskas.

Pasak jo, “greitai.lt”, dirbanti 8 užsienio šalyse, plės veiklą valstybėse, kuriose pigių skrydžių bendrovių įtaka mažesnė nei pas mus, o daugiau dėmesio bus skiriama Estijai ir Bulgarijai.

“Mūsų sistema pritaikyta prekybai įprastais bilietais ir atėjus pigių skrydžių bendrovėms pajusime nuosmukį”, – sakė “Baltic Clipper” “avia.lt” projektų vadovas Žilvinas Raudys.

“Avia.lt” šiuo metu prekiauja “Ryanair” bilietais, tačiau pardavimai palyginti maži, “Wizz Air” skrydžiai nesiūlomi. Bendrovė taip pat galvoja apie plėtrą kitose šalyse.

Airijos pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” pradės skrydžius iš Vilniaus.

“Mes ruošiamės pranešti apie kryptis iš Vilniaus, o visa kita pranešime spaudos konferencijoje”, – BNS patvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Naujienų portalas 15min.lt. rašo, kad “Ryanair” steigia savo bazę Vilniuje ir iš čia pradės skraidinti keleivius.

Išamiau apie tolesnius “Ryanair” veiklos Lietuvoje planus numatoma pranešti E.Masiulio ir “Ryanair” pardavimų ir rinkodaros vadovės Henrike Schmidt spaudos konferencijoje, kuri rengiama pirmadienį 15.30 val. Vilniuje.

Manoma, kad viena pagrindinių bazės atidarymo priežasčių – siekis konkuruoti su Vengrijos pigių skrydžių bendrove “Wizz Air”, kuri nuo balandžio pradės skrydžius iš Vilniaus aštuoniomis kryptimis. Abi bendrovės keleivius iš Vilniaus skraidins tomis pačiomis kryptimis.

"Veido" archyvas

Aktyvios ir į tikslines rinkas orientuotos Latvijos ir Estijos rinkodaros kampanijos duoda rezultatų. Prognozuojama, kad dėl “Live Riga” projekto turistų Latvijoje padaugės 15-20 proc.

Nuo balandžio iš Vilniaus pradėjus skraidyti pigių skrydžių bendrovei “Wizz Air”, Lietuvos pasiekiamumas pagerės. Kita vertus, baiminamasi, ar šis pagerėjimas truks ilgai, nes pagrindinė problema neišspręsta – menkai Europoje žinoma Lietuva savo garsinimui ir toliau skiria kur kas mažiau dėmesio ir lėšų nei Latvija ar Estija.

Po užsienį dažnai keliaujantiems lietuviams klausimas, ar Lietuvos sostinė – Ryga, jau gerokai įgrisęs. Tačiau palyginus abiejų miestų reklamai skiriamas lėšas galima numanyti, kad artimiausiais metais šis klausimas skambės dar dažniau.

Vilniaus miesto savivaldybė sostinei reklamuoti ir turizmui skatinti šiemet tikisi sukrapštyti tiek pat, kiek pernai – apie 600 tūkst. Lt. Tuo tarpu vien Rygos reklamavimo užsienyje projektui “Live Riga” pernai skirta 10 mln. Lt, o šiemet planuojama atseikėti apie 7,3 mln. Lt.

“Pridėję ir turizmo departamentų biudžetus matome, kad Lietuva turizmui skatinti šiemet išleis apie 8,6 mln. Lt, Latvija – 10,5 mln. Lt, o Estijos turizmo agentūros 2011 m. biudžetas sudaro per 17 mln. Lt.

“Nemokėdami reklamuoti šalies užsienyje ir neskirdami šiam tikslui didelio dėmesio, ne tik nepritraukiame daugiau turistų, bet ir nukenčiame patys – pustuščiais lėktuvais iš Lietuvos skraidindamos oro linijos nemato intereso kurti patogios susisiekimo su mūsų šalimi sistemos. Tai viena priežasčių, kodėl, Turizmo departamento atlikto tyrimo duomenimis, Vilnius turi tik 19 tiesioginių krypčių, o Ryga – net 107. Kita priežastis, kaip “Veidui” aiškino latviškų oro linijų “airBaltic” vadovas Lietuvoje Tadas Vizgirda, – Rygos oro uostas dar 2004 m. smarkiai sumažino oro uosto mokesčius ir susigraibė tranzitinius keleivius, kurie šiuo metu ir sudaro pagrindinį srautą.

Lietuvoje susisiekimo padėtis šiek tiek pagerės, kai nuo balandžio iš Vilniaus oro uosto aštuoniomis kryptimis pradės skraidyti pigių oro linijų “Wizz Air” lėktuvai. Tada turėsime maždaug 26 tiesiogines kryptis iš Vilniaus. Tačiau, “Veido” žiniomis, Susisiekimo ministerija baiminasi, ar ilgai pavyks išlaikyti tokį krypčių skaičių. Jei keleivių bus mažai, tiesioginių skrydžių netrukus vėl gali sumažėti. Sunkmečiu oro linijos darėsi lankstesnės ir greičiau reaguoja tiek įvesdamos naujas kryptis, tiek nutraukdamos nepasiteisinusias.

Taip buvo jau ne kartą: Čekijos oro linijos “Czech airlines” iš Vilniaus į Prahą praėjusių metų pradžioje turėjo du reisus per dieną, o dabar tik vieną. “AirBaltic” 2008 m. iš Vilniaus skraidino net 21 kryptimi, o dabar tik šešiomis. Net Kauną džiuginantis “Ryanair” nutraukė tiesioginius skrydžius į tris Vokietijos miestus, motyvuodamas, kad Vokietijos valdžia nutarė įvesti papildomų mokesčių keleiviams.

“Tačiau iš Rygos “Ryanair” skrydžių į Vokietiją neatšaukė, ir tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuva per mažai skiria dėmesio šalies reklamai tuose Vokietijos miestuose. Dėl to keleivių ir nebuvo daug. O iš Latvijos keleivių srautas stabilus, nes ir Rygos savivaldybė, ir Latvijos turizmo atstovybės reklamuoja šalį”, – “Veidui” tvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ministras svarstė, kad “Wizz Air” iš Lietuvos rinkos nebūtų lengva pasitraukti, nes vežėjas susietas sutartimis su Vilniaus oro uostu – jis gauna dideles mokesčių nuolaidas, tik jei įvykdo įsipareigojimus pervežti tam tikrą skaičių keleivių. Kita vertus, tokia grėsmė išlieka. “Jei jie staigiai priimtų sprendimą pasitraukti, negautų mokesčių nuolaidų ir mokėtų dideles sankcijas oro uostui. Esame “pririšę” oro bendrovę, tačiau to nepakanka ir norisi, kad daugiau lėšų būtų skiriama informacijai apie Lietuvą tose šalyse, į kurias skrendama iš Vilniaus”, – sakė ministras.

Bendrovės “Raynair” pardavimo ir rinkodaros vadovė Lenkijos, Lietuvos, Bulgarijos, Vengrijos ir Čekijos rinkoms Kasia Gaborec “Veidui” tvirtino, kad oro linijos kartu su Kauno miesto savivaldybės Turizmo departamentu vykdo nedidelę Kauno garsinimo kampaniją, tačiau ji nė iš tolo neprilygsta kitose rinkose vykstančioms rinkodaros akcijomis.

“Turizmo departamentas turi reklamuoti Lietuvos šalį ir pritraukti turistų, o “Ryanair” užtikrina pigius skrydžius ir paremia šalies rinkodaros priemones. Reikėtų daugiau investicijų, kad būtų skatinamas atvykstamasis turizmas. Kita vertus, mes patenkinti 2010 metų veikla Kaune ir tikimės dar sėkmingesnių 2011 metų”, – pabrėžė K.Gaborec.

Lietuva neturi turizmo strategijos

Lietuvos reklamos užsienyje akcijos gana padrikos, stokojama stiprios idėjos. Tai nieko nestebina, nes iki šiol Lietuva net neturi ilgalaikės turizmo strategijos, nors nuo 1999 m. rengiamas pagrindinis turizmo planavimo dokumentas – Nacionalinė turizmo plėtros programa. Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tikino, kad šiemet programa pagaliau turėtų būti baigta, o joje būsią apibrėžta, kaip reklamuoti Lietuvą, identifikuotos pagrindinės atvykstamojo turizmo rinkos.

T.Vizgirda apgailestauja, kad iki šiol taip ir nesugebėjome rasti savo identiteto ir vis dar nežinome, su kuo norime asocijuotis užsieniečiams. “Neseniai girdėjau tokią istoriją, kad Kalėdų Senelio legenda kilo iš Norvegijos, bet suomiai pavogė šią idėją ir puikiai ją išpopuliarino. Norvegai daug metų galvojo, ką daryti, ir nusprendė reklamuoti savo šiaurės pašvaistę prie fiordų. Švedai žinomi dėl ledo viešbučio. Latviai sugalvojo seniausios Kalėdų eglutės Europoje kampaniją. Estijos reklamas matau visur internete – ir tarptautinėje spaudoje, ir Lietuvoje”, – lygino T.Vizgirda.

Kaip rodo kaimynų pavyzdžiai, kūrybiškos intensyvios reklamos kampanijos pasiteisina. Be to, pinigų šaliai reklamuoti galima ieškoti ne tik skylėtame valstybės biudžete. Seniausios Kalėdų eglutės Rygoje kampanija įeina į 2009 m. pabaigoje pradėtą projektą “Live Riga”, kuriuo siekiama garsinti Latvijos sostinę Europoje. Šią Rygos rinkodaros kampaniją, pernai vykusią vienuolikoje šalių,  sugalvojo savivaldybės ir verslo atstovai, susirūpinę, kad turistų Rygoje 2009 m. smarkiai sumažėjo. Akciją rėmė Viešbučių bei restoranų asociacija, “airBaltic”, turizmo bendrovės. Visose šalyse “Live Riga” organizatoriai potencialiems turistams skelbė tą pačią žinią, pirkdami reklamą spaudoje, gatvės stenduose, internete, dalydami lankstinukus skrydžių metu.

Rygos turizmo plėtros biuro direktorius Gastonas Neimanis “Veidui” tvirtino, kad akcija pasiteisino. Jo skaičiavimu, per metus turistų turėjo padaugėti 15–20 proc. Beje, Lietuvoje gatvės stenduose visą vasarą taip pat mirgėjo kvietimai atvykti į Rygą, o žiemą kviesta sutikti Kalėdas.

“Aš laukiu, kad mus, verslo atstovus, pakviestų bendradarbiauti ir reklamuojant Lietuvą”, – pabrėžė T.Vizgirda. “AirBaltic” vadovas Lietuvoje pasakojo, kad 2006–2007 m. jis kartu su kitais Vilniaus verslininkais ir Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais pradėjo plėtoti turizmo strategiją. Tačiau kai įdėję nemažai darbo savo idėjų šaltinį norėjo pristatyti Vilniaus savivaldybei ir Vyriausybei, niekas neatvėrė durų.

Estija moka pasigirti

Intensyviai save reklamuoja ir Estija. Štai vienas iš daugelio pavyzdžių: praėjusiais metais didžiausio ir labai populiaraus Pietų Švedijos dienraščio “Sydsvenskam” interneto svetainėje, matomoje vietoje, kelias savaites puikavosi ryški nuoroda su užrašu “Aplankyk Estiją”.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas žavisi tuo, kaip estai sugeba išnaudoti visas progas pasireklamuoti, kartais net neinvestuodami daug lėšų. “Praėjusių metų pavasarį gerokai nustebau, kai viename iš įtakingų vakarietiškų žurnalų perskaičiau, kad estai atidarė Taline pirmąją elektromobilių degalinę. Puoliau skambinti į lietuvišką elektromobilių asociaciją, draugams Estijoje, ir paaiškėjo, kad vienas estų verslininkas pakabino “rozetę” su elektros skaitikliu požeminiame garaže, atėjo Talino meras, perkirpo juostelę, ir Talinas išsireklamavo pasaulyje, kad įkūrė elektromobilių degalinę”, – pavyzdį pateikia S.Besagirskas.
O mes, užuot ėmęsi iniciatyvos, dažniausiai laukiame, kol mus kas nors pastebės. Kartais pasiseka – štai kelionių gidas “Lonely Planet” pernai Kuršių neriją paskelbė vienu idiliškiausių pajūrių pasaulyje ir skyrė antrą vietą.

Prieš tris mėnesius Valstybiniam turizmo departamentui pradėjusi vadovauti Raimonda Balnienė aiškina, kad Lietuvos, Estijos ir Latvijos rinkodaros strategijos nesutampa. Lietuva daugiau nei kitos Baltijos šalys dalyvauja tarptautinėse turizmo parodose bei labiau orientuojasi į “stūmimo” rinkodaros strategiją, skirtą ne tiesioginei reklamai, o darbui su užsienio žiniasklaida, turizmo agentūromis. Kieno strategija efektyvesnė, galime spėti pažvelgę į statistiką: Ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. turizmas Estijoje sudarė 7 proc. šalies BVP, Latvijoje – 4 proc., o Lietuvoje – 2,6 proc.

“Dėl šalių tikslinės reklamos tikslinėse rinkose vokiečiai renkasi Rygą, švedai ir suomiai – Taliną, o Vilnius lieka užmirštas”, – apgailestauja S.Besagirskas.

Lietuva šiemet bus pragmatiškesnė?

Naujoji Turizmo departamento vadovė tikino, kad šiemet departamentas mąstys pragmatiškai ir intensyviau reklamuosis perspektyviausiose rinkose. “Tenka pripažinti, kad praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų daugelyje šalių mes nežinomi. Šiuo metu galvojame intensyvinti rinkodaros priemones atskirose šalyse – ten, kur geresnis pasiekiamumas, ir pridėti naujas šalis Kiniją ir Izraelį”, – planais dalijosi direktorė.

Tarp tikslinių rinkų – Baltarusija ir tos šalys, kuriose veikia Lietuvos turizmo informacijos centrai: Lenkija, Rusija, Suomija, Didžioji Britanija, Ispanija, Prancūzija, Italija ir Vokietija.

Šiemet ketinama didinti elektroninę reklamą, nes, R.Balnienės duomenimis, 85 proc. turistų sprendimus priima prie kompiuterio. Dėl to Turizmo departamentas Lietuvą ves į socialinius tinklus, pazvyzdžiui, “Facebook”, planuojama reklamuotis ir internete.

Kai pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” Kaune įkūrė savo bazę Centrinei Europai, didžiausią naudą pajuto Kauno miestas – čia turistų netrūksta net snieguotą ir žvarbią žiemą.

“Viso miesto lūkesčiai buvo patenkinti su kaupu. Neabejojau, kad atėjus “Ryanair” bus efektas, bet kad toks staigus, greitas ir tokio masto – net neįsivaizdavau”, – prisipažįsta Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas.
Priminsime, kad “Ryanair” nusprendus kurti bazę Kaune, nuo gegužės gerokai padaugėjo tiesioginių skrydžių krypčių į kitus Europos miestus, o laikinojoje sostinėje pilni “Ryanair” lėktuvai tūpė su turistais iš užsienio. Tarp atradusiųjų Kauną šių pigių oro linijų dėka – daugiausiai suomių, kurie tiesiog užplūdo brangiausius miesto viešbučius. Kauno verslininkų džiaugsmui, net keturių žvaigždučių viešbučių užimtumas vasarą pasiekė 80 proc., o tokių turistų srautų verslininkai nė neprisimena.
Dėl “Ryanair” skrydžių Kauno oro uoste aptarnautų keleivių šiemet padaugėjo 70 proc. – iki 787 tūkst., o Kauno turizmo informacijos centras turizmo sezono metu (nuo kovo iki rugpjūčio) sulaukė 80 proc. daugiau turistų paklausimų. Net šią snieguotą žiemą turistų Kaune netrūksta: nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos Kauno turizmo departamentas gavo 45 tūkst. paklausimų, o pernai – 31 tūkst.
“Praėjusią savaitę apskambinome penkis ekonominės klasės viešbučius, kuriuose kambarys kainuoja 100–150 Lt per parą, ir tik penktame viešbutyje radome, kur apgyvendinti žmones. Mes ir patenkinti, ir nelabai, kai pirmadienio vakarą negalima gauti staliuko kavinėje Kauno senamiestyje. O ir apie kavines vos spėjame dėti informaciją į interneto puslapį, nes atidaromos vis naujos”, – vaizdžiai besikeičiančio miesto padėtį atskleidžia Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius. Jis priduria, kad šiemet atidaryti trys naktiniai klubai ir apie dešimt naujų kavinių.
Kauno miestas jau dabar ruošiasi ateinančių metų iššūkiui – kitąmet mieste vyks tarptautinės “Hanza dienos” ir Europos krepšinio čempionatas, todėl laukiama dar didesnio turistų antplūdžio. Ir nors “Ryanair” paskelbė nutraukiantis skrydžius į Vokietiją, A.Šliupas tikina, kad “Ryanair” tikslas kitąmet – išlaikyti tokį pat skrydžių intensyvumą kaip ir šiemet.

Sekė ir analizavo “Ryanair” veiklą

“Ryanair” duodamą naudą matome akivaizdžiai, tačiau visos įdėtos pastangos prisikviečiant “Ryanair” liko nematomos. Prie Kauno oro uosto direktoriaus vairo 2007 m. pabaigoje stojusiam jaunam ir ambicingam vadovui A.Šliupui buvo iškeltas tikslas, atsižvelgiant į ES lėšomis modernizuotą Kauno oro uosto infrastruktūrą, praplėstą keleivių terminalą, didinti keleivių srautus ir siekti, kad veikla taptų pelninga.
Kadangi “Ryanair” iš Kauno oro uosto skraidė jau nuo 2005 m., nuspręsta orientuotis į pigių skrydžių avialinijas, tad A.Šliupas kartu su pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadove Jūrate Baltrušaityte daugiau nei metus viliojo “Ryanair” tvirčiau įsikurti Kaune. A.Šliupas tvirtina, kad 2008 m. derybos buvo vedamos ir su kitomis pigių skrydžių bendrovėmis, tačiau “Ryanair” jau žinojo Lietuvos rinką ir oro uostą, tad reikėjo sudaryti aplinką, palankią sandoriui įvykti.
“Tam pasitarnavo susiklosčiusi situacija – krizė ir atsivėrusi niša po “FlyLAL” bankroto bei “AirBaltic” sprendimo pasitraukti iš Lietuvos ir visą veiklą sukoncentruoti Rygos oro uoste. Sąlygas “Ryanair” ateiti sudarė ir kasdienis komunikavimas su jais bei asmeninis dėmesys”, – prisimena A.Šliupas.
Kauno oro uosto direktorius stebėjo ir analizavo “Ryanair” veiklą Europoje, nepamiršdavo pasveikinti su pasiektomis pergalėmis ir nuolat priminti apie save. Stebėdami “Ryanair” žingsnius, Kauno oro uosto vadovai greitai perprato ir “Ryanair” strategiją ieškoti tinkamų vietų bazėms steigti bei laiku išsiaiškino, kad 2010 m. “Ryanair” gaus tam tikrą kiekį naujų orlaivių tiesiai iš gamyklos. Vadinasi, derėtis dėl bazės steigimo yra reali galimybė.
“Kita vertus, turėjome įrodyti, kad esame pajėgūs aptarnauti šią skrydžių bendrovę ir turime tinkamą infrastruktūrą. O turbūt didžiausias darbas buvo sužadinti jų interesą. Kasdienis darbas, informacijos teikimas apie galimybes, apie rinkos potencialą lėmė tai, kad jie patikėjo mumis”, – pasakoja A.Šliupas.
Lūžio tašku Kauno oro uosto vadovas vadina 2009-ųjų vasarą, kai “Ryanair” iš tikrųjų pradėjo svarstyti Kauno pasiūlymą ir aiškiai išdėstė savo reikalavimus bei poziciją – tiek dėl finansinių, tiek dėl operacinių klausimų. 2009 m. rudenį prasidėjo derybos. “Tada mes ėmėmės veiksmų. Vertinome, ar įmanoma įgyvendinti jų reikalavimus, ar galime sau leisti jų reikalavimus dėl oro uosto mokesčių. Tačiau “Ryanair” iki tol turėjo 39 bazes Europoje, ir mes vadovavomės principu – jei tai gali padaryti 39 oro uostai, tą galime padaryti ir mes”, – sako A.Šliupas.
Jis pabrėžia, kad oro uosto padarytos nuolaidos dėl mokesčių kompensuotos per pajamas: gerokai padaugėjus keleivių, bendros Kauno oro uosto pajamos šiemet per 10 mėn. padidėjo apie 30 proc.

Stabilumo garantas – įsteigta bazė

Steigti bazę “Ryanair” bendrovę kvietė ir Rygos oro uostas. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad Kaunui pavyko nukonkuruoti Rygą dėl kelių priežasčių. “Kauno tarptautinis oro uostas turėjo tinkamą infrastruktūrą, kuriai plėtoti buvo skirta daug ES lėšų. Antra, pasitarnavo lanksti kainodara ir patrauklūs oro mokesčiai, o trečia – Kaunas, priešingai nei Ryga, neturėjo bazinės oro linijų bendrovės”, – priežastis analizuoja ministras.
Tiesa, pigių skrydžių bendrovės kritikuojamos dėl nepastovumo – nutraukti kryptis jos gali labai greitai. Štai neseniai “Ryanair” nutraukė skrydžius į Vokietiją dėl oro uostuose įvedamo mokesčio už keleivius. Tačiau A.Šliupas ramina, kad Lietuvai taip neatsitiks. “Ryanair” neatsitiktinai renkasi oro uostus, kuriuose steigia bazę. Prioritetinis dėmesys skiriamas tų bazių plėtrai, nes bazės įsteigimas – gana didelė investicija ir pačiai oro bendrovei. Kauno oro uostui bazė yra tam tikras garantas, kad “Ryanair” neišeis. Toks ir buvo strateginis siekis”, – apibendrino A.Šliupas.

Dėl gausaus sniego ir šalčio Europoje sekmadienį sutriko oro uostų darbas ir sulėtėjo eismas keliuose – buvo atšaukta daug skrydžių, o automobiliai slidinėjo apledėjusiose gatvėse.

Paryžių užklojo stora sniego marška – retenybė, kurią pastarosiomis šios neįprastai šaltos žiemos savaitėmis Prancūzijos sostinės gyventojai matė net kelis kartus. Paryžiaus Charles’io de Gaulle’io (Šarlio de Golio) oro uoste bent iki 16 val. vietos laiku buvo atidėta ketvirtadalis skrydžių.

Londono Hitrou oro uostas sekmadienį nepriima jokių atskrendančių ir išleidžia tik nedaugelį išskrendančių lėktuvų, nes dėl sniego ir ledo teko uždaryti kilimo ir tūpimo takus. Tačiau šis oro uostas planuoja vėl visu pajėgumu dirbti pirmadienį, sakoma jo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Tuneliuose, vedančiuose iš požeminės stoties į Hitrou terminalus, vyravo chaosas, nes oro uosto darbuotojai šimtams keliautojų nurodė grįžti ir skambinti savo oro bendrovėms dėl tolesnės informacijos.

Frankfurto oro uoste, kuris yra didžiausias Vokietijoje, sekmadienį buvo atšaukta ar atidėta daugiau kaip 500 iš planuotų 1 330-ies atvykimų ir išvykimų.

Nors patys kilimo ir tūpimo takai šiame oro uoste yra geros būklės, skrydžius sutrikdė problemos kituose Europos oro uostuose. Kai kurie keleiviai Frankfurte savo skrydžių laukia nuo penktadienio.

Amsterdamo Schipholio oro uosto atstovė Mirjam Snoerwang (Mirjam Snurvang) sakė, kad sniego valymo komandos nuvalė tris kilimo ir tūpimo takus, todėl lėktuvai ir atskrenda, ir išskrenda. Tačiau dėl problemų kituose Europos oro uostuose iki vėlyvo ryto buvo atšaukta maždaug 30 skrydžių.

Dėl atidėjimų ir atšaukimų šiame oro uoste praėjusią naktį ant sudedamų lovelių turėjo nakvoti maždaug 700 keleivių, pridūrė atstovė.

Airijoje šeštadienį iškrito daugiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius sniego, bet oro uostai Belfaste ir Dubline dirbo, nors jų interneto svetainėse ir perspėjama dėl atšaukimų bei vėlavimų.

40 proc. visų populiariausių lietuvių skrydžių krypčių šiuo metu sudaro tarpinės stotelės – tai yra oro uostai, iš kurių toliau skrendama į kitus pasaulio miestus. Daugiausiai lietuvių šiandien skrenda į Rygą, Kopenhagą, Frankfurtą, Helsinkį. Londonas pagal populiarumą šiemet – tik šeštas, nors ankstesniais metais tai buvo populiariausia kryptis.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komercijos skyriaus direktoriaus Simono Bartkaus komentaras

“Keleivių srautai didėja keliomis pagrindinėmis kryptimis – visų pirma tai Europos skrydžių centrai, iš kurių su persėdimu keleiviai vyksta kur nors toliau. Kalbant apie galutinių vietų kryptis, vis dar labai populiarios emigracijos šalys – Didžioji Britanija, Airija, Norvegija. Laisvalaikiui dažniausiai vykstama į Romą, Paryžių, Milaną, o verslo skrydžiai sutampa su ekonominių santykių geografija – tai Skandinavijos šalių sostinės, Vokietija, Maskva ir Kijevas”.

Estijos aviakompanija “Estonian Air” mato galimybių augti Vilniaus oro uoste: per artimiausius dvejus-trejus metus aviakompanija planuoja plėsti iš Lietuvos sostinės vykdomų tiesioginių skrydžių geografiją ir šio miesto oro uoste bazuoti du-tris lėktuvus.

Dabar “Estonian Air” skrydžių tvarkaraštyje iš viso yra keturi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus: kompanija skraidina į Taliną, nuo šių metų vasario – į Amsterdamą, nuo spalio pabaigos – į Stokholmą, o gruodžio 18-ąją pradės skrydžius į Milano Malpensa oro uostą.

“Itin jaučiamas tiesioginių ir jungiamųjų skrydžių iš Vilniaus poreikis. Pavyzdžiui, mūsų lėktuvais į Amsterdamą skrendantys žmonės toliau tęsia savo keliones į Čikagą, Niujorką, Bostoną, Detroitą, Atlantą, Mineapolį. Tai populiariausios kryptys”, – sako “Estonian Air” prezidentas ir generalinis direktorius.

Lapkričio 2-ąją oficialiai atidarytas “Estonian Air” skrydis į Stokholmą yra dar viena kurį laiką visai laisva buvusi niša. Nors dar 2008 metais iš Vilniaus į Stokholmą ir atgal vyko kiek daugiau nei 44 800 keleivių, nuo šių metų liepos tiesioginio skrydžio iš Lietuvos sostinės į Švedijos sostinę nebeliko. Dabar bendradarbiaudama su SAS, iš Stokholmo savo keleiviams “Estonian Air” gali pasiūlyti beveik 30 jungiamųjų skrydžių.

Iš Vilniaus tiesioginių krypčių į Europą vėl sumažėjo 32 proc. Nors Susisiekimo ministerija skelbia, kad nėra skrydžių, nes nėra kam skristi, į Kauną atėjusio “Ryanair” pavyzdys rodo priešingą tendenciją.

Nuo gegužės mėnesio Kauno verslininkai įgijo naują geriausią draugą – “Ryanair”. Jis prisideda prie to, kad miestas keičiasi, o verslininkai lipa iš duobės, į kurią pastaruosius dvejus metus murkdė krizė ir smarkiai padidintas PVM mokestis.

“Aš dešimt metų versle, bet turbūt nė vienais metais Kaune nebuvo tiek turistų, kiek dabar”, – rankomis trina viešbučio “Kaunas” direktorius Šarūnas Mereckas. Nors oficialus turizmo sezonas baigėsi, praėjusios savaitės viduryje visi “Kauno” viešbučio kambariai buvo pilni. Vadovas nė nepamena tokių metų kaip šie, kad vidutinis viešbučio užimtumas siektų 80 proc. Tai gera žinia po skausmingo laikotarpio, kai 2009 m. buvo užpildyta vidutiniškai 63 proc., o 2008 m. – 54 proc. viešbučio “Kaunas” kambarių.

Šį optimistinį vaizdą pagrindžia statistika: Kauno turizmo informacijos centras per devynis šių metų mėnesius internetu, paštu bei tiesiogiai atsakė į 152 tūkst. paklausimų. “Kiek tenka bendrauti, nuo gegužės mėnesio tiek viešbučiuose, tiek kavinėse jaučiamas pajamų patrigubėjimas”, – džiaugiasi Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Didesnio turistų srauto naudą pajuto ne tik viešbučių ir kavinių savininkai, bet ir kiti Kauno verslininkai: suvenyrų pardavėjai, automobilių nuomotojai, kultūrinių renginių organizatoriai ar įdomesnių muziejų darbuotojai.

“Vasarą vienu metu net buvome pritrūkę automobilių, kuriuos galėtume išnuomoti savo svečiams. Be to, užsieniečiai teiraujasi bilietų į kultūrinius renginius Muzikiniame teatre, o vasarą labai populiarus buvo Pažaislio festivalis”, – informuoja bendrovės “Perkūno namai”, Kaune valdančios viešbučius “Perkūno namai” ir “Daugirdas”, direktorius Vidimantas Žekas.

Didesnis srautais turistų pakeitė ir Kauno veidą. Pernai vasaros vakarais miestas būdavo pustuštis, o šią vasarą lauko kavinėse netgi vidurnaktį sunkiai buvo galima rasti laisvą staliuką.

Kauną atrado suomiai

Visi šie laurai neabejotinai tenka pigių skrydžių bendrovei “Ryanair”, kuri gegužę Kaune įkūrė savo Centrinės Europos bazę ir gerokai pagausino skrydžių krypčių. Būtent iš tų miestų, kurie tiesioginiais skrydžiais sujungti su Kaunu, ir pasipylė turistai. Tarptautiniame Kauno oro uoste šiemet per tris ketvirčius aptarnauta 1,7 karto daugiau keleivių negu pernai per tą patį laikotarpį – antras pagal dydį Lietuvoje oro uostas šiemet aptarnavo 576 tūkst. keleivių.

“Šių metų gegužės–spalio mėnesius palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu paaiškėja, kad vien suomių padaugėjo 5,9 karto. Suomiai sudarė 80 proc. mūsų svečių”, – skaičiuoja viešbučio “Kaunas” vadovas Š.Mereckas. Atsiradus skrydžiui Kaunas–Tamperė, Kauno turizmo informacijos centro tinklalapyje apsilankė 4,5 karto daugiau suomių nei pernai.

Kauno regiono turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žiedelis pastebi, kad turistų padaugėjo ir iš visų kitų šalių, į kurias tiesiogiai iš Kauno skrenda “Ryanair”, – Suomijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos.

Šiuos turistus Kauno verslininkai vadina geraisiais turistais. “Gerieji turistai – tai ne britų jaunimas, atskrendantis į Lietuvą patikrinti alaus skonio. Suomis, vokietis, prancūzas, ispanas ar italas atskrenda ne vienai nakčiai ir ne dėl alaus. Jis užsisako viešbutį iš anksto, praleidžia čia savaitę ir keliauja po visą Lietuvą. Administratorė jau mintinai žino greitųjų traukinių į Vilnių tvarkaraštį”, – atsigaunančio miesto įspūdžiais dalijasi kaunietis verslininkas V.Žekas.

Atsiveria naujos verslo nišos

Pamokyti to laikotarpio, kai Lietuva buvo atskirta nuo Europos, o vargintis su keliais persėdimais, kad atsikapstytų iki Lietuvos, norinčiųjų būta nedaug, Kauno verslininkai naujais turistais stengiasi rūpintis dar uoliau. V.Žekas pasakoja, kad nuo lapkričio 8 d. turėtų pradėti kursuoti specialūs autobusai iš oro uosto iki Kauno centro, kokius galima rasti kiekvienoje Europos šalyje. Kelionė iš oro uosto iki kelių Kauno senamiestyje esančių viešbučių atsieis 12 Lt. Taip Kauno verslininkai stengiasi apsaugoti savo svečius nuo įžūlių taksistų.

Turizmo pagyvėjimas Kaune atkreipė verslių gyventojų dėmesį: Senamiestyje dygsta nauji bariukai, restoranai, kavinės, netoli autobusų stoties bus atidarytas apie 300 žmonių galintis priimti nebrangus viešbutis. Verslo nišų yra ir daugiau – Kauno turizmo informacijos centro duomenimis, antrame pagal dydį Lietuvos mieste užsienio turistai labiausiai pasigenda savitarnos skalbyklų, renginių darbo dieną bei informacijos anglų kalba.

Vertindami “Ryanair” indėlį į miesto atsigavimą, Kauno verslininkai baiminasi tik vieno – kad visų šių džiugių tendencijų nenubrauktų miesto valdininkų ir Turizmo departamento aplaidumas. “Ryanair” atstovai jau ne kartą leido kritikos strėles abiejų jų atžvilgiu, tvirtindami, kad per mažai stengiamasi reklamuoti Kauną ir Lietuvą tose šalyse, į kurias oro linijų bendrovė skraidina.

“Kauno savivaldybėje praėjusią savaitę vyko pasitarimas ir jau pasigirdo kalbų, kad Turizmo departamentas žada nevykti į parodas, rengiamas Skandinavijos šalyse, manydamas, kad viskas padaryta, nes turistų padaugėjo. Tai klaidingas sprendimas, tą rinką reikia kaip tik stiprinti”, – kritikuoja Š.Mereckas.

Tiesa, M.Žiedelis patikino, kad dalyvauti parodose ir reklamuoti Kauną planuojama Tamperėje, Paryžiuje, Barselonoje. O A.Kupčinskas dėsto planus su reprezentaciniais vizitais apsilankyti visuose miestuose, į kuriuos yra tiesioginiai skrydžiai.

Kitais metais Kauno miestas turi dar didesnę galimybę padidinti turistų skaičių, nes čia vyks du didžiuliai renginiai – tarptautinės “Hansa dienos” ir Europos krepšinio čempionatas.

Kodėl nesiseka Vilniaus oro uostui

“Ryanair” atgaivino Kauną. Šis pavyzdys rodo, kad susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teiginiai, jog patogaus susisiekimo su Europa nė negalime tikėtis, nes esame per maži, ne visai tiesa. Atsiradus skrydžių įvairovei, atsirado ir kam skraidyti. Vadinasi, Kauno pavyzdį sėkmingai pritaikius ir kur kas pajėgesniame Vilniaus oro uoste, pasikeistų visos Lietuvos veidas.

“Iš pradžių “Ryanair” ambicijos kitų metų pabaigoje pasiekti milijono keleivių srautą per Kauno oro uostą mums atrodė fantastinės, bet dabar matome, kad iki spalio 1 d. skrido beveik 600 tūkst. keleivių. Šiemet Vilniaus oro uosto dar nepasivysime, bet jau miname jam ant kulnų”, – pasididžiavimo gaidelės neslėpė Kauno miesto meras A.Kupčinskas.

Ar iš tiesų šešėlyje ilgai glūdėjęs, dvigubai mažiau klientų aptarnaujantis Kauno oro uostas gali prisivyti Vilnių? Kad tai įmanoma, visų pirma mums pademonstravo mažesnioji mūsų kaimynė Latvija: Rygos oro uostas aptarnauja daugiausiai klientų Baltijos šalyse. Priimti tinkami sprendimai ir kryptingas jų siekis visada duoda naudos.

Žvilgtelėkime į statistiką. Kauno oro uosto keleivių gausėjimo tempai nepalyginti didesni negu sostinėje – Vilniaus oro uostas per tris ketvirčius aptarnavo 9 proc. daugiau klientų nei pernai tuo pat metu, o Kauno oro uostas – net 1,7 karto daugiau. Vilniaus oro uosto direktorius Tomas Vaišvila pripažįsta, kad į Kauną atėjęs “Ryanair” nuviliojo nemažą dalį sostinės keleivių. “Statistika rodo, kad Vilniaus oro uosto augimas atsidarius “Ryanair” bazei krito nuo 20 iki 9 proc.”, – informavo Vilniaus oro uosto vadovas ir pridūrė, kad “Ryanair” atsiėmė ir lietuvius, skraidydavusius per Rygą.

Keista, bet ir Vilniaus oro uostas, ir dvigubai mažesnis Kauno oro uostas dabar siūlo beveik po vienodai tiesioginių maršrutų: Vilnius – 17, Kaunas – 16. O gerų žinių iš Kauno taip pat girdėti kur kas dažniau negu iš Vilniaus. Neseniai “Ryanair” pranešė, kad uždaro bazę Marselyje ir dalį lėktuvų iš ten perkels vėlgi į Kauną.
Kaunui sekasi kur kas sklandžiau, nes turi savo varomąją jėgą – “Ryanair”, o Vilniaus oro uostui sėkmingo ir plėstis norinčio operatoriaus prisikviesti niekaip nepavyksta. Šią vasarą jau buvome patikėję, kad atskirtis nuo Europos baigėsi: iš Vilniaus oro uosto buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai 25 maršrutais. Deja, “Star1″ pradėta bankroto procedūra, be to, atėjus rudeniui nebeliko šiltųjų kraštų krypčių, ir vėl skrydžių sumažėjo 32 proc.

Nors vis daugiau abejonių, ar bankrutavus “Star1″ Vilniaus oro uostui dar pavyks išlaikyti nedidelį keleivių gausėjimo tempą, Vilniaus oro uosto direktorius T.Vaišvila nusiteikęs optimistiškai. Jis prognozuoja, kad šiemet oro uostas aptarnaus 1,6 mln., kitąmet – 1,8–1,9 mln. keleivių. Vis dėlto, net jei šios prognozės šiemet išsipildys, tai dar toloka iki 2008 m. rezultatų, kai per Vilniaus oro uostą skrido 2,04 mln. keleivių.

Pražiopsojome galimybę tapti tranzito centru

Nėra abejonių, kad Kaunas laimėjo aiškiai parodydamas savo orientaciją į mažų kainų oro linijas. Tuo tarpu Vilniaus oro uostas savo aiškaus veido neturi iki šiol. “Siekiame, kad Vilniaus oro uostas turėtų galimybę būti patrauklus visoms – tiek tradicinėms, tiek pigioms oro linijoms”, – savo viziją piešia T.Vaišvila.

Pasak jo, šiuo metu intensyviai deramasi su penkiomis svarbiausiomis Europos mažų kainų oro linijomis, kurios pastaruoju metu vykdė plėtrą. Išsiversti be mažų kainų skrydžių bendrovių Vilniaus oro uostas sunkiai begali, nes pastaruoju metu po 20–40 proc. plėtėsi tik mažų kainų oro linijos.

“Tik mėnesių klausimas, kada kuri nors iš jų pradės skraidinti iš Vilniaus oro uosto. Visos skrydžių bendrovės žino, kad mūsų kainos drastiškai mažėja, o mes esame pasirengę bet kokiai plėtrai”, – tikina T.Vaišvila.

Nors naujų bendrovių intensyviai ieško ir susisiekimo ministras E.Masiulis, ir Vilniaus oro uosto vadovai, kol kas naujų operatorių kaip neateina, taip neateina.

Kai kurie ekspertai mano, kad įsileisti pigias oro linijas Vilniaus oro uostas tiesiog pavėlavo. Pasak T.Vaišvilos, anksčiau tai padaryti nebuvo įmanoma, nes oro uosto išlaikymas buvo brangus, todėl vadovai negalėjo pasiūlyti visoms oro linijoms prieinamų kainų. Dabar tokia galimybė atsirado, nes sąnaudos sumažėjo 4,4 karto – iki 48 mln. Lt. Jos susitraukė įmonėms iš šalies perdavus daug lėšų reikalaujančias paslaugas, tokias kaip oro uosto priežiūra, valymas, techninis aptarnavimas, taip pat išnuomojus laisvas patalpas – kavines, reklamos plotus, automobilių stovėjimo aikšteles.

Vis dėlto buvęs “Lietuvos avialinijų” direktorius, Civilinės aviacijos departamento direktorius Alvydas Strička pataria Vilniaus oro uostui elgtis atsargiai ir nesusikoncentruoti vien į pigių skrydžių bendroves.
“Pigių skrydžių bendrovės labai nepastovios, jos per dvi dienas gali iškelti verslą į kitą žemyną. Kas nutiks, jeigu lietuvių emigracija sumažės, nebebus masinės migracijos? “Ryanair” išsikels. O kas tada? Vėl pradėsime nuo nulio. Nacionalinio vežėjo nėra, klasikinės kompanijos padidins įkainius, turizmas toliau nesiplėtos, viešbučiai patirs sunkumų. Reikia spręsti išmintingai ir įžvalgiai”, – aiškina aviacijos ekspertas.

Tačiau būtent ilgalaikės strategijos transporto srityje, kuri turėtų aiškią ilgametę viziją, būtų nuosekliai vykdoma ir neatsiliktų kelerius metus nuo planų, Lietuvoje ir trūksta. Būtent dėl to nepajėgiame sukurti ir europinio lygio transporto sistemos, nors, ekspertų vertinimu, turėjome didžiulį potencialą.

“1991-aisiais, kai įsikūrė “Lietuvos avialinijos”, įžengimas į rinką buvo labai garsus. Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje visi lakūnai kalbėjo apie “Lietuvos avialinijas”, nes mes pirmieji įvaldėme skrydžius “Boeing 737″, mes vieninteliai skraidėme naujos kartos vakarietiškais lėktuvais”, – didžiulį atgarsį sukėlusią pradžią pamena buvęs “Lietuvos avialinijų” vadovas A.Strička.

Bet po sėkmingos pradžios ėjo viena klaida po kitos: nesugebėjome išsaugoti didžiulį įdirbį turinčio nacionalinio vežėjo, o vėliau Rygai atidavėme dar ir tranzitinius keleivius.

“Nacionalinis vežėjas privatizuotas verslininkų, neturinčių patirties aviacijos versle, o norint išsilaikyti aviacijos rinkoje vien pinigų maišo nepakanka. Tranzitiniams keleiviams atsirasti taip pat buvo geros sąlygos, nes turėjome daug maršrutų, tačiau Vilniaus oro uoste nebuvo tranzitinės salės. Oro uostas turėjo savo politiką, traktavo, kad tranzitinės salės nereikia, tranzitinių keleivių nėra, – nebuvo aiškios strateginės vizijos. Tuo tarpu Rygos oro uostas strategavo į priekį, ruošėsi”, – kodėl nusileidome Latvijai, aiškina A.Strička.

Vėliau pasinaudojęs ES struktūriniais fondais Vilniaus oro uostas pasistatė salę, skirtą tranzitiniams keleiviams, tačiau oro linijų, kurios galėtų tuos tranzitinius keleivius suvežti, nebėra.

Strategijos, kaip turėtų atrodyti miestas ir valstybė artimiausiais metais, su kokiomis šalimis bus stiprinami verslo ryšiai, iš kokių valstybių pageidaujame turistų, pasigenda ir Vilniaus oro uosto vadovas.

“Vilniaus oro uostas skrydžių negali pagimdyti. Turizmas – vienas iš įrankių, kad kuo greičiau atsirastų tiesioginių skrydžių. Prikurta visokiausių strategijų, kad esame patys gražiausi, bažnyčių daug turime, bet reikia nuspręsti, ką darysime ateinančius penkerius–septynerius metus, kad atvažiuotų estų, bulgarų, portugalų. Jei portugalų reikia, tai kyla klausimas, ką darome, kad lisabonietis norėtų į Vilnių atvažiuoti. Jei sakoma, kad Vilnius atskirtas nuo Europos, tai iš tikrųjų pats miestas savo mąstymu yra atsiskyręs nuo Europos”, – pabrėžia T.Vaišvila.

Tuo tarpu A.Strička mano, kad siekdama stabilaus ir gerai išplėtoto skrydžių tinklo, norėdama skatinti turizmą, Lietuva neišsivers be nacionalinio vežėjo, tad nereikėtų atmesti ir šitos idėjos. Kita išeitis – ilgam Lietuvai įsipareigojęs stiprus vežėjas, galintis atsikovoti tranzitinius keleivius iš Rygos oro uosto.

Geležinkeliu į Europą važiuosime negreitai

Be to, kad vis kankinamės izoliuoti nuo Europos be tiesioginių skrydžių, daugelį metų turime ir dar vieną skaudulį – niekaip nesulaukiame tiesioginio susisiekimo su Vakarų Europa traukiniais. Vakaruose greitieji traukiniai, per valandą ar dvi atšvilpiantys į kitą sostinę, konkuruoja su skrydžiais. Kelionė traukiniu turi privalumų: nereikia atvykti prieš dvi valandas, kad spėtum įsiregistruoti, nereikia laukti ilgoje eilėje prie apsaugos patikrinimo, daugiau vietos sėdėti.

Taip gyvena Vakarų europiečiai, o lietuviai be persėdimo Vakarų Europos kryptimi gali nuvykti nebent iki Šeštokų. Tuomet reikia keisti traukinį ir ilgai dardėti iki Varšuvos.

Pagal senus planus “Rail Baltica” projektas, turintis užtikrinti Baltijos šalių gyventojų susisiekimą geležinkeliu su Vakarais, turėjo būti baigtas dar šiemet. Deja, taip nenutiko. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas Andrius Jaržemskis primena, kad “Rail Balticos” vėžės tiesimas ilgą laiką strigo dėl žemės klausimų. Pasklidus žinioms apie numatomą trasą, ištisi sklypai, per kuriuos turėjo eiti geležinkelio bėgiai, buvo supirkti apsukrių gyventojų. Žemės išpirkimo klausimas valstybei kėlė didelį galvos skausmą, nes savininkai užsiprašė nekuklių sumų. Procesą vilkino ir reikalavimas dalį lėšų šiam projektui skirti iš valstybės biudžeto.

Vis dėlto pernai sprendimas pradėti tiesti europinį geležinkelį priimtas. O kad nereikėtų išpirkti žemių, europinė vėžė tiesiama ant rusiškosios. Gera žinia, kad darbai pajudėjo ir šiuo metu sutvarkytas 5,9 km geležinkelio atkarpos ruoželis. Planuojama, kad darbai bus baigti iki 2015 m., ir keleivinis traukinys, galėsiantis važiuoti vidutiniu 100–120 km/h greičiu, iš Kauno Lenkijos sieną pasieks per valandą. O dar smagiau skamba planas apie kelionę iš Talino į Varšuvą, kuri truks apie 10 valandų.

Tačiau net dabar, kai jau kelių kilometrų “Ria Balticos” atkarpėlę galima pačiupinėti, kalbos apie greitą ir sklandžią kelionę iš Kauno iki Vakarų Europos be persėdimo labiau primena gražią pasaką negu po kelerių metų įvyksiantį faktą. Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras neslepia, kad smagi kelionė greičiausiai baigtųsi ties Lenkijos siena, nes už sienos prasideda ruožai su greičio apribojimais. Lenkai savo geležinkelio linijos atkarpą atnaujinti planuoja pradėti tik nuo 2014 m.

Taigi mums šis projektas kainuos 850 mln. Lt, iš kurių didesnė pusė – ES lėšos, tačiau neaišku, ar net išleidę tokią solidžią sumą turėsime civilizuotą susisiekimą geležinkeliu su Vakarų Europa. Be netikusio ruožo Lenkijoje, yra ir daugiau abejonių.

“Infrastruktūros atsiradimas nereiškia, kad bus operatorius, kuris siūlys keleivių vežimo paslaugą. Oro uostų turime, bet nėra kam skraidinti. Operatorių atėjimą lems, ar projektas bus gyvybingas ekonominiu požiūriu. Šiandien įžvalgos ir prognozės rodo, kad trasa bus nuostolinga, nes nėra pakankamos keleivių masės”, – prognozuoja A.Jaržemskis.

Pasak eksperto, iš pradžių manyta, kad “Rail Baltica” orientuosis į keleivių vežimą, tačiau vėliausių tyrimų rezultatai rodo, jog keleivių vežimas nebus panacėja, kad “Rail Baltica” projektas atsipirktų. Tad dabar pirmenybė numatyta krovinių vežimui.

VGTU docento įsitikinimu, norint, kad nutiesus europinę vėžę nereikėtų dar penkerius metus laukti, kol pradės kursuoti ir traukinys, jau dabar svarbu galvoti apie būsimą tvarkaraštį, svarstyti, kokia įmonė vežios keleivius, tartis dėl keleivių vežimo šiuo maršrutu lengvatų su kitomis šalimis, galvoti apie technines detales ir planuoti, kokią subsidijų dalį teks skirti šiam traukiniui, nes keleivių vežimas valstybių dotuojamas visoje Europoje.

Susisiekimo viceministras A.Štaras tvirtina, kad šiuo metu derybos su kitomis šalimis dar pradinės stadijos. “Kitoms valstybėms – Lenkijai, Vokietijai, Latvijai, Estijai pasiūlyta apsvarstyti galimybę steigti bendrą įmonę, kuri galėtų vykdyti keleivių vežimą. Visos šalys pritarė, kad tai gali būti svarstoma, bet politinio sprendimo nei steigti įmonę, nei spręsti tolesnius klausimus dar nėra”, – apibendrina viceministras.

Kaip paaiškėjo, neatlikta konkrečių skaičiavimų nei dėl keleivių srautų, nei dėl galimų subsidijų sumų. Tad belieka svarstyti, ar tik siekiamybė sukurti europinio lygio transporto sistemą neliks popieriuje dar artimiausią dešimtmetį.