Skrydžių bendrovės “Star1 Airlines” ir kelionių organizatoriaus “Star Holidays” prašymas iškelti bankroto bylas – neabejotinas nuostolis ne tik pačioms įmonėms, bet ir jų kreditoriams. Praktika rodo, kad bendrovės bankrotas reiškia neribotam laikui atidedamas viltis atgauti kompensacijas už patirtus nuostolius.

“Star1 Airlines” yra pardavusi beveik 16 tūkst. jau nebegaliojančių bilietų, nuo “Star Holidays” kelionių organizatoriaus nukentėjo 1286 žmonės. Bendra įmonių įsiskolinimo suma siekia per 5 mln. Lt – ir tai tik skrydžių ar kelionių netekusiems žmonėms.

Įmonių vadovo Martyno Laivio duomenimis, maždaug pusė visų nukentėjusių “Star1 Airlines” klientų, bilietus įsigijusių kreditinėmis kortelėmis, pinigus galės atgauti per du tris mėnesius. Kas laukia likusiųjų – neaišku.
Praėjusių metų sausį bankrotą paskelbusios skrydžių bendrovės “flyLAL – Lithuanian airlines” istorija rodo, kad kartais atsiskaityti su kreditoriais tiesiog neįmanoma. Nuo šios skrydžių bendrovės nukentėjusių keleivių grupė, kurią sudarė apie 300 žmonių, per devynis mėnesius atgavo po pusę pirktų bilietų sumos – iš viso apie 170 tūkst. Lt. Tačiau ši grupė sudarė vos 10 proc. visų nukentėjusiųjų.

“Kiti arba neprisidėjo prie mūsų, arba nežinojo, arba netikėjo, kad galima ką nors pasiekti tokiu būdu. Gal jiems pusė sumos pasirodė per mažai, o gal dėl kitų priežasčių neįstojo į mūsų iniciatyvinę grupę ir visi toliau dalyvauja bankroto procedūroje su savo kreditoriniais reikalavimais”, – sakė šios grupės iniciatorius Vytautas Mikelionis.
Žinant tai, kad bankrutuodamas “flyLAL” buvo pardavęs 4,5 tūkst. bilietų, o “Star1 Airlines” – daugiau nei trigubai, peršasi išvada, kad kompensacijų grąžinimo teks laukti dar ilgiau.

Teismui sutikus iškelti bankroto bylą, visa bendrovės vadovybė netenka galių ir jos perleidžiamos teismo paskirtam bankroto administratoriui. Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiasis juriskonsultas Giedrius Galentas primena, kad po bankroto bylos iškėlimo kreditoriams suteikiamas 30–45 dienų laikotarpis, per kurį dar galima reikšti savo pretenzijas. Tuomet, teismui išnagrinėjus ieškinį, bankroto administratorius mėnesį svarsto iškeltų pretenzijų ir reikalavimų pagrįstumą.

Kodėl Lietuva garsėja ne kaip reguliarių skrydžių, o kaip skrydžių reguliarių skandalų šalis, nors vos už kelių šimtų kilometrų esantis Rygos oro uostas tampa vis stambesne ir pelningesne viso regiono oro sostine? Atsakymų iš šiuos klausimus teiraujamės transporto eksperto Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros docento Andriaus Jaržemskio.

VEIDAS: Ar Skrydžių licencijavimo komisija, Civilinės aviacijos administracija, Susisiekimo ministerija, kaip kad teisinasi, tikrai nekaltos, jei ir vėl keleiviai bei turistai nukentėjo nuo nepatikimos skrydžių bendrovės, šįsyk “Star1″?

A.J.: Esminis klausimas, ar “Star1″ įsiskolinimas lizingo bendrovei, dėl kurio Airijoje areštuotas lėktuvas, yra ilgalaikis ir sisteminis, ar tai tik mėnesio ar dviejų pinigų srautų nesusiplanavimas. Jei į šį klausimą kas nors garsiai atsakytų, tada būtų galima spręsti, ar tinkamai skrydžių bendrovė buvo prižiūrima. Aviacijos versle milijoninės skolos gali susidaryti ir per mėnesį ar du. Be to, neaišku, ar lėktuvą areštavusi lizingo bendrovė rašė pretenzijas skrydžių licencijos išdavėjams. Jei taip būtų buvę, vargu ar “Star1″ būtų taip drąsiai skraidžiusi į Dubliną, kur įsikūrusi Airijos lizingo bendrovė.

Vis dėlto nemanau, kad griežta kontrolė – pagrindinis instrumentas keleivių interesams apsaugoti. Juk neįmanoma vos ne prieš kiekvieną skrydį kontroliuoti, ar skrydžių bendrovė turės lėšų kokybiškam aviaciniam kurui, ar nepasamdys neatestuoto piloto. Beje, dar gerai, kad skrydžių bendrovės taupo ne saugumo klausimais.

VEIDAS: O kas tuomet gali apsaugoti keleivius nuo nepatikimų vežėjų?

A.J.: Anksčiau skrydžiai buvo griežtai kontroliuojami, kiekviena valstybė turėjo turėti nacionalinį vežėją, kiti vežėjai negalėjo įeiti į rinką. Bet dėl to bilietai buvo keliskart bangesni. Dabar tuo gali užsiimti bet kas, kas atitinka formaliuosius finansinius, saugumo, techninio pajėgumo kriterijus. Liberalioje rinkoje viskas paliekama konkurencinei kovai – stipriausi laimi, silpniausi bankrutuoja.

Europoje liberalizavus skrydžių rinką bankrutavo net didelės aviakompanijos. Bet kad silpniausiems bankrutuojant neliktų nuskriaustas vartotojas, turi iš tikrųjų veikti verslo draudimo mechanizmas. Ir dėl “Star1″, žinoma, galima kalbėti, kodėl bendrovė buvo blogai valdoma ar neišmanė aviacijos verslo, kodėl turėjo tik vieną lėktuvą. Bet daug svarbiau, kad būtų pagaliau įtvirtinti ir veiktų draudimo mechanizmai.

VEIDAS: Tačiau tai pabrangintų skrydžių bilietus.

A.J.: Pamenu, iki Lietuvai tampant ES nare į Briuselį skrisdavau už 2500 Lt, dabar už 700 Lt. Konkurencija prisidėjo prie bilietų atpigimo, tačiau sumažėjo garantijų. Bet ko nori vartotojas – mokėti brangiai ir būti garantuotas, kad skrydis bus, ar mokėti pigiai, bet prisiimti dalį rizikos? Draudimas ir dabar kaip ir yra, tačiau mechanizmas kažkodėl nesuveikia. Tačiau jei draudimo įmokos smarkiai padidintų kainas, klausimas, ar vartotojai būtų pasirengę mokėti.

VEIDAS: Vis dėlto kas Lietuvoje negerai, jei per dvejus metus žlunga jau antra lietuviško kapitalo skrydžių bendrovė – “flyLAL”, dabar “Star1″? Beje, paradoksas, bet užsienyje įstrigusius “Star1″ keleivius gelbėjo “Small Planet Airlines”, buvusi “flyLAL charters”.

A.J.: Visoje Lietuvoje žmonių gyvena mažiau nei kokiame Europos didmiestyje. Tačiau nors rinka maža, norime skraidyti daugeliu krypčių. O surenkame pakankamai keleivių tik skrydžiams į didžiulius tranzitinius oro uostus, vadinamuosius “hubus”. Rizikingesnio maršrutinių skrydžių verslo gali imtis tik stambios aviakompanijos.

Užsakomųjų skrydžių verslas mažiau prognozuojamas, mažiau pelningas, bet ir mažiau rizikingas. Čia yra vietos ir mažesniems vežėjams.

Beje, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad “Small Planet Airlines” ir grupė, kuriai ji priklauso, planuoja platinti savo akcijas Varšuvos akcijų biržoje. Tai gali ką nors reikšti, nes akcijų platinimas rodo norą pritraukti investuotojų pinigų, ko paprastai imamasi prieš įmonės plėtrą.

VEIDAS: Ar Lietuva nėra per mažai atsakinga rinkdamasi partnerius aviacijos versle? Pavyzdžiui, pernai žlugo bandymas švedų vietos skrydžių bendrovei “Skyways” patikėti tarptautinius skrydžius.

A.J.: Tai rodo ne tik didelį norą esant mažai rinkai turėti daugiau skrydžių, bet kartu ir desperaciją, kad neateina rimtos aviakompanijos. O neateina, nes rinka maža. Dėl to paties į Lietuvą neatėjo tokie didieji prekybos centrai, kaip “Wall-Mart” ir kiti. Beje, emigracija taip pat daro neigiamą įtaką, nes verslininkai stebi rinkos natūrinį didėjimą ar mažėjimą.

VEIDAS: Bet juk emigrantai skraido daugiau nei paprastas statistinis lietuvis.

A.J.: Tai ne tas segmentas, kuris pasiryžęs už skrydį mokėti daug, nors su Lietuva dirbančios aviakompanijos ir bando orientuotis į pigius skrydžius. Beje, tokios “low-cost carrier” modelio aviakompanijos dalį pajamų gauna tikrai ne iš keleivių, nors apie tai nelinkusios garsiai kalbėti. Joms moka municipalitetai, oro uostuose įsikūrusios parduotuvės, nes jos atskraidina srautus pirkėjų, sukuriamas naujas rinkos segmentas ir taip pažadinama rinka.

Po rugsėjo 11-osios tragedijos JAV buvo sumažėję keleivių, bet aviacijos verslas ne tik greitai atsigavo – augimas buvo milžiniškas, ir daugiausia būtent pigių skrydžių. Anksčiau aviacijos paslaugos buvo pristatomos kaip prestižinės, žmonės įlipdami į lėktuvą gaudavo po taurę šampano, o dabar pereinama prie koncepcijos, kad tai tik transporto priemonė. Jei nori papietauti – susimokėk. O štai JAV viena pigių skrydžių bendrovė užsisakė boingų, kuriuose reikia įmesti monetą, kad patektum į tualetą.

VEIDAS: Tačiau kodėl regiono oro vartais tapo dar mažesnės už mus Latvijos sostinė Ryga, o ne Vilnius?

A.J.: Ten valstybė – oro uosto akcininkė, ji valdo ir “AirBaltic” kontrolinį paketą. Savo rankose turėdama tiek vežėjo, tiek oro uosto strateginį valdymą ir filosofiją tapti tranzitiniu oro uostu, Ryga juo ir tapo. Tačiau pats oro uostas iš savęs “hubo” nepadarys, vien siūlydamas pigius oro uosto mokesčius, juolab pigumas reiškia, kad balansas vieną dieną taps neigiamas, o vežėjo išlaidų struktūroje oro uosto mokesčiai sudaro, mano skaičiavimais, vos kelis procentus.

Kopenhaga tapo regiono tranzitiniu oro uostu, nes turėjo labai glaudžius ryšius su SAS. Amsterdamo Schipholio oro uostas glaudžiai bendradarbiavo su KLM ir dabar apie 70 proc. oro uosto keleivių – tranzitiniai. Frankfurtą tranzitinį žemyninėje Europoje padarė bendradarbiavimas su “Lufthansa”. Tai vežėjas, dirbdamas kartu su oro uostu, jį augina kaip skrydžių centrą, nes oro uostas yra tik aikštelė, kurioje leidžiasi lėktuvai, bet ne jis, o aviakompanijos formuoja skrydžių jungčių grandines.

Štai “Ryanair”, Kaune įsteigęs pirmą savo bazę Rytų Europoje, kartu su oro uostu bando kurti skrydžių tinklą. “AirBaltic” vadovavę specialistai pareiškė norą Vilniuje įkurdinti naujos aviakompanijos “Baltic Aviations Systems” bazę, tad kodėl ji negalėtų užauginti Vilniaus kaip tranzitinio oro uosto?

VEIDAS: Kuo formuojant “hubą” gali prisidėti Susisiekimo ministerija, Vyriausybė, oro uostas?

A.J.: Susisiekimo ministerijos užsakymu pernai viena ispanų bendrovė parengė studiją, kad dabartinėmis aplinkybėmis aviacijos versle bazinio vežėjo koncepcija nepasitvirtina, juolab jei valstybė norėtų prisidėti prie jo pritraukimo ar įsteigimo, tektų mokėti brangiai ir mokesčių mokėtojų pinigais. Tačiau, manau, be stipraus ir profesionalaus vežėjo, kuris svarstytų galimybę šiame regione plėtoti tranzitinį oro uostą, gal, pavyzdžiui, kaip trampliną į Rusiją, nieko nebus. O jei atsiranda jautis, jį reikia griebti už ragų – išsiderėti geriausias pozicijas, susiplanuoti 5–10 metų strategiją. Čia jau turi veikti, ir labai profesionaliai, visa grandinė – nuo susisiekimą administruojančių institucijų iki oro uosto. Tokiu atveju padėtų ir skatinimo planai, ir mažesnės oro uosto rinkliavos.

Ūkio ministerijos sukurta maršrutų plėtros skatinimo programa, joje numatyta galimybė skirti 15 mln. Lt vežėjų projektams skatinti. Tačiau tas skatinimas pasiteisintų, jei būtų duodama bendrovei, turinčiai potencialo generuoti naujus maršrutus, nes smulkusis verslas aviacijoje nepajėgus užaugti.

VEIDAS: Vis dėlto vienas Rygos oro uostas išskraidina daugiau keleivių nei visi trys Lietuvos oro uostai kartu sudėjus. Ar Lietuvai reikia visų trijų?

A.J.: Manau, mūsų oro uostai labai teisingai segmentuojasi. Klaipėdos regioną aptarnauja nedidukas Palangos oro uostas. Kaunas su rimtu vežėju “Ryanair” pigių skrydžių aprėptį gali plėsti ne tik keleiviais iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos pietinės dalies, Lenkijos, gal net Baltarusijos.

Vilnius kol kas orientavosi ne į pigius skrydžius, o gal ir neturėjo filosofijos tapti pigių skrydžių oro uostu, nes pigūs skrydžiai šiek tiek sumažina brangių paklausą. Jei ateis rimtas profesionalus vežėjas, Vilniaus oro uostas gali puikiai plėstis nepaisant dviejų problemų – tako ilgio ir triukšmo normatyvų.

Biurokratinis kuriozas: oro uostas veikti gali, bet prasiplėsti – ne, nes tam reikėtų detaliojo plano, o toks būtų nesuderinamas, nes ir dabar oro uosto aplinkosauginė bei triukšmo zona ateina iki pat Konstitucijos prospekto dangoraižių. Antra vertus, Vilniuje sėkmingai leidžiasi tam tikro dydžio orlaiviai, ir jei nesiorientuojame į transatlantinius skrydžius, tiesiog reikia dirbti šiame rinkos segmente. Žinoma, kol ateis tas rimtas vežėjas, gal bankrutuos dar keli smulkieji, nes rinka atvira, joje, kaip ir gamtoje, vakuumo nebūna.

Į finansinę duobę pakliuvusios Lietuvos kapitalo skrydžių bendrovės “Star1 Airlines” likimą Susisiekimo ministerijos Licencijavimo komisija gali nuspręsti pirmadienį. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas BNS patvirtino, kad ministerijoje Licencijavimo komisija posėdžiaus 16 valandą.

“Kol kas galutinių duomenų apie bendrovės padėtį neturime, bet mane Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla patikino, kad juos pirmadienį pateiks, todėl posėdį organizuojame į darbo dienos pabaigą”, – sakė R.Vaštakas.

Licencijavimo komisija gali sustabdyti “Star1 Airlines” oro vežėjo pažymėjimą, o blogiausiu atveju – panaikinti įmonės licenciją. Praėjusios savaitės pradžioje už “Star1 Airlines” skolas Dubline buvo sulaikytas orlaivis, kurį “Star1 Airlines” nuomojosi iš įmonės “Elviria Leasing Limited”. Tiesioginiai lėktuvo savininkai praėjusią savaitę patys atvyko į Lietuvą deryboms su Lietuvos bendrove. Pasak spaudos, “Star1 Airlines” skola lėktuvą nuomojančiai bendrovei siekia 3 mln. litų.

Finansinės “Star1 Airlines” problemos ne tik sužlugdė planuotus įmonės reguliariuosius skrydžius. Tai pačiai įmonių priklausančios kelionių organizatorės “Star Holidays” klientai turėjo anksčiau nutraukti atostogas ir Turizmo departamento rūpesčiu savaitgalį buvo parskraidinti į Lietuvą.

Privataus kapitalo kelionių organizatorės “Star Holidays” klientai, atostogaujantys Turkijoje, privalėjo sutrumpinti atostogas ir į Lietuvą buvo parskraidinti sekmadienį.

Valstybinis turizmo departamentas pranešė, jog “Star Holidays” draudimo lėšomis bus apmokėti užsakomieji skrydžiai, kurie organizuojami turistams pargabenti iš Turkijos kurortų Bodrumo ir Antalijos.

Departamentas patvirtino, kad nuo penktadienio vakaro ėmė gauti pranešimus iš Turkijoje esančių turistų apie tai, kad bendrovė “Star Holidays” nėra sumokėjusi už jų apgyvendinimą viešbučiuose bei Turkijos apgyvendinimo įstaigų reikalavimą atsiskaityti su viešbučiais turistų lėšomis tiek už jau praleistą kelionėje laikotarpį, tiek už iki kelionės pabaigos likusį laiką.

Nesumokėję turistai buvo iškraustomi iš viešbučių ir priversti patys pasirūpinti apgyvendinimu.

“Atsižvelgiant į tokią kritinę situaciją, buvo priimtas sprendimas suorganizuoti ankstesnį Turkijoje esančių turistų grąžinimą į Lietuvą vienu lėktuvu, maršrutu Vilnius – Bodrumas – Antalija – Vilnius”, – pranešė Valstybinis turizmo departamentas.

Turistai, šiuo metu esantys Bodrume ir turėję grįžti rugsėjo 28 ir spalio 5 dienomis, bei spalio 2-ąją atostogas ketinę baigti poilsiautojai į Vilnių parvyko sekmadienį po pietų. Sekmadienį Vilnių pasiekė ir “Star Holidays” klientai, išvykę į Žironą, šeštadienį turistai parskraidinti iš Kretos.

Laikinasis Valstybinio turizmo departamento vadovas Juozas Raguckas patvirtino, kad apie skolų problemas Turkijoje “Star Holidays” nuslėpė ir jog nėra labai linkę bendradarbiauti.

Anot J.Ragucko, “Star Holidays” turistų parvykimu rūpinasi Turizmo departamentas su draudimo bendrove “BTA draudimas”.

„delfi.lt“ praneša:

„Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažįsta matantis Europos Sąjungos reglamento pažeidimų, už kuriuos gali būti stabdoma licencija bendrovei „Satr1 Airlines“. Pirmadienį Susisiekimo ministerijoje bus sprendžiama, ką daryti su šia bendrove.

„Jeigu bus pateikta aiškiai nurodančių faktų, kad buvo pažeisti Europos Sąjungos Tarybos reglamentai, konkrečiai keleivių teisės, tai iš tikrųjų vienas iš variantų yra licencijos sustabdymas, kol nebus išspręsti finansinės injekcijos klausimai, o tokių požymių yra: praėjusią savaitę, kai kilo problemos su susisiekimu, pagal reglamentų „Star1 Airlines” turėjo užtikrinti keleivių apsaugą ir vienaip ar kitaip juos pargabenti, tai nebuvo padaryta,“, – žurnalistams sakė ministras.

Ministerijos klaidų šioje situacijoje jis sako nematantis.

„Mes nesame privataus verslo vadybininkai. Šiuo atveju ministerijos tikslas yra labai aiškus – sudaryti palankias sąlygas vystant oro uostų infrastruktūrą visoms aviakompanijoms nepaisant jų kapitalo vertės čia veikti ir dirbti. Antras tikslas yra užtikrinti saugų skrydžių organizavimą“, – sakė E. Masiulis.

Tačiau ministras pripažino reguliariųjų skrydžių bilietų draudimas galėtų padėti apsisaugoti nuo tokių situaciją, į kurias pateko „Star1 Airlines“ keleiviai Dubline ar Žironoje.

„Kelionių organizatorių versle jau dabar egzistuoja reikalavimas turėti draudimą, kad atsitikus nenumatytiems dalykams būtų galima vykdyti visus kelionių organizatoriaus įsipareigojimus. Tuo tarpu reguliariųjų reisų situacija yra kitokia, nes žmogus gali prieš pusę metų nusipirkti bilietą ir jis nėra visiškai apsaugotas. Aš manau, kad draudimas turėtų galioti ir reguliarių maršrutų atveju, žinoma, tai gali turėti įtakos bilietų kainoms“, – sakė E. Masiulis.

Tačiau, anot jo, Lietuva savarankiškai negali priimti tokio sprendimo, todėl Susisiekimo ministerija rugpjūtį su prašymu gerinti keleivių apsaugą kreipėsi į europines institucijas“.

„Lietuvos rytas“ informuoja:

„Gėdingai bankrutuojančios kelionių organizatorės „Star Holidays” likimo valiai paliktus turistus iš Turkijos vakar parskraidino bendrovė „Small Planet Airlines”. Jie neslėpė pykčio dėl žlugusių atostogų.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste vakar vienas po kito nusileido du lėktuvai, atgabenę turistus iš Turkijos.

Pirmieji atvykimo salėje pasirodė turistai iš Antalijos. Jie pasirinko ne „Star Holidays”, o kitų kelionių organizatorių kelionę.

Tarp pailsėjusių ir besišypsančių keleivių – ir buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas su žmona Viktorija.

Išsiskirsčius šiems keleiviams, į atvykimo salę ėmė plūsti rūškanų veidų minia. Keli šimtai poilsiautojų neslėpė apmaudo dėl tokios atostogų pabaigos. Kad neatsidurtų gatvėje, ne vienam teko pakratyti savo kišenę.

„Turėjome ilsėtis dvi savaites, tačiau pabuvome tik penkias dienas. Viešbutis buvo tikrai nuostabus, jautėmės kaip rojuje. Bet iš rojaus buvome išvaryti. Teko grįžti į nuodėmingą žemę”, – nusivylimo neslėpė Arminas Dubickas iš Šakių rajono.

Būdamas Turkijoje vaikinas sekė naujienas Lietuvoje. Jis žinojo, kad bendrovės „Star1 Airlines” lėktuvas buvo areštuotas Dubline, apie įvykius pranešinėjo ir draugai iš Lietuvos.

„Jautėme, kad kažkas jau negerai. Tačiau iš pradžių viešbutyje ramino, kad už mus buvo sumokėta. Kai paskambinome savo agentui, pasakė, kad už likusias dienas reikės sumokėti patiems. Tačiau lėktuvo reikėjo laukti tik vieną naktį. Ji šeiminiame kambaryje mums kainavo 600 litų”, – piktinosi A.Dubickas.

Jis ir jo artimieji kiekvienas už kelionę buvo sumokėjęs po 2300 litų. Keleiviai ketina reikalauti, kad pinigai būtų grąžinti. 10 tūkst. litų už dviejų savaičių atostogas sumokėjusi Tatjanos Statkovos šeima neslėpė, kad beveik nesitiki atgauti pinigų už kelialapius į Turkiją.

„Draudimas lyg ir turėtų grąžinti pinigus, bet niekas neaišku. Tikėtis galime, bet patys žinome, kaip Lietuvoje būna”, – piktinosi T.Statkova.

Vietoj dviejų savaičių lepinimosi pajūryje jos šeimai teko grįžti savaite anksčiau. Daiktus teko susikrauti per 15 minučių. Viešbutyje Statkovams buvo pasiūlyta likti dar vienai savaitei, tačiau tuomet būtų tekę mokėti iš savo kišenės. Pasitarusi šeima nutarė nerizikuoti, nes suabejojo, ar kas nors atlygins tas išlaidas. Be to, viešbučio administracija užsiprašė itin didelės sumos. „Star Holidays” atstovai, kaip supratau, dirbo nemokamai, bet padėjo”, – pridūrė jos vyras.

Itin ilgai derėtis, kad neatsidurtų su visais lagaminais gatvėje, teko Turkijoje poilsiavusiai Ilmai Dindaitei.

„Grįžome dviem dienomis anksčiau. Viešbutis reikalavo mokėti už tas dienas – vyko ilgos ir sunkios derybos. Dvi dienas praleidome ginčydamiesi.

Lietuviams net buvo paskelbtas ultimatumas: arba jūs sumokate, arba išsikraustote iš viešbučio. Tad teko mokėti už dvi naktis. Apmaudu ir tai, kad iš vakaro suderėjome vieną kainą, o rytą situacija pasikeitė, iš mūsų užsiprašė dvigubos kainos”, – pavargusiu balsu kalbėjo I.Dindaitė.“

Nuolat lydėjo problemos

* Pernai pavasarį įkurtą oro bendrovę „Star1 Airlines”, kuriai priklauso kelionių rengėja „Star Holidays”, nuo pat veiklos pradžios lydėjo nesklandumai.

* Prabėgus geram pusmečiui nuo starto susigrąžinti investicijas panoro bendrovės „AT investicija” savininkas Darius Žakaitis. Šio verslininko indėlis buvo 5 mln. litų.

* Tolesnės investuotojų paieškos buvo nesėkmingos. „Star1 Airlines” vadovai tarėsi ir su užsakomųjų skrydžių bendrovės „Aurela” savininkais. Tačiau pokalbiai baigėsi iki šiol tebesitęsiančiais nesutarimais.

* Skrydžių bendrove domėjosi ir garsusis pokerio lošėjas Antanas Guoga, geriau žinomas kaip Tony G. „Lietuvos rytui” jis patvirtino, kad su „Star1 Airlines” buvo tris kartus susitikęs dėl galimo investavimo į šią įmonę: „Nors noro buvo, susitarti nepavyko.”

* Investuotojų „Star1 Airlines” karštligiškai ieškojo ir praėjusią savaitę, taip pat tarėsi su jų orlaivį trečiadienį Dubline sulaikiusia Airijos išperkamosios nuomos bendrove. Kalbama, kad skola airiams galėjo siekti 3 mln. litų.

* Nors lietuviai su airiais sutarė dėl orlaivio grąžinimo, skrydžius oro vežėjas ketina pradėti spalio 2-ąją. „Star1 Airlines” nepraneša, kiek žmonių turi įsigiję jų bendrovės bilietus.

* Valstybinio turizmo departamento duomenimis, svetur buvo įstrigę vien šios bendrovės užsakomaisiais reisais turėję skristi 649 žmonės.

„Respublika“ rašo:

„Likimo valiai užsienyje Lietuvos piliečius palikusi aviakompanija “Star1 Airlines” į bankroto bedugnę traukia ir tai pačiai “Star Team” grupei priklausančią kelionių organizatorę “Star Holidays”.

Apie 600 žmonių, praėjusią savaitę ramiai poilsiaudami prie šiltos Viduržemio jūros, staiga sužinojo, kad už šią ramybę privalo dar kartą sumokėti tūkstančius litų arba nakvoti tiesiog gatvėje.

Pasirodo, partneriams užsienio kurortuose nepervedusi pinigų už Lietuvos piliečiams parduotas keliones “Star Holidays” nė nesivargino savo klientų informuoti apie gresiančius nemalonumus.

Išvaryti iš viešbučių arba turėję už kiekvieną ramią naktį vėl mokėti šimtus litų lietuviai iš Kretos salos, Bodrumo, Antalijos kurortų Turkijoje ir Ispanijos savaitgalį parskraidinti tik draudimo bendrovės rizikos dėka.

“Mes normaliai pailsėjome, nes pasirinkome teisingą agentūrą”, – vakar gera nuotaika Vilniaus oro uoste džiaugėsi lietuviai, kurie atostogų į Turkiją buvo išvykę ne su “Star Holidays” kelialapiais.

Tuo tarpu savo pinigus patikėję šiai bendrovei į namus sugrįžo slogios nuotaikos, praradę nemažai pinigų, kuriuos ne visi tikisi atgauti.

Klaipėdiečiai Sabina ir Gintaras Riepšai iš “Star Holidays” už 4200 litų nusipirko dviejų savaičių poilsį Turkijoje, tačiau nerūpestingai spėjo pailsėti tik keturias dienas.

“Atskridome į Bodrumą antradienį, o ketvirtadienį mums pasakė, kad turime krautis lagaminus arba mokėti už nakvynę, – “Respublikai” vakar pasakojo S.Riepšienė. – Turkai už paskutinę nakvynę reikalavo šimto eurų (apie 345 litus), tačiau pasiderėjus nusileido iki 80 eurų (apie 276 litų). Apskritai turkai su žmonėmis elgėsi žiauriai – kol nesumoki už nakvynę, blokuoja elektroninį raktą ir kambariuose lieka užrakinti rūbai, daiktai, higienos priemonės”.

G.Riepšas sakė, kad nors kai kurie lietuviai bandė ieškoti teisybės, rodė kelionės dokumentus, Turkijos viešbučio tarnautojai buvo neperkalbami.

“Nuo šiol su Lietuvos firmomis keliauti tikrai bus baisu, nes tokie bankrotai – jau ne pirmas kartas, – sakė G.Riepšas. – Esame keliavę per Vokietijos agentūras ir stebėjomės aptarnavimo lygiu. Vokiečiai rūpinasi klientu, net kitaip bendrauja, o toks atvejis, kokį patyrėme Turkijoje, apskritai neįsivaizduojamas”.

Vilniečiai Rima ir Pranas Beniuliai iš Bodrumo turėjo grįžti tik rytoj, tačiau praėjusį penktadienį patyrė šoką.

“Vakare atėjo “Star Holidays” atstovė Vilma ir pranešė, kad reikia susimokėti už visą atostogų laiką, nes esą jos firma nieko nepervedė už viešbutį, – pasakojo R.Beniulienė. – Po derybų turkai nusileido – liepė mokėti tik už vieną nakvynę 40 eurų (138 litus) žmogui ir 20 eurų (apie 69 litus) už nuvežimą iki oro uosto”.

P.Beniulis pasakojo, kad kai kurie sutrikę lietuviai net ėmėsi protestuoti – neišeidavo iš kambarių, kad viešbučio darbuotojai negalėtų jų užimti. Kiti porą parų klaidžiojo nežinioje, nes “Star Holidays” atstovai neteikė jokios naujos informacijos.

Vilniečiai tik šeštadienio vakarą sužinojo, kad skrydis į Vilnių numatytas ankstų sekmadienio rytą. Tačiau orlaivis dar nusileido Antalijoje ir salone įkalinti keleiviai valandą turėjo laukti, kol bus įsodinti kiti “Star Holidays” klientai.

Šiauliečiams Giedrei Podolskienei ir Vigintui Povilaičiui įtarimų dėl pasirinktos kelionės firmos sukėlė iš draugų Lietuvoje gautos žinutės apie “Star1 Airlines” krachą.

“Pradėjome naršyti internete, domėtis, bet mūsų gidė Agnė tvirtino, kad “tikriausiai pinigų mokėti nereikės”, – prisiminė G.Podolskienė. – Vėliau agentė Vilma atsiuntė žinutę, kad gal ir reikės mokėti, o grįžus į viešbutį registratūroje tai pasitvirtino – duokite po 100 eurų (345 litus) už kambarį”.

Motinystės atostogose esanti klaipėdietė Lina Lukšienė nusprendė nustebinti savo vyrą, Klaipėdos rajono policininką Vaidą Lukšą, kelione į Bodrumo kurortą.

“Už 4 tūkst. litų gavome poros dienų poilsį ir dar tiek pat nuovargio, – sakė L.Lukšienė. – Tikrai buvo baisu, kai supratome, kad mus gali išties išmesti lauk. Todėl už nakvynę viešbutyje teko sumokėti apie 280 litų, dar 30 eurų (apie 103 litus) – už kelionę autobusu į oro uostą”.

Šie lietuviai mėgavosi nerūpestingomis atostogomis nieko nežinodami apie “Star” grupės problemas. Ir tai, kad jie privalo išsinešdinti iš viešbučio, sužinojo neįprastai – rado lapelį ant savo numerio lovos. Mobiliuoju telefonu surasta gidė Vilma tik atšovė, kad “poilsiautojų problemos – ne jos reikalas”.

“Prastai angliškai kalbanti turkė mus ėmė gąsdinti, kad už buvimą viešbutyje privalėsime sumokėti 500 eurų (apie 1725 litus) žmogui, – teigė L.Lukšienė. – Kažkaip pavyko įtikinti, kad jau esame sumokėję, todėl atsiskaitėme tik už vieną nakvynę. Bet niekam negalėjome leisti pinigų – nei ekskursijoms, nei suvenyrams. Mums buvo pasakyta aiškiai: taupykite, jų gali dar prireikti. O kada skrisime į namus – kamavo nežinia. Labai džiaugėmės, kad taip greitai lėktuvas atskrido mūsų paimti – jei būtų tekę gyventi už savus, turbūt būtume nakvoję lauke”.

“Star1 Airlines” sugadino ir jaunos vilniečių poros Ramunės ir Tautvydo Vaičeliūnų atostogas Italijoje. Praėjusio penktadienio rytą atvykę į Milano Maltenzos oro uostą jie sužinojo, kad skrydžio į Vilnių nebus.

“Tokių kaip mes, nežinančių, kaip parsirasti į Vilnių, oro uoste blaškėsi ne vienas, – pasakojo R.Vaičeliūnienė. – “Star1 Airlines” telefonas buvo užimtas arba juo niekas neatsiliepė. Bilietų kainos augo tiesiog akyse. Jauna pora su kūdikiu nelaukdama nusipirko bilietus per Rygą į Vilnių už 1400 eurų (apie 4830 litų)”.

Vaičeliūnai įsigijo bilietus į Varšuvą Vokietijos oro linijų lėktuvu kitos dienos rytui. Tik pavakare prisiskambinę į “Star1 Airlines” atstovybę lietuviai išgirdo pažadą, kad nuostoliai bus atlyginti tiems, kas išsaugos visus dokumentus. Lietuviai nutarė nerizikuoti ir neleisti pinigų viešbučiams, todėl pasirinko nakvynę oro uoste ant suoliukų. Iš Varšuvos išvarginti keleiviai namus pasiekė tik už savo pinigus užsakytu autobusu“.

Skrydžių bendrovė “airBaltic” praėjusią savaitę šiek tiek pakoregavo savo vasaros skrydžių iš Vilniaus oro uosto tvarkaraštį ir iš 13 tiesioginių krypčių paliko tik 11 – nutraukti skrydžiai į Amsterdamą ir Berlyną. Bendrovės atstovai tokį sprendimą aiškina esą nepakankamu keleivių srautu. Suprantama: šiomis dviem kryptimis skraidina ir konkurentai – iš Lietuvos sostinės į Olandiją taip pat skraidina “Estonian Air”, o į Berlyną galima skristi iš Kauno su “Ryanair”.

Kitos oro linijos savo suplanuoto vasaros tvarkaraščio keisti neketina. Tad iš Lietuvos šiuo metu galima tiesiogiai nuskristi į 42 Europos miestus.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas praneša per pirmus penkis šių metų mėnesius iš viso aptarnavęs per 517 tūkst. keleivių, tai yra maždaug 10 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tačiau su centriniu Baltijos šalių oro uostu sugebėjusia tapti Ryga nėra net ko lygintis: latviai jau perskraidino 1,6 mln. keleivių.

Po pusantrų metų pertraukos lietuviai vėl gali skraidyti pigiai ir brangų poilsį Palangoje iškeisti ir pigesnį Portugalijoje, Italijoje ar Prancūzijoje. “Praėjusį savaitgalį trims dienoms buvau nuskridusi iki Paryžiaus. Lėktuvo bilietai pirmyn ir atgal kainavo 215 Lt ir dar apie 100 Lt atsiėjo nuo oro uosto nukakti iki Paryžiaus centro ir atgal. Taigi praleidau puikų savaitgalį. Vienintelis nepatogumas, kad iš Vilniaus teko važiuoti į Kauno oro uostą”, – pasakoja vilnietė Angelė Ivaškevičienė.

Pasirodo, tokia kaina už skrydį nėra kažkokia neįprastai reta. Už panašią sumą bilietų galima įsigyti gana dažnai. Ir ne tik į Paryžių. Ir ne tik skrydžiams po pusmečio. Tarkime, skrydžių kompanija “Ryanair” ir šį mėnesį į Milaną gali nuskraidinti ir parskraidinti už 250 Lt, į Dubliną už 350 Lt, į Briuselį – už 150 Lt. O jeigu jūsų planai sutaps su aviakompanijos akciniais pasiūlymais, tuomet į Berlyną, Edinburgą ar Barseloną nuskrisite ir už 28 Lt.

Ši pigių skrydžių kompanija sumažino ir kitų į ir iš Lietuvos skraidinančių bendrovių apetitą bei numušė bilietų kainas. Šiemet pigiau nei pernai skrydžių bilietų galima įsigyti ir kompanijose “airBaltic” (pvz., skrydis į Romą ir dar viešbutis – 810 Lt), “Scandinavian Airlines”, “Austrian Airlines”, “Czech Airlines” ir kitose. Taigi nebrangiai šią vasarą nuskristi galima ir į tuos miestus, į kuriuos “Ryanair” iš Kauno neskraidina. Tarkime, yra kompanijų, pasirengusių į Stokholmą iš Vilniaus nuskraidinti už 310 Lt, į Kijevą už 309 Lt, į Maskvą – už 352 Lt ir pan.

Tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai antradienį dirba pagal grafiką, oro bendrovės laikosi patvirtintų skrydžių tvarkaraščio.

Oro uostų tinklapiuose pateikiama realaus laiko informacija rodo, kad nė vienas skrydis neatšauktas.

Pirmadienį dalis skrydžių neįvyko dėl suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio išmestų dulkių.

Vilniaus oro uostas pranešė, kad orlaiviai pagal tvarkaraštį išvyko į Taliną, Rygą, kils lėktuvas į Kijevą. Iš Kauno oro uosto pakilo orlaiviai į Barseloną, Diuseldorfą ir Rygą.

Palangos oro uostas antradienį ryte, kaip ir planuota, išleido lėktuvą į Kopenhagą.

Balandžio viduryje vulkaninių pelenų debesys, pasklidę išsiveržusio ugnikalniui Islandijoje, privertė beveik savaitei uždaryti didžiąją dalį Europos oro erdvės. Oro bendrovės turėjo atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, todėl žlugo milijonų keleivių planai.

Dėl Europos oro erdvę vėl pasiekusių vulkaninių pelenų Lietuvoje pirmadienio rytą atšaukta dalis skrydžių.

Latvijos oro bendrovė “airBaltic” atšaukė rytinius skrydžius iš Dublino į Vilnių bei iš Rygos į Vilnių. Taip pat atšaukti ir “Estonian Air” skrydžiai iš Talino ir iš Amsterdamo į Vilnių bei atgal.

“airBaltic” lėktuvas iš Dublino Vilniuje turėjo leistis 05.55 valandą, iš Rygos – 07.35 valandą, “Estonian Air” lėktuvas iš Talino – 06.30 valandą, o lėktuvas iš Amsterdamo – 13 valandą.

Kauno oro uoste atšaukti bendrovės “Ryanair”skrydžiai į Dubliną ir į Didžiosios Britanijos Bristolio miestą bei atgal.

Palangos oro uoste pirmadienio rytą skrydžiai neatšaukti.

Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos pareigūnai dėl tiršto Islandijos Ejafjadlajokudlio vulkano pelenų debesies dalį šalies oro erdvės vėl uždarė sekmadienį.

Balandžio viduryje vulkaninių pelenų debesys, pasklidę po Ejafjadlajokudlio ledynu išsiveržusio ugnikalnio, privertė beveik savaitei uždaryti didžiąją dalį Europos oro erdvės. Oro bendrovės turėjo atšaukti apie 100 tūkst., todėl žlugo milijonų keleivių planai.

Suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio išmetamos dulkės Lietuvos oro erdvės tiesiogiai nepaveiks, prognozuoja Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla.

“Dėl suaktyvėjusio ugnikalnio oro erdvės apribojimus įvedė Airija, apie tai galvoja Škotija. Gali būti, kad sutrikimų bus ir Didžiosios Britanijos oro erdvėje, nes šios šalys sąlyginai yra arti Islandijos. Tuo tarpu mums jokio tiesioginio poveikio vulkaninės dulkės neturės”, – BNS sakė K.Auryla.

Anot CAA vadovo, nepatogumų gali patirti žmonės, skrendantys būtent į šias šalis arba iš jų.

Jo teigimu, dėl oro srovių Lietuvos oro erdvę vulkaniniai debesys pasiekia gerokai išskydę ir nekeliantys pavojaus.

“Nėra jokių prognozių, kad šie debesys Lietuvos erdvėje dabar gali sukelti kokių nors problemų. Visa informacija yra pateikta lėktuvų įguloms, kad jos galėtų operatyviai priimti sprendimus”, – sakė CAA vadovas.

Kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje skrydžius balandžio 16 dieną sutrikdė Islandijos vulkano išmestos dulkės, dėl kurių baimintasi orlaivių pakenkimo. Balandžio 20 dieną 19 val. 15 minučių Lietuvos erdvė buvo visiškai atverta.

Visi skrydžiai Airijos pagrindiniame Dublino oro uoste bus sustabdyti nuo trečiadienio ryto dėl vulkaninių pelenų debesies, slenkančio į pietus iš Islandijos, pranešė Airijos aviacijos valdyba (IAA).

Agentūra, kuri antradienį buvo kelioms valandoms sulaikiusi skrydžius didžiojoje Airijos dalyje, nurodė stabdanti visus skrydžius Dubline nuo 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku dėl pavojaus, kurį vulkaniniai pelenai kelia lėktuvų varikliams.

Dabar savaitei į Turkiją galima nulėkti vos už 550 Lt, o į Kretą už 600 Lt – tokių nuolaidų kelionių organizatoriai lietuviams dar niekada nesiūlė. “Vis dar jaučiame išsiveržusio Islandijos ugnikalnio padarinius: daug žmonių nesiryžta keliauti gegužę”, – paaiškina “Novaturo” atstovas Tomas Mikalonis.

Tačiau kelionių organizatoriai tikisi, kad greitai rinka atsigaus, nes birželio keliones klientai jau perka už neakcinę kainą. Be to, stebima ir kelionių rinkos stabilizacija: pirmąjį šių metų ketvirtį “Novaturas” pardavė 50 proc. daugiau kelionių nei pernai tuo pat metu, o “Tez tour” – penktadaliu. “Tez tour” tikina artimiausiems dviem mėnesiams pardavęs net pusę kelionių pasiūlymų, o į Egiptą ir Turkiją užsakęs net papildomų vietų.

Šie metai išryškino dar vieną tendenciją: susidarė dvi keliautojų grupės – iš anksto keliones planuoja ir gerus viešbučius renkasi turtingesni žmonės, o kita grupė laukia paskutinės minutės, kai kelionė gali atpigti ir trečdaliu. Tačiau vidutinė perkamų kelionių kaina vis dar išlieka didelė – 1700–2200 Lt vienam asmeniui. Organizatoriai teigia, kad lietuviai dažniau renkasi geresnius viešbučius, o “Oasis tour” šiemet iš viso atsisakė siūlyti trijų žvaigždučių viešbučius.

Populiariausia kelionių kryptis šiemet išlieka Turkija. “Dar mažiausiai dešimt metų ji neturės konkurentų – pigu ir geras aptarnavimas”, – tikina kelionių agentūros “700.lt” vadybininkas Edvardas Ostrachas. Antroje vietoje pagal populiarumą tarp keliautojų yra Kreta bei Ispanijos kurortai. Vis daugiau žmonių dėl priimtinos kainos renkasi ir Bulgariją, o jaunimas traukia į Ibisą Ispanijoje, garsėjančią naktiniais klubais.

Antradienį aviakompanija “Ryanair” tarptautiniame Kauno oro uoste atidarė savo pirmąją bazę Rytų ir Centrinėje Europoje. “Ryanair” į bazę Kauno oro uoste investuos 140 mln. JAV dolerių, joje iš viso dirbs apie tūkstantį darbuotojų.

Kaune numatoma laikyti du lėktuvus, kurie iš viso skraidys 18 krypčių. Greta jau esamų skrydžių į Birmingemą, Brėmeną, Bristolį, Briuselį, Dubliną, Liverpulį, Frankfurtą, Stanstedą (Londonas) ir Liutoną (Londonas), nuo gegužės bus pradėti skrydžiai į 9 naujus oro uostus – Getviką (Londonas), Barseloną, Berlyną, Duseldorfą, Edinburgą, Milaną, Oslą, Paryžių ir Tamperę.

“Džiaugiuosi, kad bendromis pastangomis Kauno miestas, rajonas ir oro uostas sudarė palankias sąlygas čia įsikurti airių kompanijai. Ateityje plėtros ir bendradarbiavimo galimybių turėtų dar padaugėti. Juolab kad Kaune turėsime pačią didžiausią Baltijos šalyse Žalgirio areną, kuri taps papildomu traukos centru mūsų tautiečiams ir užsienio svečiams”, – bazės atidarymo iškilmėse sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Bendrovės “Ryanair” Airijos ir Didžiosios Britanijos rinkos vadovė Maria Macken pažymėjo, kad Kauno bazėje įsikurs du nauji lėktuvai, o keleiviams sudarytos galimybės keliauti 18 maršrutų.

“Dėkojame Kauno oro uostui ir miestui už paramą ir bendradarbiavimą. Tikimės, kad šiais metais apie 1 mln. keleivių iš Kauno galės keliauti mūsų kompanijos lėktuvais”, – pažymėjo “Ryanair” atstovė. Per savaitę bendrovė “Ryanair” iš Kauno žada vykdyti daugiau nei 120 skrydžių.

“Smagu, kad į Kauną atėjo naujos airių investicijos, kurios svarbios ne tik Kaunui, bet ir jį supančiam regionui bei visai šaliai. Airijoje gyvena daug lietuvių, kuriems, atėjus “Ryanair” bendrovei, su savo gimtine dabar yra lengviau palaikyti ryšį”, – apie airių investicijų svarbą kalbėjo Airijos ambasadorius Lietuvoje Donal Denham.

Į Kauno oro uosto infrastruktūrą pastaraisiais metais investuota apie 100 mln. litų. Pasak oro uosto vadovo Arijando Šliūpo, “Ryanair” bazės įkūrimas – istorinė diena.

“Per ketverius paskutinius metus Kauno oro uostas intensyviai plėtėsi, investavo į infrastruktūrą, ilgai dirbo, kad būtų pritraukta kompanija “Ryanair”. Bazės įkūrimas yra naujas plėtros etapas, kuris patikrins mūsų kūrybiškumą ir komercijos išmanymą”, – nestokodamas optimizmo sakė Kauno oro uosto vadovas.

Renginyje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys užsiminė, kad dabar greičiausiai visa Rytų Europa pavydi Kauno regionui, kuriame atidaryta nauja “Ryanair” bazė.

Pusiau juokaudamas A. Šliūpas pažymėjo, kad “Ryanair” bazė Kaune turi šansus tapti “auksine” aviakompanijos baze. Būtent iš Kauno vykdomi skrydžiai į Didžiąją Britaniją airių yra vadinami “auksiniais”.

Tarptautiniame Kauno oro uoste per 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo aptarnauti 124 033 keleiviai, t.y. 35,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 m. Skrydžių skaičius padidėjo 31 proc.

Ypač džiugina aptarnautų krovinių augimas – per šį laikotarpį aptarnauta 740,89 tonos pašto ir krovinių, t.y. 72,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 metais.

Labai preliminariais skaičiavimais dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio Lietuvos turizmo sektorius patyrė 4 milijonų eurų nuostolį, nukentėjo apie 25 000 keleivių ir turistų. Tokius duomenis ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis pateikė Europos Komisijos surengtoje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo visų Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybių atstovai.

Nuostoliai, kuriuos patyrė ES šalys svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų milijonų eurų, tačiau sprendimas apie tai, jog šiuos nuostolius galėtų dengti šalys arba ES nebuvo priimtas. “Tai yra pati pradžia bendros Europos Sąjungos šalių pozicijos nustatymo šiuo klausimu”, – sako ūkio viceministras A. Burkovskis. Jo teigimu, ryškėja pagrindinė išvada – visos ES šalys turės laikytis vienos pozicijos, kitu atveju galima didelė sumaištis išskiriant kurios nors šalies individualią patirtį.

Itin daug šalys narės kalbėjo apie keliautojų pasitikėjimo oro vežėjais, turizmo operatoriais ir visu turizmo sektoriumi sugrąžinimą, nes tai gali turėti neigiamą įtaką ilgalaikėje perspektyvoje. Pasak konferencijos dalyvių, nuostoliai gali dar labiau išaugti liepos – rugpjūčio mėnesiais, per patį atostogų įkarštį, teikiant pirmenybę ne skrydžiams lėktuvais, o renkantis artimas keliones bei keliavimą sausumos ar vandens transportu.

Europos Komisijos Pramonės ir verslo viceprezidentas Antonio Tajani pareiškė, kad jokios rizikos keliauti oru nebėra ir ragina šalis nares padrąsinti gyventojus jaustis saugiai oro erdvėje.