Šiuo metu įvardinti tikslias Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio finansines pasekmes verslui yra gana sudėtinga, nes paslaugų užsakymai yra pasklidę ne tik po Europą, bet ir po pasaulį. Tačiau jau yra žinoma, kad tiesioginiai ir apskaičiuojami kelionių organizatorių nuostoliai viršija 1 mln. 500 tūkst. Lt, o netiesioginiai – 2 mln. litų. Sumos dar tikslinamos.

“Nors, kaip matyti iš gautų statistinių duomenų, nuostoliai tikrai nemaži, vis tik džiugu, kad kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros šiuo kritiniu metu pademonstravo profesionalumą ir tvirtumą priimant vartotojui palankius sprendimus. Tai liudija padėkos, gaunamos tiesiogiai iš turistų”, – kalbėjo Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Didžiausias sąnaudas patyrė kelionių organizatoriai, kurių paslaugomis naudojosi vartotojai, poilsiui pasirinkę Egiptą, Ispaniją, Turkiją, Honkongą, Meksiką, įvairias Europos šalis. Šiuo metu tokio pobūdžio Lietuvoje veikiančių kelionių organizatorių tiesioginiai ir apskaičiuojami nuostoliai viršija 1 500 000 Lt.

Į poilsines keliones turėjo išvykti nemažai keliautojų, tačiau šiuo metu dar nėra aiškiai žinoma, kiek iš jų norės susigrąžinti pinigus, o kiek perkels kelionę į kitą datą.

“Netiesioginius kelionių organizatorių nuostolius dėl negautų pajamų kol kas įvertinti sudėtinga, bet numatome, kad negautos pajamos viršys 2 mln. litų, o bendroje sumoje tiesioginiai ir netiesioginiai kelionių organizatorių nuostoliai gali siekti apie 3,8 mln. litų”, – komentavo D. Mažeikaitė.

Turizmo asociacijos prezidentės teigimu, šis oro transporto paralyžius privertė skubiai pagalvoti ir apie kitas susisiekimo rūšis, ir tai sveikintina, nes kurios nors vienos transporto rūšies “iškritimas” neturėtų sustabdyti bendro judėjimo. Anot jos, prie to labiausiai prisidėjo atsakingas kelionių organizatorių, kelionių agentūrų, atsakingų reguliuojančių institucijų bei kitų turizmo srities atstovų efektyvus darbas – į situaciją buvo sureaguota operatyviai ir profesionaliai.

Lietuvos oro erdvė į Islandijos ugnikalnio paskleistų vulkaninių dulkių kontūrą, sinoptikų duomenimis,  vis dar patenka, tačiau jos orlaiviams nesudaro jokių problemų.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla BNS sakė, jog visi į Vilniaus oro uostą atvykę orlaiviai yra apžiūrimi specialistų.

“Lėktuvai yra apžiūrimi pagal specialią programą, jokių pokyčių ar pažeidimų nėra. Realiai vykstančių skrydžių duomenys rodo, kad  vulkaninės dulkės lėktuvų nepaveikia”, – sakė jis.

CAA vadovo teigimu, Lietuvos oro erdvėje maždaug 6,5-8 kilometrų  aukštyje tvyrančių vulkaninių dulkių debesis, naujausiais duomenimis, yra gerokai sumažėjęs.

Anot oro erdvę prižiūrinčios ir skrydžius koordinuojančios įmonės  “Oro navigacija” generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus, dabar  atnaujinti skrydžius, numatytus tvarkaraštyje, labiau kliudo tai, kad jie vis dar negalimi kai kuriose kitose šalyse.

“Be to, visų skrydžių greitai atnaujinti ir vykdyti nebūtų įmanoma”, – BNS sakė A.Raščius.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas po Islandijos ugnikalnio išmestų  dulkių Europoje sukeltos oro susisiekimo krizės antradienį darbą vėl pradėjo mažomis apsukomis. Jis anksti ryte išleido Rusijos bendrovės “UTair”  lėktuvą į Maskvą, skraidoma užsakomaisiais poilsiniais reisais. Keturiomis valandomis pavėlavęs – apie 16 val. 40 minučių planuoja tūpti Maltos oro linijų “Air Malta” lėktuvas iš Maltos.

Vilniuje atšaukti ryte turėję vykti reguliarieji skrydžiai į Rygą,  Prahą, Miuncheną, Kopenhagą, Amsterdamą ir Taliną.

Antras pagal dydį Kauno oro uostas pranešė, kad jame antradienį oro bendrovės “airBaltic” ir Ryanair” atšaukė skrydžius į Rygą, Londoną ir Briuselį, tačiau Latvijos “airBaltic” galbūt įvykdys 18 val. 30 minučių skrydį į Latvijos sostinę.

Palangos oro uoste atšaukti keli antradienio skrydžiai į Kopenhagą,  Rygą, Oslą, tačiau Skandinavijos SAS 15 val. 10 minučių gali skristi į  Kopenhagą.

Islandijoje pirmadienį vėl suaktyvėjus išsiveržusiam ugnikalniui, nauji vulkaninių pelenų debesys  vėl pradėjo slinkti Didžiosios Britanijos link, perspėjo aviacijos  pareigūnai, kurie keliomis valandomis anksčiau žadėjo, kad skrydžių draudimas bus atšauktas.
Tačiau Jungtinės Karalystės oro erdvę kontroliuojanti Nacionalinė oro susisiekimo tarnyba (NATS) nurodė, kad antradienio rytą kai kurie  skrydžiai dar galės įvykti.

“Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas pelenų  debesis plinta į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link, – sakoma NATS pranešime. – Naujausia (meteorologijos biuro) “Met Office” informacija  rodo, kad kai kuriose vietose padėtis blogėja”.

Skrydžių kontrolės agentūra pridūrė, kad oro uostai Škotijoje galės veikti nuo antradienio 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, kaip buvo paskelbta anksčiau, tačiau padėtis Šiaurės Airijos oro uostuose kol kas neaiški.

Dalis Anglijos oro erdvės gali būti atsidaryta nuo 13 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, tačiau ta skraidymui tinkama zona neapims toliau į pietus nutolusių pagrindinių Londono oro uostų, nurodė NATS.

Oro bendrovė “British Airways” tikėjosi atnaujinti skrydžius Londono  oro uoste nuo antradienio 19 val. (21 val.), tačiau vėliau paskelbtame  pranešime sakoma, kad kompanija gali “peržiūrėti” savo tvarkaraštį.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pirmadienį nedalyvaus Lenkijos centrinio banko vadovo Slawomiro Skrzypeko (Slavomiro Skšypeko) laidotuvėse, nes įstrigo Madride.

Islandijos vulkano pelenų debesims paralyžiavus beveik visų Europos oro uostų darbą, Madride taip pat buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pirmadienį ryte automobiliu atvyko į Paryžių, iš kur tikisi į Vilnių parvykti autobusu.

“Iš čia Užsienio reikalų ministerijos organizuotu autobusu, kartu su kitais Paryžiuje ar kituose miestuose dėl nevykstančių skrydžių įstrigusiais lietuviais vyksime į Lietuva. Planuojama,

kad išvyksime antradienio rytą”, – BNS sakė finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

R.Šarkinas BNS sakė, jog tikisi išskristi antradienį ryte į Frankfurtą prie Maino Vokietijoje, o iš jo – į Vilnių.

Abu pareigūnai praėjusią savaitę Madride dalyvavo ES finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikime. Į Vilnių jie planavo grįžti sekmadienį.

Dalyvauti S.Skrzypeko laidotuvėse į Varšuvą automobiliu išvyko LB valdybos narys Audrius Misevičius.

Islandijos ugnikalnio išmestų dulkių judėjimą stebintys specialistai gerų prognozių pateikti negali, nes jų debesis pasipildo iš Vakaruose nenurimstančio vulkano bei toliau slenka į Rytus, teigia Lietuvos oro erdvę prižiūrinčios įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius.

“Dulkės dengia vis didesnę teritoriją”, – BNS sakė jis.

Anot A.Raščiaus, Lietuvoje skrydžiai leidžiami vizualūs skrydžiai aukštyje iki 6 kilometrų, tuo tarpu orlaivių įgulų vadai patys sprendžia, kokiame konkrečiai aukštyje skristi. Tuo tarpu instrumentiniai skrydžiai, kuomet lėktuvus veda “Oro navigacijos” specialistai – neleidžiami.

Šeštadienį į tarptautinį Vilniaus oro uostą atskrido ir vėl į Maskvą grįžo Rusijos oro linijų “UTair” lėktuvas. Ši oro bendrovė sekmadienį taip pat planuoja skrydį į Vilnių, tačiau jį pavėlino – ketina įvykdyti ne ankstų rytą, o po pietų.

“Kaip ir Lietuva, vulkaninių dulkių iš dalies padengta Baltarusija ten leidžia skrydžius iki šešių kilometrų. “UTair” propelerinių lėktuvų ypatybės lemia, jog šie lėktuvai ir įprastai skrenda maždaug 6,5 kilometro aukštyje. Be to, jiems nėra taip pavojinga patekti į vulkaninių dulkių sankaupas, priešingai nei kitiems lėktuvams”, – sakė A.Raščius.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys ketvirtadienį visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.

Dėl vulkano išsiveržimo Islandijoje sutrikus skrydžiams, oro bendrovių keleiviais turi būti tinkamai pasirūpinta, teigia Europos Komisija (EK).

“Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. Ji gali būti laikoma išimtine. Tačiau svarbu keleiviams priminti, kad šiomis aplinkybėmis lieka galioti Europos Sąjungos (ES) oro keleivių teisės”, – pranešime spaudai sakė už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas (Simas Kalasas).

Keleiviai turi teisę gauti informaciją iš oro vežėjų apie savo teises, situacijos permainas, skrydžio atidėjimą ar atšaukimą. Žmonės privalo būti aprūpinti gėrimais, maistu, prireikus ir nakvyne.

Neįvykusių skrydžių keleiviai taip pat turi teisę pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę.

“Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis kaip šios keleiviai neturi teisės į papildomą finansinę kompensaciją, kurią jie gauna, kai skrydis atidedamas arba atšaukiamas dėl oro vežėjo kaltės”, – teigė EK komisaras.

Islandijos ugnikalnio prasiveržimas ir dėl pasklidusių dulkių suprastėjęs matomumas Europos oro erdvėje paralyžiuoja Lietuvos uostų darbą – dėl Islandijos ugnikalnio sukelto dulkių debesies visi Lietuvos oro uostai bus uždaryti iki 15 val. Lėktuvai neskrenda į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus ir iš jų.

Pasak aviacinės meteorologijos sinoptikės Eugenijos Kuliešaitės, vulkaniniai pelenai jau pasiekė vakarinį Lietuvos pakraštį, o, kaip prognozuoja Norvegijos meteorologai, lėtai vulkaninių pelenų debesis judės pietryčių kryptis.

Civilinės aviacijos administracijos Kęstutis Auryla Lietuvos televiziją informavo, kad dabar analizuojama situacija dėl skrydžių į Lietuvą ir iš jos.

“Kada bus atidaryta oro erdvė priklausys atlikus kruopščią analizę, tai daro Hidrometereologijos tarnyba pasinaudodama palydovinio stebėjimo duomenimis ir vulkaninės kilmės pelenų srautų judėjimu”, – sakė K.Auryla.

Pasak pareigūno, kol kas yra uždaryta oro erdvė šiaurės ir vakarų Europoje.

Vilniaus oro uostas tinklalapyje skelbia, kad skrydį iš Stokholmo penktadienį atšaukė “Skyways”, iš Kopenhagos – SAS, o iš Briuselio “Brussels Airlines”.

Atitinkamai “Chech Airlines”, LOT, SAS, “airBaltic” ir “Skyways” neplanuoja penktadienį vykdyti dalies skrydžių iš Vilniaus.

Užsienio žiniakslaida teigia, kad dėl ugnikalnio veiklos suprastėjus oro sąlygoms, Europoje galėjo būti atšaukta paie 5 tūkst. skrydžių.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys ketvirtadienį visiškai sutrikdė oro susisiekimą Šiaurės Europoje.

Buvo uždarytos Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Europos valstybių oro erdvės, uždarytas pagal keleivių srautus pirmąją vietą Europoje užimantis Londono Hitrou oro uostas ir atšaukti šimtai skrydžių.

Britų Civilinės aviacijos administracija pranešė, jog mažiausiai iki 18 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku bus draudžiami visi ne pirmos skubos skrydžiai. Airijos valdžia taip pat aštuonioms valandoms uždarė šalies oro erdvę.

Skrydžiai buvo sustabdyti ne tik Hitrou oro uoste, bet ir antrajame bei trečiajame pagal keleivių srautus Londono Getviko bei Stanstedo oro uostuose. Hitrou oro uoste buvo atšaukta ir dešimtys skrydžių į Jungtines Valstijas.

Kol kas neaišku, kada tiksliai skrydžiai bus atnaujinti.

Briuselio, Amsterdamo, Ženevos ir Paryžiaus oro uoste iki vidurnakčio buvo atšaukti visi skrydžiai Šiaurės Europos kryptimi.

Tuo tarpu pačioje Islandijoje šimtai žmonių paliko savo namus gelbėdamiesi nuo potvynio, kilusio, kai trečiadienį antrą kartą per mažiau nei mėnesį išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui ėmė tirpti šalia esantis ledynas.

Iki trečiadienio vakaro dėl tirpstančio ledyno vandens lygis upėse pakilo iki 3 metrų.

Pelenų debesis nesutrikdė darbo Islandijos Keblaviko oro uoste ir nesukėlė problemų sostinėje Reikjavike, tačiau paveikė pietrytinę salos dalį.

Pasak meteorologų, ketvirtadienio rytą viename pietrytiniame Islandijos rajone matomumas tesiekė 150 metrų.

Ūkininkams buvo patarta neišleisti gyvulių, kad jie neėstų vulkaninių pelenų, kurie pavojingi dėl juos sudarančių aštrių uolienų ir mineralų dalelių.

Devyniolikmetį studentą Rimvydą Širvinską galima vadinti tikruoju pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” ambasadoriumi Lietuvoje. Jis nuolat pigiai skraido po visą Europą ir savo patirtimi bei patarimais negailėdamas dalijasi.

“Man tai lyg narkotikai, visiškai iškreipę požiūrį į keliones: skristi = pigu. Man juokinga išgirsti “fantastinį pasiūlymą vos už 350 Lt aplankyti Briuselį” – aš tai padariau už 35 Lt”, – dėsto keliautojas. Pavyzdžiui, sausį jis ilsėjosi Kanaruose, lėktuvo bilietai į abi puses iš Rygos su dviem persėdimais vienam žmogui kainavo 180 Lt.

Tačiau R.Širvinskas pripažįsta, kad pigių bilietų medžioklė reikalauja įgūdžių. Pavyzdžiui, “Ryanair” savo pigiausius bilietus į apyvartą paleidžia du kartus per savaitę, 2 val. nakties antradienį ir penktadienį, tad norint skristi už keliasdešimt litų tenka padirbėti naktį. Pačią bilietų pirkimo sistemą galima pavadinti sukta: renkantis bilietus tenka būti budriam ir pačiam panaikinti iš anksto užprogramuotas visiškai nebūtinas paslaugas, smarkiai pabranginančias bilietą.

R.Širvinskas sako, kad pigiomis oro linijomis keliauja daugiausia jauni žmonės, kurių netrikdo grumtynės dėl vietos lėktuve (čia nėra įsodinimo bilietų), ankštos sėdynės ar tai, kad išlipus iš lėktuvo nepasitinka autobusas, tad tenka pėsčiomis keliauti iki oro uosto.

Nuo šio vasaros sezono Lietuva pagaliau įgis iš tiesų pigius sparnus kelionėms po Europą, tačiau norintys skraidyti pusdykiai turės susitaikyti su dažnai nepatogiomis pigių skrydžių taisyklėmis.

Jau netrukus Lietuvos padangę užtvindys daug kylančių ir besileidžiančių keleivinių lėktuvų, galų gale ištrauksiančių mus iš sunkiai pasiekiamo užkampio. Dar geresnė naujiena, kad naujuosius maršrutus – o jų keliolika – siūlys pigios oro linijos. Tiesa, vos keletą šimtinių tekainuojantis skrydis – dar ne šio ilgojo savaitgalio pramoga. Tankesnis ir kainos požiūriu patrauklesnis skrydžių tinklelis suplanuotas vadinamajame vasaros tvarkaraštyje, kuris pradės galioti paskutinįjį kovo savaitgalį, o kai kurie startai atidėti iki gegužės mėnesio. Bet jau vasaros poilsiui galima pradėti rinktis keliones už patrauklią kainą, pagaliau išvengiant kiekvienam daug skraidančiam lietuviui iki gyvo kaulo įkyrėjusio Rygos oro uosto.

Vis dėlto prieš įsigyjant pigų bilietą verta gerai paanalizuoti, ar taip sutaupytų pinigų neteks išleisti kitur. Pavyzdžiui, kelionei iš atokaus oro uosto, į kokius skraidina pigios oro linijos, ar mokesčiui už lagaminą – nemokamai čia leidžiama vežtis tik nedidelį rankinį bagažą, o už priduodamą mantą teks primokėti per 100 Lt. Jei skrendate su persėdimu, kelionė kainuos dar ir daug nervų – pigieji oro vežėjai skraidina tik atkarpomis, tad turi pirkti atskirus bilietus kiekvienam skrydžiui, o, tarkime, dėl vėluojančio lėktuvo praleistas kitas reisas yra tik tavo galvos skausmas.

Kur kas daugiau pigių galimybių

Vilniečiai Ingrida ir Tomas Mačėnai kiekvieną pavasarį stengiasi išsiruošti į kelionę po dar nelankytas Europos vietas. Šiemet, pradėję planuoti balandžio pabaigos išvyką, jie maloniai nustebo: lėktuvo bilietai kainuos beveik keturis kartus mažiau nei pernai. Skrydis iš Rygos per Diuseldorfą (Vokietija) į Maljorkos Palmą (Ispanija) ir atgal dviem žmonėms atsieis 560 Lt. “Praleidome daug laiko internete, tačiau neradome nė vieno geresnio pasiūlymo skristi iš Vilniaus. Kaunas būtų tikęs, jei keliautume šiek tiek vėliau, – naujų maršrutų ten padaugės tik nuo gegužės”, – “Veidui” pasakoja I.Mačėnė.

Vilnietė Toma Jonuškaitė atidžiai seka pastarųjų kelerių metų skrydžių iš Lietuvos galimybes – ji dažnai keliauja darbo reikalais, be to, vis skrenda aplankyti Glazge (Škotija) įsikūrusios mamos. “Komandiruočių skrydžiai – atskira sritis: skrendi tada ir ten, kur reikia, kaina tokiu atveju nėra svarbi. O kai skaičiuoji savo pinigus, ieškai patrauklių galimybių – tokių pastaruoju metu Lietuvoje iš viso nebuvo, naudojausi Ryga”, – dėsto T.Jonuškaitė.

Pavyzdžiui, kovo pabaigoje iš Rygos į Glazgą ji skris dviese su vyru, abiem lėktuvo bilietai kainuos 580 Lt. Moteris nekantriai laukia, kol po mėnesio į Škotijos sostinę Edinburgą pradės skraidyti dviejų skirtingų pigių avialinijų lėktuvai iš Kauno ir Vilniaus.

Kitas prisiekęs keliautojas Dainius Šimelevičius nelaukė, kol kas nors jam viską padės ant lėkštutės: vaikinas ir iki šiol sugebėjo nebrangiai apsilankyti jau ne viename žemyne. Dabar jis kraunasi lagaminus dviejų savaičių kelionei į Venesuelą, skrydis iš Rygos per Frankfurtą prie Maino į Karakasą ir atgal jam kainuos apie 1,8 tūkst. Lt. Sutaupyti pavyko todėl, kad vaikinas jau ne vienus metus domisi kelionių galimybėmis ir žino, kad pavasarį didžiosios oro linijos paleidžia į rinką pigesnių tarpžemyninių skrydžių bilietų.

D.Šimelevičius su drauge pigiai apkeliavo pusę pasaulio

Maža kaina slepia iššūkius

Planuodamas tolimas keliones D.Šimelevičius nesvarsto pigių avialinijų pasiūlymų. Pigieji skraidintojai ima papildomą mokestį už lagaminus, kurie neišvengiami susiruošus toli ir ilgam. Be to, pinigus padedantys taupyti lėktuvai leidžiasi periferiniuose miestų oro uostuose, o skrydžiai į kitus žemynus vyksta iš pagrindinių aviacentrų. “Pavyzdžiui, pigių oro linijų lėktuvai leidžiasi Frankfurto Hano oro uoste, iš kurio iki Frankfurto prie Maino oro uosto – ilgesnė nei pusantros valandos kelionė. Taigi didelė pigių maršrutų pasiūla iš Lietuvos palengvins išnaršyti Europą, bet ryšiams su visu pasauliu pigieji nelabai naudingi”, – daro išvadą Dainius.

Pigių oro linijų žinovas Mindaugas Majauskas savo pomėgį keliauti ir analizuoti skrydžių rinką neseniai pavertė verslu. Jis vadovauja bendrovei, kuri interneto puslapyje www.atvaziuoju.lt Lietuvoje pardavinėja pigius skrydžius. “Orientuojamės į lietuviams patrauklias kryptis – Portugaliją, Šiaurės Italiją. Skrydžius sukomplektuojame iš skirtingų avialinijų pasiūlymų – svarbiausia maža kaina”, – pasakoja jis.

Pasak M.Majausko, pigios oro linijos labai smarkiai skiriasi nuo tradicinių. “Klasikinės oro linijos pasiruošusios nuskraidinti ten ir tada, kai tau reikia, – už tai ir susimoki. O pigūs oro vežėjai patys kuria pasiūlą, paklausą formuodami itin mažomis kainomis”, – aiškina skrydžių ekspertas. Todėl norint pasiekti pasirinktą miestą dažniausiai tenka skristi su persėdimais, o skrydžių jungimo paslauga čia nesiūloma, turi pirkti atskirus bilietus kiekvienai kelionės atkarpai.

Vasarą visi trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai varžysis dėl keleivių, siūlydami jiems naujų skrydžių krypčių ir atnaujindami dalį senųjų maršrutų.

Tarkime, iš Vilniaus nuo kovo 28 d. ims skraidyti “Star1 Airlines” lėktuvai į Edinburgą, nuo gegužės 23 d. į Cheroną, o nuo gegužės 29-osios – ir į Dubliną. Be to, iš Vilniaus į Dubliną, Oslą, Hamburgą ir Mančesterį šią vasarą skraidys “airBaltic” lėktuvai.

Dar daugiau skrydžių vasarą siūlys Kauno oro uostas – iš čia nuo pirmosios gegužės savaitės su bendrove “Ryanair” bus galima skristi devyniais naujais maršrutais – į Barseloną, Berlyną, Diuseldorfą, Edinburgą, Londoną, Milaną, Oslą, Paryžių ir Tamperę.

Palangos oro uosto vadovė Jolanta Jucevičiūtė džiaugiasi, kad nuo kovo 28-osios vasarai bus atnaujinami “Norwegian Air Shuttle” skrydžiai iš Palangos į Oslą, o nuo birželio iki spalio mėnesio iš šio oro uosto du kartus per savaitę skraidys lėktuvai į Maskvą.