Tiesa, pasitvirtina tik mažoji dalis skundų, bet ilgainiui ir jų daugėja. Ypač vasarą. Štai vien per šių metų liepą VMVT gavo 10 pasitvirtinusių vartotojų skundų dėl apsinuodijimo bei maisto kokybės. O tai – daugiau nei per visą pirmąjį šių metų pusmetį.
VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės teigimu, pastarųjų metų vasaromis ypač padaugėja apsinuodijimo pasenusiais produktais atvejų.
Apie vasarą pagausėjusius žarnyno infekcinių ligų protrūkius praneša ir Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centras. Specialistai skaičiuoja, kad per du šių metų vasaros mėnesius užregistruoti 74 pranešimai apie žarnyno infekcinių ligų protrūkius, iš kurių 61 protrūkis užregistruotas šeimose, devyni – viešojo maitinimo įstaigose, trys – vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vienas, susijęs su prekybos įmonėje prekiautu maistu.
Kaip pabrėžia specialistai, dažniausiai registruojami susirgimai salmonelioze bei šios ligos protrūkiai, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Taip yra todėl, kad vasarą padaugėja iškylaujančiųjų gamtoje, dažniau švenčiamos šeimos, giminės šventės.
Mitybos ekspertų duomenimis, per karščius žarnyno infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečiama nuo nepakankamai karščiu apdoroto gyvūninio maisto – mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno ir jų produktų. Šių infekcinių ligų priežastis gali būti ir patogeniniais mikroorganizmais užterštos daržovės bei vaisiai.

Teisėsaugos institucijoms nepateikti oficialūs Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Žydrūno Plytniko skundai dėl jam spaudimą dariusių politikų.

“Vilniaus diena” rašo, jog teisėsauga jau tomis dienomis ėmė stebėtis, kad negavo jokių Ž.Plytniko skundų. Jie neatsirado ir per dvi pastarąsias savaites, kuomet apie spaudimą VPT vadovas pranešė viešai.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Budėnienė antradienį informavo, kad Ž.Plytniko skundų raštu nėra. Taip pat prokuratūros atstovams nebuvo pateikta ir jokios informacijos žodžiu. Tą patį pranešė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Todėl teisėsaugos institucijos netiria viešai paskleistos informacijos apie menamą politikų spaudimą Ž.Plytnikui, nes neturi tam jokio teisinio pagrindo.

Pats Ž.Plytnikas viešai teigė kreipęsis į teisėsaugą dėl neva penkių politikų, kurie galėjo jį neteisėtai spausti. Asmenys nekonkretizuoti, tik užsiminta, kad jie priklauso įvairioms politinėms jėgoms, įskaitant ir valdančiuosius, tarp jų – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.

Per šių metų 8 mėnesius Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija susilaukė 177 gyventojų skundų, tai – 32 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dažniausiai skundžiamasi dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neturint asmens sutikimo, antrojoje vietoje – skundai dėl valstybės registruose tvarkomų asmens duomenų, treti pagal skaičių – kreipimaisi dėl neteisėto skolininkų duomenų tvarkymo.

“Panašu, kad gyventojų skundų statistika atitinka laikmečio aktualijas. Nuolat aktyvėjanti konkurencija tarp telekomunikacijų bendrovių skatina jas aktyvinti ir tiesioginę rinkodarą – tikriausiai, daugelis yra sulaukę skambučių, kuriais siūloma pereiti į kito operatoriaus tinklą, nors sutikimo naudoti savo telefono numerio nėra davę. Kita aktuali problema yra susijusi su informacija apie gyventojų įsiskolinimą ir gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl daugėja gyventojų skundų dėl neteisėto įtraukimo į jungtinę skolininkų rinkmeną”, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas.

Pasak Gedimino Ramanausko, advokatų kontoros LAWIN Intelektinės nuosavybės, reklamos ir privatumo grupės vadovo, Lietuvoje iškeliamų asmens duomenų neteisėto tvarkymo bylų kol kas yra nedaug. “Nepaisant akivaizdžių asmens duomenų saugumo pažeidimų, dažnai Lietuvos teismus pasiekia pavieniai prašymai dalyvauti administracinėse bylose nukentėjusiuoju ar atlyginti neturtinę žalą. Jeigu gyventojai bus daugiau informuojami apie savo teises ir privatumo reikšmę, tokių bylų neišvengiamai daugės”, – sakė jis.

Svarbiausia – kiekvieno asmens atsakingas elgesys internete. “Visuomenė aktyviai naudojasi įvairiais internetinio verslo produktais. Vien “Facebook” vartotojų Lietuvoje – beveik 651 tūkst. arba 18,3 proc. visų šalies gyventojų. Todėl visi skelbiantys savo asmeninę informaciją internete turėtų galvoti apie pasekmes. Pavyzdžiui, kad jų paskelbtus duomenis panaudos darbdavys, priimdamas sprendimą dėl priėmimo į darbą. Reikia atsiminti, kad elektroninėje erdvėje pažeistas teises apginti yra itin sunku. Asmens duomenų panaikinimas internete dažniausiai priklauso nuo administratoriaus, kuris yra užsienio valstybėje, malonės”, – pasakojo G. Ramanauskas.

Šiemet aktyviausiai savo vartotojų teises gynė vilniečiai ir telšiškiai. Kaip paaiškėjo, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija per antrąjį šių metų ketvirtį ištyrė 449 vartotojų skundus. Kaip ir pernai, daugiau nei pusė skundų buvo pagrįsti. Šių skundų vertė – daugiau kaip pusė milijono litų. Iš jų 83 tūkst. Lt grąžinti už netinkamos kokybės produktus, pakeistų prekių vertė – 102,7 tūkst. Lt. Neatlygintinai pašalinti prekių trūkumus atsiėjo 162 tūkst. Lt. Kai kurių prekių kainos buvo sumažintos arba taikytos kitokios kompensacijų priemonės, kurių vertė – 183,5 tūkst. Lt.

Pasak inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rimos Tuganauskaitės, daugiausiai skundų sulaukta dėl elektrotechnikos gaminių. Žmonės dažniausiai lieka nepatenkinti įsigytais kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais. Per antrąjį ketvirtį dėl prastos elektrotechnikos inspekciją pasiekė 188 skundai, iš jų 111 buvo pagrįsti. Antroje vietoje – skundai dėl odos gaminių ir avalynės, jų gauta 90.

Be įvairių prekių, taip pat vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl autoservisų, cheminio valymo ir skalbimo, buitinės technikos remonto paslaugų ir reklamos.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, vartotojų, įsitikinusių, kad prekės pardavėjai, tiekėjai ar paslaugų teikėjai paiso jų, kaip vartotojų, interesų, Lietuvoje yra 42,4 proc. Tai gerokai mažiau nei ES šalių vidurkis – 58,1 proc.

Nesvarbu, kad Lietuvoje krizė, nesvarbu, kad didelis nedarbas, – daugelyje šalies bendrovių klientas šiandien nėra karalius. O neretai netgi tampa apgavystės objektu. Kiekvieną dieną šalyje apgaunama, kitaip nukenčia ar nusivilia šimtai vartotojų. Tačiau dalies nemalonumų galima išvengti. Tai galima padaryti prieš renkantis paslaugos teikėją apsilankius dviejose interneto svetainėse: Skundai.lt ir Skusk.lt. Čia rasite paminėta tūkstančius apgavikų, brokdarių ar net sukčių ir aferistų, taip pat sužinosite, kaip apgaudinėjami klientai.

“Kartą mane apgavo bendrovės “Sostinės kaminkrėtys” darbuotojai, ėmiau apie juos ieškoti informacijos internete ir radau raginimą nesinaudoti jų paslaugomis interneto svetainėje Skundai.lt. Taip pat čia radau ir tūkstančių kitų žmonių nusiskundimų dėl pačių įvairiausių paslaugų teikėjų. Taigi dabar prieš rinkdamasis įmonę visada užsuku į šią svetainę ir pasidomiu, ar kiti nuo jos nėra nukentėję”, – pasakoja vilnietis Gintaras Stončys.

Taigi tiek svetainėje Skundai.lt, tiek Skusk.lt galite sužinoti, kurių paslaugų teikėjų derėtų vengti pačiose įvairiausiose srityse, pradedant kavinėmis, parduotuvėmis, automobilių servisais ir baigiant telekomunikacijų bendrovėmis ar bankais. Skundų ten tūkstančiai (daugiausia dėl prekybos įmonių ir mobiliųjų telefonų operatorių), regis, nemažai naudingos informacijos ten galėtų rasti ir kontrolės institucijos.

Beje, interneto svetainė Skundai.lt naudinga dar ir tuo, kad joje galima rasti skundų apie skirtingus nesąžiningus ar net piktybiškus darbdavius (tokių skundų yra šimtai). Tai ypač svarbu ieškantiems darbo.

Lankytojų statistika liudija, kad abi šios svetainės gana populiarios, jose kasdien apsilanko tūkstančiai vartotojų ir parašo šimtus komentarų.