Ugniagesiai įspėja užklupus vėtrai nesislėpti po pavieniais aukštais medžiais, nebūti prie stulpų ar pastatų sienų, šalia vandens telkinių, o griaudžiant perkūnijai – nesimaudyti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad metereologams savaitgalį prognozuojant trumpą lietų bei perkūniją, reikėtų stebėti naujausius sinoptikų pranešimus.

Žaibuojant ir griaudžiant rekomenduojama geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas.

Per perkūniją pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu vėtra užklupo lauke, ugniagesiai rekomenduoja nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietų.

Pasak PAGD, geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikėtų grįžti į krantą. Griaudžiant reikėtų nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų, o palikti juos atokiau nuo savęs ir pralaukti perkūniją.

Kilus stipriam vėjui gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Vadovai turėtų perspėti darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuoti, kokie darbai turi būti nutraukti.

Pučiant stipriam vėjui būtina sustabdyti krovos darbus su kranais ir kitus pavojingus darbus objektuose, nedirbti su atvira ugnimi, sutvirtinti laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius, sandariai uždaryti pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas. Svarbesniuose objektuose reikia patikrinti avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinti kuro atsargomis ir pasirengti gamybos proceso avariniam sustabdymui.

Gyventojams patariama išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinti.

Jeigu poilsiaujama gamtoje, rekomenduojama nestatyti palapinių po aukštais medžiais ar šalia aukštų konstrukcijų. Taip pat ugniagesiai įspėja, kad reikėtų nestatyti automobilių po medžiais, neliesti ant laidų ar oro linijų atramų užvirtusių medžių.

Kaimo gyventojams ugniagesiai rekomenduoja uždaryti tvartų, namų duris, langus, langines, namuose turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.

Taip pat gyventojams siūloma nepalikti gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties, o jeigu vis dėlto privaloma išvykti, reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas, vandens sklendes, uždaryti langus, langines, užrakinti duris.

Ugniagesiai taipogi siūlo pasidomėti, ar kaimynai girdėjo pranešimus dėl orų, ar šalia gyvenančiais neįgaliais žmonėmis, vienišais seneliais ar mažamečiais vaikais, leidžiančiais laiką be tėvų, gali kas nors pasirūpinti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja gyventojus ir dėl pavojingos situacijos, kuri susidarė praėjusį savaitgalį po praūžusio škvalo pietryčių Lietuvos miškuose. Čia dar mažiausiai du mėnesius miškininkai šalins išvartytus medžius, tad grybautojams, uogautojams ir poilsiautojams rekomenduojama atsisakyti kelionių į praėjusią savaitę škvalo nuniokotus miškus. Čia gali būti pavojingai pasvirusių medžių, jų šakų.

Savaitgalį į šalį sugrįžtantys karšti orai gali vėl lemti škvalą, tačiau jo tikimybė ne didesnė nei 50 procentų, teigia sinoptikai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Judita Liukaitytė ketvirtadienį sakė, kad situacija dar gali keistis.

Pasak J.Liukaitytės, sprendimas ar siųsti perspėjimą, dar nėra priimtas, bet teorinė galimybė yra iki 50 procentų.

Viena vertus, pasak sinoptikės, sąlygos škvalo susiformavimui palankios, tačiau, skirtingai nei praėjusį savaitgalį, numatomi ir jo tikimybę mažinantys veiksniai.

Sąlygos bendrąja cirkuliacija panašios – atkeliauja šiluma iš pietų, bet vykstantį lietaus kamuolinių debesų formavimąsi truputėlį pristabdys dinaminiai faktoriai – aukštesnis atmosferos sluoksnis, oro kilimas nebus toks intensyvus.

Sinoptikės teigimu, škvalo tikimybė didesnė tuose rajonuose, kur vyraus aukščiausia oro temperatūra – pietų ir pietvakarių Lietuvoje.

Gali būti, kad įtempčiausia situacija bus šalia Lietuvos, virš Lenkijos teritorijos.

Dažniausiai škvalas susiformuoja didžiausio oro įšilimo prie žemės paviršiaus metu, paprastai popietės valandomis.

Anot sinoptikės, naktiniai škvalai yra gana reti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja, jog pučiant stipriam vėjui reikia sustabdyti krovos darbus su kranais, nedirbti su atvira ugnimi.

Svarbu sutvirtinti laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius, taip pat sandariai uždaryti pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas.

Ugniagesiai gelbėtojai rekomenduoja išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinti.

Pučiant stipriam vėjui svarbu nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, po medžiais nestatyti automobilių. Gyventojai neturėtų liesti ir ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes jie gali sukelti pavojų gyvybei.

Anot sinoptikų, škvalas – tai staigus, sūkuringas vėjo sustiprėjimas 8-iais metrais per sekundę per mažiau nei 2 minutes. Vėjo greitis gali siekti 20-30 metrų per sekundę ir daugiau.

Škvalas paprastai trunka 1-5 minutes. Siaučiant škvalui dažniausiai kartu pliaupia liūtis, krinta kruša, griaudėja perkūnija.

Rusijos gaisrai, Vakarų Europos karščiai ir potvyniai bei kitos gamtos išdaigos žemės ūkio produktų pardavėjams gali reikšti gerą naujieną, o pirkėjams – nelabai, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak ketvirtadienį Žinių radijo laidoje “Pozicija” kalbėjusios ministrės, rudenį bus aiškiau, kaip gamtos stichijos paveikė derlių ir produkcijos kainas.

“Yra nemenka tikimybė, kad grūdų trūks. Pardavėjams tai gali reikšti visai gerą naujieną, o pirkėjams – ne visai gerą naujieną”, – sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, vyksta daug diskusijų, kiek įtakos maisto žaliavos kainos daro galutinės produkcijos kainoms, bet neabejojama, kad žaliavos pabrangimas turės įtakos galutinėms kainoms.

Antradienį po pietų Kaune lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir laikinoji premjerė Ingrida Šimonytė. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas viešnioms aprodė labiausiai nukentėjusias miesto vietas.

Kaunas – ketvirtoji valstybės vadovės vadovaujamos delegacijos aplankyta nuo audros nukentėjusi Lietuvos vietovė. Jau įvertinusi stichijos pasekmes Varėnos, Alytaus ir Prienų rajonuose, Kaune delegacija pirmiausiai aplankė Petrašiūnų kapines, pabendravo su nukentėjusius artimųjų kapus tvarkiusiais žmonėmis. Po to trumpam užsuko prie Pažaislio vienuolyno ir vizitą baigė Panemunės šile prie J. Basanavičiaus paminklo.

Prezidentė pasidžiaugė, kad Kaune išvengta žmonių aukų, prieš tai Varėnoje mačiusi žmonių skausmą dėl prarastų žmonių gyvybių. Laimei, Kaune aukų išvengta, nors nuostoliai patirti milžiniški. Miesto valdžia buvo aktyvi, todėl matome jau ne tokius vaizdus, kokius televizija rodė iškart po audros.

Pasak A.Kupčinsko, pirmą dieną Kaune vaizdas buvo žymiai kraupesnis, nei dabar. Padeda daugybė savanorių, todėl anot mero, be žmonių pagalbos padėtis būtų visai kitokia.

Į klausimą dėl valstybinių miškų statusą turinčių miesto parkų ir kitų teritorijų tvarkymą ribojančių teisės aktų taikymo šiuo atveju, prezidentė atsakė: “Džiugu, kad žmonės supranta, jog reikia padėti, nes darbo yra daug. Valstybė irgi padės, kuo galės. Todėl noriu pabrėžti, kad valstybės prioritetas yra padėti žmogui, o ne medžiui”.

Kalbėdama apie galimą Vyriausybės pagalbą, finansų ministrė I. Šimonytė prašė neužmiršti ir pačių žmonių atsakomybės. Pasak finansų ministrės, atsakomybė yra trejopa – paties žmogaus, savivaldybės ir valstybės. Vyriausybės pagalba bus, bet kol kas jos įvardinti litais negalinti.

Premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad pirmiausia ketinama kompensuoti nuostolius, kuriuos savaitgalį siautusi vėtra padarė gyventojų būstui.

“Tikrai manau, jog sprendimų rasime tokių, kad žmonėms, kurių būstui, ten, kur jie gyvena, padaryta žala, pirmiausia būtų šie nuostoliai kompensuoti”, – apsilankiusi Varėnos rajone žurnalistams sakė I.Šimonytė.

“Kiti nuostoliai, kaip ūkiniai pastatai, galbūt kapinės ir panašūs žmonėms svarbūs dalykai gali būti vėlesnio laikotarpio dalykas. Pirmiausia reikia sutvarkyti situaciją taip, kad žmonės galėtų gyventi savo namuose”, – Sarapiniškių kaime sakė ministrė.

Kartu su prezidente į vėtros nusiaubtą gyvenvietę atvykusi I.Šimonytė sakė, kad stichinių nelaimių padarinių likvidavimui yra skirtas Vyriausybės rezervo fondas, kuris šiuo metu yra ribotas, todėl nuostolius reikia dalintis “broliškai”.

“Manau, kad kooperuosime lėšas. Žiūrėsime, kiek draudimas dengs tų nuostolių, kiek savivaldybė galės kompensuoti. Vyriausybės rezervas dabar yra apribotas, ko gero, 4 mln. litų iš viso – daugiau Vyriausybės rezervo negu jo yra skirti nėra įmanoma. Reikia turėti omenyje, kad yra nukentėjusių ir daugiau savivaldybių, ir tuos nuostolius reikės kažkaip broliškai pasidalinti naudojant tas viešąsias lėšas”, – aiškino Finansų ministerijos vadovė.

Pasak I.Šimonytės, Varėnos rajono savivaldybė elgiasi teisingai “darydama darbus iš karto ir palikdama pinigų klausimą vėlesniam laikui, todėl, kad žmonėms reikia gyventi dabar”.

Rugpjūčio 8-osios naktį škvalas Lietuvoje nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes – du vyrai žuvo Varėnos rajone, dvi moterys – Prienų bei Šiaulių rajonuose. Dar du žmonės Varėnos rajone užvirtus medžiui buvo smarkiai sužaloti.

Savivaldybės, kelininkai, miškininkai padarytą žalą skaičiuoja milijonais litų.

Nuo škvalo smarkiai nukentėjo Kaunas, Varėnos, Alytaus, Trakų ir Šalčininkų rajonai.

Vėtros nusiaubtame Dzūkijos kaime antradienį apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad vietos valdžia bei Vyriausybė padės nukentėjusiems žmonėms.

Tačiau prezidentė negailėjo priekaištų draudikams, dėl kurių lėtumo reaguojant į situaciją skundėsi vietos gyventojai.

“Tiek vietos valdžia, tiek Vyriausybė tikrai padės žmonėms. Bus nustatyti prioritetai toms vietovėms, kur gyventojai neturi stogų virš gyvenamųjų namų. Mėnesio laikotarpyje bent jau čia bus mėginama uždengti stogus ir padėti žmonėms”, – žurnalistams sakė Sarapiniškėse apsilankiusi šalies vadovė.

Kaime buvo aiškiai matyti savaitgalį siautusios vėtros padariniai – nemažai išvartytų medžių ir namų su smarkiai apgadintais stogais.

Prezidentė sakė išgirdusi, jog draudimo kompanijos “labai lėtai reaguoja į žmonių bėdą”.

“Tai nėra toleruotina. Manau, kad į tai ir aš, ir Vyriausybė atkreips dėmesį. Žmonėms pagalba turi būti teikiama, tam draudžiami įvykiai, ir ypač kai šoko būsena, kai yra taip sudėtinga, kai yra mirtys ir žuvusieji, kaip ir šitame kaime pagalba neateinanti iš tų žinybų, kurios privalo ją teikti, yra labai bloga patirtis”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

D.Grybauskaitė taip pat sakė, kad esant sudėtingai situacijai vietos valdžia, ugniagesiai, kelininkai, elektrikai dirba “gerai, nuoširdžiai, daro viską, ką gali”.

“Labai svarbu, kad ir žmonių savitarpio pagalba suveikė, vienas kitam mėgina padėti, iš karto atsidarė parduotuvės, nes trūko ir drabužių, ir valgio, ir tai buvo sekmadienis, tai buvo naktis. Džiaugiuosi, kad tokia savitarpio pagalba ir supratimas, pasirodo, dar nežuvęs Lietuvoje. ir kad žmonės supranta, jog reikia vienas kitam ištiesti pagalbos ranką”, – sakė D.Grybauskaitė.

Antradienį prezidentė bei ją lydinti premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina lankytis nuo vėtros taip pat nukentėjusiose Alytaus ir Kauno apylinkėse.

Rugpjūčio 8-osios naktį škvalas Lietuvoje nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes – du vyrai žuvo Varėnos rajone, dvi moterys – Prienų bei Šiaulių rajonuose. Dar du žmonės Varėnos rajone užvirtus medžiui buvo smarkiai sužaloti.

Savivaldybės, kelininkai, miškininkai padarytą žalą skaičiuoja milijonais litų.

Nuo škvalo smarkiai nukentėjo Kaunas, Varėnos, Alytaus, Trakų ir Šalčininkų rajonai.

Rugpjūčio 7–8 dienomis šalyje praūžusi vėtra stipriai pakoregavo ne tik specialiųjų tarnybų, bet ir įprastą kelininkų darbotvarkę. Preliminariais duomenimis, padaryta žala siekia kone milijoną litų. Škvalas magistralinių, krašto ir rajoninių kelių ruožuose vertė medžius, lankstė kelio ženklus, vartė apsaugines tvoras.

Labiausiai gamtos stichijos nuniokotame Kauno regione išversti 783 medžiai, apgadinti 9 skydai ir 15 kelio ženklų. Apytikrė žala – apie 400 tūkst. Lt.

Alytaus regiono kelių įmonių prižiūrimuose rajono keliuose išversti 554 medžiai bei 12 m apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų. Nuostolis – apie 270 tūkst. Lt.

Vilniaus regione vėtra išrovė 500 medžių, o Utenos – 15 medžių. Žala atitinkamai – 150 tūkst. ir 5 tūkst. Lt.

Automagistralę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda prižiūrinčios kelininkų bendrovės duomenimis, škvalas išvertė 95 medžius bei 428 m apsauginės tvoros, sugadino 3 kelio ženklus. Nuostolis – 100 tūkst. Lt.

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS). Lietuvoje antradienio rytą elektros neturėjo apie 11 tūkst.žmonių – daugiau kaip 6 tūkst. Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir apie 5 tūkst. VST bendrovės klientų.

RST aptarnaujamoje teritorijoje antradienį darbai startuoja Varėnos miškuose, kur nugriautos linijos be elektros paliko apie 5 tūkst. žmonių. Tuo tarpu daugiausiai VST klientų be elektros nuo savaitgalio gyvena Kauno mieste ir rajone.

“Sudėtingiausia situacija liko Varėnos, Alytaus ir Trakų rajonuose. Tačiau linijos Varėnos miškuose jau pasiektos ir antradienį jos bus atstatomos”, – BNS sakė RST dispečerinės centro vadovas Ervinas Pareigis.

Šiuo metu Varėnos rajone be elektros yra apie 5 tūkst., Alytaus – 400, Trakų rajone – 800 vartotojų.

RST elektros tiekimą atkūrė beveik visiems klientams, gyvenantiems Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose.

“Padėtis pagaliau stabilizavosi – nebegauname pranešimų apie naujus gedimus”, – BNS sakė E.Pareigis.

Jo teigimu, Ignalinoje, Švenčionyse bei Zarasuose likę apie 50-60 klientų, kurie dar negauna elektros, tačiau jos tiekimas jiems bus atkurtas artimiausiu metu.

VST atstovė Giedrė Vinickienė BNS patvirtino, kad antradienį ryte iš viso apie 5 tūkst. VST klientų dar buvo sutrikęs elektros tiekimas.

“Daugiausiai vartotojų elektros tiekimas neatkurtas Kauno mieste ir rajone, keli tūkstančiai tokių klientų yra Prienuose ir keli šimtai Kaišiadoryse. Jonavoje elektros tiekimą antradienį ketiname atkurti šimtu procentų”, – teigė ji.

Škvalas Lietuvą nusiaubė naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Didžiausios šalies draudimo bendrovės Žalų skambučių centro specialistai šiandien registruoja pranešimus apie vakar per Lietuvą praūžusios audros žalas. Nuo ankstyvo ryto pasipylusių skambučių skaičius itin sparčiai auga. Šiuo metu bendrovė jau prognozuoja, jog klientų patirti nuostoliai dėl audros ir liūties sieks beveik 1,5 mln. Lt. Vidutinė žala transporto priemonei siekia 2,5 – 3 tūkst. litų, o turtui – 2 – 2,5 tūkst. litų.

“Šiais metais gamta kaip niekada negailestinga – žvarbi bei sniego kupina žiema, pavasarinis potvynis, o štai vasara prasidėjo karščiais bei audromis. Nuo pat ankstyvo ryto mūsų specialistai registruoja pranešimus apie apgadintus pastatus, kiemo statinius, reklaminius ir kelio ženklus. Jau sulaukėme pranešimų dėl elektros tinklo pažeidimų bei žaibo sugadintos buitinės ir elektroninės technikos. Nemažai pranešimų sulaukėme ir dėl nukritusių medžių, pastatų elementų apgadintus automobilius”, – pasakojo Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Kaunas, Šiauliai, Joniškis, Radviliškis, Varėna, Alytus, Kėdainiai, Druskininkai, Trakai, Šalčininkai, Prienai – iš šių miestų bei rajonų sulaukiama daugiausiai pranešimų apie nuostolius.

“Iki pirmadienio pietų  Žalų skambučių centro specialistai jau užregistravo 304 pranešimus dėl auros padarytas žalas už 500 tūkst. litų. Pagal skambučių skaičių ir augimo tendencijas, prognozuojame, kad įvykių dėl audros ir liūties tikrai sulauksime daugiau nei 500 vnt., o bendra nuostolių suma sieks apie 1,5 mln. Lt. Atlikus administravimo veiksmus, žalos bus atlyginamos nedelsiant pagal draudimo sutarties sąlygas”, – pridūrė G. Matiukas.

“Po stichijų vis daugiau žmonių pasirenka draudimą, kaip apsaugą nuo nenumatytų finansinių nuostolių. Raginčiau visus gyventojus įvertinti tiek dabartinę ekonominę situaciją, tiek gamtos stichijų šėlsmą ir pagalvoti, kur kreipsis, kieno prašys pagalbos, jei sudegs namas, potvynis ar audra nepataisomai sugadins ilgai kauptą turtą, sugadins transporto priemonę, ar ilgapirščiai apsilankys svečiuose – draudimas neapsaugos nuo nemalonių įvykių, bet tikrai padės “atsistoti ant kojų”, – patarė Kompleksinių žalų direktorius.

Savaitgalį per Lietuvą slinko škvalų linija, sekmadienį kai kuriose šalies vietose iškrito iki 41 milimetro kritulių, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai.

Anot sinoptikės Juditos Liukaitytės, karštą šeštadienio dieną temperatūra rekordinių aukštumų nepasiekė, labiausiai sušilo Druskininkuose – iki 34 laipsnių karščio. Kitur buvo 30-33 laipsniai. Tačiau visą dieną laikėsi didelė santykinė drėgmė.

Jos žodžiais, po drėgno ir karšto šeštadienio naktį į sekmadienį susidarė palankios sąlygos aukštiems kamuoliniams debesims formuotis: “Su tuo turėjome škvalinius vėjus, kartu buvo liūtys, perkūnija”.

“Čia tiesiog ėjo škvalų linija, ir susidarius konvekciniams debesims, daugelyje Lietuvos vietų kilo škvalai, pridarė nemažai nuostolių. Tam pagrindinės sąlygos buvo tai, kad buvo karšta, drėgna ir pusantro kilometro aukštyje turėjome truputį vėsesnio oro įsiveržimą. Tai davė nedidelį impulsą formuotis, ir tas nedidelis impulsas pridarė daug bėdos”, – sakė J.Liukaitytė.

Sinoptikės teigimu, stipriausias škvalinis vėjas sekmadienio naktį užregistruotas meteorologijos stotyse Kaune ir Šeduvoje – čia jo greitis siekė 26 metrus per sekundę. J.Liukaitytė neatmetė galimybės, jog kurioje nors vietoje galėjo kilti ir stipresnis vėjas, kurio meteorologijos stotys galimai neužfiksavo.

Specialistė pasakojo, kad daug žalos Lietuvoje pridaręs škvalinis vėjas veikia kaip “kombainas”, verčiantis medžius. Medžiai esą dažniau virto ir dėl to, kad vėjas juos lengviau išvertė iš drėgnos žemės, be to, jie patys prisisotinę drėgmės.

“Debesys virš Lietuvos išsivystė iki 12 kilometrų aukštyje – iš tiesų galingas debesis. Pačiame debesyje (…) priekinėje dalyje oras veržiasi į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn. Tada susidaro sūkurys, bet ne toks kaip ciklonas, uraganinis vėjas ar viesulas. Tai jau yra, sakykime, važiuoja kombainas ir pjauna javus – kaip koks volas eina. Škvalinio vėjo yra tokia savybė, kad jis pjauna viską”, – pasakojo sinoptikė.

Tačiau, anot jos, toks vėjas nėra rekordinis – 1986-aisiais užfiksuotas 40 metrų per sekundę vėjo greitis.

Sekmadienio naktį daugiausia – iki 17-18 milimetrų – prilijo Raseiniuose ir Dotnuvoje, tuo metu sekmadienį dieną Telšiuose ir Laukuvoje iškrito per 40 milimetrų lietaus.

“Gausesni lietūs buvo sekmadienį dieną, kai per Lietuvą slinko šaltasis atmosferos frontas. Jį lydėjo ir visoje Lietuvoje griaudė perkūnijos, paskui frontą ėjo lietaus zona – prilijo Telšiuose, Laukuvoje ir iki 41 milimetro”, – sakė J.Liukaitytė.

Pasak jos, artimiausiomis dienomis panašūs škvalai neturėtų užgriūti, tačiau tikėtina, kad stichijos šėlsmas gali pasikartoti savaitės pabaigoje.

Ufartas

Sekmadienio naktį per škvalą Lietuvoje žuvo mažiausiai keturi žmonės. Trakų rajone smarkus vėjas apgadino 22 namus, šeši iš jų liko be stogų.

Dėl siautėjusios gamtos stichijos du žmonės žuvo Varėnos rajone, dar po vieną gyvybę audra nusinešė Prienų ir Šiaulių rajonuose.

Varėnos Pirminės sveikatos priežiūros centras iš viso sulaukė aštuonių iškvietimų į nelaimės vietas, du sužeistieji išvežti gydyti į Kauną.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Trakų rajone, Dusmenų kaime, nuo smarkaus vėjo nukentėjo 22 namai. Šešiems iš jų nuplėšti stogai, nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Kadangi Trakų rajone išversta daug medžių, apie susidariusią padėtį informuotas Trakų savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras, jie buvo atvykę į incidento vietą.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Kulys pirmadienį BNS sakė, kad rajone vėjas nuplėšė apie 1200 kvadratinių metrų stogų dangos. Pusės nuplėštų stogų savininkai turto nebuvo apdraudę, apie 600 kvadratinių metrų sugadintų stogų yra gyvenamųjų namų.

“Žiūrėsime pagal galimybes, kaip padėti žmonėms”, – sakė R.Kulys.

Anot jo, ypač nukentėjo Varlių kaimo namai. Vėtra taip pat gerokai apgadino Onuškio ir Aukštadvario kapines.

“Keliai buvo taip užversti medžiais, kad ir įsivaizduoti sunku”, – tvirtino administracijos direktorius.

Jo duomenimis, sekmadienį pavyko išvalyti daugumą kelių, nepravažiuojami liko tik vietos keliai, privačiuose miškuose. “Ne visi savininkai pajėgūs taip greitai sutvarkyti medžius”, – sakė R.Kulys.

Šiuo metu seniūnai apvažiuoja atokiausius Trakų rajono kaimus ir apžiūri, kokia ten padėtis.

Audra Trakų rajone prasidėjo sekmadienio naktį apie 2 val. Pasak R.Kulio, vietos gyventojai pasakojo, kad žaibavo taip intensyviai, jog esą buvo galima skaityti knygą be papildomo apšvietimo.

Stichija smarkiai nusiaubė ir Varėnos rajono miškus – vėtra laužė ne tik jaunuolynus, bet ir brandų mišką, pranešė savivaldybė.

Jos duomenimis, nuplėšti stogai ir apgadinti namai Matuizų, Pamerkių, Biekšių, Pamusių, Meškučių, Sarapiniškių, Barčių, Dainavos, Panočių, Žilinų, Kareivonių, Vazgirdonių, Puodžių kaimuose.

Dėl nuvirtusių medžių buvo nepravažiuojamų kelių, apgadinti automobiliai, be elektros ir vandens buvo likę 9,5 tūkst. gyventojų.

Alytaus rajone, savivaldybės duomenimis, vėtra didžiausių nuostolių padarė Pivašiūnų ir Butrimonių seniūnijose. Pivašiūnų seniūnijoje išlaužyta per 300 medžių, nukentėjo kapinės, dalis gyventojų liko be elektros, piliakalnyje išvartytos pušys. Butrimonių seniūnijoje išlaužyti medžiai, kai kurie seniūnijos kaimai liko be elektros, yra pastatų su apgriautais stogais.

Seniūnai įpareigoti surinkti tikslesnę informaciją dėl audros padarinių ir pateikti ją Alytaus rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiui. Jis vyks pirmadienį.

Daug medžių išversta ir Kauno mieste. Nuo audros itin nukentėjo Ąžuolyno parkas, nutraukta elektros tinklų, sutriko troleibusų eismas. Šiuo metu savivaldybėje vyksta Ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

Dėl praūžusios vėtros ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį nespėjo šalinti ant kelių užvirtusių medžių. Kauno apskrityje laisvinti kelių vykta 69 kartus, Alytaus apskrityje – 31, Vilniaus apskrityje – 15, Šiaulių apskrityje – 14, Utenos apskrityje – 11, po 4 kartus – Tauragės ir Marijampolės apskrityse, Panevėžio apskrityje – 3 , Klaipėdos apskrityje – 2, Telšių apskrityje – 1 kartą.

Po praūžusios audros pirmadienį elektra dar netiekiama apie 13 tūkst. vartotojų, iš jų apie 8 tūkst. – VST ir apie 5 tūkst. – Rytų skirstomųjų tinklų aptarnaujamoje teritorijoje.

Didžiausiai škvalas sekmadienį praūžė Panevėžyje – vėjo greitis čia siekė 17 metrų per sekundę, pranešė Lietuvos radijas.

Gausiai lijo didelėje šalies dalyje, didžiausias kritulių kiekis užfiksuotas Lazdijuose, Dūkšte, Vilniuje, Varėnoje, Šilutėje, Telšiuose.

Praėjus liūčiai sekmadienį ugniagesiai gelbėtojai važiavo šalinti nuvirtusių medžių ir siurbti vandens.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Vilniaus apskrityje penkis kartus vykta tvarkyti nuvirtusių medžių, keturis kartus – siurbti vandens.

Panevėžio apskrityje gautas vienas iškvietimas pašalinti nulaužtus medžius ir šakas, Kauno apskrityje ugniagesiai dėl to kviesti 8 kartus, 6 kartus vykta siurbti vandens.

Alytaus apskrityje nulaužtus medžius reikėjo tvarkyti 11 kartų ir kartą išsiurbti vandenį. Šiaulių apskrityje ugniagesių gelbėtojų pagalbos gyventojams prireikė porą kartų – padėti sutvarkyti nulaužtus medžius.