Nesulaukus kviestos policijos Klaipėdos rajone nužudyta keturių vaikų motina, Kudirkos Naumiestyje – dvi moterys.

Teisme – policijos pareigūnų, ir dėl kurių darbo broko įsisiūbavo vadinamasis pedofilijos skandalas, privedęs prie kelių mirčių ir net politinių padarinių. Nors už kiekvieno posūkio kelyje gali sutikti kelių policijos “pasalą”, pagal mirtis keliuose vėl pirmaujame Europoje.
Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis interviu “Veidui” įspėja: policininkų ir finansavimo stygius tikrai ima grėsti žmonių gyvybei ir saugumui. Kokios galimos išeitys ir ar tikrai papildomi milijonai išspręstų visas bėdas?

VEIDAS: Ar tai, kad kviečiama policija laiku neatvyko ir neužkirto kelio tragedijoms Klaipėdos rajone ir Kudirkos Naumiestyje, tikrai kaltas tik menkas policijos finansavimas?
S.S.: Tai dvi skirtingos istorijos. Neneigiame, kad atvejis Klaipėdos rajone – mūsų pareigūno tam tikras darbo brokas. Tačiau per metus gauname per 700 tūkst. iškvietimų, ir vienas atvejis negali nubraukti viso policijos darbo. Bet Kudirkos Naumiestyje į gautą pranešimą sureaguota taip, kaip buvo įmanoma – pranešimas buvo apie triukšmą, tad policija atitinkamai ir reagavo, nes turėjo svarbesnių iškvietimų. O dėl pasekmių, tai trys ketvirtadaliai žmogžudysčių šalyje – buitinės, kai girtaujant kažkam “užplaukia” ir griebiamasi peilio ar kirvio. Pernai gruodį, kai buvo priimtas valstybės biudžetas, įspėjome, kad į C tipo įvykius bus reaguojama taip, kaip galėsime – gal nuvažiuosime po valandos ar dviejų, o gal ir visai neatvyksime, nes reaguoti operatyviai reiktų didesnių pajėgų. Beje, taip policijos iškvietimai skirstomi ir kitose valstybėse.
VEIDAS: Taip, policininkų nuo 11,1 tūkst. 2008 m. sumažėjo iki 9,5 tūkst. Tačiau Europos valstybių saugos tarnybų konfederacijos (CoESS) 2011 m. duomenimis, vienam Lietuvos policininkui tenka 290 gyventojų, o, pavyzdžiui, Estijos – 412, Danijos – net 503.
S.S.: Pagal policijos pareigūnų skaičių ES dabar esame septinti aštunti skaičiuojant nuo mažiausių skaičių. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 320 policijos pareigūnų. Estijoje – 253, bet ten atlikta kardinali reforma, sujungiant policijos, sienos apsaugos, migracijos departamentus ir taip sumažinant administravimo išlaidas. Mūsų valstybė didesnė, bet galimos ir tokios reformos.
Dabar policijoje dirba 11 760 darbuotojų, skaičiuojant ne tik policijos pareigūnus, bet ir samdomus pagal darbo sutartį. Beje, vadinamieji “kabinetiniai” darbuotojai tesudaro 2 proc. ir nė viena institucija darbuotojų nesusimažino kaip mes, stambindami teritorinius padalinius.
Policijos pareigūnų skaičius priklauso ir nuo policijai priskirtų funkcijų. Pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje dalį funkcijų atlieka savivaldybių policija. Dalyje valstybių mažareikšmiai įvykiai tik registruojami, o pas mus privalome tirti viską. Švaistome lėšas ir žmogiškuosius resursus, užuot koncentravęsi į rimtus nusikaltimus. Stažavausi Belgijoje, ten policija, atvykusi į apvogtą butą, jei šis nėra apdraustas, net gali skirti baudą. Arba štai vasarą Neringoje pavogus dviratį iš Lietuvos ar Rusijos piliečio, šiems tai didelė tragedija, nes dviračiai brangūs, o koks vokietis kreipiasi tik dėl pažymos, nes jam žalą atlygins draudimas. Neapdrausto turto vagystės dalyje šalių net netiriamos. Be to, jei policija vykdytų tik policijos funkcijas, tada gal užtektų pareigūnų tiek, kiek dabar turime.
VEIDAS: Žadėjote siekti apvalyti policiją nuo tų nebūtinų funkcijų, bet ar tendencijos ne priešingos?
S.S.: To sunku greitai pasiekti, nes reikia keisti įstatymus. Kur galima tą padaryti savo galiomis, keičiame – štai nuo šio sausio nebesaugome teismų, dėl ko jau susilaukėme skundų.
Bet, pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekse (beje, vis dar sovietiniame) ties daugeliu punktų gali dėti minusus. X mieste kokia inspekcija negali surašyti protokolo, nes neatvyksta pažeidėjas, ir gauname įpareigojimą jį atvesdinti. Leidžiama nupjauti penkiolika medžių, bet netrukus jau šaukiamasi policijos, kad ši važiuotų skaičiuoti, ar nenupjauta šešiolikos. Štai ūkininkai parašė laišką, reikalauja susitikti, nes iš jų vagia. Tačiau pirmiausia turtą reikia saugoti, o gauname skundų, kad ūkininkas pavasarį savo traktoriaus, žiemą prastovėjusio už tvarto, bake pasigedo dyzelino. Arba tik atšils, ir pasipils pranešimai apie apvogtus sodų namelius. Šiandien girdime apie įstatymo pataisas dėl nepilnamečių komendanto valandos. Ar kas galvoja, kur tuos vaikus policijai reikėtų dėti – vežti į komisariatus, kur ir “žuliką” kartais gėda atvežti?
Policija nėra šiukšlių dėžė: jei žmonės nori veiksmingo ir greito reagavimo į sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir jų ištyrimo, tam ir turime skirti pajėgas, o kitkam – tik tiek, kiek galime. Nemažoje dalyje situacijų gal ir galėtume padėti, bet kai nuo 2008 m. asignavimai policijai sumažėjo 25 proc., o apie 87 proc. jų sumokame algoms, “Sodrai”, Privalomo sveikatos draudimo fondui, galimybių tam neturime.
VEIDAS: Tačiau 2008 m. vieninteliai buvo tokie dosnūs: lyginant su 2007 m., šiemet asignavimai (626,2 mln. Lt) mažesni vos porą proc. Be to, mažėjant gyventojų valstybėje juk sumažėjo ir policijos aptarnaujamų piliečių skaičius. Dramatizuojate, kad dabar trūksta 1560 policininkų, tačiau net nedarbo 2009-aisiais neužimtų etatų buvo 1486. Jei toks stygius praktiškai nuolatinis, gal tiek ir užtenka, tik gal netinkamas jų paskirstymas?
S.S.: Pagal pareigūnų skaičių ir turime tik vieną ekipažą rajone.
VEIDAS: Neturite ką pasiųsti, kai šaukiamasi pagalbos, bet kelių policija tebetūno krūmuose, nors yra gana nemažai eismo pažeidėjų fiksavimo kamerų. Vienas veidietis, kasdien vykdamas namo Trakų link, ironizuoja esąs nuolat „saugomas“ net kelių policininkų ekipažų. O, pavyzdžiui, pravažiuoji visą Norvegiją ir nesutinki nė vieno kelių policininko.
S.S.: Kas svarbiau – kad bus nužudyta tūkstantis niekuo dėtų žmonių keliuose, ar kad kažkas nesprendžia socialinių klausimų savivaldybėse ir žmonės vienas kitą žudo? Reikia pasverti tuos dalykus. Visur turi būti tiek policijos, kiek turi būti. Lyginate su Norvegija, bet ten žmonės laikosi taisyklių ne todėl, kad stovi stebėjimo įranga. O pastebėkite, kokiu greičiu pas mus važiuoja vairuotojai prieš “inkilėlį” ir kokiu už jo. Kelių policija keliuose trukdo tik tiems, kurie nori laužyti įstatymą. Mitas, kad kelių policininkai renkasi, kur jiems stovėti – kiekvieną dieną iš budėtojų dalies jie gauna nurodymą kuriomis valandomis kuriame kilometre būti. O Trakų kelyje daugiau ekipažų, nes ten kelių eismo taisyklės negalioja, mat viena juosta – viena kryptimi, kita – priešinga, o per vidurį – kas mandresnis. O lavonus tik rink nuo kelio.
VEIDAS: Kodėl vėl blogėja mirčių keliuose rodikliai?
S.S.: Žuvusiųjų skaičiai keleri metai stabilūs – svyruoja tarp 278 ir 301, tačiau dėl gyventojų mažėjimo pakito rodiklis skaičiuojant procentais nuo visų gyventojų. Pagal šį rodiklį 2012 m. kartu su Rumunija ES likome paskutiniai.
Tačiau visi jau primiršo, kad iki 2008 m. kasmet žūdavo po tūkstantį žmonių. Sugriežtinus bausmes už pažeidimus situacija ėmė keistis. Daug lėmė ir  visuomenės nuomonės pasikeitimas kelių erelių ar gaidelių atžvilgiu, nes iki tol dažnas girdavosi, per kiek nuvažiavo nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Teigiamą įtaką padarė ir kelių rekonstrukcijos, kitos kompleksinės priemonės.
Dabar vėl pradėta girtis, kaip važiavo tuneliu 200 km per valandą greičiu, tokius žygius filmuoja, deda į internetą.
VEIDAS: Vadinamasis pedofilijos skandalas – ir policijos darbo brokas. Kas trukdo tyrėjams gerai atlikti savo pareigas?
S.S.: Nesakyčiau, kad tai visos policijos darbo brokas. Dėl atskirų pareigūnų ne ši viena – kelios bylos pasiekė teismą, vadinasi, galima teigti, kad pareigos buvo atliktos ne taip, kaip derėjo. Jei visi būtų dirbę savo darbą ir nebūtų buvę anksčiau aukštas pareigas policijoje užėmusių veikėjų kišimosi, gal nebūtų ir šių problemų.
O kalbant iš esmės, keliolika metų nebuvo aiškios kriminalinės policijos plėtojimo. Dabar padėtis keičiasi: nuo liepos 1-osios pradės funkcionuoti nauja kriminalinės policijos biuro struktūra, jis vykdys ir kriminalinės policijos veiklą, ir rezonansinius tarpvalstybinius tyrimus, koordinuos kriminalinę žvalgybą. Keisis ir kriminalinės žvalgybos metodai – atsisakome lig šiol egzistavusio darbo su slaptaisiais bendradarbiais sovietinio modelio ir pereiname dirbti, kaip dirba visa civilizuota Europa. Kartu su D.Britanija įgyvendintas projektas suefektyvins kriminalinę žvalgybą. Numatytas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Didelis postūmis, kad nuo rugsėjo Mykolo Romerio universitete bus šimtas valstybės finansuojamų vietų rengti viduriniosios grandies, visų pirma kriminalinės policijos, taip pat viešosios policijos tyrėjus. Vyksta tam tikros pertvarkos ir teritorinėse policijos įstaigose.
VEIDAS: Ar policijos srities išsilavinimas domina tik prastai besimokančiuosius, jei lig šiol jie beveik negaudavo krepšelių?
S.S.: Skirtingai nei visų kitų aukštųjų mokyklų studentams, pasirinkusiems policijos veiklos programą yra dar keli barjerai. Jiems keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas: jei kuris būdamas septyniolikos iš jaunystės padarė kokį nusižengimą, gali studijuoti teisę, bet su tokia biografija į policijos programą nepatenka. Nepriimami ir turintieji teistų už sunkius nusikaltimus artimų giminaičių. Dar vienas barjeras – labai griežta sveikatos medicininė kontrolė, po kurios šeši ar septyni iš dešimties atkrenta. Keliame klausimą, kad ji gal net per griežta. Tad konkuruodami su kitais, kur tokių barjerų nėra, ir gaudavo du tris krepšelius.
VEIDAS: Labiau pasitikite policijos užsakytomis apklausomis, bet, pavyzdžiui, “Vilmorus” atliktosios rodo, kad policija pasitiki 42 proc. Jus tenkina tokie rezultatai?
S.S.: Policijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos apklausas perkamame viešo konkurso būdu, jas vykdo profesionalūs sociologai, šiuokart “Baltijos tyrimai”, anketavimo būdu, o ne telefonu apklausiami 3 tūkst. respondentų, tad šios apklausos patikimos. Jų duomenimis, policija pasitiki 62 proc. Bet manęs netenkina ir šis skaičius, norėčiau, kad pasitikėtų visas 100 proc. Taip, gaisrininkais pasitiki net 90 proc., bet jie žmonių nebaudžia, o mes kasmet užregistruojame 70 tūkst. nusikaltimų, iš kurių 55 proc. ištiriame, vadinasi, žmonės nuėjo į teismus. Be to, administracine tvarka kasmet nubaudžiame apie 500 tūkst.
VEIDAS: Policijos vadovo poste prasidėjo jau treti jūsų metai. Ką pasiekęs pasakysite, kad padarėte tai, dėl ko ėjote dirbti į policiją, o po to ir jai vadovauti?
S.S.: Kai policininko profesija bus prestižinė, į ją veršis ir ja didžiuosis, kai visi policininkai tikrai dirbs šį darbą, o ne vegetuos, kai neliks kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo. Noriu, kad žmonės gyventų saugiai, kad pasitikėtų policija – gal pirmoje vietoje pagal pasitikėjimą nebūsime, bet į trejetuką patekti privalome. Turime teikti žmonėms tokią paslaugą, kokią jie turi gauti iš policijos. Bet mūsų klientas – įstatymui paklusnus žmogus ir tokiam tarnaujame, o žulikams ir pažeidėjams tos tarnystės būti negali.
VEIDAS: Kada to pasieksite?
S.S.: Turime viziją, ją pateikėme Policijos veiklos įstatymo projekte. Jei jam bus pritarta ir į policiją bus investuota – ne kad policijai būtų daugiau pinigų, bet teisingai investuota – per artimiausius metus galima to pasiekti. Tai priklauso nuo politikų ir visuomenės apsisprendimo, ko jie nori iš policijos, nes visų skylių ja neužkamšysi.

“Belgijoje policija, atvykusi į apvogtą butą, jei šis nėra apdraustas, net gali skirti baudą, o mes, užuot koncentravęsi į rimtus nusikaltimus, turime tirti visus.”

Iš žlugusio bandymo perduoti Drąsiaus Kedžio dukterį motinai Laimutei Stankūnaitei policija pasimokė: policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis mano, kad tokia dramatiška situacija Garliavoje daugiau nepasikartos.
S.Skvernelis pripažįsta, kad policija per šią operaciją padarė klaidų, bet jų esą neišvengė visos atsakingos institucijos: generalinio komisaro nuomone, D.Kedžio dukters perdavimas buvo organizuotas prastai ir pernelyg skubotai. Šiandien policijos vadui taip pat akivaizdu, kad tokį įvykių Garliavoje posūkį daugiausia lėmė nestandartinė situacija (tokios operacijos Lietuvoje lig šiol nėra buvę) bei nesiliaujantis politikų kišimasis.
Apie pedofilijos bylą, teisėsaugą pastaraisiais metais krečiančius skandalus bei policijos pastangas keistis ir kalbamės su generaliniu komisaru S.Skverneliu.
Bet pirmiausia – kokią jis mato galimą Garliavos dramos atomazgą ir ar teismo sprendimas grąžinti D.Kedžio dukterį motinai apskritai įvykdomas?

S.S.: Man širdis krauju srūva žiūrint į šį vaiką, kokia trauma jau padaryta mergaitei. Tačiau šios istorijos atomazga įmanoma tik tuo atveju, jei galų gale pavyks atsakyti į esminius klausimus, iškeltus kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Nes iki šiol niekam nėra aišku, kas iš tikrųjų čia įvyko, buvo ar nebuvo daroma kas nors mergaitės atžvilgiu. Jei būtų sudėlioti taškai, šiandien turėtume visai kitokią situaciją.
Kaip generalinis komisaras, galiu pasakyti viena: policija visada veiks tik pagal įstatymus, patinka tai kam nors ar nepatinka. Man taip pat krūva teismų sprendimų nepatinka, bet teisinėje valstybėje kito kelio mes neturime. Pavyzdžiui, sulaukėme daug priekaištų, kad vaiko perdavimas motinai žlugo, nes neva policija nepadarė to ar ano, bet turime suprasti, jog fiziškai paimti vaiko mums taip pat neleidžia įstatymas. Be to, čia ne policijos karas. Mes tik įrankis galimoms kliūtims pašalinti.
VEIDAS: Ar yra pagrindo manyti, kad Lietuvoje iš tiesų veikia gerai organizuotas pedofilijos tinklas, kaip teigia D.Kedžio šalininkai? Ką rodo policijos duomenys?
S.S.: Tai tik sąmokslo teorija. Pedofilija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, žinoma, egzistuoja, bet kalbėti apie tai kaip apie didelio masto reiškinį neturime pagrindo.
VEIDAS: Garliavos įvykiai, prieš kelis mėnesius praūžęs skandalas dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, per kurį krito jūsų pavaduotojo Visvaldo Račkausko ir Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio galvos, vis dažniau į viešumą iškylančios susikompromitavusių teisėjų istorijos… Kokios priežastys lemia visą šalies teisėsaugą krečiančią krizę?
S.S.: Patikslinsiu, kad pas mus galvos nelėkė, – pareigūnai patys pasiprašė į pensiją. Minėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, kuriame įtarimai pareikšti penkiems pareigūnams, o vienam suteiktas specialaus liudytojo statusas, deja, vis dar nėra baigtas, nors tai turėjo būti padaryta dar vasarį. Tačiau iki balandžio pabaigos jis lyg ir turėtų būti baigtas. Ko gero, įtarimai bus tikslinami ir byla keliaus į teismą.
Kalbėdamas apie priežastis, galiu pasakyti savo subjektyvią nuomonę: daug dabartinių teisėsaugos problemų paveldėtos iš praeities. Nors po 1990 m. kovo 11-osios ir buvo užbrauktas brūkšnys nuo sovietinės Lietuvos ir jau praėjo 22 metai, kai gyvename nepriklausomoje valstybėje, daug senųjų teisėsaugos problemų išliko. Nebuvo žengta teisingų žingsnių, kad turėtume tikrai nepriklausomą Lietuvos teisėsaugą.
VEIDAS: Pastarosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad advokatai moka teisėjams kyšius už palankias nutartis bylose. Jūsų manymu, kiek išplitusi korupcija tarp teisėsaugos pareigūnų?
S.S.: Kiekvieną ketvirtadienį susitinku su Imuniteto valdybos, kuri pernai ir buvo įkurta siekiant kovoti su pareigūnų korupcija, vadovu ir galiu pasakyti, kad kas kartą išgirstu labai nemalonių dalykų. Mes policijoje tikrai turime tokių problemų.
Korupcija – tai ne vien kyšininkavimas. Mums ypač nerimą kelia pareigūnų bendradarbiavimas su nusikalstamomis grupuotėmis, darbas jų naudai, neteisėtas informacijos teikimas, operatyvinės veiklos naudojimas kitų asmenų atžvilgiu, bandymai pasinaudojant policijos resursais susidoroti su verslo konkurentais. Ir sumos čia kur kas didesnės nei keli šimtai litų.
VEIDAS: Vis dėlto ką darote, kad kyšių nebeimtų kelių policijos pareigūnai? Jūs pats karjerą policijoje pradėjote kaip kelių policijos komisaras inspektorius, tad padėtį gerai žinote.
S.S.: Ši problema egzistuoja dešimtmečius ir dar kurį laiką egzistuos, jei nebus priimami kardinalūs sprendimai. O tarp pareigūnų yra visokių žmonių. Daug lemia vidinis pareigūno nusistatymas. Aš džiaugiuosi, kad galiu drąsiai pažiūrėti į akis kiekvienam žmogui, nes nesu nė vieno lito iš nieko paėmęs, nors laikai irgi buvo sunkūs, pinigų trūko.
Kita vertus, ir visuomenė tebetoleruoja šį reiškinį. Pernai turėjome apie 400 ikiteisminių tyrimų dėl bandymo papirkti pareigūnus. Manau, problema būtų išspręsta, jei policijos darbuotojai pradėtų branginti savo darbą, jei oriai gyventų iš atlyginimo ir turėtų normalias socialines garantijas.
Mes jau anksčiau siūlėme, tik pritarimo nesulaukėme, o dabar ir vėl grįžtame prie idėjos dalį lėšų nuo už penkis pagrindinius kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtų ir į valstybės biudžetą išieškotų baudų nukreipti į pareigūnų skatinimo fondą. Dalis lėšų, kurios į valstybės biudžetą pateko vairuotojui mėginant papirkti pareigūną, taip pat galėtų būti nukreipta sąžiningiems pareigūnams premijuoti. Tereikia atitinkamų institucijų noro, nes Policijos departamentas įstatymų leidybos iniciatyvos teisės neturi.
Kai anksčiau pristatinėjome šiuos pasiūlymus, vienas valdininkas suskaičiavo, kad pareigūno atlyginimas tuomet gali būti didesnis negu ministro, o taip esą būti negali. Bet gal gerai, tegu tą vieną kitą mėnesį policininkas uždirba daugiau negu ministras, nes kuo toliau, tuo tokių pažeidimų mažės, tad mažės ir premijos. Jei požiūrio nekeisime, turbūt dar kokius dvidešimt metų kalbėsime, kad va mūsų keliuose kyšininkaujama.
VEIDAS: Ar tiesa, kad dirbti pradedantis policininkas dabar uždirba apie 1200 Lt į rankas – panašiai kaip parduotuvės kasininkas?
S.S.: Taip, ir aš sutinku, kad tai mažas atlyginimas. Man, beje, irgi gėda už valstybę, kad policijos vadovas uždirba apie 5300 Lt į rankas. Mano užsienio kolegos netiki, kad taip gali būti, o juk atsakomybės ribos plačios – nuo Garliavos iki viešojo saugumo. Tačiau turime vilties, kad pareigūnų algos didės. Seime prieš du mėnesius sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota parengti naują Policijos įstatymą. Šis teisės aktas apims visą policijos veiklą, o pertvarkant vidinę struktūrą atsirastų galimybių didinti ir atlyginimus bei socialines garantijas. Šis įstatymas būtų didžiulė paspirtis policijai keistis.
VEIDAS: Pernai policiją paliko apie tūkstantį patyrusių pareigūnų – dvigubai daugiau negu 2010 m. Profsąjunga jau skambina pavojaus varpais, kad policija griūva.
S.S.: Dauguma pareigūnų išeina, nes jų sveikatos būklė nebeatitinka reikalavimų. Kiti nebemato policijoje perspektyvos. Mes, pareigūnai, atidirbę 20 metų turime galimybę išeiti į pensiją. Tik tos pensijos dabar labai mažos. Iš tiesų policiją paliko nemažai žmonių, ir kyla klausimas, kas ateis į jų vietą.
VEIDAS: Ar neatsitiks taip, kad nusikaltimus tirs pusantrų metų profesinėje mokykloje pasimokę pareigūnai?
S.S.: Taip tikrai nebus, tyrėjais dirba žmonės, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Bet čia yra kita problemna, kurią jau kelinti metai bandome pralaužti: nenormalu, kad praktiškai visi stojantieji į Mykolo Romerio universiteto policijos ir teisės programą privalo mokėti už mokslą – po 4600 Lt per metus. Jokioje ES valstybėje šitaip nėra, kad policininkai patys finansuotų savo išsilavinimą. Beje, šiandien tokių pareigūnų, kurie bet kada gali išeiti į pensiją, yra 20 proc., o po kelerių metų gali ateiti diena, kai jų bus jau per 60 proc. Jei būtų atkurtos pensijos, o darbo rinkoje vėl atsirastų didelis specialistų poreikis, kas tuomet liktų policijoje su šiandienine motyvacijos sistema?
VEIDAS: Na, o ar policininkų toliau mažės? Lietuvoje policininkų šiandien esama daugiau nei turtingesnėse Europos šalyse.
S.S.: Policijos struktūros įvairiose valstybėse skirtingos, tad sunku objektyviai palyginti. Vis dėlto pareigūnų kiekis priklauso nuo pačios valstybės apsisprendimo. Šiandien Lietuvoje norima, kad policija tirtų visas smulkmenas, atliktų net ir jai nebūdingas funkcijas, o tam reikia daug pareigūnų. Jei norime, kad kiekvienas nusikaltimas būtų tiriamas tokiomis apimtimis, kad ir toliau būtų neracionaliai naudojamos tiek mūsų, tiek kitų institucijų lėšos, vadinasi, tiek tų policininkų ir turės būti.
Pagal šiandienines funkcijas policijos sistema Lietuvoje yra brangi, gremėzdiška ir neefektyvi – tai galiu drąsiai tvirtinti. Įsivaizduokite situaciją: atvažiavo žmogus pavasarį į sodybą, kurioje dar rudenį kažkur lauke paliko traktorių, ir pamatė, kad degalai nupilti, dar pora detalių nuimta. Nėra nei liudininkų, nei nusikaltimo pėdsakų, visiškai “tamsus” nusikaltimas, bet mes vis tiek pradedame gremėzdišką ikiteisminį tyrimą, nes privalome tai daryti. O vieno ikiteisminio tyrimo kaina siekia 1600–1800 Lt. Nusikaltimo žala gali siekti 200 Lt, o policijos tyrimas atsieina kokius tris tūkstančius, nors puikiai suvokiame, kad yra tokių nusikaltimų, kuriuos ištirti nėra jokių galimybių. Galėtume dirbti kur kas efektyviau ir su mažiau pareigūnų, bet tam reikalingi atitinkami sprendimai. Gaila, bet mūsų siūlymai Vidaus reikalų ministerijos palaikymo dažnai nesulaukia.
VEIDAS: Užsienio žiniasklaida paskelbė Vilnių žmogžudžių sostine. Ar išties pas mus taip nesaugu?
S.S.: Tai vėlgi manipuliavimas skaičiais. Atrodo, kad Vilniuje kasdien po žmogų nužudoma, bet taip nėra. Du trečdaliai nužudymų yra buitiniai, be to, beveik visos žmogžudystės Lietuvoje ištiriamos. Tad Vilniaus gatvėse nešiotis ginklo tikrai nereikia.

skvernelis200

Policijos departamentui reikalinga Imuniteto tarnyba, kad nepasikartotų tokie atvejai, kai už pavyzdingą tarnybą apdovanojamas įtarimų baudžiamojoje byloje sulaukęs policininkas.

Prieš apdovanojant Imuniteto tarnyba tikrintų pareigūnus, ar jie nėra padarę pažeidimų.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę už pavyzdingą tarnybą apdovanojo Vilniaus rajono policininką Antaną Albertavičių, kuris įtariamas dokumentų klastojimu ir sukčiavimu, pranešė “Lietuvos žinios”.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis spaudos konferencijoje trečiadienį pripažino, kad apie įtarimus policininkui sužinojo tik iš žiniasklaidos. Jis jau pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šio įvykio.

Vilniaus rajono policijos komisariato (PK) Kelių policijos poskyrio specialistas A.Albertavičius ir patrulis Darius Poliakas buvo apdovanoti balandžio 13 dieną Policijos departamente. Jie paskatinti už pavyzdingą tarnybą: kovo 19-ąją šie pareigūnai Nemėžio kaime esančioje degalinėje sulaikė keturis vaikinus, įtariamus plėšimu.

Apdovanojant A.Albertavičių nežinota, kad jis pats yra įtariamasis baudžiamojoje byloje.

“Tai – skandalas. Juk gavau PD Viešosios policijos valdybos teikimą apdovanoti pareigūnus. Jie buvo kruopščiai patikrinti”, – teigė policijos vadovas. Anot jo, šią situaciją galėjo lemti tai, kad nėra bendro visų įtariamųjų registro, jis šiuo metu tik rengiamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Edmundas Jonušas antradienį patvirtino, kad A.Albertavičiui pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Pasak jo, nusikaltimas padarytas 2009 metų vasarį Vilniaus rajone, netoli Rudaminos. Įtariama, kad A.Albertavičius, vairuodamas automobilį, sukėlė avariją. Ji buvo nedidelė, žmonės nenukentėjo. Teigiama, kad pažeisdamas taisykles A.Albertavičius į įvykio vietą išsikvietė pažįstamus kolegas. Vėliau, kaip įtariama, buvo suklastoti dokumentai nurodant, kad prie vairo sėdėjo visiškai kitas asmuo.

“Negaliu pasakyti, ar vairuotojas buvo blaivus, nes jokie tyrimai neatlikti”, – teigė prokuroras E.Jonušas. Paprastai pareigūno blaivumas tokiais atvejais visada patikrinamas.

Jei A.Albertavičiaus kaltė bus įrodyta, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Tačiau prokuroras E.Jonušas nepamena atvejo, kai nė karto neteistam asmeniui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis į policijos generalinius komisarus norėtų teikti dabartinį Policijos departamento direktoriaus pavaduotoją 39 metų Saulių Skvernelį.

Ministras antradienį žurnalistams pranešė pateikęs šią kandidatūrą premjerui Andriui Kubiliui ir paprašęs ją suderinti su prezidente Dalia Grybauskaite.

“Siūlysiu šią kandidatūrą Vyriausybei, kai abu mano tiesioginiai vadovai – premjeras ir prezidentė – jai pritars. Beje, šią kandidatūrą man pasiūlė laikinai generalinio policijos komisaro pareigas einantis Vizgirdas Telyčėnas”, – sakė R.Palaitis.

Ministras S.Skvernelį vadino gana patyrusiu šioje srityje ir iš 30 teoriškai galimų kandidatų vienu rimtesnių.

A.Kubilius antradienį planuoja susitikti su S.Skverneliu.

Pagal Policijos veiklos įstatymą, policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia prezidentas.

Įstatyme nurodyta, kad policijos generaliniu komisaru gali būti ne jaunesnis kaip 35 metų asmuo, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip trejus metus dirbęs Policijos departamento tarnybos, specializuotos policijos įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos arba policijos profesinio mokymo įstaigos vadovu.

S.Skvernelis turi inžinieriaus mechaniko išsilavinimą ir administracinės teisės magistro laipsnį. Jis yra dirbęs Trakų rajono policijos komisariate, Lietuvos viešosios policijos biure, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku.

2008 metų balandį jis paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Vasario 18 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo atleido Vizgirdą Telyčėną iš policijos generalinio komisaro pareigų ir pavedė jam eiti pareigas, kol bus paskirtas kitas policijos vadovas.

V.Telyčėnas nutarė trauktis iš pareigų po tragiškos avarijos, kurią, pirminiais duomenimis, sukėlė neblaivus Trakų rajono policininkas Sigitas Šostakas.

Vasario 13-osios naktį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Elektrėnų savivaldybėje, S.Šostako vairuojamas nuosavas automobilis “Audi A6″ atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį “Opel Vectra”, vairuojamą žinomo Kauno gydytojo 64 metų Rimgaudo Kazimiero Žuko. Per eismo įvykį žuvo du “Opel Vectra” vykę žmonės, dar du sužaloti. Pareigūnui nustatytas 1,16 promilės girtumas.