Žiemai įpusėjus daugelis slidinėjimo mėgėjų jau ima abejoti, ar tik neteks slidžių grūsti atgal į sandėliuką. O gal spjauti į pavasariu kvepiančią žiemą ir dumti sniego ieškoti į kalnus?

Daiva Urbienė

„Šiuo metu ir kalnuose bėda. Ir Alpėse bėda. Prancūzijoje, kur dabar esu, sniego labai mažai. Trijuose Slėniuose yra apie 600 km slidinėjimo trasų, tai šiuo metu slidinėti tinka gal tik trečdalis“, – pasakoja Vaidas Barkevičius, antrus metus žiemą dirbantis Šveicarijos Cerma kurorto slidinėjimo mokykloje.

Kas gi atsitiko? Gal iš tiesų Alpėse kiekvienais metais sniego vis mažiau, ir teisūs tie, kurie plyšauja apie kasmet vis labiau kylančią pasaulinę temperatūrą, grasinančią įvairiausiomis gamtinėmis katastrofomis, – kad ir palikti Europos kalnus be ledynų bei sniegynų?

Pasak Vaido, sakyti, kad tokia besniegė žiema yra tendencija, tikrai negalima, nes praėjusiais metais sniego Alpėse buvo labai daug. „Ši žiema – klimato ypatumas: buvo labai keista vasara, ištisai lijo, buvo šalta, į kalnus nebuvo galima išeiti. Dabar žiema keistoka. Tiesiog tokie metai“, – sako Vaidas ir patikina esąs nusiteikęs optimistiškai: galų gale prisnigs ir bus galima pasimėgauti slidinėjimu daugelyje trasų.

Puikiai įrengtų slidinėjimo kurortų netrūksta, tereikia pasirinkti pagal kainos ir kokybės santykį ar galimybę patogiai atvykti. Štai pigiau slidinėti Lenkijoje, Čekijoje ar Slovakijos Tatrų kalnuose, tačiau čia ir žmonių gerokai daugiau nei kitur. Lietuviai buvo beatrandą ir Ukrainos Bukovelio slidinėjimo kurortą, tačiau dėl neramumų šioje šalyje dalis slidinėtojų nebesiryžta ten keliauti.

Atostogautojai, be slidinėjimo trokštantys ir egzotiškesnių potyrių, renkasi Gruzijos Gaudari kurortą ir skiria laiko ekskursijoms po Mcchetą ar Tbilisį. Keliautojams su šeimomis ir mažais vaikais labai tinka vaikus noriais priimantys slidinėjimo kurortai. Ištroškusieji prabangos traukia į Šveicariją.

Vis dėlto Italijos, Austrijos ir Prancūzijos slidinėjimo kurortai išlieka patys populiariausi dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Na, o ieškantieji tobulumo renkasi Prancūzijos Trijų Slėnių slidinėjimo kurortus bei trasas.

Ieškantiems tobulumo – Trys Slėniai

Prancūzijos Alpių slėniai ~Allues~, ~Belleville~, ~Saint Bon~ ir šalia ~Maurienne~, vadinami tiesiog Trimis Slėniais, garsėja vos ne idealiomis slidinėjimo sąlygomis. Čia įrengta apie 600 km trasų, skirtų ir pradedantiems, ir patyrusiems slidininkams, kurie negali gyventi be adrenalino, greičio, į viršų poilsiautojus kelia apie 160 keltuvų, į pagalbą pasirengę suskubti apie pusantro tūkstančio instruktorių.

„Ką nors geriau už Tris Slėnius sunku rasti, nes Europoje turim nedaug tokių vietų, kur būtų taip idealiai pagal reljefą viskas padaryta. Yra daugybė įvairiausio sudėtingumo trasų, o ir užsiėmimų, be slidinėjimo, galima rasti visokių. Čia slidinėti rekomenduočiau visiems – ir patyrusiems, ir pradedantiems slidininkams. Vis dėlto nerekomenduoju važiuoti čia pirmam kartui, geriau pabandyti kokioje paprastesnėje vietoje. Nors ne, kvailas mano pasiūlymas – tegul žmonės tik važiuoja čia“, – juokiasi pašnekovas ir priduria, kad nuo tada, kai prieš 12 metų pirmą kartą atkeliavo į Trijų Slėnių kurortą ~Les Menuires~, ieško dar geresnė vietos slidinėti, bet neranda.

Pasak Vaido, šis miestelis iš Trijų Slėnių jam labiausiai patinka dar ir dėl to, kad jis iš karto suplanuotas ir pastatytas kaip patogus ir komfortiškas slidinėjimo kurortas. Tarkim, prie kiekvieno namo, prie kiekvieno viešbučio galima prišliuožti slidėmis (na, šiuo metu tam per mažai sniego). Labai patogu slidinėjant sustoti prie savo namų, užbėgti suvalgyti sumuštinio, išgerti kavos ir traukti toliau – nereikia gaišti laiko restoranuose ar kavinėse.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Dauguma lietuvių slidinėjimo entuziastų labiausiai mėgsta Austrijos, Italijos ir Prancūzijos kalnų kurortus, tačiau po truputį atrandamos ir Skandinavijos šalių įdomiausios slidinėjimo bei žiemos pramogų vietos.

Susiruošusieji slidinėti netrukus supranta, kad galimybių šiandien esama daugybė. Panorus adrenalino poveikio verta patraukti į Prancūzijos ~Val-d‘Isere~ ar ~Alpe d‘Huez~, o gal į Austrijos Sankt Antono kurortus, garsėjančius ypač sudėtingomis trasomis ir vaizdingais kalnų peizažais. Norintieji maksimalaus komforto ir puikaus aptarnavimo gali rinktis Andoros Valnordo ar Šveicarijos Sankt Morico kurortus. Ieškantieji mažesnių kainų trauks į Ukrainos Bukovelį, Bulgarijos Banską ar Lenkijos Zakopanę. O pageidaujantieji kuo arčiau (tai ypač aktualu keliaujantiems autobusu ar savo automobiliu) slidinės Slovakijos Tatruose. Tiesa, pasirinkus šiuos kurortus teks susitaikyti su žmonių grūstimis trasose ir eilėmis prie keltuvų.
Nuolat ieškantiems kažko naujo ar norintiems derinti slidinėjimą su įdomesnėmis ekskursijomis verta pasidomėti slidinėjimu Ispanijoje, Turkijoje ar Gruzijoje. Tarkime, Ispanijoje slidinėjama Siera Nevados kalnuose, netoli Granados. Taigi pabodus slidinėti galima surengti išvyką į Alhambros maurų valdovų rūmų sodus ar pasimėgauti ugninguoju flamenku.
Gruzijoje apskritai būtų klaida visas atostogas skirti tik slidinėjimui ir apsiriboti Gudaurio kurortu. Nors sakoma, kad Kaukazo kalnai bene vaizdingiausi pasaulyje, tačiau ne mažiau įdomu apžiūrėti X–XII a. bažnyčias ir vienuolynus, ragauti gruzinišką maistą, mėgautis vynu ir pasišnekučiuoti su vietiniais gyventojais.
Na, o į Turkiją tikriausiai retas tautietis skrenda slidinėti, tačiau žiemą pasirinkus ne poilsinę kelionę, o pažintinę ar keliaujant savarankiškai ir atsidūrus šalia istorinio Erzurumo miesto – kodėl neišbandyti ir Palandokijos slidinėjimo trasų. Tiesa, svarbu žinoti, kad slidinėti Gruzijoje, Turkijoje ir Ispanijoje kainuos brangiau nei Alpėse, be to, į Ispaniją kelionę teks organizuoti savarankiškai.

Besimokantiems ir šeimoms su vaikais
Jei ketinama slidinėti su vaikais, neužtenka tik išsirinkti patrauklų kurortą, mat atsiranda visokių papildomų reikalavimų: kad kelionė iš Lietuvos netruktų ilgai, kad ten būtų gera vaikų slidinėjimo mokykla ar kad trasos nebūtų labai sudėtingos. Štai Paulius Norkus su sūnumi Domantu kelerius metus iš eilės slidinėjo Išgle, įkurtame Paznauno slėnyje, ir Soldene, esančiame viename gražiausių Austrijos Ectalio slėnių.
Paulius su bendraminčiais kelionę planavo savarankiškai, keliavo savo automobiliu, o gyventi nuomojosi apartamentus, skirtus šeimoms. Šiuos populiarius Austrijos kurortus jie išsirinko dėl to, kad vaikams kelionė nepabosta ir kainos ten nesikandžioja. Kelionė tėvui ir vaikui kainuoja apie 3–3,2 tūkst. Lt. Tiesa, aprangą slidininkai turėjo savo, o slides išsinuomojo Lietuvoje.
“Vaikams perkant slidinėjimo pasą visur taikomos 20–40 proc. nuolaidos, o Išgle ir Soldene vaikai iki aštuonerių metų slidinėja nemokamai. Taigi sutaupai apie 800 Lt ir tuos pinigus gali skirti vaiko slidinėjimo pamokoms, nes pats vis tiek neišmokysi jo slidinėti taip, kaip išmoko profesionalūs treneriai“, – sako P.Norkus ir priduria, kad kalbos barjero nereikėtų baimintis, mat profesionalūs treneriai turi savų metodų, kaip mokyti slidinėti visą grupę įvairiakalbių vaikų.
Pasak Pauliaus, patekę į profesionalaus trenerio rankas ir pasimokę keturias penkias dienas, vaikai jau slidinėja geriau už tėvus. Tuo įsitikino ir mūsų pašnekovas. “Susėdę prie pietų stalo žemėlapyje žiūrinėjome trasas, kokiomis esame čiuožę. Domantas rodo vieną raudoną trasą ir sako, kad jis ja jau yra leidęsis. Aš pats tos trasos dar nebandęs, nes man buvo baisoka. Nuvedęs sūnų į mokyklą, paklausiau trenerio, ar tai tiesa. Pasirodo, vaikas tikrai čiuožė ta trasa“, – pasakoja Paulius.
Pašnekovo žodžiais, renkantis slidinėjimo kurortą nereikia žiūrėti, kad būtų daug vakarinių pramogų ar restoranų, mat visą dieną paslidinėjus vakare norisi pailsėti, su vaikais pažaisti stalo žaidimus ir griūti į lovą, o ne trankytis po barus. „Mes keliamės labai anksti ir jau pirmuoju keltuvu keliamės į kalnus, tada ir trasos dar būna nenuslidinėtos, nebūna susidariusių sniego grumstų ir mažiau žmonių. Iš tiesų būtent ryte galima pasimėgauti kalnais, greičiu ir sniegu – tai tikra žiemos sveiko sporto šventė“, – pasakojimą baigia Paulius.
Pauliui antrina ir kalnų slidinėjimo entuziastė Morta Sakalauskė. “Slidinėjimo kurortuose barų ir diskotekų nereikia. Geriau atsikelti anksti ir iki soties pasimėgauti tuščiomis trasomis”, – pataria Morta, pirmą kartą slidinėti išvykusi prieš penkerius metus.
Moteris su draugais kelionę planuoja savarankiškai, dažniausiai važiuoja automobiliu ir visa kompanija išsinuomoja apartamentus. Taip pavyksta sutaupyti apie tūkstantį litų, kuriuos tikrai tektų išleisti, jei kelionę organizuotų kelionių agentūra.
Morta yra išbandžiusi nemažai populiariausių slidinėjimo kurortų, pavyzdžiui, lietuvių pamėgtą Italijos Livinją, viliojantį trasų įvairove. Čia yra 12 lengvų (mėlynų) trasų, 39 vidutinio sudėtingumo (raudonos) trasos ir 12 sudėtingų (juodų) trasų, veikia 64 keltuvai, vakare viena trasa apšviečiama, yra parengtas ir lygumų slidinėjimo maršrutas. Tačiau Livinjas merginą šiek tiek nuvylė dėl žmonių gausos – čia nepabūsi vienas. Kur kas didesnį įspūdį jai padarė Kortina d’Ampeco kurortas, esantis Dolomitinėse Alpėse, kuris yra šiek tiek mažesnis, tačiau jame ramiau ir daugiau tvarkos. Kita vertus, tai vienas brangesnių Italijos kurortų.
M.Sakalauskė žavisi Austrijos kurortų jaukumu ir tvarka. Jos vertinimu, tikrai dėmesio vertas Insbruko ~Olimpia Ski World~, kurį sudaro keletas slidinėjimų regionų. “Aš mokiausi slidinėti Štubajaus ledyne (~Stubaier Gletscher~), ten yra 12 mėlynų, penkios raudonos ir keturios juodos trasos. Man savaitei užteko mėlynų ir raudonų. Kaip tik Austriją rekomenduočiau visiems, pirmą kartą ketinantiems atsistoti ant kalnų slidžių. Man atrodo, kad austrai atsakingiau ir pedantiškiau žiūri į tokius dalykus, bent jau tikrai rimčiau nei, pavyzdžiui, italai“, – lygina Morta, šiais metais ketinanti išbandyti žiemos malonumus Bulgarijos Bansko kurorte bei lygumų slidinėjimą Švedijoje, kur sniegu pasidžiaugti galima ir rudenį.

Vos tik Lietuvoje ruduo nuauksina pirmuosius medžių lapus, kalnų slidinėjimo mėgėjai iš sandėliukų išsitraukia slides ir puola kelionių agentūrose dairytis geriausių pasiūlymų. Tad kur slidinėti šį sezoną?

„Kalnų slidinėjimas yra tam tikros rūšies meditacija, kai lieki vienas su savimi ir kalnais. Čiuoždamas apsivalai nuo kasdienybės bei rutinos nuovargio ir įsikrauni teigiamos energijos. Ir nesvarbu, kuriuos kalnus pasirinksi: ar Siera Nevados Ispanijoje, ar Kaukaze esantį Gudaurio kurortą, ar vaizdingąsias Alpes, ar lietuviškas kalveles“, – sako klaipėdietė Vita Rukė, rengdamasi jau devintam savo kalnų slidinėjimo sezonui.
Iš tiesų puikiai įrengtų slidinėjimo kurortų įspūdingose vietose gausybė, tačiau pasirinkimą neretai apriboja bent keletas dalykų: kainos ir kokybės santykis, galimybė patogiai nuvykti bei atostogų trukmė. Aišku, renkantis svarbu ir tai, ar slidininkai keliauja vieni, ar su šeima, o jei dar šeimoje yra ant slidžių nepastovintis vaikas, svarbu ir galimybė saugiai palikti atžalą prižiūrėti profesionalioms auklėms.

Kur slidinėti su vaikais

Vienos palankiausių šeimos poilsiui šalių yra mažutė Andora Pirėnų kalnuose ir vaizdingoji Norvegija. Šių šalių kurortuose viskas organizuojama taip, kad tėvai puikiai pailsėtų ir paslidinėtų, o vaikams tuo metu netrūktų pramogų.
Stačiomis uolomis ir ledynais garsėjantis Madriu-Perafita-Claror slėnis, kuriame ir yra Andora, pritraukia gausybę turistų iš viso pasaulio. Jiems čia nieko netrūksta: laukia patogūs viešbučiai, daugiau nei 150 įvairaus sunkumo trasų, daugiau nei 90 moderniausių keltuvų. Netgi kurortą galima išsirinkti pagal poreikius – pamišusieji dėl slidinėjimo dažniausiai apsistoja Pas de la Casa kurorte, įkurtame aukščiausioje Andoros vietoje, daugiau nei 2 tūkst. km aukštyje, ir stebinantį sudėtingų slidinėjimo trasų įvairove.
Na, o pašėlti iki paryčių mėgstantis jaunimas bei šeimos su vaikais traukia į žemiau esantį Arinsalio miestelį, besididžiuojantį išskirtiniu jaukumu bei įvairiausiomis pramogomis. Paslidinėjus galima pasimėgauti delikatesiniais patiekalais restoranuose, susėsti paplepėti vyno bare ar pašokti diskotekose.
Be to, čia idealu atostogauti šeimoms su vaikais, net ir dar nestovinčiais ant slidžių. Tėvų patogumui paslaugas teikia specialiai įkurti vaikų darželiai bei priežiūros centrai, slidinėjimo mokyklos, įrengtos vietos čiuožinėti rogutėmis ar šunų kinkiniais. Tiesa, Andora – viena brangesnių slidinėjimo vietų. Pasak ponios Vitos, jai 10 dienų poilsis kainavo apie 5 tūkst Lt.
Šiais metais V.Rukė su vaikais ketina traukti į Norvegiją, Hemsedalio kurortą. Čia įrengta apie penkiasdešimt kalnų trasų ir daugiau nei dvidešimt keltuvų. Šis kurortas labiau skirtas patyrusiems slidininkams, mat trasos gana sudėtingos. Tačiau nuskriausti neliks ir kalnų išsigandę poilsiautojai – juk galima rinktis lygumų slidinėjimą ir mėgautis vaizdinga aplinka: čia stūkso beveik pusantro tūkstančio metrų aukščio kalnai.
Tačiau smagiausia, kad keletas keltuvų ir kalnų šlaitų pritaikyta tik vaikams. Patys mažiausi gali važinėtis rogutėmis, traukiamomis elnių ar šunų, siautėti sniego parke, prigalvota įvairių pramogų, net slidinėjimo mokykloje pamokos vaikams tampa maloniu žaidimu. Vis dėlto, kaip sako Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas, rengiantis pramogauti su mažais vaikais svarbu žinoti, kad mažyliams, kuriems dar nėra sukakę ketveri penkeri metai, slidinėti negalima, mat tuo metu kaulai dar nėra susiformavę ir slidinėjant gali išklypti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Praeitą savaitę Les Orres slidinėjimo kurorte Prancūzijoje buvo pasiektas Lietuvos masinio nusileidimo nuo kalno rekordas. 170 tautinėmis spalvomis apsirengusių lietuvių vienu metu nusileido nuo kalno.

“Šiam rekordui ruošėmės iš anksto. Grupė, šiais metais susirinkusi važiuoti į Prancūzija, buvo pakankamai didelė, kad užregistruoti leidimosi nuo kalno rekordą. Labai smagu, kad visi keliautojai prisijungė prie šios idėjos ir su užsidegimu ją įgyvendino. Čiuožėme už Lietuvą,” – sakė viena iš kelionės organizatorių, “Surfhouse” marketingo vadovė Agnė Šimanskytė.

Čiuožė slidžių bei snieglenčių pradinukai ir patyrė, jau seniai nuo tramplynų šokinėjantys, žiemos adrenalino mėgėjai.

“Kai kartu su visa grupe pajudėjome žemyn, jausmas buvo neapsakomas. Tarp lietuvių jautėsi tokia vienybė. Visi kurorte esantys prancūzai, vengrai bei kiti pavydžiai nulydėjo mus žvilgsniais,” – įspūdžiais dalinosi vienas iš rekordo dalyvių Mantas Gylis.

Rekordą registruos agentūra “Factum”.

BFL

Pirmąjį snieguotą sausio 21–22 d. savaitgalį sostinės Antakalnio miške surengtas „Snaigės“ slidžių žygis sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Kaip pasakoja keturis dešimtmečius „Snaigės“ žygius sostinėje organizuojantis Algimantas Jucevičius, žygyje dalyvavo daugiau nei 1540 slidininkų. Jauniausias žygio dalyvis neturėjo nė ketverių metukų, o vyriausiam buvo 83-eji.
„Manau, žmonės, pasiilgę žiemos, pasinaudojo pirma galimybe slidinėti. Be to, žygis prieinamas visoms amžiaus grupėms. Sulaukiame daug vyresnio amžiaus slidininkų, šeimų su vaikais, bet dėl moksleivių ir studentų konkurencijos su kompiuteriu ir televizoriumi neatlaikome“, – apgailestauja A.Jucevičius, pernai surengęs net 22 „Snaigės“ žygius. Sekmadienį, vasario 5 d., „Snaigės“ žygio dalyviai kviečiami į Karoliniškių mišką.
Pasirodęs sniegas į žiemos trasas sukvietė ir kalnų slidinėjimo entuziastus. Liepkalnyje įrengtas trasas prižiūrinčios įmonės „Žiemos trasa“ direktorius Romualdas Glazauskas tvirtina, kad pirmąjį sniegingą savaitgalį žmonės ant kalno patraukė ir su slidėmis, ir su rogutėmis, o per dieną trasose apsilankė po 500–600 žiemos pramogų mėgėjų. Liepkalnyje įrengtos trasos vakare būna apšviestos, todėl per šimtą žmonių apsilankydavo ir paprastą darbo dieną. Tiesa, praėjusios savaitės pabaigoje užėję šalčiai sumažino lankytojų „Šią žiemą tai lietus, tai temperatūra minus dvidešimt“, – žiemos nepastovumu stebėjosi R.Glazauskas.

Bent vieną savaitgalį derėtų skirti masiniam sveikatingumo slidžių žygiui „Snaigė“. „Snaigės“ žygius miestų ir rajonų keliautojų klubai organizuoja vaizdingose ir miškingose vietose. Gali dalyvauti visi norintieji ir pagal savo jėgas rinktis trumpesnę ar ilgesnę trasą. Pasibaigus žygiui smagu pabendrauti su kitais dalyviais ir pasivaišinti karšta arbata.
Panorus šiek tiek adrenalino verta išbandyti ir lietuviškus kalnų šlaitus. Klaipėdiečiai slidinėti traukia į Pikteikius, prie Minijos slėnio, čia yra kur ir vaikams rogutėmis pasiausti. Pradedantieji gali rinktis Birštoną, kur yra įrengtos dvi trąsos, tinkamos ir suaugusiems, ir vaikams, be to, apsistoti galima nebrangiose sanatorijose ar poilsio namuose. Verta išbandyti kalnų trasas, įrengtas Vilniuje, Liepkalnyje, ar Anykščiuose ir Ignalinoje. Jose įrengti ir keltuvai. Beje, tie, kuriems slidės nusibos, galės jas pakeisti į snieglentes.
Na, o jei žiema sniegu ilgai nelepins, galima slidinėti tik uždaroje Druskininkų trasoje arba teks rinktis pėsčiųjų žygius.

Druskininkų sniego arena net darbo dienomis sausakimša, o savaitgaliais į ją gali ir nepatekti. Tuo metu visos kitos slidinėjimo trasos negali pradėti sezono dėl vėluojančios žiemos, taigi ten klientų nėra.

Nepaisant to, kad turi sniego patrankas, dėl nepakankamai žemos temperatūros Ignalinos, Anykščių, Birštono, Alytaus ir Vilniaus slidinėjimo trasos tiesiog negali pradėti gaminti sniego.
Praėjusiais metais Lietuvos žiemos sporto centre sniegą gaminti imta lapkričio 26 d., o gruodžio 4 d. centras atvėrė duris slidininkams. Kol neatšalo bent iki 2 laipsnių, sniego patrankų įjungti negalima. Optimali temperatūra sniegui gaminti – 5 laipsniai Celsijaus žemiau nulio.
Visas kitas trasas specialistai kritikuoja, nes Lietuvoje neprisninga tiek, kad jos atitiktų aukščiausius reikalavimus be papildomos sniego gamybos. Kol neprisnigo, jose nėra ir ne tokių reiklių lankytojų.
Druskininkų sniego arena, kurioje visos slidinėjimo trasos – po stogu, nuo gamtinių sąlygų visiškai nepriklausoma. Ji tokia vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse bei aplinkui 1000 km spinduliu. Panaši arena veikia tik Maskvoje. Lietuvos slidinėjimo centro direktorius Bronislavas Cicėnas neslepia, kad šis modernus slidinėjimo centras, siūlantis aukštą aptarnavimo lygį, nuvilios klientų nuo visų kitų centrų. Vis dėlto pašnekovas viliasi, kad slidinėjimo entuziastų užteks visiems, mat slidininkai nemėgsta užsibūti vienoje vietoje.
Kita vertus, tokia arena parengs naujų slidininkų, be to, vers pasistengti konkurentus. Pavyzdžiui, žiemos sporto centras Ignalinoje šiemet išplėtė snieglenčių trasos plotį.

Kasmet slidinėti svetur vyksta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. O lapkričio pradžia – pats slidinėjimo kelionių pirkimo įkarštis.

Šiemet vasarą slidinėjimo entuziastus pradžiugino „Snoras Snow“ arena Druskininkuose, kurioje 460 metrų ilgio trasa leistis galima ištisus metus. Šis per 100 mln. Lt vertės projektas – vienas didžiausių visame regione. Dabar belieka tikėtis, kad arena sulauks užtektinai lankytojų ir investicijos atsipirks.
Profesionalai šioje arenoje treniruotis gali ištisus metus. Vis dėlto labiausiai ji tinka naujokams ar mėgėjams, turintiems gerą progą slidinėti neišvykus už savo šalies ribų. Kad vėliau netektų gailėtis dėl užsienio kurortuose išleistų pinigų, jei nepavyktų prisijaukinti slidžių ir vėjo.
Pasak aktyviai slidinėjančio kauniečio Rimanto Okuličiaus-Kazarino, prieš šešerius metus niekas nesitikėjo, kad tokia arena Lietuvoje gali atsirasti. Jei mums už akių būtų užbėgę kaimynai lenkai ar latviai, tokio žiemos pramogų komplekso lietuvių verslininkai nebūtų statę. Taip atsitiko su trasa prie Vievio, kurios statybą sužlugdė po atviru dangumi Lenkijoje, netoli Suvalkų, atsiradęs žiemos pramogų kompleksas. „Snow“ areną gelbsti tai, kad artimiausi panašūs centrai toli – prie Maskvos ir Vokietijoje.
„Druskininkų slidinėjimo trasos trūkumas tas, kad joje jautiesi kaip žuvies pirštelis šaldytuve. Mat aplinka statinio viduje primena skardinį šaldytuvą arba sandėlį. Žiemą slidinėti aš ten nevažiuočiau, nes man norisi daug erdvės ir aplink matyti gražią gamtą, tokią kaip Slovakijos kurortų eglynai“, – dėsto R.Okuličius-Kazarinas.
Kalnų slidinėjimo entuziastai pabrėžia, kad visos trasos Lietuvoje ar Latvijoje iš tiesų skirtos ne šio sporto aistringiems mėgėjams ar profesionalams, o norintiesiems tiesiog smagiai praleisti laisvalaikį. Tikrų kalnų jos neatstos.

Patraukliausia – Italija

Tikrų kalnų kasmet pasiilgsta vilnietės Rasos Augutytės šeima. Nuo 1999-ųjų penkerius metus iš eilės šeima slidinėdavo Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose, nes būdavo palyginti netoli nuvažiuoti automobiliu, be to, pigiau. „Pirmąkart pamačius tenykščius kurortus nuo grožio širdis apsalo. Tačiau kai 2006 m. ryžomės paslidinėti Italijoje, supratome, kad Slovakijos kurortai gerokai atsilieka tiek infrastruktūra, tiek paslaugomis“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė. Aišku, poilsis Italijoje atsiėjo apie 35 proc. brangiau nei Slovakijoje.
Turintieji patirties primena, kad nusprendus slidinėti reikėtų iš anksto atsidėti apie 2000 Lt vienam žmogui. Aprangos komplektui – pirštinėms, apsaugoms, šalmui, drabužiams, batams reikėtų skirti 1500 Lt. Slidinėjimo įrangai – slidėms, lazdoms – dar apie 1500 Lt.
R.Augutytė tvirtina, kad ypač geras laikas rinktis poilsį kalnuose su šeima – per velykines vaikų atostogas. Tuomet Europos kurortuose baigiasi slidinėjimo sezonas ir taikomos įvairios nuolaidos. Pavyzdžiui, nieko nekainuoja keltuvai. Trūkumas tas, kad žemutinėse trasose nebebūna sniego, todėl reikia kilti aukštyn į kalnus. Gerai slidinėjimo meną įvaldžiusių slidininkų nebaido ir tai, kad retkarčiais trasose atsiranda ledo. Slidinėjimo sezono pabaigoje kur kas mažiau lankytojų, o aptarnavimas – toks pat.
Ne pirmą sezoną slidinėjančių lietuvių ypač mėgstami ir kiti Italijos kurortai: Bormijus, Celis prie Zė, Išglas, Val Gardena. Ne kartą išgirsime minint slidininkų Meka tapusius Val di Fassa slėnį ar garsųjį Sella Ronda žiedą.
Nemažai pasiturinčių kalnų slidinėjimo mėgėjų traukia į Šveicarijos, Austrijos, Prancūzijos slidinėjimo kurortus. Nors šios valstybės ir asocijuojasi su brangesniu pragyvenimo lygiu, tačiau iš anksto užsisakius keliones, patiems rezervavus kambarius ir žinant vietos specifiką, paatostogauti galima išleidžiant ne ką daugiau nei, tarkim, Italijoje. Įgudę slidininkai paprastai su kokia nors turizmo agentūra nuskrenda į kurortą, o gyvenimo sąlygomis ir slidinėjimo leidimais būna iš anksto pasirūpinę patys.

Kai kišenėje du trys tūkstančiai

Mūsų pašnekovas R.Okuličius-Kazarinas kalnų slidinėjimo aistra užsikrėtė prieš keliolika metų. Tuomet kaip ir daugelis vidutines pajamas gaunančių lietuvių jis vykdavo ten, kur arčiau – į Latviją, arba kur pigiau – į Slovakiją. Dabar jo slidinėjimo vietų geografija stipriai prasiplėtusi. Ilgainiui patirties ir išmanymo daugėjo, tad ir Austrijoje Rimantui pavykdavo rasti šešių vietų apartamentus romantiškame namuke ant uolos už 1200 Lt. Nepatogumas tik toks, kad kiekvieną dieną reikėdavo važinėti pavojingais serpantinais, o prisnigus ant automobilio tekdavo dėti grandines. Apsistojus kurortiniuose miesteliuose, slidininkus vežioja reguliariai kursuojantis autobusas.
„Veido“ pašnekovai norintiems sutaupyti rekomenduoja vietas slidinėjimo kurortuose užsisakyti jau rugpjūtį. Beje, Rimantas kritikuoja tautiečių įprotį iki tikslo ištisą parą važiuoti automobiliu. Pasak jo, tai pavojinga, be to, vairuotojui po bemiegės nakties pirmiausia rūpi gerai pailsėti, o ne leistis nuo kalno. Slidininkas pataria atostogas pratęsti bent porą dienų ir pakeliui aplankyti įdomius Europos miestus. Tarkim, jis savo automobiliu keliaudamas į Austriją nakvynės sustojo Vroclave ir Prahoje.
Pasak kelionių agentūros „Sofa Travel“ direktoriaus Andriaus Caplevo, labiausiai patyrę ir kelionei daugiau nei 3 tūkst. Lt galintys skirti slidininkai paprastai renkasi elitinius Šveicarijos, Prancūzijos, Andoros slidinėjimo kurortus bei 4–5 žvaigždučių viešbučius su SPA centrais. Taip pat atsiranda vis daugiau norinčiųjų slidinėti Siera Nevados kalnyne Pietų Ispanijoje, Andalūzijos provincijoje, kur dieną galima slidinėti kalnuose, o po pietų leisti laiką prie Viduržemio jūros. Yra ir norinčiųjų paslidinėti Turkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Aliaskoje. Įvairesni darosi ir pramogavimo būdai: slidinėjama naktį, ieškoma ne tik slidėms, bet ir snieglentėms pritaikytos infrastruktūros.

Vyksta su vaikais

Skirtingi pašnekovai atkreipia dėmesį ir į dar vieną prastą lietuvių įprotį – senukus ir vaikus palikti namie. Iš tiesų ir juos verta vežtis. Štai, pavyzdžiui, Rasos vaikai slidinėja nuo trejų ketverių metų, o Rimanto dukra nuo kalno čiuožė būdama vos pustrečių.
Okuličiai į Austriją vyko, kai dukrai buvo vos penki mėnesiai, o tėčiui – 76-eri. Rimanto tėtis ne tik padėjo globoti mažylę, bet ir pats šauniai paslidinėjo. Patogiai keltuvu pasikėlę su mergaite ant kalno suaugusieji pakaitomis ją prižiūrėjo, kai ši erdviame kavinės prieangyje mėgavosi gaiviu kalnų oru.
Pasirodo, slidžių ir avalynės apstu vos tik ėmusiems stovėti vaikams. Slidinėjimo trasos taip pat pritaikytos mažiesiems ir vadinamuosiuose varlinukuose pamatysi daug nuo kalno besileidžiančių jaunųjų slidininkų, kuriuos viršuje vienas tėvas paleidžia, o apačioje kitas – pasitinka. Užsienio kurortuose tai jau nieko nestebina. Kaip ir tai, kad vieniems slidinėjimo kurortuose svarbu pasipuikuoti kelis tūkstančius kainuojančiais kostiumais, kitiems – aukštos kokybės įranga. Pasiūla ir vienų, ir kitų – milžiniška. Tarkime, prekybininkai gali pasiūlyti slidžių su įmontuotomis mikroschemomis, kurios pagal slydimo greitį reguliuoja slidės minkštumą. Tokios slidės kainuotų nuo 3 tūkst. Lt. Gali jie pasiūlyti ir šalmą su stereomuzikos įranga bei kitų naujovių.
Apibendrinant svarbu paminėti, kad slidinėjimas „dėl mados“ po truputį praranda madą. Bent jau į užsienio kurortus paprastai vyksta išties slidinėjimo aistra užsikrėtę žmonės, jaučiantys tikrą malonumą kelis kilometrus leistis vingiuota kalnų trasa. Dauguma jų tvirtina, kad atostogos kalnuose jiems pačios kokybiškiausios.

Slidininko įrangos kainos (Lt)

Šalmas    150–250
Akiniai    150
Slidės su apkaustais, skirtos mėgėjams    700–1500
Slidės su apkaustais, skirtos pažengusiems ir sportininkams    1500–3000
Lazdos    70–150
Mėgėjų batai    400–1000
Sportininkų batai    1000–2000
Striukė    300–1500
Kelnės    300–800
Šaltinis: „Boardsports“

Savaitė Europos kalnų slidinėjimo kurorte

Slidinėjimo (ski) pasas    400–580 Lt. Taikomos nuolaidos šeimoms, vaikams. Kaina kasmet vidutiniškai padidėja 3–7 proc.
Gyvenimas apartamentuose (be maitinimo)    300–400 Lt
3–4 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais ir vakariene    950–1900 Lt
Slidžių ir batų nuoma    200–330 Lt (Austrijoje, Italijoje); 345–620 Lt (Prancūzijoje, Šveicarijoje)
Užsakomieji skrydžiai    800–1200 Lt (iš Lietuvos į Milano Bergamo oro uostą)
Skrydis su pigia oro skrydžių bendrove    400–600 Lt; atskiras mokestis už inventoriaus gabenimą
Maisto kainos prekybos centruose    10–15 proc. didesnės nei Lietuvoje
Pietūs kalno viršūnėje    50–100 Lt
Šaltinis: „Sofa Travel“

„Snoras Snow” arenos slidinėjimo bilietų kainos (Lt)

Pirmadienis–penktadienis    Savaitgaliai ir švenčių dienos
Suaugusiesiems    2 val.    Visa diena    2 val.    Visa diena
45    65    55    75
Šeimai (1 suaugęs ir 1 vaikas iki 18 m.)    2 val.    Visa diena    2 val.    Visa diena
55    95    75    115

"Veido" archyvas

Sniego šiemet gausu, spaudžia malonus šaltukas todėl pasidžiaugti žiemos malonumais – tiesiog privalu. Nusileisti su rogutėmis nuo kalniuko, išmėginti slides ar pačiūžas ne tik smagu, bet ir didžiai prasminga – nereikės pavasarį vėl dejuoti dėl per žiemą priaugtų nereikalingų kilogramų.

Paprastai žiema verčia užsidaryti namie, valgyti riebesnį maistą ir susirangius ant sofos laukti šiltesnio laiko. Daugelis taip ir darome, o paskui verkšlename: sunku užlipti net į antrą aukštą, dešimtį metrų pabėgėjus apima dusulys, o lankstant rankas ir kojas braška sąnariai. Gydytojai linguoja galvas ir kalba apie hipodinamiją, t.y. judėjimo stygių, kurį sieja su daugybe žmones varginančių ligų, pirmiausia širdies ir kraujagyslių. Dar primena apie faktą, kad kuo mažesnis žmogaus fizinis aktyvumas, tuo spartesni organizmo senėjimo procesai. Norint bent dalies šių negandų išvengti, pirmiausia reikėtų įprasti daugiau judėti, mankštintis, sportuoti. Ne veltui sakoma: judėjimas gali pakeisti visus vaistus, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo.

Tad kodėl su rogutėmis nenuėjus į artimiausią miškelį, čiuožyklą ar slidžių trasą? Gera ne tik išsijudinti, bet ir atsipalaiduoti, pasijusti vaikais kaip kadaise – nesirūpinančiais dėl sniegu apkritusios kepurės, peršlapusių pirštinių ar varvančios nosies…

Slidinėjimas

Tiek kalnų, tiek lygumų slidėjimas yra puiki treniruotė visoms kūno raumenų grupėms. Ir ne tik treniruotė: gražūs žiemos vaizdai gerina nuotaiką ir nuostabiai atpalaiduoja, o spaudžiantis šaltukas grūdina organizmą.

Judant su slidėmis aktyviai dirba viršutinė ir apatinė kūno dalys, pilvo, nugaros, rankų, pečių, krūtinės ir kojų raumenys. Šliuožimas pagerina širdies ir kraujagyslių darbą, lavina pusiausvyrą ir taisyklingą laikyseną. Judant su slidėmis lygia vieta, per valandą sudeginama apie 400 kcal. Kalnų slidininkai, nelygu trasos sudėtingumas, per tą patį laiką išeikvoja net 350 – 520 kcal. Kaip ir visos kitos sporto šakos, slidinėjimas suaktyvina viso organizmo darbą, intensyviai judant padažnėja kvėpavimas, todėl organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi – užplūsta energija ir gera nuotaika.

Pradedantiesiems prie slidinėjimo siūloma pratintis pamažu. Pradėti nuo kelių minučių šliuožimo, reguliariai darant pertraukėles, pamažu ilginti distancijas ir čiuožimo trukmę. Labai svarbu turėti tinkamas slides ir aprangą: šiltą, bet lengvą, nevaržančią judesių, leidžiančią kūnui kvėpuoti. Prieš lipant ant slidžių naudinga pavaikštinėti, trumpai pabėgioti. Nederėtų tai daryti ką tik gausiai privalgius, pavargus, blogai jaučiantis.

Kalnų slidinėjimas pradedantiesiems yra dar sunkiau įkandamas, drąsuolių čia laukia ir daugybė traumų. Pasak specialistų, prieš “tepant slides” rimtiems kalnams, reikėtų maždaug 15 užsiėmimų čiuožiant nuo neaukštų, lietuviškų kalniukų.

Čiuožinėjimas su pačiūžomis

Tai ne tik puiki viso kūno raumenų, bet ir laikysenos, pusiausvyros treniruotė.

Tiesa, vyresnio amžiaus žmonėms mėginti šią sporto rūšį reikėtų labai atsargiai – labai didelė traumų tikimybė.
Pradedantiesiems pirmiausia reikėtų išmokti su pačiūžomis stovėti, paskui mėginti čiuožti pirmyn ir atgal, atlikti posūkį, suktuką, spiralę. Įvaldžius paprasčiausius elementus, apima džiugesys, pasitenkinimo savimi jausmas – juk tam reikia nemažai drąsos, valios ir ryžto. Paprastai savo gebėjimus norisi tobulinti toliau – todėl čiuožimas su pačiūžomis niekada neatrodys monotoniškas užsiėmimas. Kiek džiaugsmo būna išmokus ne tik kelissyk apsisukti, bet pašokti ir nenukritus nusileisti…

Čiuožimo judesiai stiprina visas raumenų grupes, spartina kraujotaką, gerina širdies, kvėpavimo organų, nervų sistemos veiklą. Valandą intensyviai čiuožinėjant sudeginama apie 250–350 kcal, puikiai grūdinamas visas organizmas. Reguliariai čiuožinėjant labai pagerėja laikysena.

Atsiradus dengtų čiuožyklų, Lietuvoje domėjimasis čiuožimu labai išaugo. Žiemą daugelyje miestų liejamos atviros čiuožyklos, kur už nedidelį mokestį galima smagiai pačiuožinėti. Prie jų dažniausiai nuomojamos ir pačiūžos.

Rogutės

Na, o jeigu jums tikrai labai nedrąsu lipti ant slidžių ar užsimauti pačiūžas, atsisėsti ant rogučių – juk tikrai paprasta. Iki artimiausio kalniuko paėjėti nebūna toli net miestiečiams, vaikai jau būna tokį atradę ir smagiai nučiuožinėję. Kaip gražu matyti kartu su jais siaučiančius augusiuosius. Kai kelissyk su vėju nuo tokio nusileisite ir užbėgsite į viršų, pasijusite lyg naujai gimę: keliolika metų jaunesni, žvalesni, optimistiškesni…

Tik neišsisukinėkite!

Lietuvos kurortai, miestai, miesteliai ir priemiesčiai siūlo aibes galimybių žiemos sportui: kuriamos slidinėjimo trasos, liejamos čiuožyklos, nuomojamas inventorius. Tereikia tik išsirinkti, kokią veiklą pirmiausia norėtumėte išmėginti. Ir tinkamai apsirengus bei apsiavus išeiti iš namų.

Kur paslidinėti

Nebūtina vykti į Austriją ar Italiją – nemažai trasų, tinkamų patyrusiems, neįgudusiems slidininkams ir vaikams yra Lietuvoje. Nelygu norai, jomis galite slidinėti kelias valandas arba visą savaitgalį.

Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje

Trasos, keltuvai. Veikia keturios kalnų slidinėjimo trasos (ilgiausia – 460 m) su keltuvais, viena iš jų skirta vaikams ir nepatyrusiems slidininkams. Galima pasisamdyti instruktorių. Yra trys sutvarkytos trasos (5, 6 ir 7 km ilgio) tiems, kas mėgsta čiuožti lyguma. Galima pačiužinėti ant užšalusio ledo, nusileisti rogėmis nuo kalno. Penktadienį ir šeštadienį trasos veikia nuo 10 iki 20 val., sekmadienį – iki 18 val. Yra kavinė.

Kainos. Pagrindinės trasos ir keltuvas – 12 Lt val., 50 Lt – 8 val. Trasa ir keltuvas vaikams – 5 Lt val., – 30 Lt 8 val. Kalnų slidinėjimo inventorius – 15 Lt val., 70 Lt – 8 val. Vaikų inventorius – 10 Lt val., 40 Lt – 8 val. Rogutės – 5 Lt val.

Nakvynė. Galima apsistoti šalia esančiuose kotedžuose arba viešbutyje.

Anykščių kalnų slidinėjimo centras “Kalita”

Trasos, keltuvai. Pagrindinės kalnų trasos ilgis – 250 m. Veikia kelios trasos, tinkančios vaikams ir neįgudusiems slidininkams. Į viršų kelia 2 keltuvai. Dirba instruktoriai. Galima įveikti 3 km arba 5 km atstumą lygumų slidėmis.
Darbo laikas: šeštadienį – nuo 10 iki 23 val., sekmadienį nuo 10 iki 22 val. Parduodami bilietai, galiojantys visą slidinėjimo sezoną. Kaina suaugusiems – 350 Lt.

Kainos. Jeigu šeštadienį ir sekmadienį keltuvu kelsitės 1,5 val., reikės mokėti 18 Lt, jeigu 5 val.– 35 Lt. Vaikams iki 12 metų keltuvas – 25 Lt už 5 val. Mažesni vaikai keliami nemokamai. Galima nuomotis slidinėjimo inventorių, rogutes, snieglentes.

Nakvynė. Veikia lauko kavinė, apsistoti galima kuriame nors iš Anykščių viešbučių.

Trasa Vilkaviškio rajone, prie Vištyčio ežero

Trasos, keltuvai. Veikia dvi kalnų slidinėjimo trasos  profesionalams ir dvi, tinkamos naujokams. Veikia du keltuvai: įprastinis ir trosas su kabliu. Darbo laikas: šeštadienį – nuo 11 iki 20 val., sekmadienį – nuo 11 iki 18 val.

Kainos. Visai dienai ir keltuvo, ir inventoriaus nuoma norint čiuožinėti mėgėjų trasomis – 30 Lt dienai, vaikams – 15 Lt. Pakilimo kaina įprastu keltuvu – 25 Lt dienai, vaikams – 15 Lt; trosu su kabliu – 15 Lt dienai, vaikams – 10. Šeimoms taikomos nuolaidos.

Nakvynė. Apsigyventi galima visai šalia trasų esančiuose nameliuose, kaimo turizmo sodybose.

Vilniaus slidinėjimo sporto centras Liepkalnyje

Trasos, keltuvai. Įrengtos penkios slidinėjimo trasos, viena iš jų skirta vaikams ir pradedantiems slidininkams (šiuo metu veikia tik ji). Į viršų kelia trys keltuvai. Kas nori, gali čiuožinėti lygumų slidinėjimo trasa, kurios ilgis – 3 km. Šeštadienį ir sekmadienį trasos veikia nuo 10 iki 19 val. Yra kavinė.

Kainos. Pakilimo kaina penkioms valandoms – 38 Lt, vaikams – 29 Lt. Viso slidžių komplekto su lazdomis nuoma penkioms valandoms – 43 Lt.

Birštono slidinėjimo trasa

Trasos, keltuvai. Veikia dvi trasos – viena įgudusiems, kita – mažiau patyrusiems slidininkams. Taip pat įrengta atskira slidinėjimo vieta vaikams. Nauja pramoga – motorizuotos snieglentės. Šeštadienį trasos veikia nuo 10 iki 22 val., sekmadienį – nuo 10 iki 21 val.

Kainos. Pakilimo kaina – 2 Lt. Galima nusipirkti kortelę pasikelti kelis ar net šimtą kartų ir ją išnaudoti per visą sezoną. Motorinės slidės – 60 Lt valandai, visam savaitgaliui – 300 Lt. Kalnų slidinėjimo slidės suaugusiems – 30 Lt visai dienai, vaikams – 20 Lt.

Nakvynė. Birštone galima likti visam savaitgaliui – apsistoti viešbutyje arba sanatorijoje.