Gediminas Vitkus / BFL/Š.Mažeikos nuotr.

„Pirmą kartą istorijoje mums tenka susidurti su Europos Sąjungos (ES) narės išstojimo praktiniais aspektais ir politine takoskyra”, – nuo liepos pradėdama pirmininkauti ES Tarybai, skelbia Slovakija. Pirmą kartą šaliai, nare tapusiai 2004-aisiais kartu su Lietuva, tenka ir šios pareigos. Ir bene pirmą kartą per pastaruosius metus prie Bendrijos vairo stoja valstybė, kurios politinio elito dalis nusiteikusi taip euroskeptiškai.

Milda Petkauskaitė, euroblogas.lt

Pernykštis „Eurobarometro‟ tyrimas parodė, kad vos 40 proc. Europos piliečių pasitiki ES. Nors per metus šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais ir buvo didžiausias nuo 2011-ųjų, susvyravusios vienybės Bendrijoje išsaugojimas kartu su ekonominiu augimu bus svarbiausi Slovakijos pirmininkavimo iššūkiai bei tikslai.

– Pirmininkavimas ES Tarybai reiškia, kad ji tampa viena iš svarbių šios organizacijos sprendimų priėmimo dalyvių, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Gediminas Vitkus. – Nors Taryboje vienodai atstovaujama visoms šalims, praktika rodo, kad sprendimų priėmimui didžiausią poveikį daro penki veikėjai: pirmiausia – trys didžiosios valstybės (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė), pasiūlymus teikianti Europos Komisija (EK) ir galiausiai – Tarybai pirmininkaujanti valstybė (šį pusmetį ja bus Slovakija).

Iš pirmininkaujančios šalies visi pirmiausia tikisi sąžiningo ir garbingo tarpininkavimo, kad būtų pasiekta kuo daugiau susitarimų.

Šiuo laikotarpiu Slovakija ne tik pirmininkaus posėdžiams, bet ir siūlys svarstomų problemų bei klausimų darbotvarkes, užsiims skirtingų šalių interesų bendrinimu ir derinimu. Tokia pozicija suteikia daug galimybių; pirmininkaujanti šalis sukaupia daug informacijos, gali atiduoti pirmenybę problemoms, kurios jai atrodo svarbesnės, ir „prilaikyti‟ tų klausimų, kurie jai mažiau aktualūs, sprendimą. Lygiai taip pat pirmininkaujanti šalis, atsižvelgdama į savo prioritetus, gali arba padėti greičiau susitarti, arba „vilkinti‟ sprendimo priėmimą.

Tačiau šių galimybių nereikėtų pervertinti. Visų pirma dėl to, kad pirmininkavimas trunka tik pusmetį, be to, svarstomų klausimų darbotvarkę dažniau diktuoja ne pirmininkaujanti šalis, bet nuolat besikeičianti tarptautinė ir Europos situacija. Todėl iš pirmininkaujančios šalies visi pirmiausia tikisi sąžiningo ir garbingo tarpininkavimo, kad būtų pasiekta kuo daugiau susitarimų.

– Kokį vaidmenį Slovakija vaidina kaip ES narė?

– Ji – nedidelė, kiek daugiau nei 5 mln. gyventojų turinti valstybė. Tai sudaro tik 1,1 proc. visos ES gyventojų. Slovakijos bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, siekia 77 proc. ES lygio.

Valstybės dydis, turimi resursai nesuteikia prielaidų Slovakijai būti labai įtakingai ir reikšmingai valstybei. Ji labiau žinoma kaip palyginti euroskeptiška valstybė. Jos politinis elitas susiskaldęs.

Ypač kategoriškos pozicijos Slovakijos vyriausybė laikosi pabėgėlių krizės klausimu ir prieštarauja EK pasiūlytai pabėgėlių srauto pasidalijimo tarp ES šalių pagal kvotas sistemai.

Šalies prezidentas Andrejus Kiska ir ministras pirminkas Robertas Fico labai skirtingai vertina Europos vienijimąsi. Prezidentas pasižymi proeuropietiškomis pažiūromis, užtat premjeras ne kartą kritiškai vertino EK ir jos pastangas. Ypač kategoriškos pozicijos Slovakijos vyriausybė laikosi pabėgėlių krizės klausimu ir prieštarauja EK pasiūlytai pabėgėlių srauto pasidalijimo tarp ES šalių pagal kvotas sistemai.

– Kokią naudą šaliai atneš pirmininkavimas ES?

– Priklauso nuo to, kaip suprasime naudą. Kalbant apie tiesioginę materialinę ekonominę naudą – jokios. Kalbant apie šalies matomumą, žinomumą (kas aktualu mažoms valstybėms), be jokios abejonės, Slovakija taps žinomesnė. Jos iniciatyva surengti specialų, ES ateičiai skirtą Europos vadovų tarybos posėdį ne Briuselyje, o Bratislavoje trumpam pavers šį miestą politine Europos „sostine‟.

– Kiek Slovakija pajėgi imtis šios atsakomybės dabar, kai susvyravusi ES vienybė ir stabilumas?

Pirmininkauti Slovakijai vis dėlto bus gana sunku, nes ES išgyvena virtinę krizių: vegetuojanti ekonomika, pabėgėliai, terorizmo grėsmė. Prie to dar prisidėjo Jungtinės Karalystės referendumas.

– Nėra jokio pagrindo manyti, kad Slovakija būtų nepajėgi susidoroti su pirmininkavimu ES Tarybai. Nereikėtų painioti pirmininkavimo vienai, nors ir labai svarbiai, ES institucijai (kas yra labiau biurokratinė užduotis) su bendresne politine lyderyste ES. Slovakija pastarosios užduoties nei gali, nei siekia imtis.

Galiausiai net jei pirmininkaujančios valstybės vyriausybė dėl politinių nesutarimų ar valdžios krizės negalėtų efektyviai veikti, mažai tikėtina, kad dėl to sutriktų ES Tarybos darbas.

Prognozuočiau, kad pirmininkauti Slovakijai vis dėlto bus gana sunku, nes ES išgyvena virtinę krizių: vegetuojanti ekonomika, pabėgėliai, terorizmo grėsmė. Prie to dar prisidėjo Jungtinės Karalystės referendumas.

Tačiau pirmininkaujant tokiu sudėtingu metu atsiranda ir daugiau galimybių. Atsakydamas į klausimą, ką siūlytų daryti Škotijai, kuri, skirtingai nei Anglija, nori likti ES, pusiau rimtai, pusiau juokais pasiūlė pasidalinti Slovakijos ir Čekijos vadinamųjų „velvetinių‟ skyrybų patirtimi.

"Scanpix" nuotr.

Jungtinė Karalystė nutarė palikti Europos Sąjungą (ES), o nuo liepos 1-osios ES Tarybai ėmė pirmininkauti Slovakija. Šalis, kurios premjeras atvirai deklaruoja Europoje nenorintis matyti nei pabėgėlių, nei musulmonų. Karšti šio vidurvasario pokyčiai, regis, Europą gali apsvilinti ir labiau.

Virginija Pupeikytė-Dzhumerova, euroblogas.lt

Kaip ir Lietuva, Slovakija priklauso ES jau dvylika metų, o ES Tarybai iki gruodžio 31 dienos pirmininkaus pirmą kartą. Kartu su pusmetį prieš tai pirmininkavusiais Nyderlandais ir pusmetį po jos pirmininkausiančia Malta ji sudaro vadinamąją pirmininkavimo trijulę. Trys valstybės drauge rengia bendrą pusantrų metų programą, kiekviena paruošdama konkretesnį ir smulkesnį savo 6 mėnesių trukmės planą.

Galima tik numanyti, kokia įtampa sklandė Bratislavoje paskutinę birželio savaitę.

Slovakai galutinę programą pristatė likus vos dienai iki pirmininkavimo pradžios. Galima tik numanyti, kokia įtampa sklandė Bratislavoje paskutinę birželio savaitę: ligtolinius planus iš esmės sujaukė Jungtinė Karalystė, nuspręsdama pasitraukti iš ES. Šį pusmetį prie jau numatytų darbų prisideda ir šio unikalaus proceso administravimas: pirmą kartą pagal Lisabonos sutarties 50 straipsnį pačios šalies narės prašymu bus inicijuotas jos išstojimas.

Ne mažesnę įtampą dar gerokai iki tol ir patys slovakai sukėlė Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge. Mat pastarajame įsikūrusiam Europos Teisingumo Teismui praėjusį gruodį įteikė ieškinį dėl ES plano paskirstyti į Europą plūstančius pabėgėlius pagal privalomą kvotų sistemą. Vadinamoji Višegrado ketveriukė (Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija) prieglobsčio prašytojų įsileisti nenori ir tam aktyviai priešinasi.

Jei iki šiol galėjo būti diplomatiškai tildomas, dabar, Slovakijai ėmus pirmininkauti, tai padaryti bus gerokai sunkiau.

Slovakijos premjeras Robertas Fico sistemą viešai pavadino visišku fiasko, o plūstančių pabėgėlių srautą mato kaip grėsmę tiek Europai, tiek savo šaliai: „Slovakija yra krikščioniškas kraštas. Negalime toleruoti 300-400 tūkst. musulmonų pabėgėlių, kurie mūsų žemėje pradės statyti mečetes, taip pakeisdami šalies gamtą, kultūrą ir vertybes, antplūdžio. Daugiakultūriškumas tėra fikcija, įsileidę migrantus turėsime tik problemų.“

Toks kategoriškas požiūris iš esmės kertasi su europietiškomis vertybėmis. Ir jei iki šiol galėjo būti diplomatiškai tildomas, dabar, Slovakijai ėmus pirmininkauti, tai padaryti bus gerokai sunkiau.

Vienas iš prioritetų – Europos perkrovimas

Oficialioje Slovakijos pirmininkavimo programoje, be abejo, nėra tokių aršių ir kategoriškų teiginių, kuriais jau spėjo pagarsėti jos premjeras. Nurodomos pagrindinės trys Europą šiuo metu slegiančios problemos: sumaištį kelianti migracija ir pabėgėlių krizė, vis šiurpesni teroristiniai išpuoliai, slogūs finansinės-ekonominės krizės padariniai.

Šalis nares Slovakija kviečia permąstyti ambiciją kurti vieningą, darnią ir atsparią Sąjungą, dirbti atkuriant prarastą piliečių pasitikėjimą šiuo alternatyvų neturinčiu projektu. O artimiausius šešis mėnesius žada koncentruotis ties keturiais prioritetais:

1. Ekonomiškai stipri Europa. Visapusiškai stiprinti ES ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas bus siekiama pasitelkiant ir toliau vystant jau sukurtus ekonominio augimo instrumentus:

Europos strateginių investicijų fondą, stiprinantį Europos investicinio banko pajėgumą prisiimti didesnę riziką investuojant;

Kapitalo rinkų sąjungą, naujoms ir mažoms įmonėms suteikiančią finansavimo šaltinius, sumažinančią kapitalo pritraukimo sąnaudas, o santaupų neturintiems asmenims suteikianti daugiau alternatyvų;

Ekonominę pinigų sąjungą, koordinuojančią bendrą ekonominę (euro) politiką ir

Bankų sąjungą, turinčią užkirsti kelią galimoms krizėms bei užtikrinančią ekonominį stabilumą.

Slovakija žada padaryti viską, kad būtų laiku patvirtintas pagrindinis ekonominis instrumentas – ES biudžetas.

2. Moderni vidaus rinka. Toliau bus intensyviai dirbama kuriant Energetikos sąjungą, kuria siekiama gerinti Europos energetinį saugumą ir kovoti su klimato kaita. Piliečių galimybes dirbti virtualiai bus stengiamasi stiprinant bendrąją skaitmeninę rinką. Besirūpinant šiais piliečių poreikiais, nebus pamiršta ir mus supanti aplinka: Slovakija planuoja plėtoti antrinių žaliavų perdirbimu grįstą ekonomiką (angl. cycling economy).

3. Tvari migracijos ir prieglobsčio politika. Pabėgėlių kvotų atžvilgiu neigiamai nusiteikusi Slovakija tvarią politiką supranta kaip kur kas stipresnę Europos išorinių  ir išmaniųjų sienų (angl. smart borders) apsaugą, tad didesnės kontrolės reikia tikėtis ne tik žemyno krantuose, bet ir oro uostuose. Tikimasi, kad tai turėtų stabilizuoti pastaruoju metu ne visai pilnavertį Šengeno zonos veikimą. Išorinių sienų apsaugai stiprinti bus siekiama dar glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis.

4. Europos vaidmens pasaulyje stiprinimas. Slovakija ketina stiprinti paskutiniais metais kiek įtemptus ryšius su ES Rytų ir Pietų kaimynėmis. Bus tęsiama Bendrijos plėtra palaikant šalių-kandidačių įstojimo pagreitį įgavusius procesus bei toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis.

Visa tai skamba taikiai, diplomatiškai ir lyg saldainiukas supakuota į patrauklų pristatomąjį filmuką.

Tačiau jo pabaigoje skambantis šūkis atskleidžia Slovakiją savo pirmininkavimu siekiant iš esmės supurtyti ir perkrauti Europą (angl. recharging Europe), kuri pastaruoju metu primena tik vietoje stovinčią ir rankomis beviltiškai skėsčiojančią močiutę.

Kritiškų nuomonių ES turėtų klausytis atidžiau, tapti lankstesne, ne tokia biurokratiška ir labiau reaguojanti į įvairovę.

„Esame etape, kuomet atėjo laikas įveikti baimes – savo piliečių, migracijos, terorizmo, taip pat politikų, negebančių tvarkytis su ištikusiomis krizėmis. Krizės veda į piliečių nepasitikėjimą visa ES, stiprina ekstremizmą ir nacionalizmą“, – pastarajame Europos Vadovų Tarybos susitikime sakė R.Fico.

Pačią ES jis apibūdino kaip įspūdingą ir unikalų tvarinį – neidealų, tačiau neturintį sau jokios alternatyvos. „Kritiškų nuomonių ES turėtų klausytis atidžiau, tapti lankstesne, ne tokia biurokratiška ir labiau reaguojanti į įvairovę“, – sakė jis. Europai nebus lengva ignoruoti kritiškas nuomones, kai Tarybai pirmininkaus viena kritiškiausių jos narių.

Ar po „Brexit” sulauksime „Slexit”?

Slovakijai teko nelengvas iššūkis suvaldyti Europą ištikusias krizes. Iki šiol jos premjerui netrūko drąsos snaudžiančią Bendriją kritikuoti, norėtųsi tikėti, kad nepritrūks ir vadovaujant ateinančius šešis mėnesių. Deja, tuo tikėti sunku žinant, kad jo paties padėtis gimtojoje Slovakijoje darosi kiek įtempta.

Slovakai nenori, kad ateinantį pusmetį visos ES sienų apsaugos ir pabėgėlių klausimus kuruotų susikompromitavęs šalies vidaus reikalų ministras.

Tūkstančiai slovakų birželio pabaigoje išėjo į gatves reikalaudami vidaus reikalų ministro Roberto Kalinako atsistatydinimo. Šis esą sudaręs sandėrį su nekilnojamo turto verslininku Ladislavu Basternaku, įtariamu finansinėmis machinacijomis ir mokesčių slėpimu. Premjeras R.Fico ministrą gina, o pats gyvena L.Basternakui priklausančiuose apartamentuose. Kilus skandalui opozicija ne kartą ragino vyriausybės vadovą bent jau išsikraustyti iš galimai nusikaltėliui priklausančio nuomojamo būsto, tačiau šis atsisako. Bratislavoje įtampa ir susierzinimas dėl to kyla vis labiau – slovakai nenori, kad ateinantį pusmetį visos ES sienų apsaugos ir pabėgėlių klausimus kuruotų susikompromitavęs šalies vidaus reikalų ministras.

Jungtinei Karalystei nusprendus išstoti iš ES, panašių kalbų pasigirdo ir Slovakijoje. Mat čia per kovą vykusius rinkimus į parlamentą pateko 14 itin nacionalistiškai ir agresyviai nusiteikusios Slovakijos žmonių partijos (LSNS) atstovų. Ši net ėmė rinkti parašus siekdama inicijuoti Slovakijos išstojimą iš ES.

Tokiame kontekste akivaizdu, kad Slovakijos pirmininkavimo proga sukurtas logotipas žaismingai keičiasi ne šiaip sau –  artėjantis pusmetis ES bus kupinas pačių įvairiausių nuotaikų ir grimasų.

* Ahoj slovakiškai reiškia labas.