"Moters savaitgalio" archyvas

Sviestą ištirpinkite keptuvėje, suberkite cukrų, įpilkite stiklinę vandens, keletą minučių pavirkite, kol cukrus pasidarys šviesiai rudas, tada nukaiskite. Pusiau supjaustytas slyvas sudėkite į kepimo formą pjūviu į viršų, į kauliukų vietas dėkite po gabaliuką marcipaninės masės ir apibarstykite maltais migdolais. Ant slyvų supilkite ištirpintą cukrų. Iškočiokite 3 cm didesnį nei kepimo forma tešlos lakštą, dėkite ant slyvų ir apkamšykite šonus. Pyragą pašaukite į 200 laipsnių karštumo orkaitę, kepkite 30–35 min., kol tešla pasikels ir parus. Atvėsinkite ir išimkite slyvomis į viršų.

"Moters savaitgalio" archyvas

Pomidorus supjaustykite kubeliais, svogūnus susmulkinkite, o iš slyvų išimkite kauliukus. Visus šiuos produktus sumalkite mėsmale, sudėkite į puodą ir virkite apie 1,5–2 val. Ataušusią masę pertrinkite per sietelį. Po to į ją suberkite cukrų, druską, paprikų prieskonius, supilkite actą, įberkite gvazdikėlių, įdėkite laurų lapelių ir viską išmaišykite. Puodą užkaiskite ant lengvos ugnies ir apie 15–20 min. vis pamaišydama virkite. Paruoštą padažą sukrėskite į stiklainiukus ir uždarykite.

"Moters savaitgalio" archyvas

Slyvas ir morkas nuplaukite, iš slyvų išimkite kauliukus, morkas nuskuskite ir supjaustykite nedideliais gabaliukais. Į puodą sudėkite paruoštas slyvas, morkų gabaliukus, suberkite cukrų ir virkite ant lengvos ugnies vis pamaišydama, kol išvirs. Tada uogienę supilstykite į stiklainius ir uždarykite.

"Moetrs savaitgalio" archyvas

Paruoškite tešlą: sviestą ištrinkite su cukrumi, miltus persijokite su kepimo milteliais ir druska. Į sviestą įmuškite kiaušinį, pamažu suberkite miltus, supilkite pieną. Išminkykite tešlą, kad ji pasidarytų vienalytė ir blizganti. Gilesnę skardą patepkite riebalais. Tešlą iškočiokite ir įdėkite į skardą, padarykite kraštelius. Iš slyvų išimkite kauliukus. Kiekvieną slyvą perpjaukite į keturias dalis. Išdėliokite ant tešlos tankiai vieną prie kitos odele į apačią. Cukrų sumaišykite su cinamonu. Slyvas apibarstykite migdolų drožlėmis ir cukrumi su cinamonu. Trynį sumaišykite grietinėle, aptepkite pyrago kraštus. Pašaukite į 200 laipsnių karštumo orkaitę 35 min. Iškepusį pyragą dar kartą apibarstykite cukrumi.

"Moters savaitgalio" archyvas

Iš tešlai skirtų produktų užminkykite tešlą ir 30 min. padėkite šiltai. Slyvas perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus, į jų vietą dėkite po migdolą ir pabarstykite cukrumi. Tešlą iškočiokite ir supjaustykite stačiakampiais. Tešlos paviršių truputį pabarstykite cukrumi, ant kiekvieno gabaliuko dėkite po slyvos puselę, susukite kaip saldainius ir pašaukite į 200 laipsnių karštumo orkaitę. Kepkite, kol gražiai parus.

"Moters savaitgalio" archyvas

Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų, išplakite su paprastu ir vaniliniu cukrumi, druska. Sviestą ištirpinkite, atvėsinkite, sumaišykite su romu, sumaišykite su plaktais tryniais. Miltus persijokite su kepimo milteliais, suberkite į išplaktą masę. Baltymus išplakite, atsargiai įmaišykite į tešlą. Kiekvieną slyvą perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus. 2/3 slyvų supjaustykite kubeliais ir įmaišykite į tešlą, likusias supjaustykite plonomis skiltelėmis. Formeles patepkite riebalais ir sukrėskite tešlą. Viršuje įspauskite po kelias slyvų skilteles. Pašaukite į 180 laipsnių karštumo orkaitę, kepkite 30 min. Pravėsusius keksiukus išimkite iš formelių, pabarstykite cukraus pudra.

"Moters savaitgalio" archyvas

Dubenyje sumaišykite sviestą, cukrų, kiaušinius, miltus, kakavą, kepimo miltelius. Po to į dubenį su paruošta tešla suberkite tarkuotą juodąjį šokoladą, skiltelėmis pjaustytas slyvas ir viską išmaišykite. Gautą masę dėkite į kepimo popieriumi išklotą ir sviestu išteptą formą. Gražiai išlyginkite viršų, užklokite kepimo popieriumi ir dar uždenkite folija. Didelį puodą, į kurį tilptų forma su pudingu, pripilkite vandens, užvirinkite, tada atsargiai įleiskite į jį pudingą. Jei vandens per daug – nupilkite, uždenkite dangtį ir virkite apie 1 val. 45 min. Kartkartėmis pažiūrėkite, ar neišgaravo vanduo, jei jo trūksta – įpilkite. Paruoškite padažą: karšto vandens vonelėje ištirpinkite juodąjį šokoladą, kitame indelyje – baltąjį šokoladą. Kai pudingas bus paruoštas, išverskite jį į indą, gražiai apliekite baltuoju ir juoduoju šokoladu, papuoškite melisos lapeliais.

"Veido" archyvas

Labai gardu priešpiečiams ar pavakariams sukrimsti sultingą obuolį, saldžią kriaušę ar kelias slyvas. Šie rudeniniai vaisiai ne tik skanūs, bet ir sveiki. Juose esančios medžiagos užkerta kelią daugeliui ligų, suteikia organizmui gerą dozę vitaminų.

Kasdien – po obuolį

Gydytojai sako, kad kasdien suvalgant po obuolį nereikės jokių vaistų, mat šie vaisiai padeda išvengti daugelio ligų. Kad organizmas greičiau pasisavintų obuolių naudingąsias medžiagas, juos rekomenduojama valgyti trintus.

• Stiprina organizmą. Malonaus skonio obuoliams suteikia cukrus, organinės rūgštys ir rauginės medžiagos, o aromato – eteriniai aliejai. Taip pat šiuose vaisiuose nemažai vitaminų C, B1, P, A. Juose gausu ląstelienos, daug pektinų, geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio.

• Saugo plaučius. Anglų mokslininkai tikina, kad kasdien valgant obuolių plaučiai savo darbą atlieka kelis kartus geriau. Šiuose vaisiuose esantis didelis antioksidantų kiekis apsaugo plaučius nuo žalingų medžiagų, esančių įkvepiamame ore, taip pat ir nuo tabako dūmų. Tad obuolius ypač naudinga krimsti rūkaliams. Jie net 46 procentais sumažina plaučių vėžio riziką.

• Kovoja su visais vėžiniais dariniais. Obuolio žievelėje yra apie dešimt cheminių junginių, kurie užkerta kelią onkologinėms ligoms. Mokslininkai skelbia, kad jie ypač gerai naikina kepenų, storosios žarnos ir pieno liaukų vėžio ląsteles. Taigi obuoliai – puiki vėžio profilaktikos priemonė.

• Stabdo smegenų ląstelių nykimą. Obuoliai labai naudingi sergantiesiems širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligomis. Šie vaisiai padeda pristabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Mat obuoliuose esantys stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Daugiausiai šių medžiagų yra šviežiuose obuoliuose, ypač raudonuose, ir jų odelėje.

• Naudingi dantims ir burnai. Manoma, kad obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę.

• Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nustatyta, kad du obuoliai per dieną arba pusė litro natūralių obuolių sulčių kelis kartus sumažina žalingą blogojo cholesterolio poveikį. Su cholesteroliu padeda kovoti obuoliuose esančios skaidulos, gerinančios ir virškinimą.

• Padeda kovoti su antsvoriu. Dažnai kremtant obuolius galima atsikratyti ne vieno kilogramo. Neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad suvalgius tris šiuos vaisius prieš pietus ar vakarienę riebalų kiekis kraujyje sumažėja 20 proc. Mat obuoliuose esanti medžiaga polifenolis greitina riebalų sudeginimą organizme.

• Obuolių dieta. Kovodama su kilogramais pasieksite dar geresnių rezultatų, jeigu kartą per savaitę laikysitės obuolių dietos – valgysite tik šių vaisių. Per dieną suvalgyti apie du kilogramus obuolių ir daugiau nieko neimti į burną, taip pat negerti rekomenduojama tiems, kuriuos vargina padidėjęs kraujospūdis.

Kodėl reikia atsivalgyti slyvų

Dar vienas rudenėjančios gamtos skanėstas – saldžiosios įvairių spalvų ir formų slyvos. Kuo jos praturtina organizmą?

• Gausu B grupės vitaminų. Bene daugiausiai slyvose B grupės vitaminų. Yra nemažai ir vitamino C, karoteno, o vitamino E kur kas daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse. Taip pat daug vitamino P, mažinančio kraujospūdį ir stiprinančio kraujagysles. Beje, šis vitaminas išlieka ir slyvų uogienėje ar kompote.

• Gausu mineralinių medžiagų. Ypač daug šiuose vaisiuose vario, saugančio nuo depresijos, stiprinančio nervų sistemą. Yra nemažai širdžiai reikalingo kalio, organizmą stiprinančio cinko, kalcio, fosforo, šiek tiek natrio ir magnio. Tad slyvos gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui.

• Energijos šaltinis. Slyvose gana daug angliavandenių, kurie labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis. Žarnyne slyvos suriša perteklinius riebalus, todėl jie nesikaupia ant pilvo, klubų, sėdmenų bei šlaunų.

• Organizmo “šluotelės”. Šiuose gardžiuose vaisiuose labai daug ląstelienos, kuri padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį, bloguosius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, gerina virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, gerina kepenų darbą. Organizmą puikiai valo ir slyvų sultys. Jų rekomenduojama gerti du kartus per dieną prieš valgį.

• Padeda atsikratyti kelių kilogramų. Slyvos ne tik išvalo organizmą, bet ir puikiai kovoja su antsvoriu. Šie vaisiai iš organizmo šalina vandens perteklių, o vandens apkūnių žmonių organizme dažniausiai būna maždaug litru per daug. Vienos dienos slyvų dieta padeda atsikratyti kelių kilogramų.

• bSlyvų odelėje yra augalinių aliejų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, saugančių ląstelių membraną nuo išdžiūvimo ir trukdančių prasiskverbti bakterijoms. Be to, jose yra daug antioksidantų, kurie saugo nuo ankstyvo senėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei susirgimo vėžiu.

• Žiemai slyvų galima prisidžiovinti. Džiovinti geriausiai tinka vengrinės slyvos – kitos rūšys labai vandeningos. Iš nuplautų ir nudžiūvusių slyvų išimkite kauliukus ir jų puseles paskleiskite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Slyvas dėkite minkštimu į viršų. Orkaitę įkaitinkite iki 65–75 laipsnių (esant aukštesnei temperatūrai slyvos ne džius, o keps), išjunkite ir pašaukite vaisius. Taip džiovinkite šiek tiek pravertoje orkaitėje apie tris valandas.

Kriaušės – gardus užkandis

Mūsų soduose sunokusios sultingos kriaušės vilioja puikiu aromatu bei skoniu. Jos nė iš tolo neprilygsta atvežtinėms. Be to, lietuviškose kriaušėse susikaupia gerokai daugiau vitaminų ir kitų organizmui būtinų medžiagų, nes jos noksta ant medžio, o ne dėžėse.

• Malšina troškulį ir pasotina. Kai norisi gerti, naudingiau sukrimsti kriaušę, nei malšinti troškulį vandeniu. Mat šie vaisiai puikiai atgaivina, be to, praturtina organizmą naudingomis medžiagomis. Juose daug cukraus, obuolių ir kitų organinių rūgščių, azotinių, pektininių, aromatinių medžiagų, fermentų, rauginių medžiagų, šiek tiek karoteno, vitaminų B1 ir C.

• Cinko kiekiu lenkia kitus vaisius. Šio mikroelemento, kuris svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai, padeda atsinaujinti ląstelėms, kriaušėse daugiau nei obuoliuose, slyvose, juoduosiuose serbentuose, žemuogėse. Daug kriaušėse ir kalio, svarbaus normaliai širdies veiklai. Taip pat šiuose vaisiuose yra vario, geležies, magnio, šiek tiek natrio, kalcio, fluoro, fosforo, cinko, jodo.

• Stiprina organizmą. Kadangi kriaušėse yra daug įvairių mikroelementų, jos  gerina smegenų veiklą, padeda susikoncentruoti, įveikti depresiją. Kriaušės vertingos ir dėl didelio kiekio folio rūgšties, skatinančios kraujodaros sistemos veiklą. Taip pat jose gana daug fenolinių junginių, turinčių sklerozę, uždegimą slopinančių savybių, stiprinančių kraujagysles.

• Suaktyvina žarnyno darbą. Kriaušėse labai daug maistinių skaidulų, tad skrandyje jos ilgai neužsibūna – greitai slenka žarnynu žemyn, skatindamos jo judesius. Todėl šie vaisiai puikiai gelbsti užkietėjus viduriams.

• Valo organizmą. Kriaušės turi medžiagų, kurios varo šlapimą, padeda iš žarnyno pasišalinti toksinėms medžiagoms. Tad tinka nuo šlapimo takų uždegimo, šlapimtakių akmenligės. Kriaušių į savo maisto racioną verta įtraukti ir žmonėms, besilaikantiems dietos.

• Kovoja su mikrobais. Šiuose vaisiuose gausu taninų – medžiagų, saugančių nuo žarnyno infekcijų. Taninai kovoja su daugeliu mikrobų, padeda atsinaujinti skrandžio ir žarnyno gleivinei. Susirgus infekcine žarnyno liga rekomenduojama vartoti trintas kriaušes su medumi.

• Užkerta kelią širdies ligoms. Kriaušėse yra daug flavonoidų, kurie bene geriausiai apsaugo nuo išeminės širdies ligos bei kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Mokslininkai nustatė, kad moteris, mėgstančias kriaušes, šie negalavimai užklumpa rečiau. Be to, flavonoidai turi antioksidantų savybių, tad padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

• Gerai sukramtykite. Žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, reikėtų vengti kriaušių su kieta ląsteliena prie sėklalizdžių ir kiekvieną kąsnį gerai sukramtyti.

• Kas per daug, tas nesveika. Labai daug kriaušių nerekomenduojama valgyti. Ypač žmonėms, kurių laisvi viduriai. Mat šiuose vaisiuose daug celiuliozės, skatinančios peristaltiką.

• Laikykite šaldytuve. Laikomos kambario temperatūroje kriaušės gana greitai genda. Prinokusias kriaušes geriausia laikyti šaldytuve ir tamsoje, nes tuomet nesuyra jose esanti ir organizmui būtina folio rūgštis.

• Atidžiai rinkitės. Jei kriaušės apvytusios, matyti tamsių dėmių, vadinasi, vaisiai prarado daug vertingų medžiagų. Tokių kriaušių valgyti nepatariama.

"Moters savaitgalio" archyvas

Apelsinų sultis sumaišykite su cukrumi, sudėkite pjaustytas slyvas ir išvirkite. Po to suplakite plaktuvu, pertrinkite per sietelį, atšaldykite, supilkite į mažas ledinukus primenančias formeles ir dėkite į šaldiklį.