Kritiškai vertindama Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų nuolat pabrėžiamas “teigiamas” priėmimo į aukštąsias mokyklas bei aukštojo mokslo reformos puses, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ministerijos atstovams siūlo nusiimti simbolinius „rožinius akinius“.

„Susidaro įspūdis, jog ministrui ir jo komandai šiandieninėje situacijoje svarbiausia ne pripažinti esamas klaidas bei jas kuo skubiau taisyti, bet naudojantis situacija bei prisidengiant siekiamais reformos tikslais visuomenei ir toliau teigti, jog reforma nustatė „aiškias ir skaidrias žaidimo taisykles“, – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark – „Jau dabar akivaizdu, jog aukštosios mokyklos turėjo konkuruoti dėl gabiausių studentų, tačiau šiandien matome atvirkščią „verslo rinkos“ situaciją – aukštosios mokyklos siekia bet kokia kaina pritraukti finansavimą, nesvarbu ar jį atsineš gerai brandos egzaminus išlaikęs abiturientas, ar visai prastai. To įrodymas yra tai, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo ir studentas su 2,2 konkursiniu balu, o į biomedicinos ir fizinių mokslų sritis – vos perkopę 6 balų ribą. Tuo tarpu minimalūs įstojusių į meno studijų sritis konkursiniai balai svyruoja tarp 18 ir 19 balų“.

Pasak LSAS vadovo, keistai skamba ir tai, jog studijų kokybę padidino „studento krepšelio“ finansavimo modelis, leidžiantis stojantiesiems rinktis geriausias studijų programas – kelerius metus iš eilės stojantieji renkasi ne geriausias ar perspektyviausias, bet populiariausias specialybes. Stojančiųjų skaičių prilyginti atitinkamos krypties studijų kokybei galėtų, perfrazuojant vieną laidą, „nebent penktokas“. Pagal priėmimo statistiką, šiemet ir vėl daugiausia studijuos socialinių mokslų srityje, nors šios srities bedarbių yra daugiausiai. „Studijų populiarumo priežasčių, manau, reikėtų ieškoti kitur – šios studijos pigiausios, ypač neišgalintiems mokėti už studijas, tačiau norintiems studijuoti. Tikroji studijų kokybė priklauso ne nuo stojančiųjų skaičiaus į vieną ar kitą specialybę, bet nuo aukštosios mokyklos indėlio į kokybės gerinimą bei sugebėjimą neatsilikti nuo studijų proceso kaitos pasauliniame kontekste“, – teigia A.Mark.

Keistai skamba ir tai, jog akademinės bendruomenės vadovas nežino, kaip vyko stojimas į menų studijas, teigdamas, jog „didžioji dalis įstojimo sėkmės priklausė nuo stojamojo egzamino išlaikymo (70 %) ir tik nedidelė dalis nuo lietuvių ar užsienio kalbos žinių“. LSAS primena, jog įstojimo rezultatai priklausė ne nuo stojamojo egzamino rezultato, bet nuo stojančiųjų į atitinkamą specialybę skaičiaus, kadangi stojamojo egzamino įvertinimą skyrė kompiuteris pagal stojančiojo vietą atitinkamoje “prioritetinėje” eilėje. Atkreipiame dėmesį, jog “prioritetinė eilė” nereiškė, jog antras joje esantis stojantysis nėra vertas aukščiausio įvertinimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė abejojanti prieštaringai įvertinta universitetų reitingavimo sistemos būtinybe bei iškėlė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atsakomybės klausimą.

“Reitingavimą užsakė ministerija, jį įvertino tokia suma. Nežinau, į ką reikėtų labiau kreipti kritiką – ar į tą, kas duoda, ar į tą, kas gauna”, – žurnalistams sakė prezidentė.

“Aš labai labai abejoju pirmiausia jau tokio reitingavimo būtinybe, o jau nekalbu iš viso apie tokią kainą. Manau, kad abi pusės neatrodo etiškai ir gražiai”, – pridūrė prezidentė.

Pernai ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą laimėjo parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI). ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų.

DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.

ŠMM teigimu, aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrimas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

Gegužės pabaigoje M.Adomėnas ir DPI paskelbė savo atlikto aukštųjų mokyklų reitingavimo rezultatus. Parlamentaras pripažįsta, kad šis tyrimas atliktas pagal anksčiau sukurtą metodiką, naudotą jau kelerius metus. Jis taip pat teigė, kad šiemet rengiant reitingą tyrimų bendrovei nemokėta, nes paskelbti reitingai nesantys konkursinio projekto dalis.

Tuo metu ŠMM atstovai BNS teigė, kad paskelbtas valstybinių universitetų bei valstybinių ir nevalstybinių kolegijų reitingai yra jau atlikta projekto dalis, nors už šį darbą kol kas pinigai nepervesti.

Likus mažiau nei mėnesiui iki valstiečių liaudininkų nustatyto termino, kuriam pasibaigus bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio Andriaus Kubiliaus Vyriausybės rėmimo, Švietimo ir mokslo ministeriją pateikė pasiūlymą kaip užtikrinti tinkamą mažų kaimo mokyklų finansavimą.

“Kadangi viena iš valstiečių liaudininkų paramos A. Kubiliaus vyriausybei sąlygų yra 15 proc. padidinti kaimo mokyklų finansavimą, mes manome, kad įdiegus naują krepšelio modelį šis procentas bus pasiektas ir galbūt net viršytas. Be to savivaldybės turės daugiau savarankiškumo. Tos savivaldybės, kurios sieks, kad kaimas gyvuotų, kad miesteliuose nebūtų uždarinėjami paskutiniai kultūros židiniai – mokyklos – gaus papildomų resursų ir politinių svertų siekti darnios regioninės plėtros”, – sako susitikime dalyvavęs LVLS valdybos pirmininkas Bronis Ropė.

Sutarta, kad ateityje moksleivių krepšelis bus dalinamas į dvi dalis. Viena, pastovioji dalis bus vienoda visoms mokykloms, nepriklausomai nuo to, ar tai kaimo ar miesto mokykla ir priklausys nuo moksleivių skaičiaus. Šiai daliai padengti pinigai bus pervedami tiesiogiai mokykloms iš valstybės biudžeto. Kita moksleivio krepšelio dalis bus skirstoma savivaldybėse ir jos dydis priklausys nuo aiškių ir objektyvių kriterijų – gyventojų tankumo, atstumo nuo mokyklos, savivaldybės pastangų optimizuoti mokyklų valdymo sistemą ir kitų objektyvių kriterijų.

“Tokiu būdu padalinus moksleivio krepšelį, kurio šiuo metu savivaldybės beveik negali perskirstyti, bus siekiama svarbiausio tikslo – išlaikyti pradines ir pagrindines mokyklas tuose kaimuose ir miesteliuose, kur jos reikalingos”, – teigė valstietis liaudininkas B. Ropė.

Lietuvos švietimo profesinės sąjunga (LŠPS) pranešė svarstanti galimybę reikšti nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministru liberalu Gintaru Steponavičiumi, nes švietimo sistemos padėtis šalyje vis prastėja, o ministras esą nesitaria su socialiniais partneriais bei užsiima manipuliacijomis.

Tai konstatavo ketvirtadienį posėdžiavusi LŠPS valdyba. Dėl nepasitikėjimo reiškimo ministru dar spręs šios profesinės sąjungos taryba.

“Švietimo ir mokslo ministerija esminius švietimo klausimus sprendžia faktiškai nesikonsultuodama ir nederindama su visuomene ir socialiniais partneriais”, – rašoma profesinės sąjungos pranešime.

Anot LŠPS, apie rimtus šalies švietimo sistemos trūkumus byloja ir valstybinio audito ataskaita apie švietimo reformą. Joje esą aiškiai matyti, kad daugelio švietimo sistemos problemų nesėkmingo sprendimo priežastis yra valstybinės švietimo politikos formavimo institucijos – Švietimo ir mokslo ministerijos – nepakankamas bendradarbiavimas su kitais švietimo sistemos subjektais: savivaldybėmis, mokymo įstaigų darbdavių asociacijomis, pedagogų profesinėmis sąjungomis bei mokytojų dalykinėmis asociacijomis.

“Tokiame kontekste neatsakingai atrodo ministro G.Steponavičiaus ir jo politinio pasitikėjimo komandos manipuliacijos švietimo sistemoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis: vienus eliminavus iš informavimo ir konsultavimo proceso, už uždarų durų pradėti derybas su kitomis”, – rašoma profsąjungos pranešime.

Išdėstyti faktai ir aplinkybės Lietuvos švietimo profesinės sąjungos valdybą verčia abejoti ministro G. Steponavičiaus bei jo politinio pasitikėjimo komandos kompetencija ir gebėjimu vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, ir svarsto galimybę pareikšti nepasitikėjimą ministru. Galutinį sprendimą kitos savaitės pradžioje priims LŠPS taryba.

“Jeigu bus priimtas toks sprendimas, bus patvirtintas veiksmų planas ir sieksime, kad ministras būtų pakeistas, – BNS sakė A.Jurgelevičius. – Mėginsime įrodyti, kad ministras kenkia visai švietimo sistemai.”

LŠPS vadovo teigimu, profsąjungos poziciją preliminariai palaiko Tėvų forumas, kai kurios studentų sąjungos, aukštosios mokyklos.

LŠPS teigia vienijanti apie 9 tūkst. švietimo darbuotojų.

Komentuodamas jam reiškiamus priekaištus G.Steponavičius apgailestavo, kad pedagogus vienijančios profsąjungos yra tiek susipykusios, kad jų atstovai negali dirbti vienoje darbo grupėje.

“Pagrindinė problema – kad pačios profesinės sąjungos tarpusavyje negali susišnekėti ir net sėdėti prie vieno stalo, – BNS sakė ministras. – Kad jie užsispyrę ir nenori kalbėti vieni su kitais, tai, be abejo, trukdo socialiniam dialogui.”

G.Steponavičius tvirtino, kad ir pats, ir jo komandos nariai bendrauja su visų profesinių sąjungų atstovais nacionaliniu bei regioniniu lygiu, jie įtraukiami į darbo grupes, bet kai kurių klausimų sprendimą stabdo būtent profsąjungų konfliktai.

“Įsivaizduokite, vyksta derybos, į jas ateina vienos profsąjungos atstovai, tuomet pakyla kitos, vienijančios apie 80 proc. švietimo darbuotojų, ir išeina”, – pasakojo švietimo ir mokslo ministras.

Liberalų sąjūdžio narys G.Steponavičius Švietimo ir mokslo ministerijai vadovauja nuo 2008 metų gruodžio.

“Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingos įtampos visuomenėje. Kuo greičiau turi išaiškėti kiekvienos mokyklos ateitis ir modernizavimo perspektyva. Tam būtina ne tik politinė valia, bet ir konsultacijos su bendruomenėmis”, – pabrėžė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės, būtina laikytis nuostatos, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau vaiko, o gerai ir moderniai įrengta gimnazija – prieinama visiems.

Ypatingą dėmesį šalies vadovė ragina skirti popamokinei veiklai. Neformaliojo ugdymo koncepcija, pasak prezidentės, turi garantuoti galimybę kuo didesniam vaikų skaičiui rinktis popamokinius užsiėmimus tiek valstybinėse, tiek ir privačiose įstaigose.

Prezidentė su parlamentarais aptarė ir kultūros politikos problemas. Prezidentė paragino galutinai apsispręsti dėl kultūros politikos krypčių ir imtis konkrečių darbų, kurie ne tik patenkintų visuomenės kultūrinius poreikius, bet ir ugdytų asmens kūrybingumą. “Aiškios raidos strategijos neturinti šalies kultūra per dvidešimt metų sulaukia tik proginio, o ne sisteminio dėmesio. Todėl būtina nedelsiant apsispręsti dėl kultūros politikos krypčių ir nuosekliai jas įgyvendinti”, – teigė prezidentė.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), keisdama menų studijų finansavimo tvarką, teigia siekianti užtikrinti, kad finansavimą gautų išskirtiniai talentai.

ŠMM pranešė patvirtinusi tikslinio finansavimo menų studijoms tvarką, kuri numato, kad valstybei svarbias menų studijų programas vykdančios aukštosios mokyklos galės gauti garantuotą finansavimą 2010 metų studentų priėmimui.

Pagal tikslinio finansavimo tvarką iki 20 proc. priėmimui į menų studijas skirtų lėšų bus paskirstyta kaip studijų grantai valstybiniams universitetams ir kolegijoms, pagrindusiems savo vykdomų studijų išskirtinumą ir atsižvelgiant į valstybės poreikį turėti tam tikrą skaičių konkrečios specialybės menininkų.

Menų grantai – tai valstybės lėšos, skiriamos aukštosioms mokykloms priimti studentus į specifines menų studijų programas. Grantų sistema siekiama užtikrinti, kad būtų išsaugotos valstybei reikalingos retos ir nepopuliarios studijų programos.

Grantai taip pat sudarys galimybę pripažintiems menininkams patiems atsirinkti studentus, atsižvelgiant į individualiai vertinamus stojančiojo gebėjimus, taip pat įvertinus valstybės poreikį turėti tokių specialistų.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, tobulinant priėmimo tvarką, siekiama užtikrinti, kad valstybės finansavimą gautų aukštosios mokyklos, vykdančios valstybei reikalingas išskirtines menų studijas ir priimančios ypatingų gebėjimų jaunimą. “Siekiame, kad stojant į menų studijas būtų įvertinti išskirtiniai talentai”, – teigia ji.

Pasak N.Putinaitės, tikslinio finansavimo atveju turi būti išreikštas abipusis įsipareigojimas: numatyta įdarbinimo galimybė ir studento pasirengimas ją priimti.

Sprendžiant, kam skirti tikslinį valstybės finansavimą, bus atsižvelgiama į aukštosios mokyklos vykdomą meno veiklą, poreikį išsaugoti retas ir nepopuliarias valstybei reikalingas studijų programas, galimybių sudarymą pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal jiems reikšmingus kriterijus.

Skiriant tikslinį finansavimą įtakos taip pat turės aukštosios mokyklos specifika rengiant tam tikros krypties menininkus, regioniškumas ir konkrečių specialybių meno atlikėjų poreikis valstybės mastu.

Menų studijų programas vykdantys valstybiniai universitetai ir kolegijos iki balandžio 9-osios galėjo teikti paraiškas tiksliniam finansavimui gauti. Atsiųstas paraiškas svarstys bendra Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos komisija.

Numatoma, kad šiais metais iš viso valstybė finansuos 860 menų studijų pirmakursių, iš jų iki 170 vietų bus paskirstyta tikslinio finansavimo keliu.