Scanpix

Rusijos tyrimų komiteto prie prokuratūros vadovas Aleksandras Bastrykinas Maskvoje susitikęs su Lenkijos generaliniu prokuroru  Andrzejumi Seremetu (Andžejumi Seremetu) ir jo pavaduotoju, vyriausiuoju kariniu prokuroru Krzysztofu Parulskiu (Kšyštofu Parulskiu) aptarė tolesnį bendrų veiksmų planą tiriant prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo Tu-154 katastrofos netoli Smolensko priežastis.

“Per susitikimą buvo aptarta galimybė duoti sudužusio lėktuvo Tu-154 savirašių prietaisų originalus tirti lenkų ekspertams Maskvoje, dalyvaujant rusų ekspertams ir Tyrimo komiteto darbuotojams”, – “Interfax” sakė Rusijos tyrimų komiteto oficialusis atstovas  Vladimiras Markinas.

Rusų tyrėjai taip pat pasiūlė lenkams tirti sudužusio lėktuvo fragmentus, saugomus Smolensko Severnyj aerodrome kol bus baigtas tyrimas ir nuspręsta juos perduoti Lenkijai.

Lenkijos atstovai taip pat buvo informuoti, jog trijų aukų tapatybė anksčiau buvo nustatyta klaidingai.

2010 metų balandį lenkų atstovų atpažintų trijų per lėktuvo Tu-154 katastrofą žuvusiųjų palaikų priklausomybę paneigė Rusijos tyrimo komiteto atlikta genetinė ekspertizė. Smulkesnė informacija apie tai perduota Lenkijos prokurorams.

Rusijos tyrimo komitetas toliau atlieka tyrimą. Lenkija taip pat savo ruožtu tiria katastrofos aplinkybes.

REUTERS

Buvęs Lenkijos premjeras Lešekas Mileris (Leszek Miller) pirmadienį interviu Rusijos dienraščiui “Novyje Izvestija” pareiškė, kad “didžioji dalis kaltės dėl Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) lėktuvo katastrofos tenka Lenkijai”.

“Dirbant Lenkijos tyrimo komisijai, iškilo aikštėn tiek trūkumų, aplaidumo ir baustinos netvarkos faktų – pradedant skrydžio organizavimu ir baigiant lakūnų parengimu, kad tai netelpa galvoje”, – sakė politikas iš Kairiųjų demokratų sąjungos.

Anot L. Milerio, “šioje tragedijoje svarbų vaidmenį suvaidino ir nesibaigiantis prezidento L. Kačynskio galynėjimasis su premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk), velionio mėginimai parodyti – kaip vaikų smėlio dėžėje, katras yra svarbesnis”.

Ekspremjeras sutiko su nuomone, kad, artėjant rinkimų kampanijai Lenkijoje, dėl katastrofos prie Smolensko vėl bus kaltinama Rusija. Pasak L. Milerio, isteriją dėl tragedijos kelia tik opozicinė Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) Teisės ir teisingumo partiją. “Juk J. Kačynskis iš esmės neturi jokių būdų patraukti rinkėjus į savo pusę, išskyrus nuolatinį kalbėjimą apie pernykštę katastrofą”, – pareiškė L. Mileris.

Scanpix

Lenkijos komisija, atliekanti tyrimą dėl lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski), jo žmona ir kiti svarbūs politikai, jau greitai pateiks ataskaitą apie nelaimės aplinkybes, praneša “RIA Novosti”.

Komisijos vadovas, Lenkijos vidaus reikalų ministras teigė, kad priežastys, sukėlusios katastrofą, jau yra ištirtos.

“Dabar vyksta ataskaitos redagavimas”, – teigė komisijos vadovas.

Lenkija vis atidėliojo ataskaitos paskelbimą. Pagal tur

Lenkijos prezidentui pernai žuvus per lėktuvo katastrofą Rusijoje, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas apsikabino su apsiašarojusiu Lenkijos vyriausybės vadovu, prie Lenkijos ambasados Maskvoje buvo dedamos gėlės, pareigūnai kalbėjo apie iš naujo atkurtus ryšius.

Atrodė, jog žodžiais beveik neišreiškiamas gedulas dėl prezidento Lecho Kazcynskio (Lecho Kačynskio) ir 95 kitų žmonių, tarp jų daugelį Lenkijos politinio ir karinio elito narių, žūties padės Maskvai ir Varšuvai pagaliau rasti būdą, kaip įveikti šimtmečius gyvavusį abipusį įtarumą.

Tačiau praėjus vieneriems metams nuo balandžio 10 dieną įvykusios tragedijos prie vakarinio Rusijos miesto Smolensko, abi šalys jau ginčijasi dėl šios katastrofos aplinkybių tyrimo, bendros istorijos problemos taip pat, regis, niekur nedingo.

“Rusijos ir Lenkijos santykių būklė gerėja, tačiau šis procesas sudėtingas. Sunkiau kopti į viršų, nei leistis žemyn, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas. – 2010 metais jų santykiai pasiekė aukščiausią lygį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau labiau išryškėjo ir problemos.”

Rusijos tyrėjai kaltę dėl Smolensko katastrofos priskyrė Lenkijai, darydami išvadą, kad prezidento lėktuvo pilotai mėgino nutupdyti lainerį esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms.

Dar didesnę įtampą sukėlė Maskvoje veikiančios Tarpvalstybinės aviacijos komisijos (TAK) pareiškimas, jog kai kurie aukšti Lenkijos pareigūnai buvo įėję į pilotų kabiną ir spaudė lakūnus rizikingai tupdyti lėktuvą, nes priešingu atveju L.Kazcynskis būtų nepatenkintas.

Lenkų pasipiktinimą taip pat sukėlė tyrėjų pastaba, kad Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko (Andžejaus Blasiko), kuris buvo užėjęs į pilotų kabiną, kraujyje rastas nedidelis kiekis alkoholio.

“Atrodo, kad TAK gavo nurodymą (paskelbti), jog Rusija visiškai nekalta dėl šios katastrofos, ir atitinkamai suformulavo savo ataskaitą, – sako D.Treninas. – Būtų buvę geriau nepripažinti Rusijos kaltės, tačiau sutikti, kad Rusijos pusėje buvo sąlygų katastrofai įvykti.”

Pagal istorinių nuoskaudų naštą su Lenkija ir Rusija galėtų varžytis tik nedaugelis šalių.

“Santykių su Rusija pagerėjimas įmanomas, tačiau nėra garantuotas. Tam reikia pastangų ir laiko”, – sako Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Lenkija buvo dingusi iš pasaulio žemėlapio ilgiau nei šimtmetį, kai buvo pasidalyta Rusijos, Austrijos ir Vokietijos imperijų. Valstybingumą ši šalis atgavo tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Vėl tapusi nepriklausoma 1918 metais, Lenkija kariavo su naujai susikūrusia Sovietų Sąjunga, vėliau kentė dvigubą nacių ir sovietų okupaciją Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kuriai sąlygas sudarė 1939 metais pasirašytas slaptas Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas.

1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD išžudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę paimtų Lenkijos karininkų ir kitų elito narių keliose vietose, tarp jų Katynės miške netoli Smolensko.

Žiauri likimo ironija – L.Kaczynskis žuvo skrisdamas į Katynės žudynių minėjimo ceremoniją, kai jo lėktuvas sudužo leisdamasis į tiršto rūko gaubiamą oro uostą prie Smolensko.

Lenkus taip pat skaudina faktas, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 metais Raudonoji armija palaukė prie Varšuvos, kol nacių pajėgos žiauriai numalšins Lenkijos sostinę apėmusį pasipriešinimo judėjimo sukilimą. Po karo Lenkija tapo komunistine Sovietų Sąjungos palydove.

“Daugeliui lenkų Rusijos ir Lenkijos santykius visada temdys praeities šešėlis, – sakė Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Makarkinas. – Lenkijos padalijimas XVIII amžiuje, represijos per du sukilimus XIX šimtmetyje, naujas padalijimas 1939 metais, vėliau – Varšuvos sukilimas.”

Katynės žudynių aukas pirmieji aptiko dalį Sovietų Sąjungos okupavę naciai, kurie teisingai nustatė, jog šias žudynes vykdė NKVD. Tačiau po karo Sovietų Sąjunga melagingai paskelbė, jog dėl Katynės žudynių kalta nacistinė Vokietija. Šis melas gyvavo iki pat komunistinio režimo žlugimo.

Šią temą iki pat praeitų metų Rusijoje buvo stropiai vengiama aptarinėti, tačiau po L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos Maskva pagaliau perdavė Lenkijai su šiais įvykiais susijusius dokumentus, Valstybės Dūma paskelbė rezoliuciją, kurioje pripažįstama Sovietų Sąjungos kaltė.

Tačiau A.Makarkinas pažymėjo, jog netgi po TAK ataskaitos paskelbimo išliko ženklų, jog Varšuvos ir Maskvos santykiai pasikeitė.

“Lenkija įvertino, kad Rusija pakeitė poziciją dėl Katynės ir liovėsi mėginti pateisinti šį nusikaltimą”, – pabrėžė ekspertas.