Lietuvos banko duomenimis, III ketvirtį smulkiųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) šalyje išduota beveik penktadaliu mažiau (19,36 proc. kritimas) – apie 166 tūkstančius. Pozityvi tendencija – antrus metus mažėjanti paskolų metinių palūkanų norma: per šį ketvirtį ji smuktelėjo 2,65 proc. punkto iki 99 proc., taip pat mažėjo ir šių paskolų bendra vidutinė kredito kainos metinė norma (BVVKKMN).
Lietuvos banko III ketvirčio duomenimis, mažųjų vartojimo kreditų portfelis taip pat traukėsi – šių kreditų suma III ketvirčio pabaigoje buvo 63,39 mln. litų – 18,84 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį. Vidutinė kredito suma išlieka panaši – 380 litų.
„Rinkai tai labai reikšmingas kritimas. Manome, jog tokius rodiklius galėjo lemti apsunkintos sąlygos vartotojui pasiskolinti – nuo liepos mėn. pagal įsigaliojusias taisykles gyventojai nebegali pasiskolinti, jeigu jų prašoma suma viršija 40 proc. pastovių pajamų. Todėl dalis žmonių turėjo ieškoti kitų finansinių išeičių arba skolintis nekontroliuojamoje, šešėlinėje rinkoje“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.
Kaip rodo Lietuvos banko statistika, antrus metus mažėja smulkiųjų vartojimo kreditų kainos metinės normos rodiklis (BVKKMN) – per  ketvirtį jis nukrito beveik 4 proc. punktais iki 165 procentų. Šis rodiklis parodo, kiek per visus metus reikėtų sumokėti už smulkųjį vartojimo kreditą, jei jis būtų imamas metams. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, dauguma sutarčių sudaroma trumpiems, iki 30 d., terminams.
Komentuodamas Lietuvos banko šiandien paskelbtus skaičius dėl pradelstų mokėjimų, asociacijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, jog pateikiami duomenys skaičiuojami per visą veiklos laikotarpį. „Lietuvos bankas skaičiuoja pradelstus mokėjimus, kurie susidarė per visą smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus veiklos gyvavimo istoriją, bet pradelstų mokėjimų procento neskaičiuoja nuo per visą vartojimo kreditų sektoriaus veiklos laikotarpį išduotų kreditų – taip gaunamas iškreiptas vaizdas. Lietuvos bankui siūlysime tobulinti statistikos apie smulkiųjų vartojimo kreditų sektorių surinkimo ir skaičiavimo metodiką“, – sakė L.Valickas.
L.Valickas pataria žmonėms, kurie dėl nenumatytų aplinkybių (pvz. netekus pajamų šaltinio (darbo), užklupus sunkiai ligai ir pan.) susiduria su sunkumais grąžinti kreditą,  – neatidėlioti ir kreiptis į kreditą išdavusią bendrovę bei kartu iešoti galimų išeičių (pvz., stabdyti palūkanas, sutarti dėl kredito gražinimo dalimis ir pan.). Atsakingai veikiančios bendrovės taiko šias priemones klientams, susidūrusiems su nenumatytais sunkumais grąžinti kreditą „Jeigu susitarti nepavyksta – kreipkitės į mūsų asociaciją ir mes tarpininkausime“, – informuoja asociacijos vadovas.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 12 sektoriaus bendrovių, kurios apima 60 proc. rinkos. Visos asociacijos narės yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, kasmet atlieka nepriklausomą auditą, jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas, kuriam įmonės kas 3 mėn. teikia išsamias veiklos ataskaitas.
2012 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir Sodros biudžetą sumokėjo daugiau nei 20 mln. Lt mokesčių bei skyrė 1,5 milijono litų 2013 m. paramos projektams. Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų. Lietuvos finansų sektoriuje smulkiųjų vartojimo kreditų rinka užima apie 0,5 procento.

Kauno centre ir senamiestyje naujų prekybos centru nebus galima statyti, tačiau tokia naujiena nesidžiaugia smulkių ir vidutinių įmonių interesų gynėjai, jie neabejoja, kad iš miesto centro prieš kelerius metus išstūmę mažuosius didieji prekybininkai juos galutinai pribaigs priemiesčiuose.

Didžiųjų prekybos įmonių plėtros planus Kaune reglamentuos naujasis specialusis planas, kurio koncepcijai jau pritarė kadenciją baigiančios Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, pirmadienį rašo “Verslo žinios”.

Koncepcijoje numatyta universaliųjų prekybos centrų (kasdieninio aptarnavimo prekybos objektų) tolygią plėtrą numatyti gyvenamuosiuose Kauno rajonuose, nepakankamai aptarnaujamose miesto dalyse, o specializuotų prekybos objektų plėtrą numatyti komerciniuose, pramoniniuose rajonuose.

“Prieš keletą metų sėkmingai stambieji prekybininkai išnaikino smulkųjį verslą miesto centre, o dabar imsis pakraščių. Tokiu būdu tos nedidelės parduotuvėlės atokesniuose rajonuose gaus stiprų smūgį, po kurio kai kurios iš jų gali ir nebeatsikelti”, – teigė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius nelinkęs dramatizuoti padėties.