„Swedbank“ duomenimis, smulkieji Lietuvos verslininkai šiemet, lyginant su 2011 metais, ima daugiau paskolų, skirtų investicijoms. Per pirmąjį 2012 metų ketvirtį „Swedbank“ šiam verslo segmentui išduotų investicinių paskolų skaičius buvo beveik 3 kartus didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

„Šiemet sulaukiame beveik dvigubai daugiau smulkių verslo klientų besikreipiančių į banką dėl paskolos, nei pernai. Praėjusiais metais smulkieji verslininkai dažniau į banką kreipėsi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms. Šiemet, panašu, įmonių situacija pagerėjo, pakito jų poreikiai – išaugo susidomėjimas investicinėmis paskolomis. Per pirmąjį metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bendra investicinių paskolų suma augo 73 procentais“, – sakė „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius Sigitas Žutautas.

Ilgalaikių paskolų pagrindą sudaro investicijoms ir automobilių parkui atnaujinti skirtos lėšos. Vidutinis investicinės paskolos dydis dabar siekia apie 180 tūkst. litų ir, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 35 procentais.

Auga naudojimasis automobilių lizingu

Padidėjo ne tik paskolų investicijoms, bet ir lizingo paslaugų, kuriomis naudojasi smulkusis verslas, apimtis. „Swedbank“ duomenimis, smulkios įmonės dažniausiai lizingu perka lengvuosius automobilius, rečiausiai – įrengimus. Šiemet pirmąjį ketvirtį automobilių lizingo paslauga smulkioms įmonėms išliko aktualiausia – 76 proc. pasinaudojusių lizingu pirko būtent juos.

Pasak S. Žutauto, 2008-2009 metais įmonės stengėsi eksploatuoti turimus automobilius ar jų parką, tačiau dabar lizingu įsigytų automobilių skaičius auga. Jei pernai tokiu būdu pirkti automobiliai sudarė 42,8 proc. visų automobilių rinkoje, tai per 2012-uosius jų dalis turėtų pasiekti prieš krizinį lygį – apie 60 procentų.

„Manome, kad lizingo rinka auga ir dėl bendro ekonomikos pagyvėjimo, ir dėl to, kad jau nusidėvėjo automobiliai, kurie buvo įsigyti 2007 -2008 metais. Ilgai naudodami senus automobilius smulkaus verslo atstovai susiduria su dideliais priežiūros kaštais, kurie sumažėja atnaujinus automobilių parką“, – kalbėjo „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius.

Smulkių įmonių vidutinė lizingo sutarties suma lengviesiems automobiliams įsigyti šiemet sudaro apie 50 tūkst. litų, komerciniam transportui – apie 80 tūkst. litų, o įrengimams – 100 tūkst. litų.

Smulkusis verslas, atsižvelgdamas į savo veiklos perspektyvas ir planus bei kintant ekonomikos ciklams, gali rinktis iš įvairių trumpalaikių ar ilgesnio laikotarpio finansinių sprendimų. „Swedbank“ verslininkams siūlo savarankiškai įsivertinti tinkamiausią jiems finansinį instrumentą. Naudodamiesi nemokama finansavimo poreikių skaičiuokle „Swedbank“ interneto svetainėje bei interneto banke verslui, smulkieji verslininkai gali iš anksto ne tik apskaičiuoti sumą, kurią bankas gali finansuoti ar vidutinę paskolos įmoką, bet ir įsivertinti konkrečiam atvejui tinkamiausią finansinį instrumentą.

Lietuvoje 2012 metų pradžioje buvo registruota 62 889 įmonių, kurių didžiąją dalį – 78,2 proc. – sudaro smulkusis verslas. Tai įmonės, kurios turi iki 10 darbuotojų ir kurių metinės pajamos neviršija 6,9 mln. litų. Lietuvos smulkaus verslo segmente vyrauja paslaugų ir prekybos įmonės.

Lietuvos verslą dabar slegianti mokesčių bei biurokratizmo našta ir artimiausiais metais netaps lengvesnė. Tad ambicingi ir savo gebėjimus siekiantys realizuoti lietuviai verslus kurs užsienyje, taip pat daugės verslininkų, kurie Lietuvoje veikiančias įmones registruos kitose šalyse. Tuo įsitikinęs Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius, Kauno kolegijos lektorius, UAB „Baliomanija LT“ steigėjas Giedrius Romeika.

VEIDAS: Verslą kurti pradėjote 1996-aisiais. Kaip nuo tų metų iki dabar pasikeitė Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas?
G.R.: Sąlygos, reikalingos verslui kurti, taip pat aplinka pasikeitė labai stipriai. Kiekvienais metais didėja technologinės galimybės. Nebeliko tokios verslo rūšies, kai užsienio šalyje nupirktos prekės Lietuvoje tiesiog perparduodamos. Dabar išsilaikyti norintis verslininkas į kuriamą produktą ar paslaugą turi įdėti originalios pridėtinės vertės.
VEIDAS: Valdininkai daug kalba apie verslo sąlygų gerinimą, paramą pradedantiesiems. Ar jaučiate bent kokį palengvėjimą?
G.R.: Suvaržymai keičiasi, bet jų nemažėja. Štai neseniai įsigaliojo tvarka, kad verslo liudijimų turėtojai negalės verstis didmenine prekyba, daugelis jų turės steigti uždarąsias akcines bendroves. Tad mokesčių ir biurokratizmo našta nelengvėja. Anksčiau smulkųjį verslą plėtojančiam verslininkui buvo lengviau išlaikyti tokius darbuotojus, kaip buhalteriai. Dabar daugelis jų atsisako, todėl yra didelė rizika, kad verslininkas pridarys klaidų.
Buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio žadėtas verslo pavasaris taip ir neišaušo. Nors buvo parengta pluoštas teisės aktų, kurie turėjo sukurti palankesnę aplinką verslui ir investicijoms, tačiau realiai niekas neįgyvendinta. Jau seniai diskutuojama dėl vadinamosios šeimos įmonės, mažosios bendrijos, įteisinimo. Ši koncepcija nagrinėjama keleri metai, bet sprendimų niekaip nepriimama.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kodėl padėtis jau daugelį metų nesikeičia?
G.R.: Smulkusis ir vidutinis verslas valdžios atstovams nerūpi, nes jis neparankus. Juk daug lengviau susitarti su dešimčia magnatų. Todėl nieko keista, kad Lietuvoje vis stipriau įsitvirtina oligopolinė rinka. Nors kuriasi mažos parduotuvėlės, tačiau už jų dažnai slepiasi tie patys didieji gamintojai. Pavyzdžiui, gyvo alaus parduotuvėles kuria „Švyturio alus“. Atrodo, kad yra didelis pasirinkimas pieno produktų, tačiau juos visus gamina keli gamintojai. Panaši situacija ir turgavietėse. Oligarchinės struktūros iš tradicinio verslo, prekybos išgujo smulkiąsias įmones.
VEIDAS: Vis dėlto apklausos atskleidžia, kad daugelis jaunų žmonių norėtų kurti savo verslą.
G.R.: Kai savo studentų paklausiu, kuo norėtų užsiimti baigę studijas, didžioji dalis atsako, jog dirbti sau, tačiau tuoj pat priduria, kad Lietuvoje niekada to nepasieks dėl administracinių pančių. Juos atbaido ir visuomenėje vyraujantis požiūris, kad verslininkas – tai sukčius.
Kad aplinka verslui plėtoti Lietuvoje nepalanki, patvirtina ir užsienio investuotojų elgesys. Štai į Lietuvą planavo ateiti vienas didžiausių pasaulyje padangų gamintojų – Vokietijos koncernas „Continental“, tačiau susipažinęs su mūsų mokesčių sistema apsigalvojo.
VEIDAS: Ar galima tikėtis, kad artimiausią dešimtmetį mokesčiai verslui vis dėlto mažės, o sąlygos pradėti individualią veiklą lengvės?
G.R.: Visi palengvinimai, kurie iki šiol buvo padaryti, – tai ES direktyvų įgyvendinimas. Iš vietinės valdžios iniciatyvos labai mažai. Niekaip neišsivaduojam iš sovietinio valdymo draudimais modelio. Vis dar vadovaujamasi nuostata, kad jeigu galima neleisti, tai ir neleisim. Padėtis pasikeis tik tuomet, kai visose ES šalyse bus suvienodintos verslo kūrimo ir plėtojimo sąlygos. Tada Lietuvos valdininkai bus tiesiog priversti imtis permainų, o ne jas žadėti, kaip yra dabar.
VEIDAS: Kaip, jūsų vertinimu, Lietuvos verslininkai bandys atlaikyti kylančius iššūkius, kol smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas tik deklaruojamas?
G.R.: Pažadų, kad jau kitąmet bus lengviau kurti smulkųjį verslą, girdžiu nuo 1996 m., kai įkūriau įmonę, tačiau jau pavargau laukti. Manau, kad panašiai jaučiasi ir daugelis kitų smulkiųjų bei vidutinių verslininkų. Tad jeigu padėtis nesikeis, greitai sulauksime dar vienos emigrantų bangos. Išvažiuos žmonės, kurie smulkiuosius verslus kurs užsienyje, – lietuviai juk išradingi. Taip pat daugės verslininkų, kurie Lietuvoje veikiančias įmones registruos kitose šalyse. Tada jie mokesčius mokės į kitų valstybių biudžetą.
VEIDAS: Tad Lietuva, jūsų požiūriu, neturi galimybių tapti nei informacinių technologijų, nei paslaugas kuriančia šalimi?
G.R.: Jeigu pritrūks politinės valios atsikratyti sovietinio palikimo, o energija, kuri galėtų būtų skiriama didelę pridėtinę vertę turintiems produktams ir paslaugoms kurti, bus ir toliau nukreipiama žaisti žaidimui „Katė ir pelė“ (vieni kurs apribojimus, kiti stengsis juos apeiti), tai Lietuva taps jaukia nedidele provincija. Pas mus važiuos ne investuotojai, o žmonės, kurie nori ramiai praleisti senatvę.

Mažų parduotuvėlių daugėja, tačiau už jų dažnai slepiasi didieji gamintojai.

Artimiausią dešimtmetį sąlygos kurti smulkųjį ir vidutinį verslą mūsų šalyje gerės, tačiau jo imsis tiek pat arba nežymiai daugiau lietuvių nei dabar. Tad iki 2020 m. pagal verslių gyventojų skaičių ES šalių senbuvių nepasivysime.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūrai „Rait“ pernai apklausus Lietuvos moksleivius ir studentus paaiškėjo, kad dauguma jaunimo svajoja turėti savo verslą. Net 89 proc. vaikinų ir 79 proc. merginų nurodė, kad norėtų užsiimti verslu. Vaikinams patraukliausi atrodo IT, statybų, automobilių verslai, o dailiosios lyties atstovės norėtų nerti į pramogų, turizmo ir mados sektorius.
Ūkio ministerijos atstovai skaičiuoja, kad iniciatyviems jaunuoliams pradėjus įgyvendinti savo planus, kasmet Lietuvos verslumo lygis galėtų pakilti apie 10 proc. ir po dešimties metų mūsų šalyje verslu užsiimtų dvigubai daugiau žmonių nei dabar. Šio tikslo siekiama skatinant jaunimo verslumą gimnazijose ir universitetuose, kuriant finansinės paramos programas, teikiant nemokamas konsultacijas, plečiant verslo informacijos centrų tinklą. Daug vilčių dedama ir į kitais metais planuojamą įteisinti mažosios bendrijos statusą. Tikimasi, kad ši nauja juridinė forma palengvins šeimų verslo galimybes. Mat steigiant įmonę kaip mažąją bendriją nereikės jokio įstatinio kapitalo, nebus būtinas direktorius ar samdomas direktorius.
Vis dėlto verslininkai nesitiki, kad įgyvendinant šiuo metu numatytas verslumo skatinimo priemones, sulauksime naujų smulkių verslų bumo. Mažai tikėtina, kad mažos parduotuvėlės pradės sėkmingai konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais, o smulkiojo verslo dalis visame šalies BVP sudarys daugiau nei šiandien, t.y. maždaug 30 proc.

Mokestinė našta nepalengvės

Verslo informacijos centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas pastebi, kad valdžios atstovai daug kalba apie tai, jog smulkiajam verslui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, tačiau aiškios ilgalaikės strategijos kaip tas būtų daroma, nėra. „Atsiranda paprastesnės teisinės formos, daugėja skatinimo priemonių, tačiau jauniems verslams aplinka, ypač mokestinė, dar nepalanki. Pradėjusieji verslą lyg maži paršeliai atsiduria tame pačiame garde su jau užaugusiomis kiaulėmis. Tad jiems įsitvirtinti labai sunku, – dėsto D.Žiogas. – Turėtų būti bent dviejų metų inkubacinis periodas, kurio metu pradėjusiems verslą būtų sukuriamos šiltnamio sąlygos, kad jie galėtų sustiprėti“.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Aldas Kikutis pažymi, kad šiuo metu finansavimo programos skirtos pradėti verslui mažai palengvina situaciją. Mat visos jos paremtos turto užstatymu. O juk ne kiekvienas, A.Kikučio nuomone, ryžtasi rizikuoti, pavyzdžiui, gyvenamuoju būstu, kuriame auga mažamečiai vaikai. „Reali finansinės paramos sistema smulkaus verslo pradžiai taip ir nesukurta. Tarkim, kad nesėkmės atveju nereikėtų grąžinti visos paskolos. Žinoma, saugikliai prieš nesąžiningus verslininkus turėtų būti“, – mano Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijos valdybos pirmininkas.
Į valdžios atstovams išsakomus priekaištus Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorius Mindaugas Danys atsako: „Verslui kurtis būtina padėti, tačiau vieniems padedant galima numarinti kitus, todėl taikomos priemonės turi aukštyn kelti visą sektorių. Smulkieji verslininkai skundžiasi, kad juos smaugia mokesčiai, tačiau tuo pačiu reikalauja nemokamos sveikatos apsaugos sistemos ir mokslo. Norint šiose sistemose išlaikyti esamą lygį, taip pat mokėti pensijas, vienas iš šaltinių – mokesčiai verslui“.
Tad ir ateityje nei valdžios atstovai, nei patys verslininkai nemato perspektyvų, kad mokestinė našta smulkiajam bei vidutiniam verslui galėtų sumažėti.
Tiesa, kai kurių lengvatų buvo padaryta. Nuo šių metų per metus neviršijus vieno milijono litų pajamų, galios 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Iki šiol šios lengvatos buvo taikomos įmonėms, gavusios iki 500 tūkstančių Lt pajamų. Tikimasi, kad šis sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo įmones. Prie smulkaus verslo skatinimo turėtų prisidėti ir registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimas. Nuo šių metų PVM nereikės mokėti, jeigu bendra atlygio už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma per metus neviršys 155 tūkst. Lt. Anksčiau PVM mokėtoju nereikėjo registruotis, gaunant iki 100 tūkst. Lt.

Ateityje ypatingas dėmesys – socialiniam verslui

M.Danys pabrėžia, kad ir dabar dedama daug pastangų, jog besikuriančios įmonės gautų lengvatines paskolas bei nemokamas konsultacijas, ir ateinantį dešimtmetį tam bus skiriamas nemažesnis dėmesys. Štai pernai buvo pradėti dalinti pirmųjų verslo metų krepšeliai. Įregistravęs įmonę pirmus metus verslininkas gauna 6 tūkst. Lt vertės krepšelį, į kurį įeina konsultacijos, mokymai ir virtualaus biuro paslaugos. „Šia parama jau pasinaudojo apie 300 įmonių. Pasiteisino klasterių kūrimo skatinimas, tad ir toliau jie bus remiami. Susijungus kelioms įmonėms, kur kas lengviau parduoti paslaugas, gauti daugiau užsakymų ir juos įgyvendinti. Be to, mažėja administracinės išlaidos. Eksportuojančios įmonės gali pasinaudoti 40 tūkst. Lt vertės parama ir gauti iš ekspertų specifines konsultacijas“, – akcentuoja M.Danys. Ir priduria, kad 2014 – 2020 m. ypatingai bus skatinamas socialinis verslas, kurio pagrindinis tikslas naudos visuomenei siekimas. Taip pat organizuojant mokymus ir seminarus bus daug dėmesio skiriama inovacinių gebėjimų įmonėse skatinimui ir technologinių verslų kūrimui.
„Valdžios atstovai tik paskutiniais metais susigriebė skatinti verslumą, tačiau vis dar dedama nepakankamai pastangų. Verslui įkurti reikia ne tik žinių, geros idėjos, bet ir kapitalo. Perspektyvių nišų lieka vis mažiau, o norint atrasti naujas šakas, reikia didesnių investicijų“, – teigia A.Kikutis.
Be to, pasak D.Žiogo, anksčiau buvo padaryta daug klaidų proteguojant monopolininkus ir ogopolininkus. Tad šiandien smulkiesiems verslininkams labai sunku konkuruoti su jais. Jis pastebi, kad norinčių atidaryti nedidelę parduotuvėlę daugėja, o ir poreikis yra, tačiau daugelis bandelių, mėsos ar daržovių parduotuvių po metų priverstos užsidaryti. A.Kikučio nuomone, artimiausiais metais situacija išliks panaši ir mažos parduotuvėlės, kurių gausu visų ES šalių senbuvių miestuose, pas mus netaps masiniu reiškiniu, nes jos nepajėgs konkuruoti su prekybos centrais kaina.
„Atidaryti kavinę – taip pat iššūkis. Štai Kauno Laisvės alėjoje nuomos kainos tokios kaip Amsterdamo centre, nors perkamoji galia, žmonių srautai nepalyginami. Atvažiuoja užsieniečių, kurie norėtų Lietuvoje vystyti smulkųjį verslą, tačiau pamatę tokias nuomos kainas, grįžta namo“, – pasakoja Verslo informacijos centrų asociacijos pirmininkas.

Verslininkų skaičius didės nežymiai

Kauniečio Vaido Bernoto, įkūrusio vertimo paslaugas teikiančią įmonę, užsiimančio minigolfo gamyba ir dažasvydžio organizavimu, nuotaikos optimistiškesnės. Pasak verslininko, bitininkai skundžiasi, kad negali realizuoti medaus, o miestiečiai nežino, kur įsigyti kokybiškų produktų, tad trūksta tik geros vadybos. „Lietuvoje stinga žinių kaip susikurti legendą, kodėl pirkėjas turėtų mokėti daugiau nei prekybos centre, tačiau neišnaudotų nišų vis dar yra daug“, – neabejoja V.Bernotas.
Jo įsivaizdavimu, iš amato, prekybos ar smulkių paslaugų pardavimo Lietuvoje galėtų užsidirbti bent kas trečia šeima. „Tie, kurie sako, kad mūsų šalyje tai neįmanoma ar skundžiasi nepakeliamu biurokratizmu, dideliais mokesčiais, tiesiog mėgsta zysti ir yra viskuo nepatenkinti. Jeigu dirbi, privalai ir mokesčius mokėti“, – dėsto kaunietis.
Beje, ne vieną smulkų verslą vystantis vyras pripažįsta, kad šiandien situacija verslo atstovams nėra labai palanki, tačiau jis įžvelgia keletą priežasčių, kodėl per ateinančius dešimt metų verslininkų skaičius galėtų išaugti. „Darželiuose ir vidurinėse mokyklose jau pradedamas skatinti kūrybiškumas, todėl užaugs laisviau mąstanti karta, kuri nelauks, kol valdžia sukurs gerbūvį, o patys stengsis tą daryti. Dėl išaugusių darbo kaštų iš Kinijos jau grįžta JAV įmonės, europiečiai netrukus taip pat paseks amerikiečių pavyzdžiu. Tad atsivers didesnės galimybės gaminti produkciją vietinėse rinkose“, – prognozuoja V.Bernotas.
Vis dėlto, A.Kikučio nuomone, verslių gyventojų skaičiaus augimui bene didžiausią įtaką turi vartojimas. „Jei mažės vartotojų pajamos ir jų pačių dėl emigracijos liks mažiau, smulkusis verslas dar labiau susitrauks nei dabar. Tačiau net jei vidaus vartojimas augs, ženkliai smulkiųjų verslininkų nepadaugės“, – apibendrina A.Kikutis.

Smulkusis ir vidutinis verslas ateinantį dešimtmetį
1. Mokesčiai. Net išsivadavus iš ekonominio sąstingio, nei PVM, nei daugelis kitų mokesčių nemažės.
2. Suvaržymai. Verslo liudijimų turėtojai negalės verstis didmenine prekyba, tad daugelis jų turės steigti uždarąsias akcines bendroves.
3. Lengvatos. Padidinta registravimosi PVM mokėtojais riba, daugiau įmonių galės pasinaudoti 5 proc. pelno mokesčio tarifu.
4. Skatinimas I. Pradėti dalinti pirmųjų verslo metų krepšeliai, remiama startupų plėtra, verslo klasterių kūrimasis.
5. Skatinimas II. 2014 – 2020 m. bus skatinamas socialinis verslas, kurio pagrindinis tikslas naudos visuomenei siekimas.
6. Galimybės. Atsiras nauja juridinė forma – mažoji bendrija, kuriai įsteigti nereikės pradinio kapitalo.
7. Nišos. Mažos parduotuvėlės masiniu reiškiu netaps dėl įsigalėjusios didžiųjų prekybos tinklų oligopolijos.
8. Vartojimas. Gyventojai ir toliau bus linkę taupyti, tad vidaus vartojimas artimiausiai metais didės nedaug – tik 5-7 proc.
9. Verslumas. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų skaičius išliks toks pats arba padidės nežymiai.
10. Emigracija. Daugės lietuvių, verslus kuriančių užsienyje ir Lietuvoje veikiančias įmones registruojančių kitose šalyse.

smulkus_versl27

Lietuva Briuseliui pasiūlė aptarti galimybę visai atsisakyti įvairias paslaugas teikiančio itin smulkaus verslo reguliavimo. Įvairiais skaičiavimais, dabar smulkiesiems galioja apie 2 tūkst. įvairių reikalavimų, informuoja “Verslo žinios”.

“Tai idėja, kuri ateityje galėtų virsti veiksmų planu, kokia kryptimi turėtų vystytis smulkiojo verslo reglamentavimas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Tam tikrų sričių reguliavimas – labai svarbus, tačiau jis turi būti adekvatus verslo dydžiui. Diskusiją dėl labai mažo verslo reguliavimo pradėsime Vyriausybėje, taip pat mums bus labai svarbu išgirsti verslo atstovų nuomonę”, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Nors šalyje daugelį sričių reguliuoja europiniai teisės aktai, ministro manymu, išeitį galima rasti: pavyzdžiui, įstatymo leidėjas gali nurodyti kontroliuojančioms institucijoms, kad tikrinti smulkųjį verslą – nėra prioritetinė šių institucijų veikla, o bausti smulkiuosius draudžiama.

Ministras tikina, kad britai ir danai linkę jo pareikštai nuomonei pritarti, o ispanai smarkiai abejoja.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius prisimena, kad prieš penkerius metus Briuselyje jau diskutuota dėl higienos sąlygų smulkiesiems. Diskusija baigėsi be rezultatų, šalims taip ir nesutarus, kas yra smulkusis verslas.

Vienų šalių vertinimu, į šią kategoriją patenka įmonės, kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. eurų (6,9 mln. litų), o Baltijos šalims, Maltai, Kiprui ar Slovakijai toks verslas atrodė jau vidutinis. Be to, pasipriešino ir senoji Europa, įsitikinusi, kad reglamentu patvirtintas maisto įstatymas, turi galioti visiems.

“Maisto atsekamumas, ženklinimas ar verslo atsakomybė turi būti nepajudinami dalykai”, – teigė Z.Stanevičius.

Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, jog Ūkio ministerija demonstruoja modernų požiūrį.

Jo teigimu, savireguliavimas, kai verslas susitaria dėl taisyklių bei normų ir vieni kitus prižiūri, anot jo, vartotojui būtų didesnė garantija už dešimtis pažymėjimų.

Iš smulkiajam ir vidutiniam verslui skirto 1 mlrd. litų pernai bankai sugebėjo išskolinti mažiau kaip 50 mln. litų.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas “Verslo žinioms” sakė, kad tokia padėtis ministerijos netenkina.

Bankai sugebėjo išduoti vos 87 paskolas už 48 mln. litų. Šiaulių bankas skyrė – 58, SEB bankas – 20, “Swedbank” – 9 paskolas.

“Reikia apsispręsti, ar šią programą verta tęsti toliau. Jeigu ja buvo siekiama pagyvinti verslo kreditavimą krizės laikotarpiu – tikslas akivaizdžiai nepasiektas”, – pripažino D.Lapinskas.

Jis pripažino, kad programa klimpsta nuo pat pradžių.

Pagrindine priežastimi ūkio viceministras laiko tai, kad EIF sutartys su bankais griežtai apibrėžia rizikos kriterijus ir bankai neturi teisės išduoti paskolų daugeliui įmonių, nes jos būtų pernelyg rizikingos.

Lietuva dalį ES struktūrinių fondų paramos – apie 290 mln. eurų, arba 1 mlrd. litų, yra nukreipusi į “Jeremie” kontroliuojantįjį fondą, kurio valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) metų pradžioje pasirašė sutartis su trimis bankais.

Pagal jas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti SEB bankas gavo 259 mln. litų, “Swedbank” -179 mln. litų, Šiaulių bankas – 69 mln. litų ir įsipareigojo prie šių sumų prisidėti antra tiek – daugiau kaip 500 mln. litų.