BFL

Nuo vasario mėnesio prie Seimo dėl kasos aparatų įvedimo badavę smulkiojo verslo atstovai ketvirtadienį, prieš pat JAV Valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) vizitą, nutraukė savo bado akciją.

“Baigėme savo bado akciją, kadangi mūsų delegacija grįžo iš Briuselio. Briuselyje išsprendėme tas problemas, dėl kurių su Vyriausybe nesutarėme ir Vyriausybė tiesiog žlugdė mūsų smulkųjį verslą bei iniciatyvą rasti dialogą. Pasiekėme tai, ko norėjome pasiekti, pateikėme Europos Komisijai savo skundą, rezoliucijas, į juos bus toliau gilinamasi, problemos sprendžiamos. Nebetenka prasmės toliau mums badauti”, – Eltai sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Ji teigė esanti patenkinta susitikimo Briuselyje rezultatais, toliau procesą esą vertins atsakingi Europos Komisijos pareigūnai.

“Ir toliau mėginsime įrodyti, kad Vyriausybė, taip elgdamasi su smulkiuoju verslu, naikindama patį smulkiausią segmentą, buvo visiškai neteisi, jos vykdoma politika yra pražūtinga Lietuvai”, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė bado akcijos nutraukimo nesieja su H. Klinton (Hillary Clinton) vizitu į Vilnių. Penktadienį H. Klinton prie Seimo turėtų apžiūrėti Sausio 13-osios barikadas.

Per 4 bado akcijos mėnesius joje dalyvavo apie 50 asmenų.

Bado akciją dėl Vyriausybės politikos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atžvilgiu dirbantieji pagal individualius verslo liudijimus prie Seimo pradėjo vasario 21-ąją, primena ELTA.

Bado akciją paskatino tai, kad Vyriausybė priėmė vienašališkus, nepagrįstus sprendimus, absoliučiai nederinusi su smulkiuoju verslu.

Vienu metu badavo ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 10 savanorių iš visos Lietuvos. Badauti vienas asmuo galėjo ne ilgiau kaip savaitę.

Didžiausią nerimą smulkiesiems verslininkams ir turgaus prekeiviams kėlė Vyriausybės nutarimas, pagal kurį nuo gegužės 1 d. kasos aparatai turi būti naudojami prekiaujant maisto produktais pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, o be kasos aparatų prekiauti maistu leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke.

Iki balandžio buvo kompensuojamos visos ne daugiau kaip 1000 litų kainuojančio kasos aparato įsigijimo išlaidos. Vėliau kompensacijos dalis mažėjo – balandžio mėnesį buvo kompensuojama 60 procentų, gegužės-gruodžio mėnesiais – 50 procentų kasos aparato įsigijimo išlaidų. Kompensacijoms už kasų aparatų įsigijimą skirta 3 mln. litų iš Privatizavimo fondo lėšų.

Skaičiuojama, kad turgaus prekeiviai įsigijo beveik 2 tūkst. kasos aparatų,

"Veido" archyvas

Kritęs vartojimas, dideli mokesčiai, kvalifikuotų specialistų stygius ir milžiniški emigracijos mastai – tai iššūkiai, prieš kuriuos atsilaikysime tik visiškai pakeitę kryptį. Tuo įsitikinęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Jo manymu, norėdami išlikti verslininkai turi kurti ne pigius, o tik aukštos kokybės brangius produktus ir paslaugas.

VEIDAS: Ar verslininkus gąsdina dabartinės emigracijos tendencijos?

D.A.: Žinoma, gąsdina. Lyg ir turime džiaugtis, kad daug bedarbių, bet juk apie 30 proc. jų dirbti nenori. Kas gi lieka? Reikiamų specialistų tiesiog nėra. Negana to, nemažai geriausių mūsų specialistų pervilioja užsienio investuotojai. Kita vertus, išvykusieji savo artimiesiems perveda apie 1,5 mlrd. Lt per metus, taip padidindami čia likusių lietuvių perkamąją galią.

VEIDAS: Ar Lietuvos verslas taip pat emigruoja?

D.A.: Tokių pavyzdžių yra. Tai lemia daug priežasčių – mokesčių politika, specialistų stoka bei ribotos plėtros galimybės.

VEIDAS: Kokios didžiausios problemos šiandien slegia smulkųjį ir vidutinį verslą?

D.A.: Lietuvoje 99 proc. įmonių yra smulkiosios bei vidutinės ir turi daugybę problemų: jų daug, bet jos silpnos, negyvybingos, turinčios menkus finansinius srautus ir kuriančios mažą pridėtinę vertę, todėl ir atlyginimai tokie nepadorūs. Na, o likusi menka įmonių dalis gyvena labai gerai, nes tai susiformavusios oligopolinės ir monopolinės struktūros, veikiančios nekonkurencinėmis sąlygos, nes yra pasidalijusios rinką. O visos bėdos prasideda nuo to, kad Lietuvoje labai maža rinka ir perkamoji galia, silpnas viešasis sektorius, didelis biurokratizmas. Kaip smulkiajam verslininkui plėtoti veiklą, jei jis iš jos gauna mažai pinigų? Tuo labiau kad verslo pradžia mūsų šalyje labai sudėtinga, nes vos įkūręs įmonę iš karto pradedi mokėti didžiulius mokesčius, palyginti su kitomis šalimis. Privalome palengvinti verslo kūrimo sąlygas, atleisti kai kurias naujas įmones nuo mokesčių vienus dvejus metus, o jei baiminamės, kad bus piktnaudžiaujama, numatykime saugiklius.

VEIDAS: Ar padėtis pagerės įteisinus naują įmonių formą – ribotos atsakomybės bendrijas?

D.A.: Šeimos įmonės įteisinimas būtų labai reikšmingas žingsnis. Numatytos ir mokesčių lengvatos, ir buhalterinės apskaitos, dėl kurios verslininkai dabar tiek vargsta, supaprastinimas. Šito seniai reikėjo. Reikiami dokumentai jau parengti, belieka laukti politinio sprendimo. Ar galime jo tikėtis iki naujų Seimo rinkimų, sunku pasakyti, nes esama atskirų politikų nesusikalbėjimo. Nebent valdančioji dauguma mobilizuotų pajėgas.

VEIDAS: Tačiau ar tai paskatins lietuvių verslumą, kaip tikisi politikai?

D.A.: Kad Lietuvoje daugės įmonių – vargu, nes šalyje sparčiai mažėja gyventojų. Kita vertus, dar neatsakėme sau į klausimą, koks būtų optimalus įmonių skaičius dabartinėmis globalios ekonomikos sąlygomis. Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka apie septyniolika įmonių, Vakaruose – apie keturiasdešimt, bet ten ir rinka kur kas didesnė.

Na, o kodėl lietuviai tokie neverslūs? Čia daug lemia kultūriniai dalykai: lietuviai nuo seno pasižymėjo gebėjimu “prasisukti” ir šis tipas žmonių buvo ypač gerbiamas. O jei viską darai stropiai ir sąžiningai, pagal įstatymo raidę, išlikti sudėtinga.

VEIDAS: Ar galima tikėtis, kad mokesčiai verslui mažės?

D.A.: Po kokių penkerių metų prisiminkite mano žodžius: mokesčiai tik didės. Neabejoju, kad bus didinamas kapitalo apmokestinimas, gali didėti gyventojų pajamų mokestis, ilgainiui bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Kai kurių prekių PVM taip pat gali būti padidintas. Be to, metų pabaigoje turėtų būti atsisakyta PVM lengvatos viešbučiams.

VEIDAS: Kaip verslui atlaikyti šiuos iššūkius?

D.A.: Visų pirma turime suprasti, kad gyvendami net ir nedidelėje šalyje galime neblogai verstis, tačiau tam turime orientuotis į tokio tipo šalis, kaip Austrija, Belgija, Liuksemburgas ar Šveicarija. Turime siekti modernizuoti verslą ir kurti ne pigius, o tik aukštos kokybės brangius produktus ir paslaugas.

Manau, proveržio galime tikėtis ne iš lazerių ar nanotechnologijų – tai siauros sritys, o prekybos ar gamybos srityje geri taip pat niekada nebūsime. Tačiau padarę Lietuvą patrauklia, pavyzdžiui, atvykstamojo gydomojo turizmo šalimi – sukūrę atitinkamas paslaugas ir jas pristatę pasauliui, laimėtume daug, nes Lietuva su savo geografine padėtimi, puikiu klimatu, švariu oru ir vandeniu, gražiais miškais ir dideliu įdirbiu medicinos srityje gali pritraukti daug labai turtingų žmonių, kurie mielai atvyktų čia gydytis ir paliktų daug pinigų. Bet tai pirmiausia turėtų būti skatinama valstybės lygiu.

"Veido" archyvas

A.Jablonskas, turintis šeimyninį šokolado verslą, susidūrė su daugybe kliūčių, kol šis įsibėgėjo. Naujai kuriamiems šeimų verslams Lietuvoje bus kiek lengviau

Į 69 proc. lietuvių artimiausio penkmečio planus, kaip rodo “Eurobarometro” apklausa, nuosavo verslo kūrimas neįtrauktas. Lietuviai – vieni neversliausių Europos Sąjungoje, greta bulgarų ar rumunų, kuriems samdomo darbuotojo vaidmuo mielesnis nei verslininko. Kodėl?

Aplinka verslui pas mus nepalanki: daugiau kaip du penktadaliai neturėtų tiek lėšų, apie trečdaliui kelia nerimą mūsų ekonominė padėtis, kitus stabdo žinių stygius ar pernelyg didelė biurokratinė našta. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikų, kai lietuviai minties apie savą verslą išvis neprisileisdavo, padėtis pagerėjo, bet džiaugtis dar nelabai yra kuo.

Pastarosios naktinių mokesčių reformos ir verslą užgulę nauji mokesčių pančiai, per šalį nusiritusi neregėto dydžio bankrotų banga verslų kūrimą dar pristabdė. Kas laukia toliau? Valdžia žada įvairių permainų, kalba apie naujas verslumo skatinimo priemones ir lengvatas, – tai sveikintina, bet tikėtis, kad Lietuvoje verslo sąlygos staiga labai pagerėtų, vilčių mažai.

Lengvatos šeimos verslams

“Verslui Lietuvoje nėra lengva, per krizę buvo nepaprastai sunku, bet aš visada stengiuosi prisitaikyti”, – sako bendrovės “AJ Šokoladas” savininkas Algimantas Jablonskas. Šeimos verslui vadovaujančio A.Jablonsko įmonę, kaip ir daugelį kitų, ekonomikos sunkmetis stipriai supurtė – kritus vartojimui teko mažinti sąnaudas ir galvoti, kaip išgyventi, bet šiandien verslininkas vėl džiaugiasi pamažu kylančia apyvarta.

“Norint užsiimti verslu Lietuvoje reikia didelio ryžto”, – pripažįsta “AJ Šokolado” savininkas.

Vis dėlto pradėti šeimos verslą netrukus bus daug paprasčiau nei tada, kai pirmuosius šokolado saldainius ėmė gaminti A.Jablonskas su šeimos nariais. Lietuvoje rengiamasi įteisinti naujos formos juridinį asmenį – ribotos atsakomybės bendrijas (RAB) ir taip palengvinti šeimų verslo galimybes.

Šiai įmonei įsteigti nereikės didelių lėšų – jokio įstatinio kapitalo, bus gerokai supaprastintas tiek jos įsteigimas, tiek valdymas, kuris bus pagrįstas naujųjų verslo partnerių savitarpio susitarimu. Be to, nereikės rizikuoti savo turtu, skirtingai nei steigiant individualią įmonę, kurios dabar masiškai išregistruojamos. Tokiai įmonei net nebus būtinas direktorius ar samdomas buhalteris. Kaip teigia Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė, visa RAB veikla ir finansinė atskaitomybė bus gerokai paprastesnė.

“Pavyzdžiui, kam man su dukra prieš 30 dienų šaukti akcininkų susirinkimą, o kas, jei dar kokį pažeidimą padarysiu? Čia viso to nereikės, bus galima ir be to susitarti. Bet šitoks įmonės modelis tiks tik tiems, kurie labai pasitiki vienas kitu ir geba kartu priimti visus sprendimus. Ši įmonės forma orientuota pirmiausia į šeimas”, – paaiškino Ž.Glaveckaitė. Dėl vadinamosios šeimos įmonės įteisinimo diskutuojama jau seniai, o netrukus turi būti priimami politiniai sprendimai. Ekspertų nuomone, politikams turėtų pavykti susitarti, bet greičiausiai tai įvyks tik kitąmet.

Valdžia yra numačiusi ir dar keletą dėmesio vertų priemonių verslo aplinkai pagerinti: pavyzdžiui, ketinama įteisinti 0 proc. pelno mokestį šeimos narių valdomoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, jei jose dirba iki 10 žmonių, o apyvarta nėra didesnė nei 1,5 mln. Lt. Be to, ribą dėl registravimosi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju norima padidinti nuo 150 tūkst. Lt iki 300 tūkst. Lt.

Atsiras naujų mokesčių

Šios priemonės būtų didelė paskata mažiems šeimų verslams, ypač – naujos teisinės formos įmonių atsiradimui. Kita vertus, vargu ar šie pokyčiai paskatins didelį proveržį. Viena vertus, tokia įmonės forma tiks palyginti nedidelei daliai verslų, antra vertus, didžioji problemų, slegiančių smulkųjį ir vidutinį verslą, masė, kaip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas, lieka neišspręsta. Tai didelis darbo jėgos apmokestinimas ir kiti mokesčiai, mokesčių administravimo ir darbo santykių reguliavimo problemos, didžiulis šešėlinės ekonomikos mastas ir emigracijos iššūkiai. Tuo labiau kad dauguma mokesčių verslui, kaip teigia ekspertai, artimiausiu metu nemažės, be to, veikiausiai bus įvesti nauji – nekilnojamojo turto, progresiniai mokesčiai.

“Lietuvoje nuo pat pirmų dienų, kai sukuri verslą, esi spaudžiamas mokesčių, kurių tiesiog negali pakelti. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų verslumas pas mus yra palyginti mažas”, – teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Nepaisant to, ateities perspektyvos ne tokios ir juodos, nes, pavyzdžiui, bankai yra pasirengę pamažu didinti verslo kreditavimą. “Paklausti apie verslo finansavimą bankai vis dar teigia, kad trūksta kokybiškos paklausos, kita vertus, žadama, kad verslo finansavimas didės”, – sako S.Besagirskas. Teigiamų pokyčių pastebėjo ir “AJ Šokolado” įkūrėjas A.Jablonskas: anksčiau verslininkui yra tekę susidurti, kai naują kavinę buvo galima atidaryti greičiau, nei gauti iš banko atsakymą dėl paskolos, bet pastarąjį kartą derėdamasis su banku dėl kreditavimo jis buvo maloniai nustebintas.
Atsigaunant ekonomikai pamažu didės vartojimas (po keletą procentinių punktų kasmet) – tai kiek paskatins ir vėl ėmę didėti atlyginimai, ims trauktis šešėlinė ekonomika.

V.Žukauskas primena, kad po Rusijos krizės šešėlinės ekonomikos dalis siekė apie 27 proc. BVP, o tai labai panašu į šiųmetines šešėlio prognozes. Pasak eksperto, kai Lietuva tuomet pradėjo atsigauti, ekonomikai išskaidrėti prireikė trejų ketverių metų, to paties galima tikėtis ir dabar. Taigi šešėlinės ekonomikos dalis turėtų mažėti po keletą procentinių punktų kasmet, o matomesnį šešėlio mažėjimą paskatins tik didesnis verslo sąlygų palengvinimas.

Taigi nuotaikos versle artimiausiu metu turėtų šiek tiek pagerėti. Bet ar tai paskatins lietuvius kurti daugiau įmonių? Įvertinus emigracijos tendencijas, šito tikėtis vis dėlto sunku – lietuvių verslų daugės nebent užsienyje.

"Veido" archyvas

1.Mokesčiai. Krizei traukiantis nei PVM, nei dauguma kitų mokesčių nemažės. Priešingai: veikiausiai didės kapitalo apmokestinimas, gyventojų pajamų mokestis, bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis ir kt.

2.Skatinimas I. Vis dėlto galima tikėtis ir tam tikrų lengvatų: ketinama įteisinti 0 proc. dydžio pelno mokestį šeimos narių valdomoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių, o apyvarta siekia iki 1,5 mln. Lt.

3.Skatinimas II. Atsiras nauja juridinio asmens forma – ribotos atsakomybės bendrija, dar vadinama šeimos įmone. Jai įsteigti nereikės pradinio kapitalo.

4.Verslumas. Nepaisant valdžios pastangų, prognozuojama, kad didėjant emigracijai įmonių skaičius šalyje tik mažės arba išliks nepakitęs.

5.ES parama. Iki 2015 m. verslui numatyta skirti 1,74 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų.

6.Šešėlis. 2011 m. apie 28 proc. BVP sieksianti šešėlinė ekonomika sunkmečiui traukiantis mažės po kelis procentinius punktus per metus.

7.Paskolos. Bankai pamažu atsuks pinigų kranelius, tačiau įmonių projektų atranka ir finansavimo sąlygos išliks griežtos.

8.Algos. Emigracija, kvalifikuotų specialistų trūkumas ir atsigaunanti ekonomika skatins darbo užmokesčio didėjimą vidutiniškai 5–10 proc. per ateinančius kelerius metus.

9.Vartojimas. Gyventojai toliau bus linkę taupyti, todėl vartojimas per ateinančius trejus metus didės nedaug: 2011 m. – apie 3 proc., 2012 m. – apie 4,5 proc., 2013 m. – apie 5–7 proc.

10.Suvaržymai. Įmones slegianti mokesčių administravimo ir biurokratinė našta mažės, bet palyginti su Vakarais, tebebus santykinai didelė.

BFL

Lietuvos liaudies partijos lyderė prof. Kazimiera Prunskienė mano, kad kasos aparatų įvedimas turguose yra dar vienas valdžios fiasko. Jos teigimu, socialinių pašalpų neprašantys, sunkiai dirbantys, save ir šeimas aprūpinantys žmonės atsidūrė valdžios taikiklyje.

“Nors nuo gegužės 1-osios, kuomet kasos aparatai tapo privalomi, praėjo pusantros savaitės, tendencijos jau šiandien daugiau nei akivaizdžios. Vietoj šurmuliuojančio turgaus – tuščios vitrinos. Smulkioji prekyba, išlikusi visais amžiais, atlaikiusi okupacijų ir modernybės iššūkius, sulaukė bene rimčiausio smūgio”, – mano K. Prunskienė.

Jos pastebėjimais, merdėjančio turgaus vaizdas staigmena galėjo tapti nebent valdžiai – prekeiviai visiškai atvirai perspėjo, kad, neatšaukus sprendimo, tūkstančiai jų rinksis emigraciją ar pradės varstyti darbo biržos duris.

“Papildoma našta apskaitai galutinai sužlugdys mūsų verslą – tvirtino žmonės. Tačiau valdžia ir toliau skaičiavo menamus milijonus, absoliučiai ignoruodama smulkiųjų verslininkų pasisakymus. Ant to paties grėblio lipama jau daugybę kartų – kabinetuose gimusios idėjos stumiamos be socialinio dialogo”, – sako K. Prunskienė.

Nors ir būta parodomųjų “nacionalinių susitarimų”, su nuoširdžiu noru tartis, politikės vertinimu, tai turi mažai ką bendro.

“Juolab kad klaidingi sprendimai neturi jokių neigiamų pasekmių pačiam Premjerui ir jį supančiai aplinkai. Atlyginimai dėl to nebraukiami, postai taip pat išlieka. Na, o realiai situacijai maskuoti visada pasitelkiamos Ostapo Benderio vertos idėjos ir užmojai. Nėra darbo smulkiajam verslui? Ne bėda, tapsime pasauliniu technologijų centru! Nežinia dėl energetikos? Nieko tokio, “sėkmingai vyksta derybos su strateginiais investuotojais”. Tiktai – kur jie? Neturite ką valgyti, bet užtat šviesolaidinio interneto prieiga pas mus plačiausia!”- pastebi K. Prunskienė.

Nors smulkusis verslas atsidūrė ant žlugimo ribos, politikę stebina tai, kad valdžios trubadūrai šaukia: “Krizė baigėsi!”

“Žmonių atsakymas – dar vienas bilietas į Airiją, Angliją, o dabar jau ir Vokietiją. Nelygi kova, kurioje pralaimi Lietuva”, – įsitikinusi ekspremjerė.

Pramonės, prekybos ir statybos sektoriuje pajamas pernai dažniau didino didelės įmonės. Tuo tarpu transporto ir lengvosios pramonės sektoriuose greičiau atsigavo vidutinio dydžio bendrovės.

Statistika rodo, kad geriausiai gyvena didelės įmonės. Vis dėlto būti dideliam ne visada yra pranašumas. Kai kuriuose sektoriuose iš krizės dugno sparčiau lipa vidutinės ar net smulkios, specializuotos bendrovės.

2010 m. ketvirtas ketvirtis Lietuvos įmonėms leido lengviau atsikvėpti ir imti manyti, kad blogiausia liko praeity. Statistikos departamento duomenimis, bendrovių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 46,3 mlrd. Lt – 21,6 proc. daugiau nei prieš metus ir beveik 9 proc. daugiau nei trečią ketvirtį. Be to, paskutinį praėjusių metų ketvirtį įmonės dirbo pelningai ir sukaupė 1,4 mlrd. Lt pelno.

Atlikęs Lietuvos įmonių analizę pagal Statistikos departamento ir kitus duomenis “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pabrėžė, kad daugiausiai pajamas 2010 m. augino didesnės Lietuvos įmonės, – jų metinė apyvarta viršijo 25 mln. Lt. Daugiau nei pusės tokių įmonių apyvarta padidėjo, o iš viso rinkoje pajamos augo maždaug trečdalio bendrovių. Tuo tarpu labiausiai apyvarta sumažėjo mikroįmonių lygmeniu, – jų rodikliai nesiekia milijono litų.

Bendra tendencija, kai dideliems sekasi geriau, galioja pramonės, statybos, prekybos sektoriuose. Geriausiai didelėms įmonėms praėjusiais metais sekėsi pramonės sektoriuje – R.Trumpos ekspertinio vertinimo duomenimis, apie 60 proc. didelių pramonės įmonių apyvartą padidino, o iš viso šiame sektoriuje didesne apyvarta pernai galėjo džiaugtis maždaug 40 proc. bendrovių.

Vis dėlto kai kurie sektoriai paneigia bendrą taisyklę. Štai transporto, pašto ir logistikos sektoriuje, R.Trumpos ekspertiniu vertinimu, geriausiai gyvena 4–25 mln. Lt metinę apyvartą turinčios įmonės, kurias jis priskyrė prie vidutinių: tokių įmonių daugiau negu didelių 2010 m. padidino savo pajamas.

“Pernai transporto sektoriuje vidutinio dydžio įmonės gyveno geriau nei didžiausios, kurių plėtra buvo grįsta skolintais pinigais”, – aiškino R.Trumpa. Anot jo, tolygi tendencija siuvimo veikloje – vidutinės įmonės taip pat ropštėsi iš krizės sparčiau nei didelės. Aprangos ir tekstilės asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas tokiam vertinimui pritaria.

“Vidutinės įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 žmonių, lengvosios pramonės sektoriuje iš tikrųjų laikosi geriau – būdamos pakankamai lanksčios jos sugeba prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių,  greičiau reaguoja kurdamos naujus inovatyvius ir madingus gaminius. Didelei įmonei sunkiau radikaliai keistis, tą sau gali leisti smulkesnė ar vidutinė įmonė. Kita vertus, vidutinės įmonės pranašesnės dėl veiklos finansavimo. Bankams užsukus čiaupus nemažai vidutinių įmonių išgyveno net nesiskolindamos iš bankų – jos gyveno iš apyvartinių lėšų, susitardamos su tiekėjais, kad šie ilgiau palauktų atsiskaitymų, ar su produkcijos pirkėjais, kad šie atsiskaitytų greičiau. Stambių įmonių atžvilgiu tokie susitarimai vargiai įmanomi, nes čia visai kiti kiekiai. Be to, ir apyvartinių lėšų reikia daugiau”, – komentavo L.Lasiauskas.

Stambios tekstilės įmonės orientuotos į masinę gamybą, kur nėra tiek svarbu inovatyvūs elementai ir produkto savikaina kur kas mažesnė. “Dėl to joms gerokai sunkiau konkuruoti pasaulinėje rinkoje”, –  paaiškino L.Lasiauskas.

Geriausia būti vidutiniam

Įmonės “Apvalūs medžio gaminiai”, gaminančios specializuotą medienos produkciją, direktorius Arnoldas Jonaitis taip pat mano, kad šiandien, atsigaunant po krizės, pranašiausios vidutinės įmonės. Štai bendrovė “Apvalūs medžio gaminiai” praėjusiais metais pasiekė 7 mln. apyvartą – 30 proc. daugiau negu 2009 m.

“Šiandien vidutiniam būti geriausia. Jei esi smulkus ir turi nišą – gerai, tačiau negalėsi patenkinti didelio užsakymo. Vidutinės įmonės pranašumas tas, kad ji lankstesnė negu didelė, bet taip pat gali atlikti didelius užsakymus, ko negali maža. Tuo tarpu didelę įmonę per krizę suvaldyti nėra paprasta. Jei smarkiai krinta užsakymai, nieko negali padaryti”, – dėsto A.Jonaitis.

Būtent dėl lankstumo šiuo metu daugiau perspektyvų turi ir į eksportą orientuotos vidutinės įmonės. Banko “DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pabrėžia, kad įprasta manyti, jog geriausiai eksportuoti sekasi didelėms įmonėms. “Taip ir buvo prieš 10 metų. Bet šiuo metu eksporto rinkoje padėtis tokia, kad vidutinėms ir mažesnėms įmonėms atsiranda geresnė niša nei didelėms, taip yra dėl stiprios Azijos gamintojų konkurencijos. Pasaulis juda tokia kryptimi, kad didelio masto prekių gamyboje sunku konkuruoti su Kinija, kuri turi pigesnių darbo jėgos resursų, pigesnių žaliavų ir mažiau išleidžia aplinkosaugai. Lietuvos įmonių pagrindine niša tampa nedidelių, specialių užsakymų vykdymas, o ne konkuravimas didelio masto gamyboje”, – komentuoja R.Rudzkis.

Tiesa, jis priduria, kad ši tendencija nelabai tinka maisto pramonei, nes šiuo metu pasaulyje yra justi maisto produktų trūkumas, tad didelė įmonė turėtų pranašumą dėl maisto ekonomijos.

“Jei pažiūrėsime į didžiąsias įmones, jos dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus – “Achema”, “Orlen Lietuva” – tokioms įmonėms sunku prisitaikyti. Mažos ir vidutinės įmonės – ar tai būtų Alytaus “Astra”, ar atgimusios tekstilės įmonės, randa savo nišą, prisitaiko ir laimi dėl operatyvumo ir ypatingų užsakymų vykdymo”, – apibendrina R.Rudzkis.

Kur pyrago užtenka ir mažoms įmonėms

R.Trumpa pastebi, kad po truputį jau grįžtame į normalius laikus, kai nėra gerų ir blogų sektorių ar veiklų, o kiekviename sektoriuje yra ir gerų, ir blogų įmonių. O štai iš 600 veiklų, maždaug 50 yra tokios, kur gana gerai gyvena ne tik didelės ir vidutinės, bet ir mažos įmonės. “Galima sakyti, kad iš šių veiklų ganėtinai nubyra ir mažiukams”, – tvirtino ekspertas.

Tarp tokių sričių – žemės ūkis, miškininkystė, krovininis kelių transportas, programavimo veikla, medienos apdirbimas, spausdinimo paslaugos, plastikinių pakuočių gamyba, metalo apdirbimas, baldų gamyba, žemės darbai statybos aikštelėse, grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba, siuvimas ir kitos.

Kai kuriuose sektoriuose mažos Lietuvos įmonės sėkmingai įsitvirtina didžiųjų pašonėje – jos stabiliai didina savo apyvartą atlikdamos didelių, eksportuojančių Lietuvos įmonių užsakymus. Natūralūs klasteriai formuojasi medienos pramonėje ir baldų gamyboje, lengvosios pramonės sektoriuje.

L.Lasiauskas patvirtina, kad maža, iki milijono litų metinę apvartą turinti siuvimo įmonė Lietuvoje gali neblogai gyvuoti. “Tos smulkios įmonės tiekia tam tikrus produktus didesnei įmonei, kuri juos daugiausia eksportuoja. Stambesnės įmonės skundžiasi, kad tokių smulkių įmonių vykdyti jų užsakymams trūksta, nes dabar darbo daug – iš tolimųjų šalių į Europą grįžta užsakymai. Įmonės, turinčios iki milijono litų apyvartą, apkrautos darbais”, – komentavo L.Lasiauskas. Be to, šioje srityje gerokai lengviau pradėti verslą, nes nereikia labai didelių investicijų – pora siuvimo mašinų kainuoja apie 30–40 tūkst. Lt.

Tiesa, vis didėjantis iššūkis visų, ypač smulkių ir nedidelių įmonių konkurencingumui – žaliavų brangimas. Naujausias “Eurobarometro” tyrimas atskleidė, kad trys ketvirtadaliai smulkių ir vidutinių įmonių Europoje susirūpinusios dėl išlaidų žaliavoms didėjimo. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje žaliavų brangimą pajuto 59 proc. įmonių, o 86 proc. įsitikinusios, kad per artimiausius penkerius metus šlaidos joms pakils. Siekdamos sumažinti didėjančių žaliavų kainų įtaką, 57 proc. Lietuvos bendrovių per pastaruosius penkerius metus pirko efektyvesnes technologijas, 44 proc. pakeitė brangias žaliavas į pigesnes, 32 proc. keitė verslo modelį, ir tik 24 proc. perdirbo žaliavas. Palyginti – Didžiojoje Britanijoje tokių buvo net 82 proc., Suomijoje – 79 proc., o ES vidurkis – 52 proc.

Per pastaruosius dvejus metus leista įmones steigti internetu, sumažintos verslo liudijimų kainos, tačiau Ūkio ministerijos pažadas verslo finansavimui skirti 2,1 mlrd. Lt neišsipildė – Lietuvos įmones pasiekė tik apie 318 mln. Lt.

Didžiausi optimistai Lietuvoje – valdininkai. Net prastoje statistikoje jie visada sugeba įžvelgti vien tik džiuginančių žinių. Naujausias pavyzdys – 2011 m. pradžioje baigtas Ekonomikos skatinimo planas (ESP). Nors prieš dvejus metus pradėjus įgyvendinti šį planą skelbta, kad verslą pasieks 5 mlrd. Lt, o pasiekė tik 3 mlrd. Lt, Ūkio ministerijos parengta rezultatų suvestinė trykšta optimizmu. “Manau, kad ESP suveikė. Per 11 tūkst. Lietuvos įmonių pasinaudojo daugiau nei trijų milijardų litų parama. Šiuo metu verslas ir valstybė yra pasirašę sutarčių dėl paramos už 4,5 milijardo litų”, – lyg niekur nieko dėsto ūkio ministro patarėjas Darius Indriūnas.

Išties keista tai girdėti, nes kad ESP stringa, puikiai buvo matyti jo tinklalapyje www.skatinimoplanas.lt, kur būdavo fiksuojama, kiek procentų numatytų lėšų pasiekė adresatus. Puikiai buvo matyti ir nuliai, įraityti prie priemonių, skirtų finansuoti iš JEREMIE kontroliuojančio fondo ar prie daugiabučių namų renovavimo programos. Tačiau dabar tinklalapis uždarytas, o akis badančios statistikos nebematyti. “2011 m. pradžioje ESP buvo baigtas. Visos skatinimo plano priemonės ir toliau veikia, tik jos nebebus taip vadinamos”, – aiškina D.Indriūnas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (LSVV) tarybos narys Saulius Žilinskas apgailestauja, kad internete ESP ataskaitos nebeliko. “Slankikliai, kurie vaizdavo plano rezultatus, rodė nelabai didelį progresą. Uždaviniai buvo gražūs, bet nepavyko jų įgyvendinti”, – teigia S.Žilinskas.

Ne skatinimo, bet pasiruošimo planas

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė mano, kad ESP reikėtų pavadinti ne skatinimo planu, o pasiruošimu paskatinti verslą. “Dėl įvairių užsitęsusių derinimų ESK tik dabar pradeda veikti ir tik dabar galime matyti jo rezultatus”, – įsitikinusi D.Matukienė.

Tad primiršusiems Ūkio ministerijos valdininkams priminsime. Iš pradžių ESP verslo finansavimo galimybėms sunkmečiu išplėsti buvo numatyta 2,1 mlrd. Lt (planuota, kad 1,9 mlrd. Lt sudarys kontroliuojantysis JEREMIE fondas, pritraukęs ir bankų lėšų, o dar 200 mln. Lt – INVEGA fondas), tačiau galiausiai buvo skirta 925 mln. Lt, o rinką per dvejus metus iš šių fondų pasiekė tik 252,8 mln. Lt. Pridėję prie šių priemonių bankų įneštas lėšas, nuo 2006 m. teikiamus mikrokreditus ir dalinį palūkanų kompensavimą įmonėms, matome, kad verslas 2009–2010 m. panaudojo apie 318 mln. Lt, skirtų kreditavimui pagyvinti.

Fiasko patyrė Ūkio ministerijos pastangos per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, į kurį nukreipta dalis ES paramos, paskirstyti lėšas verslui: iš 725 mln. Lt fonde numatytų lėšų iki 2010 m. pabaigos išdalyta tik 54,1 mln. Lt (įskaitant Verslo angelų fondo I investicijas).

D.Indriūnas aiškina, kad kol JEREMIE fondo valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) priiminėjo sprendimus ir dėliojo saugiklius, baigėsi krizė. Tuo tarpu su EIF sutartis dėl paskolų dalijimo smulkiajam verslui pasirašę Lietuvos komerciniai bankai teisinosi, kad EIF paskolos gavėjams buvo nustatęs labai griežtas sąlygas, kurias atitiko nedaug Lietuvos įmonių.

“Matome, kiek daug pinigų įstrigo. Tie Liuksemburgo banke gulintys pinigai, mūsų žiniomis, vis dar nepajudėjo verslui paremti. Pasirinktos formos skirstyti pinigus per skandinavų bankus davė tokį rezultatą, kokį dabar turime: “Šiaulių bankas” išskolino apie pusę gautos sumos, o skandinaviški bankai “Swedbank” ir SEB  – tik po kelis procentukus (bent jau matėme tokius skaičius gruodį, kol ESP ataskaita buvo vieša). Vyriausybė nepasitiki lietuvišku verslu ir bijo tuos pinigus skolinti, todėl prideda kaip įmanoma daugiau saugiklių, o bankai užsideda dar papildomai”, – plano strigimo priežasčių ieškojo S.Žilinskas.

Apie 200 mln. Lt paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) iš fondo INVEGA bankai per dvejus metus išskolino, tačiau sulaukė itin daug kritikos dėl nustatytų sąlygų. “Smulkiajam verslui mažieji kreditai buvo ypač sunkiai prieinami. Iki šios dienos su bankais bendros kalbos nerandam dėl bet kokių kreditų – net jei INVEGA garantuodavo 80 proc. paskolos sumos, bankai reikalaudavo užstato. Vadinasi, bankų požiūriu INVEGOS garantija buvo nieko verta”, – tvirtina D.Matukienė.

“Kurti” verslininkus sekasi sunkiai

Smulkieji verslininkai sutaria, kad kur kas lengviau dabar gauti paskolą iš Verslumo skatinimo fondo – šiuos pinigus norintiesiems pradėti verslą skolina kredito unijos. Iš pradžių pradedantieji verslininkai gali dalyvauti verslumo kursuose, o po to jau prašyti iki 86 tūkst. Lt paskolos verslo pradžiai.

Kreditą pagal šią programą gavęs ir kepyklėlę Jonavoje atidaręs Gediminas Obelienius apie savo verslą galvojo metus. Prieš tai 28 metų vyras buvo kreipęsis ir į banką, bet jo reikalavimai pradedantįjį verslininką išgąsdino. “Bankas reikalavo užstatyti butą ar sklypą ir atsivesti laiduotoją. Iš kredito unijos gavau paskolą neužstatinėdamas turto, o INVEGA ne tik suteikia garantiją, bet ir kompensuoja dalį paskolos palūkanų. Kam papasakoju, niekas netiki”, – “Veidui” džiūgavo jaunas verslininkas.

Verslumo dvasia užkrėstiems lietuviams tokia pagalba atrodo labai veiksminga. Vis dėlto, kaip ir buvo galima numatyti, ši idėja susidūrė su kita problema: verslininko per paskaitas nesukursi. Išklausiusių kursus ir norinčiųjų rizikuoti steigti verslą atsiranda nedaug. Kaip informavo projekto “Verslumo skatinimas” koordinatorius Tomas Valauskas, iki šiol paskolos suteiktos tik 19-ai verslo projektų, o prašymų gauti paskolą sulaukta iki šimto. Labai mažai, turint omenyje, kad mokymuose ir konsultacijose jau dalyvavo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių. Iš Verslumo skatinimo fondo iki 2015 m. planuojama išdalyti 42 mln. Lt paskolų.

D.Matukienė įsitikinusi, kad ši idėja būtų kur kas efektyvesnė, jeigu veiktų kartu su dar dviem numatytomis, bet vis stringančiomis priemonėmis: šie kreditai būtų teikiami mikroįmonėms, o pradedantieji verslininkai papildomai galėtų gauti 6 tūkst. Lt verslo krepšelius, skirtus teisės, apskaitos, mokesčių ir kitoms konsultacijoms įsigyti.

Tik štai ūkio ministro Dainiaus Kreivio žadėtos ir dar 2009 m.  turėjusios atsirasti mikroįmonės, kurioms būtų taikoma supaprastina apskaita, mažesnis įstatinis kapitalas ir mokesčiai, koncepcija vis dar rengiama. Sunkiai skinasi kelią ir verslo krepšeliai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas mano, kad Vyriausybei nepavyko pasiekti dar vieno išsikelto tikslo – nuo 2009 iki 2011 m. 30 proc. sumažinti verslo administracinę naštą: išlaidas, kurias patiria įmonės, teikdamos informaciją valstybės institucijoms. “Ekspertų nuomone, per dvejus metus administracinė našta verslui išaugo vidutiniškai 4 proc.”, – neseniai atlikto tyrimo rezultatus pristato jis.

Įmonės internetu – pagaliau ir Lietuvoje

Nors daugybė gerų idėjų įstrigo biurokratų kabinetuose, per pastaruosius dvejus metus dienos šviesą išvydo ir viena kita idėja, palengvinusi gyvenimą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Viena svarbiausių – pagaliau Lietuvoje galima steigti įmones internetu.

Registrų centro duomenimis, individualias įmones internetu nuo praėjusio vasario įsteigė tik 3 proc. steigusių tokio tipo bendroves. UAB steigėjai aktyvesni – nuo pernai lapkričio, kai pasiūlyta ši galimybė, Lietuvoje įsteigtos 2045 uždarosios akcinės bendrovės, iš jų 13 proc. – internetu. Kodėl šis skaičius didėja ne taip sparčiai, kaip galėtume tikėtis?

Verslo konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės “Macrofinance” vadovas Sigitas Živoltas paaiškina, kad steigti įmonę elektroniniu būdu kol kas ganėtinai sudėtinga. “Kad galėtum įsteigti įmonę elektroniniu būdu, reikia turėti Registrų centro išduotą elektroninį parašą, neįkeistą NT turtą ir vadovautis standartiniais įstatais”, – aiškina S.Živoltas.
D.Matukienės nuomone, per dvejus metus labai svarbi pagalba sunkumų ištiktam verslui buvo mokestiniai kreditai – galimybė atidėti tam tikram laikotarpiui mokesčių mokėjimą “Sodrai” ir VMI. “Ši galimybė išgelbėjo ar gelbsti apie penkis tūkstančius smulkiųjų ir vidutinių įmonių”, – skaičiuoja D.Matukienė.

Didelė paspirtis smulkiesiems verslininkams – šiemet gerokai mažesnės verslo liudijimų kainos. Dabar savivaldybės gali pačios nustatyti verslo liudijimų kainą, tad dauguma nusprendė palengvinti smulkiųjų verslininkų dalią – Vilniaus savivaldybė verslo liudijimų kainą 2011 m. sumažino per pusę – iki 720 Lt, Kauno savivaldybė kai kuriems verslo liudijimams nustatė minimalų – 120 Lt mokestį.

"Veido" archyvas

Pinigai iš Europos investicijų banko jau pajudėjo

Liuksemburge, Europos investicijų banke, laikomos Lietuvos verslui skatinti skirtos Europos struktūrinės paramos lėšos – 725 mln. Lt – per praėjusius metus “uždirbo” nuostolio. Atrodytų, jeigu verslo tie pinigai dar nepasiekė, bent jau kaip terminuotas indėlis turėjo pasiteisinti. Teoriškai pajamų gavome 3,9 mln. Lt, bet praktiškai jas praradome – sutartyje numatytos valdymo išlaidos prarijo 6,4 mln. Lt. Taigi pustrečio milijono iš mūsų indėlio išgaravo negrįžtamai.

Tai tik vienas faktas iš Valstybės kontrolės (VK) atlikto valstybinio audito išvadų apie tai, kokią įtaką verslui 2009-aisiais padarė ekonomikos skatinimo planas. Šios išvados buvo paskelbtos praėjusią savaitę, birželio 2-ąją, ir “Veidas” iš karto paprašė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojo, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininko Arturo Mackevičiaus su ja susipažinti.

Tai kas gavo paramos?

"Veido" archyvas

Verslininkas A.Mackevičius įsitikinęs, kad parama iškreipia rinką

A.Mickevičiaus, o paskui ir Zitos Sorokienės, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės, teiravomės, ar iš jiems pažįstamų verslo žmonių kas nors yra gavęs europinės paramos lėšų. Ir vienas, ir kitas prisipažino, kad tokių nepažįsta. A.Mackevičius prisiminė tik vieną draugą, mėginusį rengti projektą, bet taip ir nesiryžusį kreiptis su paraiška.

Vis dėlto gavusiųjų paramą yra, bet ne tiek, kiek buvo tikėtasi. Iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt pernai ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, bet rinką iš jų pasiekė tik 155 mln. Lt.

Kaip pamename, po surengtų konkursų buvo atrinkti finansiniai tarpininkai bankai, per kuriuos jau prieš metus – balandį ir gegužę – maži kreditai turėjo pajudėti į verslo įmones. Ūkio ministerijos vadovybės įsivaizdavimu, šie kreditai turėjo suaktyvinti kreditinių išteklių rinką ir leisti veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Pažiūrėkime, kas iš to išėjo.

Per pirmąjį etapą trys bankai – Šiaulių, Ūkio ir Medicinos – per dešimt savaičių turėjo išskolinti 16,69 mln. Lt. Verslininkai privalėjo pateikti bankams paraiškas ir susiderėti dėl paskolų sąlygų. Bet auditorių apklausti verslininkai tikino, kad bankai sąmoningai neskubėjo skirstyti pinigų, vilkino laiką, prašydami papildomų duomenų. Verslininkams kilo įtarimų, kad mažieji kreditai tik suteikė bankams galimybę užsidirbti, nes nebuvo reglamentuota, nei per kiek laiko, nei kokiais kriterijais remiantis pinigai turėjo būti skirstomi.

Kaip “Veidui” paaiškino Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, iš tiesų kartais dokumentai būdavo tvarkomi net ilgiau nei pusmetį. Tiesa, nutikdavo ir tokių stebuklų, kad užtekdavo dviejų savaičių. O bankai savo ruožtu auditorius tikino, kad jiems delsti neapsimokėjo.

Iš 187 pasirašytų sutarčių dauguma gavusiųjų paskolas buvo patyrusios įmonės, veikiančios rinkoje ilgiau nei trejus metus. O iš naujokių iki paskolų prasiveržė vos keletas. Bene sėkmingiausiai jas skirstė Šiaulių bankas: čia iš 76 gautų paraiškų nepasirašyta liko tik viena. Ūkio banke buvo pasirašytos tik 93 sutartys iš 240, Medicinos banke – vos 19 iš 71.

Į šias paskolas pretendavo iš tiesų nedidelės įmonės, turinčios mažiau kaip dešimt ar ne daugiau kaip 50 darbuotojų. Mūšį dėl pinigų pralaimėjusiems verslininkams ši patirtis paliko nevisavertiškumo įspūdį. Jie padarė išvadą, kad tiesiog nesugeba nei verslo planų parašyti, nei paraiškų užpildyti.

Antrame mažųjų kreditų skirstymo etape kartu su jau minėtais bankais dalyvavęs “Parex” dalinai patvirtino savikritišką verslininkų nuomonę, nes, įvertinęs besikreipiančius klientus, pamatė, kad išskolinti visų gautų pinigų nepavyks.

Ne ką geriau aktyvinti kreditinių išteklių rinką sekėsi ir pernai pavasarį įsteigtam Atviram kreditų fondui, kuriam buvo patikėta išskirstyti 100 mln. Lt. Bet iki praėjusių metų pabaigos tik trylika įmonių iš jo pasiskolino vos 13 mln. Lt.

Laukite mobilaus desanto

Pinigų skirstymas nėra labai sudėtingas amatas: tereikia sudaryti komisiją, duoti jai projektus ir pinigus. Ir visada gali pasakyti, kad kažkas gavo”, – toks kauniečio verslininko A.Mackevičiaus vertinimas. Verslininkai stebi ir mato, kad kiekvienoje ministerijoje darbuojasi skyriai, prižiūrintys ES pinigų dalijimą. Priešingai nei versle, jų darbuotojai yra saugūs: darbo užmokestis ten garantuotas.

Tačiau Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos balsas į valdžios dangų neina. A.Mackevičius prisiminė, kad net nacionalinio susitarimo papildomame protokole buvo įrašytas punktas siekti, kad bankai nereikalautų perteklinio užstato, bet to niekas nepaisė: “Su bankais elgiamasi kaip su išskirtine kasta. Jie nežiūri, kieno pinigus dalija – valstybės skirtus ar Europos, jie tik stengiasi įvaryti verslininką į kampą, ir nėra jokio mechanizmo, kuris neleistų taip elgtis. Tokiais atvejais, kai bankas duoda ne savo pinigus, o gautus iš šono, neturėtų būti keliamos sąlygos, pranokstančios protingumo kriterijų”.

Būtent dėl šios priežasties verslininkai ir bandė siūlyti išeitį – steigti valstybinį pašto banką ar prikelti iš mirusiųjų valstybinį komercinį banką, kuriam ir būtų patikėta už mažas palūkanas skolinti paramos pinigus. Bet tokios idėjos niekas rimčiau nė nesvarstė.

Vis dėlto, verslininko A.Mackevičiaus įsitikinimu, kaip rodo ekonomikos dėsniai, taip nebūna, kad visą laiką kažkas duotų pinigų. Stipresnieji, turintys patirties, kaip juos pasiekti, žinoma, nesnaudžia, bet niekas nepastebi, kad keturios įmonės numiršta, kol penktoji, atsiriekusi pyrago gabalą, išsiveržia į priekį, susikuria monopoliuką ir dar labiau iškreipia rinką.

“To rinkos iškreipimo niekas nestebi ir nematuoja. Dabar visas veiksmas nukreiptas į žuvies dalijimą, o ne į mokymą žvejoti, – apgailestavo verslininkas. – Trūksta tos energijos, kuri mokytų ir nukreiptų esamus ar būsimus verslo žmones. Jeigu jau Europa duoda pinigų, reikia juos padalyti, tačiau pagalvokime, kaip. Užuot sustiprinę informacinius verslo centrus tuose rajonuose, iš kurių žmonės bėga, juos naikiname. Verslo centrai buvo paleisti per mėsmalę, nors į ją turėjo patekti pinigus plaunančios viešosios įstaigos su jų beprotiškais atlyginimais”.

Tarsi atsiliepdama į šią kritiką dėl naikinamų verslo informacijos centrų, Ūkio ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad visi Lietuvos gyventojai turės galimybę sužinoti, kaip pradėti savo verslą. Ministerija planuoja rengti dešimt mobiliųjų turų per Lietuvą, kurių metu regionuose, atsižvelgiant į jų specifiką, bus teikiama informacija apie verslo kūrimo ir plėtojimo galimybes. “Norime pralaužti ledus ir įrodyti, kad verslas Lietuvoje yra įmanomas”, – sakė ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

Ne pinigai svarbiausia

Ministerijos mobilieji turai jau niekuo nepadės toms įmonėms, kurios vakar bankrutavo ir išsiuntė žmones su ištiesta ranka į darbo biržą arba emigraciją. Dar kvėpuojančios smulkiosios įmonės laukia kitokios pagalbos nei svečių desanto iš Vilniaus. Z.Sorokienė jau šaukte šaukia: “Kur matėte tą pagalbą, jeigu toks baisus nedarbas?! Nenorima padėti! Valdžia nenori taisyti klaidų! Labiausiai delsiama su ta parama, kuri galėtų būti efektyviausia”.

Ji sutinka, kad pinigai irgi svarbu – jų visiems trūksta apyvartai (ne veltui didesnė dalis jau išskirstytų europinės paramos smulkiajam verslui milijonų papildė būtent apyvartos lėšas). Tačiau, kaip ir A.Mackevičius, asociacijos pirmininkė nelinkusi visų vilčių dėti vien į pinigus.

Kodėl pusantro tūkstančio individualių įmonių skubiai keitė profilį, o tūkstantis užsidarė? Taip pasielgti smulkiuosius verslininkus įtikino socialinio draudimo mokestis. Vargu ar “Sodra” iš to daug laimėjo. Tik praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagaliau pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms – leisti inidividualioms įmonėms savanoriškai mokėti socialinio draudimo įmokas. “Ir tai tik iki 2012 metų. Mes taip ilgai laukėme, kol jie pradėjo svarstyti”, – pasiguodė Z.Sorokienė, kuri yra pasirengusi vardyti vieną po kitos verslą stabdančias kliūtis.

"Veido" archyvas

Ūkio ministras D.Kreivys teisinasi, kad pernai buvo nerealu tikėtis smulkaus verslo plėtros

Žiūrint iš Ūkio ministerijos kabinetų, verslo aplinkos gerinimas yra kur kas sėkmingesnis, nei įžvelgia patys verslininkai ar valstybės auditoriai. Atsakydama į pastarųjų kritiką, kad Saulėtekio komisija pernai Vyriausybei pateikė 55 siūlymus biurokratinei naštai mažinti, bet iš jų buvo įgyvendinti tik aštuoni, ministerija atkirto, kad auditoriai įvertino tik dalį smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skirtų priemonių.

“Iš tiesų mes vertinome tik tas priemonių grupes, kurios galėjo turėti didžiausią poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui – finansavimo galimybių išplėtimą ir verslo aplinkos gerinimą”, – tikino auditorė Z.Valatkienė. Deja, poveikis buvo kur kas menkesnis, nei tikėtasi.

Gal šiemet reikalai pradės keistis? Gal pinigai iš banko Liuksemburge jau pajudėjo Lietuvos link? Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas sako, kad pajudėjo aštuntadalis. Juda ir ministerijos darbuotojai – jie važinėja po Lietuvą, aiškindami, kaip tuos paramos pinigus pasiekti. Auditoriai taip pat pripažįsta, kad 2009-ieji buvo sunkiausi, todėl taip apmaudu, jog visos priemonės, galėjusios juos palengvinti, buvo per lėtos.

Lietuvoje sėkmingiau plėtojasi nišinis ir specifinių žinių reikalaujantis arba į naujoves orientuotas smulkusis verslas.

Ekologišką parduotuvėlę “Rasakila” Vilniuje valdančios bendrovės direktorius ir bendrasavininkis Dalius Sabeckis sunkmečiu pernelyg nesiskundžia. “Apyvarta ir pelnas pernai šiek tiek krito, bet ši sritis pelninga, nes ekologiškas prekes perka maža, bet ištikima klientų grupė, o konkurencija rinkoje nėra didelė”, – tvirtina verslininkas, įdarbinęs šešis žmones. Negana to, dauguma ekologiškų prekių parduotuvėlių apsiriboja maistu, o “Rasakila” orientuojasi į ekologišką tekstilę.

Žinia, smulkusis verslas milijonų nepadės susikrauti, bet pradėjus vienokį verslelį tenka nuolat galą su galu durstyti, o panirus į kitokį – bent jau nereikia sukti galvos, kaip išgyventi. Kodėl ekologiška parduotuvėlė nustumta į antrą poziciją? “Kad Lietuvoje smulkusis verslas būtų pelningas, jis turėtų būti arba naujas, arba toje vietovėje netyčia pražiopsotas”, – atsako Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius.
Tiesa, gera vieta ilgai tuščia nebūna – vos rinkoje atsiranda naujesnis ir įdomesnis verslas, į tą sritį tuoj tuntais metasi ir kiti. Taip nutiko su vyninėmis, mažytėmis maisto parduotuvėlėmis, kepyklėlėmis. Tokią pat tendenciją rinkoje pastebi ir rankdarbių parduotuvių “ARTmanija” vadovė Auksė Drazdienė.

“Pati pradžia buvo sunki, nes kai rinkai pateikėme dekupažo priemones, niekas apie jas nežinojo. O kai supažindinome visuomenę, atsirado daug įmonių, kurios pradėjo tuo verstis”, – paaiškina direktorė.

Pasirodo, rankdarbiai – dar viena net sunkmečiu paklausi verslo sritis. A.Drazdienės tvirtinimu, pernai įmonės finansiniai rodikliai nesuprastėjo ir išliko panašūs kaip ir 2008 m. Šiuo metu įmonė, kurioje dirba vienuolika žmonių, valdo dvi įprastas ir vieną elektroninę parduotuvę.

“Lietuvoje rankdarbių verslas perspektyvus, nes lietuviai nuo senų laikų kūrybingi. Anglijoje jauna moteris nemoka nei siūti, nei megzti, o Lietuvoje bet kokia moteris viską gali pati pasidaryti”, – lygina A.Drazdienė. Vis dėlto šiemet verslininkė sako pastebinti, kad pirkėjų srautas mažėja.

Dar vieni rinkos naujokai – nuotykių parkai. Ši veiklos sritis taip pat priskiriama prie pelningesnių smulkiųjų. Pirmojo tokio parko Lietuvoje “Lokės pėda” bendrasavininkis Viktoras Kozlovas pamena, kad mintis įkurti nuotykių parką kilo 2005 m., kai su dviem bičiuliais apsilankė panašiame parke Latvijoje, Siguldoje. Visi trys draugai tuomet turėjo po kitą smulkųjį verslą, bet nėrę į pramogų sritį nepasigailėjo. “Pernai buvo tokių klientų, kurie sugrįžo pas mus po aštuonis ar net dešimt kartų ir dar naujų žmonių atsivedė”, – kodėl šį verslą vadina pelningu, paaiškina V.Kozlovas. Pasak vadovo, įmonės pelnas pernai išliko stabilus, o apyvarta krito, bet ne dėl krizės, o dėl prastų orų. Tiesa, neaišku, kaip seksis šiemet, nes pernai buvo atidaryti net keli nauji nuotykių parkai.