Žiemai įpusėjus daugelis slidinėjimo mėgėjų jau ima abejoti, ar tik neteks slidžių grūsti atgal į sandėliuką. O gal spjauti į pavasariu kvepiančią žiemą ir dumti sniego ieškoti į kalnus?

Daiva Urbienė

„Šiuo metu ir kalnuose bėda. Ir Alpėse bėda. Prancūzijoje, kur dabar esu, sniego labai mažai. Trijuose Slėniuose yra apie 600 km slidinėjimo trasų, tai šiuo metu slidinėti tinka gal tik trečdalis“, – pasakoja Vaidas Barkevičius, antrus metus žiemą dirbantis Šveicarijos Cerma kurorto slidinėjimo mokykloje.

Kas gi atsitiko? Gal iš tiesų Alpėse kiekvienais metais sniego vis mažiau, ir teisūs tie, kurie plyšauja apie kasmet vis labiau kylančią pasaulinę temperatūrą, grasinančią įvairiausiomis gamtinėmis katastrofomis, – kad ir palikti Europos kalnus be ledynų bei sniegynų?

Pasak Vaido, sakyti, kad tokia besniegė žiema yra tendencija, tikrai negalima, nes praėjusiais metais sniego Alpėse buvo labai daug. „Ši žiema – klimato ypatumas: buvo labai keista vasara, ištisai lijo, buvo šalta, į kalnus nebuvo galima išeiti. Dabar žiema keistoka. Tiesiog tokie metai“, – sako Vaidas ir patikina esąs nusiteikęs optimistiškai: galų gale prisnigs ir bus galima pasimėgauti slidinėjimu daugelyje trasų.

Puikiai įrengtų slidinėjimo kurortų netrūksta, tereikia pasirinkti pagal kainos ir kokybės santykį ar galimybę patogiai atvykti. Štai pigiau slidinėti Lenkijoje, Čekijoje ar Slovakijos Tatrų kalnuose, tačiau čia ir žmonių gerokai daugiau nei kitur. Lietuviai buvo beatrandą ir Ukrainos Bukovelio slidinėjimo kurortą, tačiau dėl neramumų šioje šalyje dalis slidinėtojų nebesiryžta ten keliauti.

Atostogautojai, be slidinėjimo trokštantys ir egzotiškesnių potyrių, renkasi Gruzijos Gaudari kurortą ir skiria laiko ekskursijoms po Mcchetą ar Tbilisį. Keliautojams su šeimomis ir mažais vaikais labai tinka vaikus noriais priimantys slidinėjimo kurortai. Ištroškusieji prabangos traukia į Šveicariją.

Vis dėlto Italijos, Austrijos ir Prancūzijos slidinėjimo kurortai išlieka patys populiariausi dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Na, o ieškantieji tobulumo renkasi Prancūzijos Trijų Slėnių slidinėjimo kurortus bei trasas.

Ieškantiems tobulumo – Trys Slėniai

Prancūzijos Alpių slėniai ~Allues~, ~Belleville~, ~Saint Bon~ ir šalia ~Maurienne~, vadinami tiesiog Trimis Slėniais, garsėja vos ne idealiomis slidinėjimo sąlygomis. Čia įrengta apie 600 km trasų, skirtų ir pradedantiems, ir patyrusiems slidininkams, kurie negali gyventi be adrenalino, greičio, į viršų poilsiautojus kelia apie 160 keltuvų, į pagalbą pasirengę suskubti apie pusantro tūkstančio instruktorių.

„Ką nors geriau už Tris Slėnius sunku rasti, nes Europoje turim nedaug tokių vietų, kur būtų taip idealiai pagal reljefą viskas padaryta. Yra daugybė įvairiausio sudėtingumo trasų, o ir užsiėmimų, be slidinėjimo, galima rasti visokių. Čia slidinėti rekomenduočiau visiems – ir patyrusiems, ir pradedantiems slidininkams. Vis dėlto nerekomenduoju važiuoti čia pirmam kartui, geriau pabandyti kokioje paprastesnėje vietoje. Nors ne, kvailas mano pasiūlymas – tegul žmonės tik važiuoja čia“, – juokiasi pašnekovas ir priduria, kad nuo tada, kai prieš 12 metų pirmą kartą atkeliavo į Trijų Slėnių kurortą ~Les Menuires~, ieško dar geresnė vietos slidinėti, bet neranda.

Pasak Vaido, šis miestelis iš Trijų Slėnių jam labiausiai patinka dar ir dėl to, kad jis iš karto suplanuotas ir pastatytas kaip patogus ir komfortiškas slidinėjimo kurortas. Tarkim, prie kiekvieno namo, prie kiekvieno viešbučio galima prišliuožti slidėmis (na, šiuo metu tam per mažai sniego). Labai patogu slidinėjant sustoti prie savo namų, užbėgti suvalgyti sumuštinio, išgerti kavos ir traukti toliau – nereikia gaišti laiko restoranuose ar kavinėse.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šaltojo periodo sąlygomis Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose ir miestų gatvėse išbarstoma tūkstančiai tonų slidumą mažinančių cheminių medžiagų, daugiausia techninių druskų. Tai trunka maždaug penkis mėnesius. Druskos naudojimas mažina dangos slidumą, tačiau kelia ir neigiamų padarinių kelių statiniams, augalams. Ar yra alternatyvų?

Ryškėja neigiamų padarinių

Plačiausiai mūsų šalyje naudojami techniniai natrio bei kalcio chloridai (NaCl, CaCl2), jų mišiniai bei šių techninių druskų mišiniai su smėliu. Žiemos metu Lietuvoje barstomi ir nedideli kiekiai raudonosios natrio, vakuuminės natrio bei magnio techninės druskos. Druskų paskleidimo normos priklauso nuo oro sąlygų: temperatūros, sniego dangos storio, eismo intensyvumo ir kt. Žiemą reikia naudoti skirtingų rūšių technines druskas ar jų mišinius, nes kiekviena pasižymi vis kitokia charakteristika, susijusia su nevienodu užšalimo laipsniu. Druskos gali būti naudojamos ir kietos, ir skystos.

Techninės druskos, ypač kalcio chloridas, naudojamos ir vasaros sezono metu žvyrkelių dulkėtumui mažinti.

Lietuvoje šaltuoju metų laiku slidumui mažinti sunaudojama apie 140 tūkst. tonų techninių druskų, 70–80 tūkst. tonų šio kiekio – valstybinės reikšmės keliuose. Žiemos metu slidumui mažinti naudojamos techninės druskos gana efektyviai tirpdo sniegą, ledą, tačiau neapsieinama ir be neigiamo poveikio: druskos gali sukelti automobilių metalinių dalių ir gelžbetonio konstrukcijų (tiltų, tunelių ir kt.) koroziją, skatina cemento ir betoninių konstrukcijų irimą, asfaltbetonio dangos deformacijas. Ypač tai akivaizdu miestuose, kur yra didelis gatvių užstatymas, nėra griovių nuo važiuojamosios kelio dalies nuvalytam sniegui su techninėmis druskomis kaupti, dažnai neįmanoma iš karto surinkti ir išvežti sniegą nuo šaligatvių. Valstybinės reikšmės keliuose situacija yra kiek kitokia: čia daug atvirų plotų, iškasti kelio grioviai.

Kasmet prasidėjęs naujas žiemos sezonas pridaro rūpesčių miestų gatvių prižiūrėtojams ir kelininkams – siekdami užtikrinti eismo saugumą, jie skatina vis naujas visuomenės diskusijas apie techninių druskų naudojimo padarinius. Šie aktualūs klausimai nuolat domina ir mokslininkus – jie ieško techninėms druskoms alternatyvių, bet kartu ir efektyvių medžiagų. Draugiškų aplinkai kelių priežiūros medžiagų pritaikymo tyrimus skatina suinteresuota visuomenė, už kelių priežiūrą atsakingos įmonės ir miestų savivaldybės. Šios geriausiai mato techninių druskų naudojimo keliamas problemas. Aktualiausia jų – nudžiūvę medžiai ir žolė.

Technologija išrasta JAV

Prieš keletą metų Lietuvos rinkoje pasirodė naujoviška organinė melasos pagrindo medžiaga (MPM) slidumui mažinti. Melasa yra antrinis žemės ūkio produktas, gaunamas iš cukraus gamybos atliekų. Patentuotas melasos pagrindo medžiagos pavadinimas Europoje yra „Safecote“. Jungtinėse Amerikos Valstijose šio produkto pavadinimas yra „Geo-Melt“. Melasos pagrindo medžiagos sudėtyje yra mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, sieros, chlorido, sulfato ir kt. Medžiaga yra tamsiai rudos spalvos, skysta, gali būti maišoma su visomis techninėmis kelių priežiūros druskomis, jų tirpalais, rečiau naudojama viena. Melasos pagrindo medžiaga gali būti naudojama ir kelių priežiūrai vasaros sezono metu – žvyrkelių dulkėtumui mažinti.

Šios medžiagos pagaminimo technologija išrasta 1990 metų pradžioje JAV, yra patentuota su išimtine teise naudoti patentą visoje Europoje, Rusijoje ir Rytų Europos valstybėse. Tiriamieji darbai atlikti Didžiosios Britanijos „TRL&Capcis“ tyrimo laboratorijose 1999–2002 metais. 2002-aisiais produktas pirmą kartą pristatytas Didžiosios Britanijos rinkoje. Gauti rezultatai ir atsiliepimai – teigiami. Medžiaga sėkmingai išbandyta Rytų Europoje 2004 metais. Ilgiausiai naudojama JAV ir Kanadoje – 15 metų, Didžiojoje Britanijoje – 10 metų. Europos šalyse (Vokietijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Airijoje, Austrijoje, Estijoje) medžiaga naudojama 6–8 metus.

Pirmieji Lietuvoje melasos pagrindo medžiagos bandymai gatvių slidumui mažinti buvo atlikti 2005–2006 metų žiemos sezono metu. Šaltuoju 2006–2007 metų periodu Vilniaus mieste melasos pagrindo medžiagos buvo sunaudota 18 tonų. Naudojimo metu buvo iškilusi problema – melasos pagrindo medžiaga, perpilama į šlapių druskų barstytuvą, gausiai putojo. Informavus apie tai gamintoją, trūkumas buvo pašalintas.

Pirmieji melasos pagrindo medžiagos efektyvumo tyrimai davė teigiamų rezultatų, tačiau dėl įvykusios ekonominės krizės nebuvo tęsiami. Gamintojo duomenimis, melasos pagrindo medžiaga yra pritaikyta naudoti žiemą, esant žemai temperatūrai, padeda tolygiai ant kelio pasiskirstyti druskai ir pasižymi labai geromis antikorozinėmis ypatybėmis. Į techninę druską įmaišius melasos pagrindu pagamintos medžiagos, gerokai sumažėja plieno ir aliuminio korozija, palyginti su atvejais, kai naudojamos tik techninės druskos.

Melasos pagrindo medžiaga turi dvejopą poveikį ledui – nutirpdo jį, padeda atšokti nuo kelio paviršiaus ir neleidžia susidaryti naujam. Be to, ši medžiaga biologiškai susiskaido. Rekomenduojama ją naudoti kaip techninių druskų arba jų tirpalų priedą. Populiariausias naudojimo būdas – medžiagos įterpimas į natrio chlorido tirpalą. Tirpalas ruošiamas tokiu santykiu: 90 proc. natrio chlorido ir 10 proc. melasos pagrindo medžiagos. Jeigu paruošti tokį tirpalą galimybės nėra, sausa techninė druska gali būti sudrėkinama su melasos pagrindo medžiaga.

Ši medžiaga gali būti naudojama ir vasaros sezono metu dulkėtumui mažinti miestuose, įterpiant į gatvėms laistyti skirtą vandenį.

Vardijami ne tik privalumai

Melasos pagrindo medžiagos charakteristikos atitinka Didžiosios Britanijos Vandens kokybės standartą ir Aplinkosaugos agentūros greitkelių standartus.

Melasos pagrindo medžiagos
naudojimo privalumai:

• Sunaudojamas mažesnis barstomos techninės druskos kiekis.

• Mažesnis betono lūžinėjimas, mažesni tiltų, viadukų ir kelio statinių pažeidimai, mažesnis rišamosios asfalto medžiagos atsilupimas.

• Įterpiant melasos pagrindo medžiagą į techninės druskos tirpalą, nereikia naujų investicijų į įrengimus, nes šią medžiagą galima naudoti su jau esamais.

• Nesukelia barstytuvų ir kitų mechanizmų korozijos.

• Melasos pagrindo medžiaga, įmaišyta į natrio chlorido tirpalą, padeda jam ilgiau išlikti ant kelio paviršiaus, todėl nereikia pakartotinai barstyti kelio, sutrumpėja kelionės ir barstytuvų darbo kilometrų skaičius.

• Parduodama plastmasiniais konteineriais – viename konteineryje yra apie 1,2 tonos produkto. Prireikus medžiagą galima pristatyti autocisternomis, dėl to sumažėtų pardavimo kaina.

Be pateiktų gausių melasos pagrindo medžiagos privalumų, yra ir trūkumų:

• Netinkama naudoti keliuose, kur yra mažas eismo intensyvumas, nes paskleista ant kelio dangos ir dar nesusimaišiusi su sniego sluoksniu gali sudaryti eismo saugumui pavojingai slidžią plėvelę.

• Medžiaga yra klampi, tamsiai rudos spalvos, todėl naudojant didesnius jos kiekius reikėtų papildomų vandens sąnaudų autotransportui, gatvėms ir keliams pavasarį plauti. Taigi išlaidas patirtų kiekvienas transporto priemonės turėtojas.

• Jeigu melasos pagrindo medžiagą norima įterpti į sausą techninę druską, reikia įsigyti specialų įrenginį.

• Iš dalies aukšta kaina – 1 tona šios medžiagos vidutiniškai kainuoja apie 2 tūkst. litų. O techninio natrio chlorido tonos kaina – apie 200 litų, kalio chlorido – apie 1000–1200 litų.

Kaip matyti iš gamintojų informacijos, melasos pagrindo medžiaga turi daug teigiamų ypatybių ir naudojimo privalumų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto (AAI) mokslininkai, atlikę melasos pagrindo medžiagos poveikio aplinkos komponentams (žolinei augalijai bei dirvožemiui) tyrimus, ištyrė, kad ši medžiaga nesukelia neigiamo poveikio augalijai ir dirvožemiui. Nustatyta, kad priklausomai nuo į dirvožemį įterpto medžiagos kiekio biometriniai augalų rodikliai buvo didesni nei kontrolinių augalų. Šį efektą paskatino melasos pagrindo medžiagos sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, kurios atliko trąšų funkciją gerindamos dirvožemio būklę. Kelininkų akimis žiūrint, intensyvus žolės augimas pakelėse yra nepageidautinas dėl matomumo mažinimo ir dažno žolės šienavimo poreikio. Tačiau AAI tyrėjai mano, kad melasos pagrindo medžiaga, įterpta į druskos mišinį, kompensuos neigiamą techninių druskų poveikį augalams ir dirvožemiui. Dėl to šie aplinkos elementai bent jau nebus blogesnės būklės negu paveikti kelių priežiūros druskų.

Reikalinga papildoma analizė

VGTU AAI daug dėmesio skirta tiriant melasos pagrindo medžiagos naudojimo galimybes vasaros sezono metu žvyrkelių dulkėtumui mažinti. Natūrinėmis sąlygomis atlikus tyrimus paaiškėjo, kad skysti įvairių proporcijų techninių druskų (buvo naudotas kalcio chloridas) ir melasos pagrindo medžiagos mišiniai daugiau negu 10 kartų efektyviau mažina žvyrkelių dulkėtumą, negu vien kalcio chlorido tirpalo naudojimas.

Taikant įmerkimo ir purškimo metodus, buvo atlikti kelių priežiūrai naudojamų techninių druskų ir melasos pagrindo medžiagos įvairių proporcijų mišinių įtakos metalų korozijai tyrimai. Eksperimentų rezultatai parodė, kad metalų korozija yra mažesnė iki 5 kartų, priklausomai nuo melasos pagrindo medžiagos kiekio techninių druskų tirpaluose, palyginti su metalų, kurie buvo paveikti vien techninių druskų tirpalais, korozija.

Melasos pagrindo medžiaga šaltojo sezono metu daugiausia išbandyta sąlygiškai šiltas žiemas turinčiose šalyse. Lietuvoje, Vilniaus mieste bei magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, melasos pagrindo medžiaga žiemos metu buvo naudota tik du žiemos sezonus. Todėl tikslinga išanalizuoti jos naudojimo specifiką Lietuvos klimato sąlygomis ir nustatyti faktinį efektyvumą mažinant slidumą. Taip pat reikia išanalizuoti išpylimo normas, naudojimo ypatumus miestų gatvėse ir valstybinės reikšmės keliuose, įvertinti poveikį dar netirtiems kelio aplinkos komponentams, atlikti ekonominį vertinimą.

Manome, kad ši naujoviška slidumą mažinanti melasos pagrindo medžiaga yra perspektyvi. VGTU AAI pradėti tyrimai padės atsakyti į daugelį aktualių klausimų, susijusių su šia medžiaga ir jos naudojimo paplitimu Lietuvos miestų gatvėse bei keliuose.

Prof. habil. dr. Pranas BALTRĖNAS

Dr. Agnė KAZLAUSKIENĖ

Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Aplinkos apsaugos institutas,

“Statyba ir architektūra”

Jo Nesbø laikomas vienu geriausių pasaulyje šių laikų kriminalinių romanų rašytojų yra apdovanotas gausybe literatūrinių premijų. Į Lietuvos knygynus ką tik atkeliavo nauja jo knyga “Sniego Senis”. Tai bauginantis, bet ir stipriai įtraukiantis romanas. “Veidas” siūlo ištrauką iš šio kūrinio.

Laikrodis rodė penkias po pietų, o ant Bergeno iš prakiurusio dangaus švirkštė lietus. Ant stalo priešais Gertą gulėjo vardų sąrašas, kurį jam atsiuntė profesinė sąjunga. Jis ėmėsi ieškoti kandidatų su reikiamu vardu. Kol kas tik trys. Vos prieš dvi valandas Raftas lankėsi pas Onę Hetland, o jau manė, kad tuojau sužinos, kas nužudė Lailą Osen. Byla, išaiškinta per mažiau nei dvylika valandų. Ir niekas negali to iš jo atimti, garbė priklauso jam, ir tik jam. Nes spaudos atstovus jis informuos asmeniškai. Žurnalistai iš sostinės jau perskrido kalnus ir apspito policijos skyrių. Policijos viršininkas paliepė žmogžudystės detalių neviešinti, bet grifai jau užuodė kraujo tvaiką.
– Greičiausiai kažkas tekina informaciją, – pareiškė viršininkas ir dėbtelėjo į Raftą, bet šis neatsiliepė ir sutramdė šypseną. Mat dabar ten jau stovėjo visas žurnalistų būrys: kiekvienas nekantravo padaryti pranešimą. Gertas Raftas netrukus vėl taps Bergeno policijos skyriaus karaliumi.
Jis pritildė radijo aparatą, iš kurio Vitnė Hjuston visą rudenį tvirtino visada tave mylėsianti, bet, prieš jam kilstelint ragelį, telefonas suskambėjo.
– Raftas, – atsiliepė jis suirzęs, nekantraudamas irtis pirmyn.
– Tu ieškai manęs.
Nusivažiavęs policininkas iš balso iškart suprato, kad skambina ne juokdarys ir ne pamišėlis. Skambintojo balsas buvo labai ramus, tarsena – aiški ir dalykiška, nepanaši į pakvaišėlių ar girtuoklių. Bet balse buvo dar kažkas ypatingo, ko jis negalėjo iki galo suvokti.
Raftas dusyk garsiai kostelėjo. Kiek palaukė, tarsi parodydamas, kad nėra priblokštas.
– Su kuo aš kalbu?
– Pats žinai.
Raftas užsimerkė ir mintyse nusikeikė. Velnias, velnias, nusikaltėlis ketina pasiduoti. Ir tai toli gražu neduos tokio efekto, koks būtų, jeigu jį išaiškintų ir suimtų Raftas.
– Kas verčia tave manyti, kad ieškau tavęs? – iškošė policininkas pro sukąstus dantis.
– Tiesiog žinau, – pasigirdo balsas. – Ir jei padarysime taip, kaip sakau aš, tu gausi, ko nori.
– O ko aš noriu?
– Mane suimti. Ir galėsi tai padaryti. Vienas. Ar klausaisi, Raftai?
Policininkas linktelėjo, tada susigriebė atsakyti „taip“.
– Susitinkam prie toteminio stulpo Nurneso parke, – pasiūlė balsas. – Lygiai po dešimties minučių.
Raftas stengėsi galvoti. Nurneso parkas driekiasi prie Akvariumo, jis privažiuotų iki ten per mažiau nei dešimt minučių. Bet kodėl susitikti būtent ten, parke, tolimiausiame kyšulio taške?
– Kad galėčiau matyti, jog ateini vienas, – kaip atsakas į jo mintis pasigirdo balsas. – Jei pamatysiu kitus policininkus arba ateisi per vėlai, aš pradingsiu. Visam laikui.
Rafto smegenys apdorojo informaciją, skaičiavo ir darė išvadas. Jis nespės suburti pareigūnų, kad galėtų suimti skambintoją. Turės parašyti tai ataskaitoje ir pasiaiškinti, kodėl jam teko vienam jį suimti. Idealu.
– Puiku, – sutiko Raftas. – Kas bus paskui?
– Viską tau pasakysiu ir išdėstysiu savo pasidavimo sąlygas.
– Kokias sąlygas?
– Kad per teismą man nebus uždėti antrankiai. Kad nebus įleidžiami spaudos atstovai. Ir kad kalėsiu ten, kur neteks maišytis su kitais kaliniais.
Raftas vos neužsikosėjo.
– Gerai, – tarė jis ir žvilgtelėjo į laikrodį.
– Palauk, yra daugiau sąlygų. Kad kambaryje būtų televizorius, visos knygos, kurių panorėsiu.
– Sutvarkysime, – patikino Raftas.
– Kai pasirašysi sutartį su mano sąlygomis, vyksiu su tavimi.
– O kaip dėl… – pradėjo Raftas, bet tankus pypsėjimas reiškė, kad skambintojas padėjo ragelį.

BFL

Sniegas gegužės mėnesį iškrenta ne kasmet, tačiau labai dideliu netikėtumu vadinti šį reiškinį būtų per drąsu, sako sinoptikai.

Pirmadienį kai kurių vakarinių Lietuvos rajonų gyventojai nustebo išvydę sniego paklotę. Naujienų portalai praneša, kad prisnigo Kelmėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Šiauliuose.

“Žinoma, kad kasmet gegužės mėnesį sniego nebūna – tai nėra kasmet pasitaikantis reiškinys. Kita vertus, tai nėra ir labai didelis netikėtumas ir tikrai ne pirmas kartas, nes šalnos tęsiasi visą gegužės mėnesį”, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Silvestras Dikčius.

Sinoptikai prognozuoja, kad šios savaitės pradžia Lietuvoje bus vėsi: dienomis termometro stulpelis vargiai kils aukščiau nei 12 laipsnių šilumos, naktimis pašals. Dėl kritulių pašalus gali susidaryti plikledis.

Lietuvoje šeštadienio pavakarę snyguriuoja arba sninga bei vietomis pažeme pusto vidurio Lietuvoje ir pietinėje Lietuvos pusėje.

Magistralinių ir krašto kelių dangos įvairios: provėžuotos, šlapios, vietomis padengtos prispaustu sniegu. Slidoka. Šie keliai ar jų ruožai bus valomi ir barstomi iki vėlyvo vakaro, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Magistrinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože iki Kryžkalnio ir kelyje Vilnius-Panevėžys pirmosios eismo juostos daugiausiai šlapios, o antrosiose yra sniego, provėžų. Šie ruožai valomi ir barstomi.

Be kritulių vakarinėje Lietuvos dalyje ir šiaurinėje Lietuvos pusėje. Čia magistralinių ir krašto kelių dangos sausos, krašto keliuose miškingose vietovėse yra nežymių provėžų. Eismo sąlygos geros.

Rajoninių kelių dangos pietinėje Lietuvos pusėje padengtos sniegu, kitur atvirose vietose švarios ar provėžuotos, miškingose vietovėse padengtos privažinėtu sniegu, apledėjusios, provėžuotos. Jei naktį nesiliaus snigę ir pažeme pustę, eismo sąlygos šiose vietose gali būti sudėtingos.

Šilutės rajone apsemtas kelias į Rusnę, dėl ilgą laiką vyravusios itin žemos oro temperatūros apsemtame ruože susidarė pavojingos ledų sangrūdos. Transporto priemonių kėlimas nutrauktas, atnaujintas bus tik Šilutės rajono ekstremalių situacijų valdymo centrui leidus.

Šiame rajone taip pat apsemti ir yra sunkiai išvažiuojami arba neišvažiuojami 13 rajoninių kelių ruožai, iš viso – 45,45 km. Vandens gylis – nuo 5 iki 100 cm.

Pagėgių savivaldybėje apsemti ir yra neišvažiuojami septynių rajoninių kelių ruožai, iš viso 0 46 km. Vandens gylis – nuo 20 iki 130 cm.

Dėl smarkaus snygio, stipraus vėjo ir lijundros Jungtinėse Valstijose antradienį buvo atšaukta tūkstančiai reisų, o kai kuriose valstijose įvesta nepaprastoji situacija.

Antradienio rytą dvi valandas buvo uždarytas tarptautinis Dalaso oro uostas.

Remiantis specializuoto tinklalapio FlightAware.com duomenimis, Jungtinėse Valstijose iš viso jau buvo atšauti daugiau nei 6 450 reisų.

Dėl apledėjimo ir šlapdribos taip pat sutriko eismas kai kurių valstijų keliuose.

Pasak meteorologų iš JAV nacionalinės orų tarnybos, Čikagoje snygis gali būti stipriausias per daugiau nei 40 metų. Sniego dangos storis ten jau siekia 60 centimetrų.

Nepaprastosios situacijos režimas buvo įvestas Ilinojuje, Ajovoje, Indianoje, Kanzase, Mičigane, Misūryje, Oklahomoje ir Viskonsine.

Sinoptikai prognozuoja, kad ciklonui slenkant į šiaurės rytus ir krintant temperatūrai padėtis gali pablogėti.

Sniego kasėjų įkainiai didėja, o sumanius išsinuomoti sniego valymo techniką eilėje tenka palaukti nuo kelių valandų iki paros.

Krautuvo nuomos valandai kaina pastaruoju metu pakilo nuo 70 iki 80 litų, bet žmonės net nebesidera, tiktai prašo kuo greičiau atvažiuoti, rašo “Lietuvos rytas”.

“Mūsų technika dirba ištisą parą, keičiasi tiktai žmonės”, – sakė panevėžietis Arnoldas Kleiba.

Vilniaus bendrovė “Eurokasyba” norinčius atsikratyti sniego klientus rašo į eilę. Tarp užsakovų – daugiausia verslo įmonės, daugiabučiai, sodininkų bendrijos, kuriose dėl sniego nebeįmanoma išvažiuoti.

“Anksčiau žiemą sėdėdavome be darbo, tai buvo tuščias laikas mūsų verslui, tekdavo gyventi iš vasarą uždirbtų pinigų. Tačiau dvi pastarąsias žiemas dirbame ir užsidirbame”, – sakė “Eurokasybos” bendrasavininkis ir technikos direktorius Michailas Grigorovičius

Kaune įsikūrusios bendrovės “Berima” direktorius Ernestas Celskis taip pat sakė jau svarstantis, kad teks kelti paslaugų įkainius.

Kol kas mini krautuvo darbo valanda įvertinta tiek pat, kiek ir vasarą – 70 litų, bet greičiausiai kainos didės. Juolab kad kitos įmonės Kaune jau dabar sniego valymo paslaugas siūlo už 100 litų valandinį atlygį.

Vietomis pusę metro siekiantis sniego dangos storis Lietuvoje šiuo metu gerokai viršija normą, tačiau kritulių turėtų sumažėti tik savaitės antroje pusėje, teigia sinoptikė.

Prognozuojama, kad Lietuvoje snigs iki ketvirtadienio. Paskui snygis turėtų sumažėti, o orai atšilti.

“Iki sausio 6 dienos turėtų dar kasdien pasnigti – jeigu ne visur, tai bent kažkur, sniego kiekis bus skirtingas. Nuo sausio 7 dienos keletą dienų kritulių bus mažiau, bet turėtų atšilti, prasidėti atodrėkiai”, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus viršininkė Vida Ralienė.

Sinoptikės teigimu, per savaitgalį kai kuriuose Lietuvos vietose sniego dangos storis padidėjo, tačiau pajūryje dėl lietaus jis sumažėjo.

“Labiausiai pastorėjo sniego danga Aukštaitijos šiaurės rytuose. Dabar Dūkšte siekia 41 cm, Utenoje – 36 cm, Ukmergėje – 46 cm. Dar pastorėjo Žemaitijoje: Telšiuose – 63 cm, Laukuvoje – 61 cm. Pajūryje, kadangi lijo, sniegas jau aptirpo: Klaipėdoje – 38 cm”, – sakė V.Ralienė.

Anot jos, gruodžio mėnesį sniego dangos storis žymiai viršija trisdešimtmečio vidutinę norimą.

“Normas lenkiame seniai. Pirmo dešimtadienio vidutinis sniego dangos storis Lietuvoje būna nuo 5 cm Suvalkijoje iki 12,5 cm šiaurės rytinėje Lietuvoje, apie Ignaliną, ir apie 10 cm Žemaitijos aukštumose. Dabar sniego ten turime daug daug daugiau (…) Dabar jau sniego danga siekia 35 cm, pusmetrį ir 60 cm storį”, – tvirtino V.Ralienė.

Ploniausia sniego danga pirmadienio rytą buvo Lazdijuose ir Varėnoje, kur atitinkamai ji siekė 23 ir 25 centimetrus. Storiausia ji yra Telšiuose, kur siekia 63 cm, bei Laukovoje, kur siekia 61 cm.

Visi magistraliniai ir krašto keliai sekmadienio rytą buvo nuvalyti ir išvažiuojami, bet kaimo vietovėse kelininkai prašo gyventojus kol kas susilaikyti nuo kelionių.

Dėl pustymo ankstų rytą buvo neišvažiuojami du krašto keliai: Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis ir Vievis-Aukštadvaris. Iki 8 valandos jie buvo nuvalyti, informavo Automobilių kelių direkcija.

Daugumą rajoninių kelių kelinininkai tikisi nuvalyti iki pietų. Sunkiausiai išvažiuojamų daugiausia yra rytinėje Lietuvojs dalyje.

Naktį Lietuvoje silpnai snigo, pustė pažeme, pustymas tęsiasi ir rytą.

Kai kuriuose keliuose susidarė plikledis, važiavimo sąlygos žiemiškos.

Dėl gausaus sniego ugniagesiai gelbėtojai turi darbo visoje Lietuvoje tempdami nuslydusius nuo kelio ar įklimpusius pusnyse automobilius, teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas.

Praėjusią parą jiems teko vykti į 16 iškvietimų padėti nuo gamtos stichijos nukentėjusiems žmonėms.

“Kiek teko susidurti, praktiškai visoje Lietuvoje. Galbūt daugiau sniego iškrito vakar Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, bet pajūryje, Žemaitijoje yra iš anksčiau nemažas sniego sluoksnis, o ten dar vakar susidarė pavojingas plikledis”, – penktadienį BNS sakė PAGD atstovas Donatas Gurevičius.

Ketvirtadienį ugniagesiams gelbėtojams teko iš pusnių traukti užklimpusius greitosios medicinos pagalbos automobilius Šilutėje, Alytaus, Ignalinos, Varėnos ir Kauno rajonų kaimo vietovėse, vilkikus, sunkvežimius – Utenos ir Šakių rajonuose, kurie užtverdavo kelią.

Ugniagesiams taip pat teko traukti iš griovių ar nutempti užtvėrusias kelius transporto priemones su gyvuliais. Pavyzdžiui Jurbarko rajone į griovį nuslydo vilkikas su priekaba, kurioje vežtos gyvos kiaulės, Alytaus rajone ištrauktas nuslydęs į šalikelę automobilis, vežęs gyvulius.

Ketvirtadienį ugniagesiams gelbėtojams taip teko valyti sniegą nuo Telšiuose esančiose senelių prieglaudos stogo, mat buvo kilęs pavojus statinio konstrukcijoms.

“Ugniagesiai reaguoja į tuos pagalbos prašymus, kai reikia skubios ir operatyvios pagalbos į bėdą pakliuvusiems žmonėms. Iš tikrųjų tarnyba nevyksta į tokius atsitikimus, kai tiesiog automobilis nuslydo ir reikia tik jį ištraukti, nėra sužeistųjų (…) bet mes vykstame į tokius atsitikimus, kai, pavyzdžiui, užtveriama kelio dalis ar užstringa autobusas ir jame esantys žmonės negali išvažiuoti”, – kalbėjo D.Gurevičius.

Anot jo, žiemiškos sąlygos daro įtakos ir pačių ugniagesių darbui bei jo spartumui.

“Tie patys gelbėtojai vykdami per užpustytus, vietinės reikšmės kelius, patys užstringa. Kitas dalykas, kad dėl žiemos sudėtingos gesinimo sąlygos, nes kaimiškose vietovėse vandens šaltiniai paprastai būna užšalę”, – pasakojo pašnekovas.

PAGD atstovas tvirtino, kad Naujųjų metų metų naktį budės sustiprintos ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Anot jo, gyventojai turėtų vengti tolimesnių kelionių.

“Kiek pranešė kelininkai ir meteorologai, darbo yra daug ir, matyt, to darbo padaugės ir po sausio 1-osios nakties, nes būtent antrojoje nakties pusėje vėl kris sniegas ir jo bus pakankamai daug”, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat įspėjo dėl galimos lijundros. PAGD atstovas ragino gyventojus saugotis ant stogų esančio sniego bei varveklių, nuvalyti nuo jų stogus.

Dėl ant lengvų konstrukcijų statinių susikaupusių sniego kalnų įlūžo dviejų žiemą neveikiančių Palangos J.Basanavičiaus gatvės kavinių stogai, rašo “Lietuvos rytas”.

Praėjusį sekmadienį dėl ant stogo susikaupusio sniego įlūžus vienos kavinės paviljono stogui, į vidų šlumštelėjusi didelė sniego krūva išlaužė ir dalį sienos.

Pirmadienį sniegą iš kavinės vidaus į gatvę nešiojantys vyrai ant šaligatvio sukrovė beveik trijų metrų aukščio sniego kalną.

Iki vasaros sezono pradžios paviljoną atstatyti ketinantis kavinės savininkas teigė, kad patirti nuostoliai sieks apie 10 tūkstančių litų.

Prieš tai J.Basanavičiaus gatvėje nuo sniego svorio sulūžo kitos kavinės medinės pavėsinės konstrukcijos.

Pirmadienį žiniasklaidoje skelbta, kad neatlaikęs sniego nugriuvo ir vienas iš valstybės saugomo Hugo Šojaus dvaro pastatų Šilutės rajone.

Nugriuvo daugiau kaip pusė medinio daržinės pastato.

Danijos Bornholmo salos valdžia antradienį paprašė padėti valyti užsnigtus Baltijos jūroje esančios 43 tūkstančius gyventojų turinčios salos kelius, kadangi saloje imta trūkti medikamentų ir kuro.

“Negalite net įsivaizduoti, kokia bloga padėtis. Keliai uždaryti, vis valomi ir valomi, tačiau niekaip neišvalomi iki galo”, – sakė viena salos gyventojų Helle Skov Olesen (Helė Skou Olesen).

“Jie net nežino, kur dėti tą sniegą”, – sakė ji dienraščiui “Politiken”.

Danijos meteorologijos instituto (DMI) duomenimis, Bornholme sniego danga siekia 140 cm; tai “prilygsta sniego kiekiui slidinėjimo kurortuose”, – sakė instituto darbuotojas Steenas Rasmussenas (Stenas Rasmusenas).

Televizija praneša, jog saloje gausiai sninga nuo ketvirtadienio. Vietomis sniego sluoksnis siekia iki 6 metrų.

Bornholmo policija paprašė keliams valyti papildomai atsiųsti 200 transporto priemonių: sunkvežimių, traktorių ir sniego valymo mašinų, rašo “Politiken”.

Sniego saloje šiemet yra tiek daug, kad valdžios pareigūnai leido jį versti į jūrą, nors paprastai tai daryti draudžiama.

Pagrindinėje salos savivaldybėje, Rionėje, Bornholmo policija įsteigė greitojo reagavimo centrą.

Policijos pareigūnai antradienį sakė neturintys laiko atsakinėti į žurnalistų klausimus, tačiau, kaip galima spręsti iš jų internetinės svetainės, dažniausiai vietos gyventojai jų prašo medikamentų, kuro ir pašaro gyvuliams.

Salos keliai pravažiuojami tik keliems Danijos kariuomenės sunkvežimiams, nors ir šie klimpsta sniege.

DMI prognozuoja, kad antradienį ir trečiadienį saloje toliau snyguriuos, pūs nestiprus vėjas.

Oro temperatūra iki penktadienio laikysis ties keliais laipsniais žemiau nulio.