Kaip apsaugoti verslą ir asmeninį gyvenimą? Kokių pavojų kelia žvalgybos agentūros ir kodėl reikia jų saugotis? Kieno teises ir galias gina Lietuvos Respublikos įstatymai? Verslo saugumo konsultantas Kastytis Braziulis į savo knygą “Visiškai slaptai” sudėjo svarbiausias savo mintis ir patarimus.

Autorius taip pat supažindina su informacijos rinkimo būdais, kaip elgtis sužinojus, kad esi sekamas, ir apskritai, kaip apsaugoti privatų savo gyvenimą. Turėdamas darbo patirties valstybiniame ir privačiame sektoriuose, K.Braziulis paprastai, aiškiai ir remdamasis konkrečiais pavyzdžiais kalba apie teisines sąlygas, kuriomis mes gyvename, dirbame, ilsimės.

***

Silpniausia yra vidurinioji darbuotojų grandis

Kiekvienoje įmonėje silpniausia yra vidurinioji darbuotojų grandis. Kodėl? Jie daugiausia žino. Jeigu nežino, tai labai greitai gali sužinoti, nes turi tokių galimybių. Kiekvieną darbo dieną jie bendrauja su kolegomis, dalyvauja įmonės susirinkimuose, rengia ir skaito dokumentus, organizuoja derybas, sprendžia su įmonės veikla susijusias problemas. Ši įmonės grandis pati informatyviausia.

Vidurinioji darbuotojų grandis yra itin pažeidžiama. Jie siekia karjeros, pripažinimo, nori gauti didesnį atlyginimą, geresnes socialines garantijas, prabangesnį mobilųjį telefoną, asmeninį kompiuterį ar tarnybinį automobilį. Tarp šių darbuotojų vyksta nuolatinė arši konkurencija. Jeigu vadovas ryte į darbuotoją kreivai pažiūrėjo ne dėl to, kad jis jo nemėgsta, o dėl to, kad vadovas gal su žmona ar draugu susipyko ar jam dar kas nors negero atsitiko, tai darbuotojas vadovo piktą žvilgsnį priima kaip įžeidimą, neįvertinimą ar net pažeminimą. Jis taip stengėsi dirbti, įtikti, dirba viršvalandžius, laiku įvykdo užduotis, visą save atiduoda darbui, bendrovės interesams, tačiau nėra vadovo vertinamas, – taip galvoja darbuotojas. Jis užpyksta, jį užplūsta nepasitenkinimas, ir šis jausmas po truputį, jeigu nestabdomas, virsta keršto jausmu. Darbuotojo galvoje pradeda suktis keršto planai: „Na, mes dar pažiūrėsim. Pamatysit, ko aš esu vertas! Pasigailėsit, bet bus jau per vėlu.“

JAV personalo patikimumo ekspertai atliko išsamų daugiau kaip 500 informacijos nutekintojų bylų tyrimą ir nustatė, kad pagrindinis motyvas nutekinti konfidencialią informaciją buvo ne pinigai, o nepasitenkinimas darbo atmosfera, netinkamas darbuotojo pastangų ir darbo pripažinimas.

Įmonių vadovai labai daug žino, tačiau nėra pažeidžiami. Turi viską, ko jiems reikia. Jeigu jie nori siekti didesnės karjeros, jiems telieka išeiti iš įmonės ir ieškoti darbo vietos didesnėse įmonėse. Vadovai yra patenkinti savo atlyginimu, socialiniu statusu. Jie yra pripažinti vadovais, jiems lankstosi ir jų klauso pavaldiniai. Valdyti žmones, įsakinėti jiems, matyti, kaip jie verčiasi per galvą įsakymus vykdydami, yra didis dalykas beveik kiekvienam. Žmogus, pajutęs valdžios skonį, daugiau nenori jos atsisakyti. Vadovai tokią valdžią turi ir jie už jokius pinigus nenori jos prarasti. Kiekvienas žvalgybos agentūros darbuotojas puikiai žino, kad užverbuoti vadovą ir priversti jį jam dirbti yra bergždžias reikalas. Laikas bus išvaistytas, o rezultatas nepasiektas. Todėl vadovai agentais neverbuojami.

Labai nori tapti agentais, pardavinėti informaciją ir gauti už tai atlygį žemiausia darbuotojų grandis, tačiau jie žvalgybos agentūroms yra neįdomūs, nes neturi žvalgybinių galimybių rinkti informaciją. Ką gali papasakoti mūrininkas, langų statytojas ar vairuotojas? Nieko įdomaus ir nieko vertingo. Tai kam švaistyti laiką jam verbuoti?

Svarbiausias žvalgybos agentūrų taikinys yra vidurinioji darbuotojų grandis. Šiems darbuotojams, jų apsaugai, jų mokymams privalu skirti ypatingą dėmesį.

Plepys – didžiausia problema

Darbuotojas, nesugebantis laikyti liežuvio už dantų, yra tikras žvalgybos agentūrų lobis. Jis daug žino, yra pažeidžiamas ir nė nemirktelėjęs visiems, kas tik paprašys, papasakos apie įmonę, jos vadovus, bendradarbius taip, kaip situaciją mato ir įsivaizduoja jis. Dažniausiai jo supratimas apie bendrovėje vykstančius procesus ir žinojimas apie vadovus būna iškreiptas ir išpūstas, o faktai neatitinka tikrovės.

Pateiksiu du pavyzdžius apie susitikimą su skirtingų įmonių darbuotojais ir rezultatą, kurį gavau pabendravęs su jais. Neminėsiu įmonių pavadinimų ir darbuotojų pavardžių. Ne jie yra esmė.

Kai susitikęs su banko darbuotoju kavinėje pakalbi apie orą, žuvis, baisų nusikaltėlių pasaulį ir išgėręs du bokalus alaus jo paklausi apie darbą, apie įmonės skolas arba tiesioginį viršininką, dažniausiai gauni griežtą atsakymą, kad jis su tavimi, nesvarbu, kas toks esi ir kokias pareigas užimi, nesiruošia kalbėtis apie savo darbą ir bendradarbius. Jis paaiškins, kad neturi įgaliojimų suteikti tau informacijos, ir rekomenduos kreiptis tiesiai į jo viršininkus ir, jei jie jam leis, jis prašomą informaciją tikrai suteiks. Banko darbuotojas nepabūgs ir jus įspės, kad jeigu dar kartą bandysite iš jo ištraukti informaciją apie darbą, tai atsistos ir paliks jus vienus, nes daugiau neturės apie ką su jumis kalbėtis. Taip darbuotojai elgiasi labai retai, tačiau panašių atvejų pasitaiko.

Dažniausiai apie 90 proc. darbuotojų, išgėrę du bokalus alaus, paklausti apie jų vadovą arba jums atsiliepus apie vadovą neigiamai, pradeda neužsičiaupdami pasakoti apie darbą ir nemėgstamus vadovus, matytus, girdėtus ir įsivaizduojamus dalykus. Kartais darbuotojas siekia padaryti jums įspūdį savo žiniomis ar parodyti, koks yra protingas, giriasi, kad jeigu vadovautų įmonei ar įmonės skyriui, tai visus verslo reikalus tvarkytų geriau ir sėkmingiau. Po dar dviejų bokalų alaus ir kelių valandų pokalbio jis, atsisveikindamas su jumis, pažadės kitą dieną suteikti dar daugiau informacijos, o jeigu reikia, tai ir dokumentų nukopijuoti. Po susitikimo su tokiu darbuotoju prireikia keleto dienų visai informacijai surašyti į popieriaus lapą.

Atminkite, kad į susitikimą su bendrovės darbuotoju žvalgybos agentūros darbuotojas visada eina gerai pasiruošęs. Jis puikiai žino pašnekovą, jo silpnąsias vietas. Žino, kaip jį išprovokuoti pokalbiui, kaip sudirginti ir ištraukti iš jo informaciją taip, kad pats darbuotojas nesuprastų, ko žvalgybos darbuotojas norėjo ir kokius klausimus uždavė.

Dėl kokių priežasčių įmonėje atsiranda plepių

• Nėra konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuojančių taisyklių. Darbuotojai nežino, kuri įmonės informacija yra konfidenciali, kaip su ja elgtis, kokios jų teisės ir pareigos, kokia yra atsakomybė.

• Nėra efektyvaus darbuotojų veiklos kontrolės mechanizmo. Neįsivaizduoju, kaip gali darbuotojas neinformuodamas vadovo susitikti su žvalgybos agentūrų darbuotojais ir jiems pasakoti apie įmonę ir jos problemas. Visa tai turi būti fiksuojama ir kontroliuojama. Vadovas privalo žinoti apie visus savo pavaldinių ryšius su žvalgybos agentūros darbuotojais, nes už įmonės veiklą yra atsakingas bendrovės vadovas, o ne žvalgybos agentūra.

• Neorganizuojami darbuotojų mokymai, todėl jie nežino, kokių grėsmių jiems gali kilti, kaip per juos galima rinkti informaciją, juos verbuoti. Darbuotojai nesuvokia, dėl kokių priežasčių reikia saugoti įmonės konfidencialią informaciją ir kaip ji yra saugoma.

• Nėra reakcijos į netinkamą darbuotojo elgesį. Darbuotojui pažeidus taisykles, vadovai jo nebaudžia, numoja į tai ranka. Jei darbuotojas blogai jaučiasi, pradeda blaškytis, kelia intrigas, skleidžia gandus, vadovai nesiima jokių sankcijų dėl jo elgesio, nesiaiškina jo netinkamo elgesio motyvų.

• Nėra atsakingo asmens, kuris nuolat prižiūrėtų, kaip yra dirbama su konfidencialia informacija, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, ar veiksmingos yra informacijos apsaugos

Knygą galite įsigyti čia

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, jog dešimt šnipų, kurie anksčiau šiemet buvo deportuoti iš Jungtinių Valstijų, “nepadarė jokios žalos” Vašingtono interesams.

“Miegantys agentai”, kurių dauguma daugelį metų slapta veikė Jungtinėse Valstijose, buvo grąžinti į Rusiją liepą per sensacingą apsikeitimą šnipais, per kurį Maskva išsiuntė į Vakarų šalis keturis nuteistus slaptuosius agentus.

Tačiau Rusijos agentai “nepadarė jokios žalos Jungtinių Amerikos Valstijų interesams”, V.Putinas sakė duodamas interviu CNN pokalbių laidai “Larry King Live”.

Kalbėdamas apie šių šnipų misiją, premjeras nurodė, jog šis dešimtukas “nusipelnė pagarbos”, nes jis priklausė ypatingai “nelegalios žvalgybos tarnybai, kuriai turinčiai savas užduotis, kurios paprastai tampa aktualios krizių metu – tarkime, nutrūkus diplomatiniams santykiams”.

“Ačiū dievui, jog dabar tokios padėties tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų nėra ir, tikiuosi, niekada nebus,”, – pridūrė V.Putinas, kalbėdamas rusiškai.

Rusijos premjeras, kuris anksčiau buvo Sovietų Sąjungos KGB agentas, pabrėžė, jog žvalgybos informaciją slapta renka daugelis šalių.

“Be to, mūsų specialiųjų tarnybų metodai vis dėlto aiškiai skiriasi nuo metodų, kuriuos naudoja Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos. Ačiū dievui, nei šie žmonės, nei kiti mūsų žvalgybos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai nepastebėti organizuojantys slaptus kalėjimus, žmonių grobimus ir jų kankinimus”, – sakė jis.

Kaip pranešama, grįžę į Maskvą šnipai buvo nuodugniai apklausti Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), taip pat buvo apdovanoti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.

Gruzija išardė didelį Maskvos šnipų tinklą ir suėmė 13 įtariamųjų, tarp kurių – keturi Rusijos piliečiai, esą rinkę jautrią karinę informaciją, penktadienį pranešė Gruzijos VRM.

Ministerijos atstovas Šota Utiašvilis sakė, kad įtariamieji, tarp kurių esama Gruzijos kariškių, teikė slaptą informaciją Rusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU).

“Tai milžiniškas pasiekimas, užtikrinant Gruzijos karinių duomenų saugumą, taip pat smarkus smūgis GRU”, – Š.Utiašvilis sakė naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad į šį šnipų tinklą sugebėjo infiltruotis Gruzijos kontržvalgybos agentai.

Gruzijos VRM nurodė, kad tarp 13 sulaikytųjų, keturi yra Rusijos piliečiai.

Gruzijos VRM duomenimis, tai Armenas Gevorkianas – bendrovės “Seibolt” filialo Gruzijoje generalinis direktorius, Rubenas Šikojanas – “Seibolt” filialo Gruzijoje generalinio direktoriaus pavaduotojas, Petrė Devrišadzė – verslininkas, taip pat Jurijus Skrylnikovas, kurį Gruzijos VRM vadina RF vyriausiosios žvalgybos valdybos ryšininku.

Kaip patikslino penktadienį spaudos konferencijoje Gruzijos VRM kontržvalgybos departamento vadovo pavaduotojas Otaras Ordžonikidzė, 13 žmonių sulaikyti pagal kaltinimą “šnipinėjimu ir priklausymu užsienio valstybės žvalgybai”.

VRM atstovas pažymėjo, kad sulaikymo operacijos sėkmę sąlygojo 2006 metais priimtas Gruzijos vadovybės sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, susijusius su užsienio specialiosiomis tarnybomis, kurie savo noru ateis į VRM ir prisipažins nusikaltę.

Kaip pranešė O.Ordžonikidzė, į VRČ dėl prisipažinimo kreipėsi iš karto keli asmenys, kurie perdavė vertingos informacijos.

“Išnagrinėjus šią informaciją, buvo suplanuota ši operacija”, – pareiškė kontržvalgybininkas.

Gruzijos VRM tinklalapyje paskelbtame oficialiame pranešime nurodoma, kad buvo sulaikytas Bakuras Kiguradzė, Viačeslavas Plužnikovas, Gabrielas Ustališvilis, Davidzė Meschidzė, Bela Kakabadzė, Goča Diasamidzė, Tarielas Abašidzė, Ruslanas Galogrė, Rduardas Abdulajevas, Armenas Gevrokianas, Rubenas Šikojanas, Petrė Devrišadzė ir Jurijus Skrylnikovas.

Anksčiau žiniasklaidoje buvo pranešama, kad Gruzijos teisėsaugos institucijos areštavo 20 žmonių, kurie įtariami šnipinėjimo Rusijai veikla, ir kad visi jie Gruzijos piliečiai.

A.Gevorkiano ir R.Šikojano advokatė Nana Culadzė anksčiau sakė, kad jos ginamieji buvo sulaikyti spalio 17 dieną. Advokatė pranešė žurnalistams, kad visiems sulaikytiesiems teismas jau paskyrė dviejų mėnesių kardomąjį kalinimą, o tyrimas visiškai įslaptintas.

“Aš nežinau tikslaus sulaikytųjų skaičiaus. Mano ginamieji yra etniniai armėnai. Jie – Gruzijos piliečiai. Iki sulaikymo jie dirbo vienoje bendrovėje, kuri tikrina krovinius. Gevorkianas buvos šios bendrovės direktorius, o Šikojanas – jo pavaduotojas”, – sakė N.Culadzė.

P.Devrišvilis, žiniasklaidos duomenimis, kelerius metus dirbo Adžarijos vadovo Aslano Abašidzės apsaugos tarnyboje.

Televizijos kompanija “Rustavi 2″ žada parodyti dokumentinį filmą “Enveris” apie šnipinėjimo tinklo Gruzijoje demaskavimą.

“Spalio 15 dieną Gruzijos teisėsaugos institucijos sulaikė 18 šnipų. Kas įvyko iš tikrųjų?” – sakoma televizijos kanalo reklamoje.

Gruzija ir Rusija trumpai kariavo 2008 metų rugsėjį, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas, reaguodama į Tbilisio mėginimą jėga susigrąžinti Rusijos remiamą separatistinę Pietų Osetiją.

Prieš šį karą įtampa tarp abiejų kaimyninių šalių nuolat didėjo, o 2006 metais Gruzija suėmė keturis šnipinėjimu įtartus Rusijos kariškius. Tačiau pastarieji vėliau buvo paleisti ir grąžinti Rusijai.