BFL

„Tam, kad tiksliai žinotume Seimo narių privačius interesus, manyčiau, nepakanka standartinio privačiųjų interesų deklaravimo. Šiuo metu gausu parlamentarų iniciatyvų, susijusių su banku „Snoras“: komitetuose ir komisijose keliami klausimai dėl šio banko privedimo prie bankroto ir laikinojo administravimo aplinkybių, inicijuojamas laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, viešojoje erdvėje skleidžiami įvairūs kaltinimai, taip pat pasigirsta perspėjimų, kad kai kurios iniciatyvos gali padaryti žalos valstybei, apsunkinti buvusių banko savininkų ekstradiciją. Svarbu, kad Seimo narių iniciatyvos būtų grįstos visuomenės viešųjų interesų suvokimu, o ne sąlygotos privačių interesų“, – teigia J. Razma.
Pasak parlamentaro, surinkus šiuos duomenis būtų galima objektyviai spręsti, kurie Seimo nariai gali turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą sprendžiant banko „Snoras“ problemas ir rekomenduoti jiems nusišalinti, nepretenduoti į Laikinosios tyrimo komisijos narius ir t.t.
J. Razma deklaracijoje siūlo pateikti tokius klausimus:

1.Seimo nario bei jam artimų asmenų, taip pat jų įsteigtų bendrovių 2008-2012 metais įgyti banko „Snoras“ ar jo dukterinių įmonių produktai ar paslaugos:
1.1.Indėliai (nurodant, ar jų dydis viršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt), jei atsiimti – tai kada);
1.2.Indėlių sertifikatai (jei už juos atsiimti pinigai – tai kada);
1.3.Obligacijos (jei už jas atsiimti pinigai – tai kada);
1.4.Banko akcijos (jei parduotos – tai kada);
1.5.Kiti banko produktai bei paslaugos.
2.Ar banke „Snoras“ ir jo dukterinėse įmonėse dirbo(a) Seimo nariui artimi asmenys? (Nurodyti pareigas ir nuo kada dirba)
3.Ar Seimo nariai bei jiems artimi asmenys nebuvo įgiję banko produktų „privilegijuotomis“ sąlygomis (pvz. aukštesnės palūkanos už indėlį ir pan.).