Šiandien valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ parinko bankus, per kuriuos bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir įmonėms, laikiusiems lėšas AB banke SNORAS

Vilnius, lapkričio 28 d. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ gyventojams draudimo išmokoms mokėti pasirinko AB SEB banką. Juridiniams asmenis draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos – draudimo išmokų mokėjimo – įgyvendinimo. Juridiniams asmenims draudimo išmokos bus mokamos šiuose bankuose: Vilniaus apskirtyje – AB SEB bankas, Kauno – AB Ūkio bankas, Klaipėdos – Danske bankas, Šiaulių – AB Šiaulių bankas, Panevėžio – Nordea bankas, Alytaus ir Marijampolės – AB bankas „Swedbank“, Telšių ir Utenos apskrityse – AB DNB bankas, Tauragės apskrityje – UAB Medicinos bankas.

Parenkant banką gyventojų išmokoms mokėti buvo atsižvelgiama į kuo platesnį banko padalinių, kuriuose bus aptarnaujami buvę AB banko SNORAS indėlininkai, tinklą visoje Lietuvoje, tokiu būdu sudarant galimybes gyventojams gauti draudimo išmokas AB SEB banko padaliniuose toje pačioje vietovėje, kurioje veikė ir paslaugas teikė AB bankas SNORAS. Taip pat, pasirenkant banką buvo siekiama kuo mažesnių kaštų ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir gyventojams, atsiimantiems draudimo išmokas šiame banke.

Šiuo metu tarp valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankų yra derinami visi reikalingi su sklandžiu išmokų mokėjimu susiję pasirengimo darbai (indėlininikų sąrašų sudarymas, duomenų patikslinimas, informacinių sistemų parengimas ir kiti reikiami darbai).

Pabrėžtina, kad nei gyventojams, nei įmonėms nereikia skubėti į bankus, taip pat nereikia imtis jokių papildomų veiksmų informuojant bankus ar pateikiant jam kokius nors dokumentus, nes visą reikalingą informaciją bankai gaus iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Apie išmokėjimo tvarką bankai ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ paskelbs viešai.

Galimybė disponuoti lėšomis bus sudaryta iki metų pabaigos.

20-ojo gimtadienio „Snoras“ nebesulaukė – bankui, iš kurio turto pradingo 3,4 mlrd. Lt, nuspręsta skelbti bankrotą. Ši banko griūtis šalies gyventojams gali pridaryti iki pusantro milijardo litų nuostolių.

Prieštaringais ženklais paženklinto banko „Snoras“, kuris kitais metais būtų šventęs 20-metį, istorija baigta. Iš paskelbtų duomenų aiškėja, kad reklamose į žmogišką artumą apeliavusio banko akcininkai su gyventojų patikėtais pinigais greičiausiai elgėsi visai ne kaip patikimi bičiuliai, o kaip finansų piramidės organizatoriai, – žinia, kad dėl galimų nusikalstamų buvusių „Snoro“ akcininkų veiksmų iš banko pradingo kone pusė turto, į paširdžius smogė kiekvienam „Snoro“ klientui.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas „Veidui“ aiškino, kad iš 3,4 mlrd. Lt dingusiu paskelbto turto realiai išnyko 1,2 mlrd. Lt vertės vertybinių popierių ir 577 mln. Lt banko indėlių kituose bankuose. 600 mln. Lt iš turto išbraukti kaip atidėjiniai dėl blogų paskolų, kurie iki tol nebuvo suformuoti, o likusių milijardų neliko iš naujo įvertinus turimą turtą. „Tiesiog anksčiau banko balansas buvo išpūstas, o laikinasis administratorius įvertino realiomis kainomis“, – komentavo V.Vasiliauskas.
Kai iki vėlumos posėdžiavusi Lietuvos banko valdyba praėjusį ketvirtadienį nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „Snorui“, įsijungė 20 dienų skaitiklis, fiksuojantis terminą apdraustiems indėliams kompensuoti. Vyriausybė žada, kad apdraustus indėlius, kurių yra apie 4,1 mlrd. Lt, gyventojai ir įmonės atgaus iki šių Kalėdų. Tiek Vyriausybė, tiek bankų sistemos prievaizdai aiškiai suvokia, kad šį pažadą privalu žūtbūt tesėti tiek dėl rimties visuomenėje, tiek siekiant išvengti panikos bankų sektoriuje.
Vis dėlto  Lietuvos banko valdybos pirmininkas pripažįsta, kad  „Snoro“ istorija neišvengiamai darys įtaką pasitikėjimui bankams. „Tai pasitikėjimu grįstas verslas, todėl savaime suprantama, kad neigiama įtaka bus. Bet norėčiau akcentuoti, kad mes kalbame apie vieno banko problemą – sisteminės rizikos nėra ir kiti bankai tikrai funkcionuoja. Nėra jokio pagrindo bėgti iš kitų bankų“, – „Veidui“ pabrėžė V.Vasiliauskas.

Valstybės skola turės didėti

Apdrausti indėliai bus kompensuojami iš Indėlių garantinio fondo, kuriame šiuo metu yra tik 1,6 mlrd. Lt. Planuojama, kad trūkstamą 2,5 mlrd. Lt sumą paskolins Vyriausybė. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad pinigų yra ir papildomai skolintis finansų rinkose nereikės. Šiam tikslui bus panaudota lapkritį išplatinta 1,94 mlrd. Lt vertės obligacijų emisija, o šie pinigai esą bus susigrąžinti pardavus „Snoro“ turtą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas „Veidui“ taip pat tvirtino, kad Vyriausybė šiemet skolinosi iš anksto už geras 5 proc. palūkanas, todėl sunkumų grąžinti apdraustus indėlius nebus. „Šiemet pasiskolinta daugiau, nei reikia, todėl ministrė drąsiai ir sako, kad mums užtenka padengti įsipareigojimams, kuriuos turime, ir užtenka draudžiamajam įvykiui kompensuoti. Pasisekė, jog turime šią atsargą ir nereikia bėgti į rinką brangiai skolintis, kad valstybė galėtų vykdyti įsipareigojimus“, – sako V.Matuzas.
Tačiau tikslas, kuriam paimta minėta paskola, – kitų metų viešųjų finansų deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms refinansuoti, – niekur nedingo, o „Snoro“ turto pardavimas neabejotinai užtruks.
V.Vasiliauskas informavo, kad iš „Snore“ likusio 4,6 mlrd. Lt turto grynieji pinigai sudaro 560 mln. Lt, korporatyvinės paskolos – 2 mlrd. Lt, namų ūkių paskolos – 670 mln. Lt, ilgalaikis turtas – 138 mln. Lt, investicijos į grupės įmones ir turtą – 6,8 mln. Lt.
„Dalis „Snoro“ turto yra likvidi, tačiau kitos dalies pardavimas užtruks – pavyzdžiui, paskolų. Likvidžiausios yra vyriausybių obligacijos, o sunkiausia parduoti investicijas į įmonių akcijas, kur paketai reikšmingi, bet ne kontroliniai“, komentuoja Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Taigi draustų indėlių grąžinimas iš šios sumos reiškia viena – valstybės skola neišvengiamai didės. „Greičiausiai teks koreguoti kitų metų biudžete numatytą skolinimosi limitą – 9,4 mlrd. Lt“, – mano V.Matuzas.
Jam pritaria ir „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, mananti, kad „Snoro“ bankrotas neišvengiamai atsilieps viešiesiems finansams ir žiemą Vyriausybei teks skolintis papildomai.

Šansai atgauti neapdraustus indėlius – menki

Išgirdę, kad „Snorui“ bus pradėta bankroto procedūra, gyventojai ir įmonės, kurių indėliai viršija valstybės apdraustą sumą, 345 tūkst. Lt, savo pinigams mintyse sugrojo laidotuvių maršą. Tokių indėlių suma šiuo metu siekia 1,5 mlrd. Lt, tačiau, kad ir kaip dėliotum, šansų atgauti šiuos pinigus nedaug.
Laikinojo „Snoro“ administratoriaus skaičiavimais, banke liko tik 4,6 mlrd. Lt, o vien apdraustiems indėlininkams reikia grąžinti 4,1 mlrd. Lt. Neapdraustų indėlių kreditoriai dėl banke likusio turto į eilę stos paskutiniai – pirmiausia reikalavimus pareikš darbuotojai, po to Indėlių ir investicijų draudimo fondas, kuris iš banko turto bandys susigrąžinti visas apdraustiems indėlininkams sumokėtas sumas, tai yra 4,1 mlrd. Lt, tada Valstybinė mokesčių inspekcija ir tik galiausiai – kiti kreditoriai.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Plunksnis mano, kad pinigus atgaus tik iki 20 proc. kreditorių, kurių indėliai viršija draudžiamąją sumą, nes turto yra 500 mln. Lt daugiau nei draustų indėlių. Analitikas priduria, kad „Snoro“ žlugimas neišvengiamai paveiks šalies ekonomiką, – iš įmonių ir gyventojų piniginių ištraukti 1,5 mlrd. Lt per ilgalaikį laikotarpį atsilieps 2–4 proc. BVP.
„Pirma, valstybės neapdraustų indėlių kreditoriai praras didelę dalį lėšų, tad tiek verslas, tiek žmonės mažiau vartos. Be to, jei iš įmonių bus griežtai reikalaujama grąžinti paskolą, kurią artimiausiais metais bankas išdavė, nuvilnys ir „Snoro“ klientų bankroto banga, o tai reiškia prarastas darbo vietas“, – mano V.Plunksnis. Juo labiau kad, analitikų vertinimu, „Snoras“ teikdavopaskolas rizikingesnėms įmonėms negu kiti bankai.
Ūkio ministerijos duomenimis, 240 įmonių neatgaus visų pinigų, turėtų „Snoro“ banke, o 30-iai iš jų dėl to gali kilti bankroto rizika.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-48) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Tie socialinių išmokų gavėjai, kurie neturi sąskaitos kitose kredito įstaigose, raginami ją atsidaryti. Žmonių patogumui su bankais yra sutarta, kad tokiu atveju papildomai prašymų „Sodros“ skyriams nereikės pristatyti, patys bankai kiekvieną dieną pristatys „Sodrai“ žmonių užpildytus prašymus.

Su socialinių išmokų gavėjais, kurie dar nėra pasikeitę sąskaitos, „Sodra“ susisieks asmeniškai ir informuos, ką reikėtų daryti, kad socialinės išmokos ar pensijos juos pasiektų be trukdžių ir kuo greičiau.

Gyventojai, jau turintys sąskaitą kitoje kredito įstaigoje, turėtų kreiptis į teritorinį „Sodros“ skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išmokų pervedimo į kitą sąskaitą. Daugiau informacijos: www.sodra.lt.

„Sodros“ duomenimis, iš daugiau nei 65 tūkst. socialinio draudimo išmokų gavėjų, gavusių jas per banką „Snoras“, šiandien tų, kuriems vėluoja lapkričio mėnesio socialinės išmokos, yra apie 500. Visi jie paraginti atsidaryti naujas sąskaitas kituose bankuose ir tuomet jiems lėšos bus pervestos. Problemų pirmadienį, t.y. lapkričio 28 d., galėtų kilti tik dirbantiems pensininkams, jei jie nebūtų atsidarę sąskaitų kituose šalies bankuose, kadangi tądien jiems bus pervedamos pensijos. Dirbančių pensininkų, kurie gaudavo pensijas per banke „Snoras“ esančias sąskaitas, yra apie 3 tūkst.

Primename, kad Lietuvos bankui nusprendus paskelbti banką „Snoras“ nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros iškėlimo, nuo šiandien žmonės „Snoro“ bankomatuose bei „Snoras“ skyriuose nebegalės išsiimti pinigų ar atlikti finansinių operacijų – „Snoro“ bankomatai ir skyriai neveikia.

Lietuvos banko valdyba pripažino AB bankas SNORAS nemokiu ir kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankui visam laikui atšaukiama ir Lietuvos banko išduota veiklos licencija.

“Snore” yra dingę gerokai daugiau turto, nei galvota anksčiau. Bankas nebus skaidomas į „gerą“ ir „blogą”, jo veikla nebus tęsiama. Visiems banko indėlininkams valstybė per pusantro mėnesio grąžins indėlių, kurių suma neviršija 345 tūkst. litų. Visas kitas „Snorui“ paskolintas lėšas, jei bus iš ko, kreditoriai turės bandyti atgauti bankroto proceso metu pagal galiojantį Bankroto įstatymą. Akivaizdu, kad pagal šios procedūros tvarką paskutiniai eilėje yra banko akcininkai, todėl, matyt,  jiems neliks nė cento.

Kaip ketvirtadienio 10 valandą vakaro žurnalistams sakė centrinio Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, iš pradžių buvo tikėtasi, kad banko situacija nėra tokia bloga ir kad bankas galės toliau tęsti savo veiklą įvykdžius jo pertvarkymą – geros kokybės aktyvus iškėlus į naują banką. Bet dabar, kai susidurta su 3,4 mlrd. Lt finansine skyle, akivaizdu, kad tikrai nėra reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų.

“Lietuvos banko valdyba  mano, kad toks kardinalus, ryžtingas chirurginis pjūvis padės visai sistemai ir leis ją stabilizuoti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anksčiau buvo skaičiuojama, kad „Snoras“ turi 8 mlrd. Lt turto, tačiau po laikiojo administratoriaus analizės paaiškėjo, kad jame tėra 4,6 mlrd Lt. Maždaug 4,1 mlrd. Lt yra apdrausti indėliai. Anot Lietuvos banko vadovo, užsienio bankuose iš “Snoro” yra dingę beveik 600 mln. Lt, nesurasta jau minėtų 1,2 mlrd. Lt vertybinių popierių, beveik 600 mln. Lt yra blogos paskolos ir nesuformuoti atidėjiniai. “Paskutinė pozicija” yra 550 mln. Lt investicijos į Kaimanų fondus, kurių paprasčiausiai nėra“.

Įsigaliojus šiam Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytomis sąlygomis – draudžiama suma iki 345, 2 tūkst. litų fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatyme taip pat numatyta, kad indėliai turi būti kompensuoti per 20 darbo dienų. Indėlių draudimo įmonė šį terminą gali pratęsti 10 darbo dienų.

Tuo tarpu kiek anksčiau buvo pranešta, kad Didžiojoje Britanijoje vykdant Lietuvos išduotą Europos arešto orderį sulaikyti buvę pagrindiniai banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Tą patvirtino Europos policijos biuras. Antradienį teismas patenkino Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės buvusiems banko „Snoras“ vadovams ir akcininkams. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl šių asmenų pasirašė Europos arešto orderius.

Anksčiau buvo paskelbta, jog su Generaline prokuratūra susisiekė R.Baranausko advokatai. Kol kas neatskleidžiama, kokie verslininko atstovai atvyko į susitikimą su prokurorais ir apie ką buvo kalbama. Nacionalizuoto komercinio „Snoro“ banko prezidentas ir akcininkas R.Baranauskas žiniasklaidai sakė, kad bijo grįžti į Lietuvą ir neatmeta galimybės, jog prašys politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje.

Žinią apie V. Antonovo sulaikymą jau skelbia ir britų nacionalinis transliuotojas BBC.  Lietuvoje didiesieji  “Snoro” banko akcininkai V. Anonovas ir R. Baranauskas kaltinami lėšų pasisavinimu stambiu mastu ir dokumentų klastojimu. Už tai Lietuvoje abiems verslininkams gresia iki 10 metų nelaisvės.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijanti „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija nerimaudama stebi atsakingų institucijų veiksmus priimant sprendimus dėl „Snoro“ restruktūrizavimo ir konstatuoja, kad procesas tampa neskaidrus, o siūlomas banko pertvarkymo scenarijus – neracionalus ir neteisėtas.

Nerimą pakurstė administratoriaus Simono Freakley sprendimas neįsileisti asociacijos stebėtojo į „Snorą“ bei ketinimai įgyvendinti vadinamąjį „blogo ir gero“ banko scenarijų. Teisininkams kyla abejonių dėl siūlomo restruktūrizavimo būdo,  neatitinkančio geriausios pasaulinės praktikos, teisėtumo.
„Vertiname valstybės ryžtą stabdant galimai nusikalstamą banko savininkų ir vadovų veiklą, tačiau stebina tai, kad atsakingos institucijos ir toliau norėtų naudoti buldozerį ten, kur reikalingas chirurgo skalpelis. Dabar panašu, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas planuoja priimti visų „Snoro“ banko klientų likimą nulemsiančius sprendimus užkulisiuose, nepaisydama pažadų diskutuoti. Tokia strategija primena liūdnos atminties „naktinę mokesčių reformą“, kurios padariniai jaučiami iki šiol”, – sako Irmantas Norkus, asociacijoje savo klientus atstovaujančios teisinių paslaugų įmonės  „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris.
I.Norkaus teigimu, kadangi laiko nėra pakankamai, o gandų – daug, indėlininkai ir kreditoriai, kuriuos atstovauja asociacija, negali tiksliau suformuluoti savo pozicijos ir reikalavimų, nes neturi aiškios informacijos, kiek turto yra likę nacionalizuotame banke.
Asociacijai abejonių kelia ir Vyriausybės siūlomas banko problemų sprendimo kelias, jo teisėtumas ir atitikimas Konstituciją.
„Pasaulinė praktika yra tokia, kad „gerasis“ bankas yra valdomas  „blogojo“, jis yra antrinis pastarojo bankas. Tokiu atveju viskas, ką uždirba gerasis bankas, tenka „neužtikrintų“ indėlininkų reikalavimams tenkinti. Ir tik tokiu atveju galima tikėtis kompensuoti praradimus visoms indėlininkų ir kreditorių grupėms“, – sako I.Norkus.
Vyriausybės šiuo metu siūlomas scenarijus – valstybės draudžiamus indėlius perkelti į naujai steigiamą „gerąjį“ banką – likusius banko kreditorius pastumia į šoną, nes „gerasis“ ir blogasis“ bankai planuojami kaip atskiri nesusiję vienetai.
Indėlių grąžinimo užtikrinimui į naująjį banką perkeliamas turtas dėl proceso spartos – numatytas tik vieno mėnesio laikotarpis – tikėtina, būtų vertinamas labai konservatyviai, likvidacine turto verte. Būtų gauta kaina, kuria turtą galima parduoti kuo greičiau, nors palaukus ilgesnį laiką jį būtų galima realizuoti brangiau.
„Realu, kad tokiu būdu į naująjį banką bus perkelta daugiau turto nei jo realiai reikia indėlių grąžinimui užtikrinti, todėl ateityje šį banką nusprendusi parduoti Vyriausybė galėtų uždirbti, tačiau šis pelnas atitektų valstybei ir „Snoro“ kreditorių nepasiektų“, – sako Dovilė Burgienė, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” partnerė.
Pasak jos, valstybės siūlomas būdas yra tipiškas diferencijuoto teisinio reguliavimo atvejis, kai vieno ar kelių asmenų atžvilgiu nustatomos kitokios taisyklės nei visiems kitiems.

BFL

„Mūsų siūlymai grindžiami viešai prieinama informacija apie situaciją „Snoro“ banke, todėl mums buvo labai svarbu pasitikrinti, ar administratoriaus turimi duomenys neprieštarauja mūsų skaičiavimams. Mes taip pat norėtumėm į banką deleguoti savo stebėtoją, kuris padėtų priimant reikalingus sprendimus. Administratorius tokį siūlymą pažadėjo aptarti su Lietuvos banku ir savo teisės patarėjais bei nedelsiant informuoti apie sprendimą“, – pažymėjo susitikime „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai atstovavęs  „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.

Jis taip pat patikino, kad asociacijos nariams atstovaujantys teisininkai nagrinėja galimybes pareikalauti atsakomybės iš stambiųjų „Snoro“ akcininkų bei banko vadovų, priėmusių galimai indėlininkų ir kreditorių teises pažeidusius sprendimus.

Asociacija siūlo kuo skubiau nustatyti banko turto deficitą ir, atsižvelgiant į tai, apsispręsti dėl valstybės dalyvavimo įliejant į banką naujo kapitalo. Valstybės kapitalas gali būti investuotas ilgalaikio įsipareigojimo forma. Taip pat svarstoma dalį kreditorinių reikalavimų bankui pakeisti į banko obligacijas ir/arba dalį kreditorinių reikalvimų bankui kapitalizuoti, paverčiant juos banko akcijomis. Siūloma kuo skubiau fomuoti naują banko valdybą ir atnaujinti jo veiklą.

Artimiausiu metu asociacija inicijuos „Snoro“ kreditorių susirinkimą, kuriame bus siekiama patvirtinti „Snoro“ veiklos atkūrimo planą ir suteikti asociacijai mandatą atstovauti nacionalizuoto banko kreditoriams tolesniuose procesuose.

Apie „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją

Asociacija vienija visus nukentėjusius „Snoro“ banko klientus ir kviečia vienyti jėgas sprendžiant klausimus, susijusius su banko restruktūrizavimu. Asociacijos steigėjais tapo Šarūnas Kliokys, Gražvydas Bajoras, Šarūnas Birutis, Pranas Griškevičius, Simona Heinsohn ir Danukas Arlauskas.

Lapkričio 21 dieną oficialiai įregistruota asociacija jau vienija kelias dešimtis nukentėjusiųjų Lietuvos įmonių ir daugiau nei 250 privačių asmenų.

Asociacijai talkina šios savo klientų interesus atstovaujančios teisinių paslaugų įmonės: LAWIN, „Raidla, Lejins & Norcous“, „Varul“, TARK GRUNTE SUTKIENĖ, „Bernotas & Dominas Glimstedt“, BORENIUS, „Triniti“, „ Motieka & Audzevičius“, „Metida“.

Lietuva praėjusią savaitę laikė labai svarbius demokratijai – pasitikėjimo bankine sistema, valdžia ir žiniasklaida testus. Ar išlaikė?

„Bankas – pasitikėjimo verslas“, – konstatuoja Raimondas Baranauskas, pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje nacionalizuoto banko „Snoras“ vienas iš dviejų didžiųjų akcininkų. Kas ginčytųsi: nėra pasitikėjimo – nėra ir banko. Tačiau kas tą pasitikėjimą konkrečiai „Snoru“ sugriovė – jo buvę savininkai, kaip tvirtina Lietuvos bankas, ar „Snorą“ nacionalizavusi Vyriausybė, kaip tikina R.Baranauskas?
Nuo to, kuria versija patikės visuomenė, praktiškai priklausė nemažos dalies bankinės sistemos stabilumas valstybėje. Nerimo, problemų kilo, tačiau didesnės griūties išvengti pavyko. Tikrąja to žodžio prasme informacinį karą laimėjo valdžios institucijos, o ne didžiausias Lietuvos dienraštis su vienu populiariausių portalų ir „Snoras“.

Desperatiškas šantažas?

Bomba galėjo sprogti jau pirmadienį, kai „Lietuvos ryto“ televizija anonsavo kitos dienos pagrindinę dienraščio temą „Įsakymas – sutrypti lietuviškus bankus“ su Prezidentės nuotrauka. Po tokios sensacijos įprastiniu scenarijumi jau po kelių minučių pasipila žinutės naujienų portaluose, kitą dieną ta tema užsiima visa žiniasklaida. Juolab pavojus keturiems lietuviškiems bankams (juk vartota daugiskaita be konkretaus banko įvardijimo) – ypatingo svarbumo tema. Tačiau bomba nesprogo, nes nekelia pasitikėjimo, kai tokia tema rašo de facto banko valdomas dienraštis, juolab anonimiškai. Be to, tai buvo labiau panašu į triukus, kurių jau porąkart buvo ėmęsis www.lrytas.lt: pavyzdžiui, paskelbė, kad neva pagrobtas portalo vyriausiasis redaktorius.
Vis dėlto net neskubant atmesti „Lietuvos ryto“ versijos, kad „Snoro“ savininkai – sąmokslo aukos, labai nepadoru buvo neįvardyti konkretaus banko, o prisidengta visais neskandinaviškais (netinka sakyti lietuviškais ir prie jų priskirti „Snorą“, kuriame 68,1 proc. akcijų valdo Londone gyvenantis Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas). Gal taip bandyta pereiti į kontrataką ir permesti bėdą visam sektoriui, sulaikant Vyriausybę nuo sankcijų „Snorui“, tegu ir rizikuojant sukelti bankų griūtį? Juk galima tik prognozuoti, kas būtų buvę, jei tokia žinia būtų paskelbta prieš kokius dešimt metų: naktį būtų šluojamos sąskaitos internetu, jau brėkštant eilės būtų nutįsusios prie visų lietuviškų bankų, o panika gali užmušti bet kokį banką. Žinoma, įsiaudrinusi minia būtų ieškojusi kaltininko, o kas jis – dienraštis jau buvo pasufleravęs – prezidentė.
Tačiau „Lietuvos rytui“ nepavyko išgąsdinti Vyriausybės. Nepavyko ir sukelti žmonių panikos, kas rodo akivaizdžius pokyčius visuomenėje – pasitikėjimas bankine sistema išaugo, o dienraščių lyderiu, kaip ir visa žiniasklaida sumenko. Žlugus scenarijui A, desperatiškai imtasi plano B – antradienio, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ straipsnis, ryte „Snoras“ turėjo atsargų Lietuvos banke atsargų už 250 mln. Lt, vakare – 111 mln. Lt, o trečiadienį apie 12 val. – jau tik 44 mln. Lt. Likvidumo problemos privertė imtis staigaus sprendimo – Vyriausybė nutarė banką nacionalizuoti.

Visuomenė nepalikta be paaiškinimų

Tačiau ir banko nacionalizavimas galėjo tapti bomba, jei, kaip kai kas prognozavo, žmonės būtų nepatikėję Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko tikinimais, kad visi kiti bankai saugūs ir būtų puolę atsiiminėti indėlių iš lietuviškų bankų.
Galima daryti išvadą, kad nutiko tai, kas retai būna – žmonės patikėjo, ką sako valdžia. Ne be priežasties – bene pirmą kartą per dvidešimt vienerius metus jos atstovai – Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė elgėsi taip, kaip kritinėje situacijoje ir reikia elgtis – atsakinėjo į visus klausimus, neleisdami įsisiūbuoti gandams ir spėlionėms. V.Vasiliauskas nenuilstamai kartojo visą įtarimų „Snoru“ fabulą: kaip abejonės dėl „Snoro“ pirmą kartą kilo dar sausio 18 d. Liepą „Snoras“ įspėtas dėl veiklos rizikos, tinkamo atidėjinių suformavimo, buvo keliami klausimai dėl kapitalo stiprinimo. Nuo rugsėjo vidurio „Snore“ buvo vykdomas inspektavimas ir paaiškėjo, kad į Lietuvos banko nurodymus nereaguota. „Snorui“ buvo duotas nurodymas iki rugsėjo 15 d. pervesti oficialiai rodomus vertybinius popierius į Lietuvos banko vertybinių popierių depozitoriumą. Lietuvos bankas net sutiko apmokėti visas išlaidas, tačiau buvo sulaukta tik mažos dalies vertybinių popierių.
„Snoras“ demonstravo didžiules ambicijas plėstis, kas sėjo vis didesnes abejones, kokiais pinigais tai bus daroma – ar jie egzistuoja ir, jei taip, kokios jie kilmės. Ratas aplink „Snorą“ traukėsi, tačiau, jei ne rašinys „Lietuvos ryte“, jis, ko gero, būtų perimamas artimiausią savaitgalį, sukeliant mažiau problemų disponuoti savo pinigais pavieniams banko klientams, įstaigoms, verslui.
V.Vasiliauskas, atsakinėdamas į klausimus, neslepia nė to, kas žmonėms gali labai nepatikti – „Snorui“ administratorius Simonas Freakley pasamdytas už 140 tūkst.eurų mėnesinę algą, mokamą iš „Snoro“ banko, tačiau ankstesni banko vadovai, pasak V.Vasiliausko, gaudavę dar daugiau, o S.Freakley – aukščiausios kvalifikacijos specialistas, neseniai padėjęs susitvarkyti Islandijos bankams. O kaip jis taip greitai išdygo Lietuvoje ir dar su dvidešimties pagalbininkų komanda? V.Vasiliauskas neslepia, kad Lietuvos bankas jau iki trečiadienio su ekspertu konsultavosi.
O I.Šimonytės sąmojaus neužmuša ir klausimai, ar tik neužsigeidė ji ne tik valstybinio banko, bet ir „Lietuvos ryto“. „Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai čiuožinėti nuo kalniuko„Snoras Snow arenoje“, – įtikinėjo ministrė.

„Snoras“ falsifikavo ataskaitas?

Valdžios veiksmai lyg ir pakankamai įtikinami, bent iki tol, kol administratorius S.Freakley ėmė painiotis -„Snoras“ likvidus ar mokus, vėliau bėdą dėl painiavos suvertęs vertimo klaidai. Tačiau jei jau ketvirtadienį bankomatuose „Snoro“ indėlininkai galėjo pasiimti po 500 Lt, o indėlininkų yra apie 200 tūkst., vadinasi per dieną bankomatuose kasdien turi būti apie 100 mln. Lt. Tad jei bankas pajėgus tiek išmokėti, ar jo nacionalizacija buvo adekvatus situacijai veiksmas?
Vienas iš „Snoro“ savininkų R.Baranauskas ir kaltina sužlugdžius mokų banką, reiškia priekaištus, kad neleista banko kapitalo didinti 1,8 karto, kas jį būtų Lietuvos bankų rikiuotėje pakėlęs iš ketvirtos į antrą vietą. Tačiau kilus abejonių dėl banko skaidrumo, baimintasi, kad dar labiau išsipūtęs bankas kartu reikš tiek pat išsipūtusias problemas, kurias teks spręsti.
Vis dėlto keistokai atrodo ir „Snoro“ didžiųjų akcininkų veiksmai: nujausdami artėjančius kirčius bankui jie, anot R.Baranausko, išvyko į „planinę komandiruotę“ į Kijevą, nors bankininkas neslepia, ką ten veikia: gelbsti savo verslą kitose šalyse.
Ar „Snoro“ savininkai fabrikavo ataskaitas, aiškinasi prokuratūra. Tačiau jei bankininkai sukčiavo, vis dėlto ar normalu, kad banko esamiems ir potencialiems klientams leista taip apsigauti banką vertinant pagal oficialias paties „Snoro“ ataskaitas, kur dar trečią ketvirtį jie rodo augimą? „Fitch“ reitinge jų vertinimas lygiai toks pat kaip SEB ar Swedbanko. „Ernst & Young“ audito išvados palankios, tiesa, auditorių išvadose apsidraudžiama teze, kad išvados padarytos „pagal pateiktus duomenis“. O jei tikrinamieji nesąžiningi? Kokia Lietuvos banko, kaip kontroliuojančios institucijos, atsakomybė, kad piliečių neklaidintų neteisinga informacija? Vis dėlto Lietuvos banke dirba apie 800 žmonių – gal pakankamai garantuoti piliečiams patikimą informaciją apie vienuolika valstybėje veikiančių bankų.
Galų gale, o ką šioje istorijoje veikė Valstybės saugumo departamentas? Jei „Snoru“ ir jo sąsajomis su Irano branduoline programa domėjosi net „Wikileaks“, tai gal ir mūsų valstybės sekliams vertėjo atidžiau sekti, kur iš Lietuvos keliauja pinigų srautai.
Yra dar vienas parametras, kuris lengviausia leidžia nustatyti banko patikimumą – palūkanos. Jei stambiausi Lietuvos bankai – SEB ir „Swedbank“ moka 1,7-1,8 proc., kaip tris keturis kartus mažiau klientų turintis „Snoras“ 2,7 proc. ir tai tik tada, kai susimažinti jas įpareigojo Lietuvos bankas? Juk pinigai bankui reikalingi tam, kad juos perskolintų, o didelėmis palūkanomis skolinasi rizikingesnis verslas. Vadinasi, kiekvienas indėlininkas mainais už didesnes palūkanas prisiima riziką. Gerai, jei rizikuojama asmeniniais pinigais. Tačiau kodėl tuomet būtent „Snoru“ naudojosi „Sodra“, kai kurios savivaldybės, policija?
Iki penktadienio vakaro buvo dar nepaaiškėję, kiek „Snore“ likę pinigų ir turto, niekas negali pasakyti, kiek visa tai kainuos ne tik „Snoro“ klientams, bet ir mokesčių mokėtojams. Neaišku, ir koks likimas laukia „Lietuvos ryto“.
Finansų ministrė garantuoja, kad per pusantro mėnesio „Snoro“ gaisras bus užgesintas: bankas bus padalytas į du, indėlininkai galės atsiimti indėlius iš „gerojo“ banko, kurį gal perims koks kitas komercinis bankas, o „blogasis“ bus pasmerktas ilgai bankroto procedūrai. Net jei buvę„Snoro“ savininkai bylinėsis – Seime ypatinga skuba per dieną priimtų septynių įstatymų pakete įdėtas saugiklis, kad tai netrikdytų pradėtų procesų. Kol kas panašu, kad valdžia situaciją valdo ir sugeba ją paaiškinti, mainais pelnydami visuomenės pasitikėjimą. Kažkas nauja valstybės gyvenime.

BFL

Vakar Seimas pritarė įstatymų pataisoms kuriomis trečiadienį nacionalizuotas bankas „Snoras“ bus padalintas į dvi dalis, atskiriant gerus jo aktyvus ( pastarieji bus siūlomi  keliems bankams), o kitos banko dalies likimas kol kas neaiškus, nes šiuo klausimu kol kas per daug spekuliacijų.

Seime kelių įstatymų pataisomis numatyta, kad banko, kuriam gresia nemokumas ar kuris jau yra nemokus, turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus indėlininkams ir investuotojams, galės būti perduoti kitam jau veikiančiam privataus kapitalo bankui arba valstybės įsteigtam laikinajam bankui arba vadinamajam „bridge bank“. Siūloma, kad toks laikinasis bankas galėtų veikti 2 metus, su galimybe triskart pratęsti veiklą dar po vienerius metus – iš viso penkerius metus.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, šie pakeitimai leis nuo „Snoro“ atskirti sveikąją jo dalį, perkelti ten apdraustuosius indėlius, sveikus aktyvus ir perduoti ją kokiam nors kitam bankui, Pasak ministrės, „Snoro“ padalijimas į gerą ir blogą dalis turėtų būti įvykdytas per mėnesį. Ji tikino, kad gerasis bankas galėtų gyvuoti maždaug  trejus metus.

„Pagal pateiktą projektą iš pradžių bankas būtų įkurtas trejiems metams, o vėliau dėl ypatingų aplinkybių šis terminas gelėtų būti pratęsiamas,-  kalbėjo finansų ministrė.

Pasak I. Šimonytės, 99 proc. indėlių „Snore“ buvo iki 350 tūkst. litų, tai yra iki draudžiamos ribos, todėl bankui bankrutavus, indėlininkų nuostolius būtų turėję kompensuoti mokesčių mokėtojams. Liūdniau bus tiems, kas turėjo prisipirkę „Snoro“ akcijų.

Prezidentė D. Grybauskaitė vakar patikino, kad Lietuvos finansų rinka – ne ta vieta, kurioje galėtų veikti įvairūs finansiniai „spekuliantai ir manipuliantai“. Istorija su „Snoru“ labai plati ir paini, apie tai „Veidas“ parašys kiek vėliau.

BFL

Trečiadienį neeiliniame Vyriausybės posėdyje nuspręsta nacionalizuoti banką „Snoras“. Priimtas sprendimas banko „Snoras“ akcijas perimti visuomenės poreikiams.

Apie tai pranešė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Lietuvos banko valdyba vėliausiai iki sekmadienio vakaro turi susirinkti į posėdį ir nuspręsti, ką daryti toliau.

Laidoje „Panorama“ dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad gyventojams nereikia sunerimti, jų indėliai išliks stabilūs ir atsiimti juos bus galima jau pirmadienį: „Mes garantuojame, kad žmogus, kuris turi iki 100 tūkst. eurų indėlį banke, gali jaustis visiškai saugus, kadangi naujasis administratorius, įvertinęs banko būklę, ir vėliausiai, pabrėžiu, vėliausiai jau pirmadienį visi indėlininkai vėl galės disponuoti savo lėšomis“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Anot V. Vasiliausko, visi sprendimai dėl tolimesnės banko veiklos bus priimti sekmadienį, o gyventojams siūloma nesijaudinti, nes yra vertinama banko būklė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas sakė, jog banko „Snoras“ akcijų vertė yra gerokai sumenkusi ir vertinti šiandien dar sunku. Sprendimas nacionalizuoti banką buvo priimtas, įtariant, kad jis yra nemokus.

Vyriausybė ir Lietuvos bankas įtaria, kad „Snore“ nėra daugiau nei milijardo vertybinių popierių.

Lietuvos banko (LB) valdyba trečiadienį pranešė, kad bankui „Snoras“ skiriamas laikinasis administratorius ir taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės. LB valdyba nutarė teikti Vyriausybei išvadą, kad veiksmingiausias tolesnis banko problemų sprendimo būdas – pasinaudoti Finansinio tvarumo įstatyme įtvirtinta teise Vyriausybei perimti banko akcijas visuomenės poreikiams. Nušalinta visa buvusi banko valdyba.

Apie šį beprecedentį įvykį šalies finansų rinkoje – artimiausiu metu “Veide”.

Jau šį mėnesį Druskininkuose atidaromas žiemos pramogų kompleksas vilios ne tik pramogų gausa, bet ir tuo, kad jis veiks ištisus metus, net ir karščiausiomis vasaros dienomis.

O lankytojai mėgausis komplekse veikiančia modernia aptarnavimo sistema. Kuo ji ypatinga, ir kodėl „Snoras Snow“ arena pretenduoja patekti į geriausių pasaulio dengtų slidinėjimo kurortų penketuką?

Planuojama, kad per metus Druskininkuose atsidarysiančioje arenoje apsilankys 150 tūkst. pramogautojų. Ir tam, kad būtų pagreitintas klientų aptarnavimas, bus automatizuotos ir apjungtos visos pramogų zonos bei paslaugos: bilietų pardavimas, praėjimo kontrolė, persirengimo spintelės, inventoriaus nuoma, restoranai ir barai.

Arenoje bus įdiegta moderni negrynųjų pinigų atsiskaitymo sistema („cashless“). Priklausomai nuo kliento poreikio, bus galima įsigyti vienkartines arba daugkartines korteles (abonementus). Taip pat bus galimybė tokias korteles įsigyti savitarnos terminaluose. Su ta pačia kortele bus galima atsiskaityti restorane, bare, nuomos punktuose, atrakinti/užrakinti spintelę. Be to, pasak „UCS Baltic“ projektų vadovo Alekso Suginto, įmonė pirmoji realizuos naują technologiją pramogų sferoje – didelio atstumo bekontakčių kortelių (Long Range RFID) nuskaitymą. Sistema prie įėjimo/išėjimo identifikuos lankytojo įsigytą bilietą per atstumą.

„Snoras Snow“ arenoje taip pat veiks kalnų slidinėjimo meistriškumo ir snieglenčių sporto mokykla „DruSkiSchool“, aprangos ir įrangos nuomos punktas. Be uždarų bei atvirų slidinėjimo trasų sniego arenoje bus ir daugybė kitų pramogų: ne tik pasportuoti, bet ir pailsėti – sušilti, pasistiprinti ir atgauti jėgas savitarnos restorane arba „Apres-Ski“ bare. Pro 50 metrų aukštyje esančio panoraminio restorano langus lankytojai galės pasigrožėti Druskininkų apylinkių vaizdais.

Dar vienas privalumas lankytojams – supaprastintos inventoriaus nuomos paslaugos. Lankytojo inventoriaus duomenis (batų, aprangos dydis) į sistemą pakaks įvesti tik kartą, mat informacija bus išsaugota ir kitą kartą tam pačiam klientui nebereikės ieškoti tinkamo inventoriaus ir gaišti laiko.

„Visą paslaugų automatizavimą ir diegimą vykdys viena įmonė, turinti patirtį šioje srityje, dėl to tikimasi, kad arenos administravimas ir paslaugų valdymas bus paprastas“, – sakė žiemos pramogų kompleksą statančios Alytaus bendrovės „Stamita“ savininkas Andrius Stasiukynas.

Tenkins įvairius poreikius

Arenos šeimininkai rūpinasi, kad būtų patenkinti ir skirtingi lankytojų poreikiai. Dėl to, pailsėti, užkąsti ar atsigaivinti kvies net keletas maitinimo vietų: panoraminis restoranas, savitarnos restoranas, „Apres-ski“ baras. Visos maitinimo vietos bus centralizuotai valdomos restoranų apskaitos ir valdymo sistema „R-Keeper V7“. Ji sukonfigūruota taip, kad iš trasų įėjus į savitarnos restoraną, lankytojo slidinėjimo laikas nebūtų skaičiuojamas.

Iš viso 8 hektarų teritorijoje įrengtos trys sniegu padengtos slidinėjimo trasos, skirtos kalnų slidinėjimo bei snieglenčių sportui. Tačiau Druskininkų arena bus išskirtinė ne tik savo dydžiu – be dengtos trasos, žiemą palankiomis oro sąlygomis veiks ir slidinėjimo ruožas po atviru dangumi, kuris panaudojant unikalią šaldymo įrangą leis kompleksui veikti iki +7°C temperatūros gryname ore.

Pagal šiuo metu skelbiamą kainoraštį, diena pramogų arenoje asmeniui kainuos 65 litus darbo dieną ir 75 litus savaitgaliais. Dar apie 24 litus atsieis įrangos (slidžių, snieglentės ir specialių batų) nuoma. Neturintieji slidinėjimui tinkamos aprangos, už 55 litus galės išsinuomoti visą įrangos bei aprangos komplektą. Vaikams, senjorams ir atvykstantiems su šeima bus taikomos nuolaidos.

Pagrindinio arenos statytojo bendrovės „Stamita“ direktorius Leonas Šerpetauskis „Balsas.lt“ pasiteiravus apie naujojo komplekso lankytojų srautus ir investicijų atsiperkamumą, kalbėjo: „Jeigu imtume skaičius iš verslo plano, buvo suskaičiuota, kad per metus galėtų būti apie 130-140 tūkst. lankytojų, per dieną – apie 410 žmonių. Pagal tokį srautą investicija turėtų atsipirkti per 12-13 metų“. Anot „Stamita“ direktoriaus, koncesijos sutartis su Druskininkų miesto savivaldybe buvo pasirašyta 25 metams, todėl, jeigu pavyktų įgyvendinti verslo plano realistinius skaičiavimus, maždaug per pusę laikotarpio investicija atsipirktų, o po 12-13 metų ir pradėtų nešti pelną.

Jau dabar Druskininkuose kasmet apsilanko daugiau nei 200 tūkst. turistų iš viso pasaulio. Dėl „Snoras Snow“ arenos kurortas taps dar patrauklesnis. O Druskininkai galės pagrįstai tituluotis moderniausiu šalies kurortu.

technologijos.lt

snoras3

AB bankas SNORAS išplatino visą 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją ir per ją pritraukė naują institucinį investuotoją. Trečiajame naujų akcijų platinimo etape paklausa banko SNORAS akcijoms viršijo pasiūlą 2 kartus.

Pasak banko SNORAS prezidento ir valdybos pirmininko Raimondo Baranausko, bankas per emisiją surado ir naują institucinį investuotoją – Didžiosios Britanijos bendrovės “Jubilee Financial Products” valdomą alternatyvaus investavimo fondą “JFP Emerging Europe Momentum Fund”. Itin didelio investuotojų susidomėjimo banko SNORAS akcijomis buvo sulaukta per trečiąjį jų platinimo etapą, vykusį balandžio 18-20 dienomis. Per jį banko naujos akcijos buvo platinamos visiems rinkos dalyviams, jame paklausa akcijoms viršijo pasiūlą net 2 kartus.

Išplatinus naują akcijų emisiją ir ją įregistravus banko įstatinis kapitalas išaugs 1,8 karto – nuo 494,217 mln. litų iki 874,3 mln. litų, o bankas SNORAS pagal įstatinio kapitalo dydį taps trečiu banku Lietuvoje.

“Beveik 5 kartus, iki 132,72 mln. litų nominalios vertės akcijų, padidės banko laisvų akcijų skaičius rinkoje, todėl tikimės sulaukti dar didesnio šių vertybinių popierių likvidumo ir patrauklumo investuotojams”, – sako R. Baranauskas.

Po naujos 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisijos išplatinimo banko stebėtojų tarybos pirmininkui Vladimirui Antonovui priklausys 61,27 proc. banko SNORAS balsų, R. Baranauskui – 22,77 proc., o “Jubilee Financial Products” – 9,37 proc.

“Žalgirio” akcijas valdžiusiam, o vėliau skolų šleifą palikusiam “Snorui” teisme nepavyksta atsikratyti įtarimų, kad parama klubui buvo dangstoma paskolomis.

Kauno apygardos teismas pirmadienį nepaskelbė sprendimo “Žalgirio” ir “Snoro” ginče, bet paragino “Snoro” advokatus į posėdį pakviesti banko prezidentą Raimundą Baranauską, kad šis paaiškintų, kokiomis sąlygomis buvo pasirašyta “Žalgirio” akcijų pirkimo sutartis, kuri vėliau vos nepaskandino legendinės komandos, rašo “Kauno diena”.

“Kauno diena” rašo, jog finansinių sunkumų kamuojamas krepšinio klubas iš “Snoro” pasiskolino tiek, kiek tikėjosi iš jo paramos, o palūkanų ir delspinigių pavidalu bankas iš “Žalgirio” uždirbo milijoną litų. Klubas siekia, kad kreditas būtų pripažintas kaip parama.

Daugiau nei prieš ketverius metus “Snoro” prezidentas R.Baranauskas žadėjo, kad “Žalgiriui” mažiausiai trejus metus kasmet bus skirta bent po 3 mln. litų. Per pirmuosius dvejus metus, rašo dienraštis, bankui buvo suteikta reklamos paslaugų už tiek, kiek jis kasmet žadėjo skirti paramos – 3 mln. litų. Tačiau “Snoras” 3 mln. litų skyrė tik pirmą sezoną, antrą sezoną “Žalgiris” gavo ne visą žadėtą sumą ir tik sezono pabaigoje, o prieš trečią krepšinio sezoną klubui buvo pasiūlyta 400 tūkst. litų.