Likviduojamo banko „Snoras“ mini bankų tinklą įsigijęs Lietuvos paštas dar iki šių metų pabaigos didžiuosiuose miestuose planuoja atverti pirmųjų buvusių „snoriukų“ duris.
„Visą tinklą pertvarkysime palaipsniui, o veiklą pirmieji pradės skyriai, įsikūrę ten, kur sutraukiami didžiausi žmonių srautai ir klientai buvo įpratę naudotis „snoriukuose“ teikiamomis paslaugomis“, – atskleidžia Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė.
Priminsime, kad Lietuvos paštas įsigijo 214 finansinių paslaugų teikimo vietų ir čia vykdys panašią veiklą kaip iki šiol, taip pat stiprins finansinių paslaugų sritį, ją plės. Tad buvusiuose „snoriukuose“ bus surenkamos įmokos ir mokesčiai, siunčiamos perlaidos, išgryninami ir pervedami pinigai, mokamos pensijos ir pašalpos.
Taip pat Lietuvos paštas kaip tarpininkas išduos savo partnerių greituosius vartojimo kreditus. Šiuo metu Lietuvos pašto skyriuose galima gauti „General Financing“ ar „Ūkio banko lizingo“ bankų teikiamas vartojamąsias paskolas.
Taigi mėlyni „snoriukai“ taps geltonais Lietuvos pašto „bankeliais“ ir bandys užimtį tuščią mažmeninės bankininkystės nišą. Praplėtus veiklą ir teikiant gyventojams daugiau paslaugų, tikimasi sustiprinti ir įmonės pozicijas rinkoje. Svarbu ir tai, kad atnaujinti „snoriukai“ bus naudingi mažesnių miestų gyventojais, kurie po „Snoro“ bankroto liko be finansines paslaugas teikiančių įmonių skyrių.
„Ateityje ketiname pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų, tačiau apie konkrečius planus dar ankstoka kalbėti“, – sako A.Jonušaitė.
Ir priduria, kad visame naujai kuriamame „bankelių“ tinkle bus įdarbinta šimtas naujų darbuotojų.
Beje, nors finansų analitikai „Snoro“ kioskus buvo įvertinę maždaug septyniais milijonais litų, tačiau valstybės valdomas Lietuvos paštas buvusius „snoriukus“ įsigijo už 3,1 mln. litų.

Bankrutavusio banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės tinklu, vadinamaisiais „snoriukais“, taip pat „Snoro lizingu“ ir „Finasta“ iki šiol domėjosi daugiau kaip dvidešimt investuotojų. „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio komanda, išnagrinėjusi jų pasiūlymus, toliau derasi su mažiau nei puse potencialių investuotojų.
Banko „Snoras“ atstovas Tomas Vaišvila sako, kad pasiūlymų dėl šių verslų buvo gauta ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio: Baltijos šalių, Skandinavijos valstybių ir Jungtinės Karalystės.
Bendrovės „Mokipay Europe“ vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas patvirtino, kad pasiūlymą įsigyti „Snoro“ mažmeninės bankininkystės tinklą yra pateikusi mobiliųjų atsiskaitymų bendrovė „Mokipay“. Ji Lietuvoje kuria mokėjimų sistemą, leidžiančią už prekes bei paslaugas atsiskaityti mobiliuoju telefonu.
Bendrovę „Lietuvos spauda“ taip pat domina bankrutavusio banko kioskeliai. „Mes svarstytume galimybę investuoti ir „Snoro“ kioskų vietose matome „Lietuvos spaudos“ bei „R-kiosk“ prekybos vietas. Dar šių metų sausio pabaigoje, vėliau – kovo mėnesį kreipėmės į „Snoro“ bankroto administratorių, prašydami suteikti informacijos apie parduodamus objektus, pasiūlymų pateikimo sąlygas ir terminus. Deja, iki šiol į mūsų paklausimus nėra reaguojama – nesame gavę jokios informacijos“, – atskleidžia „Lietuvos spaudos“ generalinis direktorius Dainius Dauparas.
Dar viena bendrovė, pretenduojanti į „snoriukus“, – Lietuvos paštas. Jo atstovė Aurelija Jonušaitė patvirtino, kad Lietuvos paštas pateikė paraišką dėl „Snoro“ kioskelių.
„Snoro“ bankroto administratorius N.Cooperis tvirtina, kad galutiniai investuotojų pasiūlymai bus įvertinti per dvi savaites, tad turtas galėtų būti parduotas jau balandžio mėnesį.