2013 m., tikėtina, Vyriausybė išsilaikys jau vien dėl nenoro apsijuokti prieš Europą. Tačiau po Lietuvos pirmininkavimo ES prezidento rinkimų kova gali sukelti pokyčių ir valdančiojoje daugumoje.

Tauta savo pasirinkimu vis labiau patenkinta
Nauja žvaigždė sužibo – šešioliktosios Vyriausybės ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius tapo tautos svajonių premjeru, pralenkdamas lig tol, atrodė, geležine meile tautos gaubiamą prezidentę. Premjerą, “Vilmorus”/”Lietuvos ryto” apklausos duomenimis, gruodį palankiai vertino net 58,3 proc. apklaustųjų, o Dalią Grybauskaitę – 50,3 proc. Dar ryškesnis atotrūkis tarp neigiamų vertinimų – atitinkamai 15,7 ir 30,6 proc. Prezidentė, neprileidusi Darbo partijos “elito” į vykdomąją valdžią, pirmą kartą savo kadencijoje per porą mėnesių prarado 22,5 proc. rėmėjų.
Apklausos duomenys reiškia ne ką kita, o kad tauta labiausiai pasitiki ne tuo, kuris stojo prieš neskaidrių politikų patekimą į Vyriausybę, o tuo, kuriam teisiami bendražygiai nekėlė jokių moralinių dvejonių tol, kol apie tai viešai neprabilo prezidentė.
Tiesa, A.Butkevičius garbingai tesėjo duotą pažadą, kad jo vadovaujama partija leis teisėsaugai užbaigti Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, – balsavo už trijų Seime bandžiusių nuo teisingumo pasislėpti “darbiečių” teisinės neliečiamybės panaikinimą. Tačiau minėta apklausa, per kurią A.Butkevičius išsiveržė į lyderius, vyko dar iki šio balsavimo, tad tautai euforiją sukėlė būtent besiblaškantis, keliskart per dieną nuomonę keičiantis premjeras, kurį politologas Tomas Janeliūnas taikliai prilygino politiniame žaidime esant greičiau kamuoliu nei žaidėju.
Tauta po rinkimų dar labiau įtvirtino ir savo simpatijas socialdemokratams – jų pasitikėjimo reitingai nuo 14,1 proc. rugsėjį pakilo iki 26,4 proc. gruodį. Nepaisant atskleistų skandalingų Viktoro Uspaskicho ir jo partiečių poelgių bandant pirkti balsus rinkimuose, o anksčiau būnant valdžioje neskaidriai skirstant ES lėšas, galų gale akivaizdaus bandymo pasislėpti Seime nuo teisingumo, ši partija atrodo patikima vis didesnei Lietuvos visuomenės daliai – jos reitingai per porą mėnesių pakilo nuo 12,7 iki 18 proc.
Atrodo, kad rinkėjai, jei ir jaučiasi suklydę, tai atiduodami neprognozuotai daug balsų buvusiems valdantiesiems konservatoriams: lapkritį šių reitingas buvo pakilęs iki 11,8 proc., bet gruodį vėl nukrito iki 8,1 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” vadovo dr. Vlado Gaidžio tokie kardinalūs reitingų pokyčiai nestebina: “A.Butkevičiaus šuolis ne pats unikaliausias: premjeru tapęs Rolandas Paksas 1999 m. per mėnesį reitingus užsiaugino 27 proc. – nuo 43 proc. palankių vertinimų iki 70 proc., o palaikančiųjų A.Butkevičių per du mėnesius padaugėjo 24 proc. Beveik visų premjerų reitingai kadencijos pradžioje paaugdavo, išskyrus po R.Pakso premjerauti pradėjusį Andrių Kubilių.”
Lygiai taip pat ir visos naujos valdančiosios partijos sutinkamos su viltimi ir didesniais pasitikėjimo procentais. Sociologo manymu, žmonės A.Butkevičių reitinge pakėlė už jo portfelį ir todėl, kad jis – buvusių opozicinių jėgų lyderis, o ne už jo charizmatiškumą. Tačiau, kaip ir ankstesnių premjerų, A.Butkevičiaus reitingas, V.Gaidžio prognozėmis, netrukus, ko gero, sumenks.
Sociologo manymu, turėtų stabilizuotis ir pasitikėjimas prezidente, nes jo kritimas susijęs su konkrečiais įvykiais ir jos pareikšta pozicija, tad, jei tokių įvykių nebus, nebekris ir reitingai. V.Gaidys pastebi, kad anksčiau prezidentę gana vienodai palaikė visų partijų rėmėjai, o dabar jos reitingai mąžta dėl “darbiečių”, socialdemokratų ir “tvarkiečių” rėmėjų menkesnių simpatijų. “Prezidentė  žmonėms atrodė nepriklausoma nei nuo oligarchų, nei nuo kokios politinės jėgos, tačiau dabar susiformavo įvaizdis, kad ji palaiko buvusią valdančiąją daugumą. Jos griežtumas žmonėms paprastai patikdavo, bet per ministrų skyrimo procedūrą akcentuotas reikalavimas mokėti anglų kalbą kirto per paprastų žmonių savivertę, nes jie patys dažnai angliškai nemoka”, – daro prielaidą V.Gaidys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Dauguma valstybių paprastai stengiasi, kad jų raida nebūtų stichiška ar juo labiau chaotiška, todėl išsikelia nacionalinius tikslus ir jų siekia, numato kryptis ir jomis žengia. Pasak ministro pirmininko patarėjo Mykolo Majausko, tokių tikslų turi tiek prancūzai, tiek vokiečiai, tiek švedai, tiek galų gale estai.

Šiuos tikslus žino ir valstybių vadovai, ir politikai, ir mokslininkai, ir ekonomistai, ir apskritai visa visuomenė, tad visi jungtinėmis pajėgomis nesiblaškydami jų siekia.
Lietuva tokio bendro nacionalinio intereso dabar kaip ir nebeturi. Anksčiau turėjome tikslą tapti ES ir NATO nariais, ir reikia pripažinti, kad šių tikslų siekėme gana sutelktai, užsidegę ir daug dirbdami. Natūralu, kad tuomet Lietuvos pažanga buvo didžiausia per visus pastaruosius 22 metus. Dabar viešojoje erdvėje girdėti nemažai priekaištų ir kritikos, kad mes blaškomės, nežinome, ko norime, rašinėjame visokias strategijas, bet jos neturi visuotinio palaikymo, tad mums reikėtų kuo skubiau išgryninti naują nacionalinį savo tikslą (nėra gerai, kai jų labai daug).
Nors iš tiesų nieko čia gryninti nereikia. Turime mes tą nacionalinį interesą ir jį neabejotinai palaikytų visa visuomenė. Skambiai jį būtų galima pavadinti “Siekis per penkerius metus iškovoti Lietuvai energetinę nepriklausomybę”. Ir kalbame ne vien apie elektros energijos gamybą ar atominę energetiką, bet apskritai apie visą energetiką, įskaitant net ir daugiabučių namų renovavimą. Juk nenorinčių, kad Lietuva būtų energetiškai nepriklausoma, mūsų šalyje niekingai mažai, be to, jų reputacija nekokia ir juos nukenksminti nėra sudėtinga.
Politikai, kai nori, gali sutarti: tarkime, praėjusią savaitę dėl dujų terminalo statybos jie sutarė. Visuomenė už energetinės nepriklausomybės didinimą balsuoja visom rankom ir dar kojom (žinoma, jei tai kažkada išvirs mažesnėmis kainomis už skirtingos rūšies energiją arba mažesniu jos suvartojimu). Taigi, siekiant šio nacionalinio tikslo, didžioji dalis visuomenės tikrai neatliks stabdžio vaidmens. Didžiausi stabdžiai yra ir tikriausiai bus energetikos įmonės, užsienio kompanijos ir mūsų politikai.
Konservatoriai ir socialdemokratai dabar elgiasi kaip du apykvailiai bernai Strakalas ir Makalas iš Petro Cvirkos pasakos: vienas aiškina, kad statysime atominę elektrinę, ir visi, kas tam nepritaria yra niekšai ar papirkti “Grazpromo”, kitas įrodinėja, kad elektrinės mes nestatysime, o renovuosime daugiabučius namus. Ir abu savo įrodinėja taip idiotiškai užsispyrę, kad galiausiai nė vienas nieko nepadaro ir lieka it musę kandę.
Deja, toks elgesys mūsų politikams labai mielas ir įprastas visus 22 metus. Labiausiai juos žavi amžinas revanšizmas: aha, jūs šią kadenciją darote taip, o mes kitą kadenciją darysime priešingai ir dar tai, ką jūs padarėte, sugriausime. O ar negalima daugiau kurti ir mažiau griauti? Kitaip tariant, ar negalima ir atominę elektrinę statyti, ir sparčiai daugiabučių namų renovavimo programas vykdyti, taip užtikrintai bei sparčiai siekiant energetinės nepriklausomybės? Ką apie tai manote, konservatoriau Strakale ir socialdemokrate Makale?

BFL

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku perrinktas Algirdas Butkevičius, iki šiol turėjęs 13 pavaduotojų, dabar turės tik 10.

Šeštadienį vykstančiame LSDP suvažiavime pavaduotojais patvirtinti: Vytenis Povilas Andriukaitis, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Ričardas Malinauskas, Juozas Olekas, Justas Pankauskas, Algirdas Sysas, Birutę Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Valerijus Makūnas.

Tarp Socialdemokratų partijos vicepirmininkų neliko Mildos Petrauskienė, Romos Žakaitienės, Gedimino Kirkilo ir Justo Paleckio.

Socialdemokratai A. Butkevičius, B. Bradauskas , J. Olekas, A. Sysas, ir B. Vėsaitė įregistravo įstatyto projektą dėl gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo. Siūlo asmenims, kurių metinės pajamos iki 48 tūkst. litų palikti esamą 15 proc. tarifą, o pajamų dalį, viršijančią 48 tūkst. litų, bet neviršijančią 120 tūkst. litų apmokestinti 33 proc. tarifu, o pajamų dalį, viršijančią 120 tūkst. litų – 40 proc. tarifu. Įstatymo rengėjai teigia, kad jie siekia įvesti progresinį pajamų apmokestinimą.

Tačiau, nustatant aukštesnį tarifą gaunantiems didesnes pajamas asmenims, didėja bendrasis tarifas, kuris šiuo metu yra 15 procentų. Todėl galima teigti, kad siūloma padidinti pajamų mokesčio tarifą.

Progresiniais mokesčiais perskirstoma mokesčio naštą. Sumažinama mažas pajamas gaunantiems ir padidinama daug pajamų gaunantiems asmenims, nekeičiant nustatyto tarifo.

Progresiniai mokesčiai – ne naujiena. Juos 1990 metais įvedė konservatoriai. Būdami valdžioje socialdemokratai, 1994 metų viduryje juos panaikino. Paliko galioti didžiausią 33 procentų tarifą darbo pajamas gaunantiems žmonėms. Po 12 metų – nuo 2006 metų vidurio tarifą sumažino iki 27, nuo 2008 metų – iki 24, o konservatoriai nuo 2009 metų – iki 15 procentų. Pažymėtina, kad įmonių savininkams geranoriškumas pradėtas reikšti gerokai anksčiau. Jiems pajamų – pelno mokesčio tarifas sumažintas 1991 metų viduryje nuo 35 iki 29, nuo 2001 metų vidurio – iki 24, o nuo 2003 metų – iki 15 procentų.

Įstatymo projektu nesiūloma sumažinti mokesčio tarifo mažas pajamas gaunantiems žmonėms, net ir tiems, kurie gauna minimalią algą (800 Lt). Numatyta per staigi ir ne tolygiai kylanti tarifų progresija. Padaryta išimtis įmonių savininkams. Jų pajamų (pelno) mokesčio tarifas nediferencijuojamas. Taikomas vienodas tarifas smulkiems verslininkams, kurių pajamos pusė milijono, o pelnas – dešimtys tūkstančių litų ir stambių įmonių savininkams, kurių pajamos milijardai litų, o pelnas – šimtai milijonų litų.

Taigi siūloma padidinti tarifą darbo pajamas gaunantiems dirbantiesiems, neatsižvelgiant į tai, kad jie labai skriaudžiami pirmajame pridėtinės vertės dalybų etape. 2010 metais įmonių savininkai privačiame versle dirbančių asmenų algoms skyrė tik 31,5 ir jų socialiniam draudimui (įmoka „Sodrai“) dar 7,7 procento pridėtinės vertės, o sau pasilikdami likusią dalį. Be to, iš gauto darbo užmokesčio darbuotojai turi dar mokėti pajamų, kurį siūloma didinti, PVM ir kitus mokesčius.

Taip pat siūloma apmokestinti visas pajamas (ne tik darbo užmokestį), kurias gauna samdomieji darbuotojai. O tai labai apsunkina pajamų mokesčio apskaičiavimą ir pagimdo bereikalingas mokėtojų kančias, o mokesčių inspekcijai – papildomą darbą. Nepasimokyta iš konservatorių klaidų. Jie naktinės mokesčių reformos metu patvirtino naujas neapmokestinamo pajamų dydžio apskaičiavimo taisykles. Štai šio žingsnio rezultatas. Beveik 900 tūkst. gyventojų turi perskaičiuoti pajamų mokestį už 2010 metus. Iš jų 600 tūkst. turi prašyti mokesčio inspekcijos grąžinti permokėto mokesčio, o iš 300 tūkst. gyventojų mokesčių inspekcija turi išieškoti pajamų mokesčio.

Reikėtų panaikinti neapmokestinamą pajamų dalį (NPD), nes jo taikymas apsunkina mokesčio apskaičiavimą, jo administravimą ir sudaro daug nepatogumų mokėtojams. Taip pat reikėtų neapmokestinti gyventojų pajamų, kurios neviršija minimalios algos. Minimali alga – tai žmogaus gyvybei užtikrinti būtina pinigų suma. Ir yra amoralu dalį jos atimti per pajamų mokestį. Turėtų būti 6-8 tarifai. Mažiausias 0, o didžiausias – 40 procentų. Tarifų progresiją reikėtų nustatyti tokia, kuri leistų sumažinti pajamų mokestį asmenims, gaunantiems pajamų iki 3000 Lt ir padidinti – gaunantiems daugiau kaip 3000 litų per mėnesį. Gyventojų ne darbo pajamas, išskyrus paveldėjimo, apmokestinti, taikant progresyvius tarifus.

Tris metus nereikėtų apmokestinti smulkų šeimos verslą pradėjusių asmenų ir mažų įmonių pelno. Pelno mokesčio tarifą diferencijuoti atsižvelgiant į gautą pelno dydį. Turėtų būti 6-8 tarifai, nuo 0 iki 40 procentų, o jų vidurkis ne mažesnis už ES valstybių vidutinį tarifą.

Didžiųjų Seimo opozicinių partijų lyderiai antradienį Vilniuje tarėsi dėl galimų valdančiųjų koalicijų didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis Rolandas Paksas bei Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas antradienį buvo susitikę Darbo partijos būstinėje Vilniuje.

“Derinome pozicijas formuojant daugumas skyriuose”, – BNS sakė A.Butkevičius, paklaustas apie susitikimo “darbiečių” būstinėje tikslą.

Anot socialdemokrato, daugiausia kalbėta apie galimas valdančiąsias koalicijas didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.

“Trys didžiausios opozicinės partijos bendradarbiaujame Seime, todėl manome, kad reikia tartis ir dėl bendradarbiavimo savivaldybėse”, – kalbėjo A.Butkevičius.

Anot jo, kol kas tik pasikeista informacija, jokių sprendimą nėra. Be to, besikalbant paaiškėjo, kad trūksta informacijos apie padėtį konkrečiuose savivaldybėse, nežinoma partijų skyrių narių nuomonė.

“Sutarėme susitikti, kai susirinksime informaciją iš skyrių”, – teigė socialdemokratas.

Anot V.Uspaskicho, gavus skyrių pageidavimus ir požiūrius dėl būsimų galimų valdančiųjų koalicijų, surinkus jų norus, bus bandoma padaryti bendrą strategiją dėl opozicinių partijų bendradarbiavimo savivaldoje.

“Šiandien supratome, kad be informacijos iš skyrių negalime žengti į priekį”, – BNS tvirtino “darbiečių” vadovas.

“Tvarkiečių” vadovas R.Paksas BNS sakė, kad per susitikimą aptarti savivaldos rinkimų rezultatai ir galimybė toliau bendradarbiauti.

Trijų partijų vadovai sutarė susitikti dar kartą.

Pirminiais duomenimis, per savivaldos rinkimus sekmadienį daugiausia – 328 – mandatų savivaldybių tarybose gavo Lietuvos socialdemokratų partija. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai su 249 mandatais, trečioje – Darbo partija su 165 mandatais, ketvirtoje – partija “Tvarka ir teisingumas” su 155, penktoje – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga su 147 mandatais.

+370 5 2058507

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) per savivaldos rinkimus ketina kelti 2568 kandidatus.

Pasak partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus, LSDP kandidatų sąrašuose – 1043 moterys ir apie 130 jaunimo atstovų.

Socialdemokratai savo kandidatus kels visose 60 Lietuvos savivaldybių.

Vilniuje socialdemokratų sąrašo lyderiu yra sostinės vicemeras Romas Adomavičius, Kaune – miesto savivaldybės tarybos narė Orinta Leiputė, Klaipėdoje – šio miesto tarybos narys Rimantas Cibauskas, Šiauliuose – Seimo narys Edvardas Žakaris, Panevėžyje – miesto tarybos narys Povilas Vadopolas.

2007 metais per savivaldos rinkimus LSDP gavo daugiausia – 302 – mandatus. Partija turi 17 merų.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną.