Jeigu prisimintume praeitų metų seksualinių mažumų eitynes Vilniuje ir visuomenės reakciją į jas, į prieš eitynes  ir po jų vykusias audringas diskusijas per masinės informacijos priemones, nesuklysiu pasakęs, kad Lietuva, gyvenusi iki tol pagal kitokią vertybių skalę, išgyveno tikrą šoką. Atrodė, kol tokie paradai vykdavo Berlyne, Amsterdame ar Prahoje, jie buvo toli ir mūsų nelietė. Mes nežinojome ir net nesusimąstėme, kad tokie „dalykai“ kuria naują kultūrą, kuri ir yra ateities, vadinamos multikultūralizmu sudėtinė dalis. Tapdami ES nariais mes tikrai nesąmoningai (be žinojimo, diskusijų ir ginčų), įsėdome į tą laivą, kuriuo jau plaukė visa Europos Sąjunga. Dėl vykstančių procesų nesuvokimo dabar galim tik „padėkoti“ politikams ir politologams, palikusiems tautą ant ledo. Manyčiau, jog po šios pirmos pamokos Lietuvai ir jos žmonėms dar ne kartą teks susipažinti su jai neįprastomis, nepažįstamomis ir naujai gimstančiomis vertybėmis.

Wikipedija taip apibrėžia globalizmą: „tai viena iš tarptautinių santykių teorijų. Globalizmas iškelia ekonomiką kaip pagrindinę tarptautinių santykių varomąją jėgą. Pagal šią teoriją trečiojo pasaulio neišsivystymas sukelia jo „priklausomybę“ nuo turtingų pramoninių valstybių, kurios išnaudoja periferines valstybes per kapitalistinę sistemą. Besivystančių šalių buržuazija tik sustiprina užsienio dominavimą“.

Kuriai pusei: „turtingų pramoninių valstybių“ ar „periferiniam trečiajam pasauliui“, priklauso Lietuva, nežiūrint į tai, kad ji lyg ir yra ES – „turtingųjų klubo“ narė? Atsakykit į šį klausimą kiekvienas pats sau. Ko kapitalizmo sistemos vedamoms turtingosioms valstybėms reikia iš trečiojo pasaulio? Siekiai ir veiksmai rodo – šių šalių protų ir pigios darbo jėgos. Taigi, globalizmas inicijuoja ir skatina ekonominės migracijos srautų atsiradimą ir jų augimą pasaulyje. O visa tai ir veda prie naujų kokybinių pokyčių pasaulyje.

Labai keista, kad Lietuva yra itin aktyvi globalizavimo proceso dalyvė ir kaip įprasta nesuvokiantiems, bėga traukinio priekyje. Ką reiškia Lietuvos Vyriausybės neseniai išviešintas skatinimas susikurti piliečiams sau naujas „galimybes“ svetur? Pasekmė: mūsų piliečiai dabartiniuose ekonominės emigracijos srautuose yra pirmaujančių gretose. Lietuva per 20 metų ateinančios naujos tvarkos vardan jau „paaukojo“ apie 700 000 savo piliečių, taip „praturtindama“ pasaulinį multikultūralizmo procesą. Stebime, kaip Vyriausybė, teikdama prioritetą išvykusiems (o gal, skatindama dar pasilikusius?), parengė ir finansuos „Globalios Lietuvos“ programą – ne namie likusių, o pasaulyje išsiblaškiusių lietuvių problemoms spręsti. Matyt, kitas natūralus tokios politikos žingsnis: įteisinti prarastų piliečių kompensavimo trečiųjų šalių piliečiais mechanizmą, nepaisant to, kad Lietuvai jis kainuos nepalyginamai brangiau nei Lietuvoje gyvenantys savi piliečiai.

Visais laikais nacionalinės valstybės (ir ne tik Europoje) rūpinosi ir integruodavo į savo šalies socialinį, politinį ir kultūrinį gyvenimą taip vadinamas „istorines“ tautines mažumas. Jas, kaip žinia, dėl pačių įvairiausių priežasčių turi kiekviena valstybė. Lietuvos atveju tai galėtų būti pavyzdys su totorių ir karaimų ar žydų tautinėm mažumom, kurios puikiai sugebėjo prigyti ir integruotis į mūsų valstybės gyvenimą. Nors tam ir prireikė ištisų šimtmečių… Tačiau svarbiausias dalykas buvo tas, jog kiekvienos šalies kultūra buvo būtent tas lakmuso popierėlis, leidžiantis bet kuriam asmeniui atpažinti nacionalinę valstybę, o per ją ir joje gyvuojančias tautinių mažumų kultūras.

Bet apie XX a. vidurį Europos valstybių sociokultūros srityje prasidėjo naujas virsmas. Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europa, siekdama kompensuoti kare prarastą savo darbo jėgą, ėmė naudotis ekonominės migracijos teikiamomis galimybėmis. Maršalo planas skatino kuo greičiau atstatyti sugriautą Europą, pasinaudoti Amerikos teikiamu finansavimu. Europiečių sentimentai, netekus kolonijų, lėmė, kad jų gyventojai buvo laukiami ir priimami pirmiausiai. Tai savotiškai įteisino imigracijos iš atsilikusių kraštų, taip pat ir islamo šalių, bangą. Imigrantų progresiškai daugėjo, o integracinės priemonės buvo aiškiai nepakankamos. Galbūt šioje vietoje ir atsirado multikultūralizmo užuomazgos? Neseniai sužinojau, kad praeito amžiaus viduryje Vakarų Europoje ėmė dominuoti nuomonė, jog šiuolaikinis mokslas, pasitelkęs žinias, sugebės perkonstruoti žmogų ir jo paties aplinką tokiu būdu, kokiu bus panorėta. Ko gero, tai drąsino ir skatino, nes ES politikai ėmėsi ryžtingų tradicinės visuomenės dekonstravimo ir naujos kosmopolitinės visuomenės konstravimo veiksmų. Taip gimė kosmopolitizmo teorija.

Kosmopolitizmas – tai idėja, kad žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai, kad globalizuotas pasaulis yra toks, kuriame nėra „kitų – svetimų“. Tai – erdvė, kurią sudaro daug kultūrinių kitoniškumų. Šia prasme, globalistų siekis – ne skirtingų kultūrų išsaugojimas, o jų skirtumų sunaikinimas, naujos, pasaulio kultūros ir pasaulio žmogaus sukūrimas. Šią poziciją ypatingai išryškino Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompejis (Herman Van Rompuy), kalbėdamas Berlyno sienos griūties minėjimo iškilmėse. Jis atvirai išdėstė, kad galutinis ES siekis yra nacionalinių valstybių išnykimas. Savarankiškų valstybių laikai, pasak jo, jau praeitis. Tikrai įdomu, į ką pavirs tokios mūsų civilizacijos vertybės, kaip tradicinė šeima, švietimas, dvasinis asmenybės tobulėjimas, tauta ir valstybė ar, pavyzdžiui, Olimpinės žaidynės? Multikultūralizmas reiškia, kad dominuojančios nacionalinės kultūros neliks, nes ji atsistos į vieną gretą su pačių įvairiausių mažumų (ir ne tik tautinių, bet ir, pavyzdžiui, seksualinių, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų) kultūromis. Kokią asmenybę suformuos toks multikultūrų mišinys? Protingą, bet neturinčią jokių socialinių skrupulų ir bendražmogiškųjų vertybių sistemos būtybę? Nekatrioji giminė? Gal tik rusų kalba leidžia tokią būtybę įvardinti kaip „oнo“. Tikri „Žvaigždžių karai“. Bet ten rodomų būtybių egzistavimą bent galima paaiškinti – jos formavosi skirtingose sąlygose ir augo skirtingose planetose… Man atrodo, kad multikultūralizmas bus toks degus mišinys, kurio sprogstamosios galios suvaldyti niekam nepavyks. Tą patvirtina ir visa žmonijos istorija, nes ji – ištisų karų istorija. Jeigu vykdavo karai tarp valstybių, tai reiškė varžymąsi ir tarp ideologijų, ir tarp religijų, ir tarp kultūrų. Multikultūralizmas tokius karus „perkels“ į valstybių vidų, ir tai garantuos karą be taisyklių, be diplomatijos ir iki paskutinio priešo kareivio sunaikinimo. Niekas tokiame kare imti priešininkus į nelaisvę nenorės…

Neabejoju, jog daug kas yra girdėjęs tokį išsireiškimą, kaip „Civilizacijų konfliktas“. Jo autorius – ame­rikiečių politologas S. Hantingtonas (Samuel Philips Huntington, g. 1927), 1993 m. žurnale Foreign Affairs taip pavadinęs savo straipsnį, rašė apie vakarų krikščioniškosios ir rytų musulmoniškosios kultū­ros priešpriešą. Jis tei­gė, jog pasaulis po Šaltojo karo yra susipriešinęs nebe ideologiniu, o kon­fesiniu ir vertybiniu pagrindu. Tikrai vertos dėmesio mintys. Ir kodėl niekas nekreipė dėmesio į tai? Su kiekviena diena vis aiškiau matosi, kad viena pasaulio dalis lipdys ir konstruos naują ateities žmogų, o kita naudosis šio (nepavykusio ar nelaiku atliekamo?) darbo pasekmėmis.

S. Hantingtono minties teisingumą patvirtina dar neseniai Libijos vadovu buvęs Muamaras Kadafis, išsidavęs: “Atrodo, kad Alachas padovanos islamui pergalę Europoje be kardų, be ginklų ir be užkariavimų. Mums nereikia teroristų, mums nereikalingi mirtininkai. Vos po kelių dešimtmečių virš 50 mln. musulmonų Europoje ją pavers musulmonišku žemynu“. Vokietijos vyriausybė tik patikslina, jog per ateinančius 20 metų musulmonų Europoje padidės dvigubai – iki 104 mln. Islamiškų organizacijų lyderiai tvirtina, kad po 30 metų ir Amerikoje gyvens 50 mln. musulmonų.

Kas tai: susitaikymas su realybe, krikščionybės ir Europos saulėlydis ar bandymas surasti išeitį? O gal būtent dėl šių priežasčių ES, ignoruodama oponentus, atsisakė ES konstitucijos preambulėje (Lisabonos sutartyje) minties įvardinti Europos krikščioniškąsias šaknis? Tampa ir taip aišku, kad diskusijų šia tema nepakanka ne tik pas mus, bet ir senojoje Europoje.

Stebint Vakarų Europos šalių nesugebėjimą integruoti gausių imigrantų, be to, regint, kaip patys europiečiai nuvertina savo tapatumo vertybes aukodamiesi politkorektiškumo reikalavimams, kyla natūralus klausimas, o ar mes patys, dar net nesukūrę (neatkūrę) normalios valstybės, norime tapti tokiais pat „beveidžiais“? O gal vadovautis posakiu: „Geriau vėliau negu niekad“ ir pamėginti pradėti diskusiją dėl Europos ir Lietuvos vertybių sistemos? Geriau laiku sustoti, nei garmėti į istorijos prarają. Gal pagaliau Lietuvos politinis elitas pradės viešai aiškinti rinkėjams savo požiūrį į multikultūralizmą ir atvirai deklaruos savo vertybines nuostatas bei šiais klausimais teiks pasiūlymus, pildydami dabar ištuštėjusį Lietuvos „vertybių banką“? Tyla šiais klausimais tikrai prie gero neprives.

Ko gero romėnų politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106-43 pr. m. e.) žinojo, kad po daugiau nei dviejų tūkstančių metų žmonija užsikraus sau ant pečių Sizifo darbą – bandys sukurti naują žmogų. Todėl vienoje savo kalbų panaudojo romėnų dramaturgo M.Pakuvijaus sukurtą posakį „Kur gerai, ten tėvynė“ (lot. Ubi bene, ibi patria). Ciceronas išgarsino ši posakį, panaudodamas ironiją emigracijos motyvų pateisinimui, taikomą tiems, kurie prioritetą teikė savo asmeninei gerovei, bet ne patriotizmui. Juokas, kaip žinia, visuomet turi dvi puses. Bėda ta, kad antroji šios ironijos pusė – tikslus kuriamos ateities epochos esmės apibūdinimas.

Dainius Paukštė

BFL

Populiariausia pastaruoju metu partija Lietuvoje – opoziciniai socialdemokratai didina populiarumą, tačiau tinkamiausia tarp politikų vadovauti Vyriausybei šalies gyventojai laiko valdančiųjų konservatorių atstovę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, rodo naujos apklausos rezultatai.

Portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” gegužės mėnesį atlikta apklausa rodo, kad socialdemokratai Seimo rinkimuose dabar surinktų 16,5 proc. balsų (balandį – 13 proc.). Antra pagal populiarumą yra partija “Tvarka ir teisingumas” kurią palaiko 10,1 proc. respondentų (balandį – 9 proc.). Trečioji - Darbo partija, kurios populiarumas per mėnesį sumažėjo nuo 11,2 iki 9,4 procento.

Didžiausia valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai atsidūrė ant ketvirto laiptelio, jų populiarumas siekia 8,2 proc. ir yra 0,6 procentinio punkto didesnis nei balandį. Už konservatorių rikiuojasi kiti valdančiosios koalicijos atstovai – Liberalų sąjūdis. Liberalus palaiko 5,2 proc. respondentų (balandį – 5 proc.).

Kitos partijos, apklausos duomenimis, 5 proc. nesurinktų ir daugiamandatėje apygardoje į Seimą nepatektų. Rinkimai į Seimą vyks 2012 metų rudenį.

Vertindami šalies politikų tinkamumą eiti premjero pareigas apklausos dalyviai dažniausiai pirmenybę teikė I. Degutienei, ją palaiko 16,3 proc. respondentų (balandį 14,2 proc.). Socialdemokratų partijos pirmininką, opozicijos lyderį Algirdą Butkevičių Vyriausybės vadovo poste norėtų matyti 11,5 proc. apklausos dalyvių arba 4,3 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Trečioje vietoje Darbo partijos lyderis, finansinėmis machinacijomis įtariamas Viktoras Uspaskichas – 8,7 proc. (anksčiau – 10,3 proc.), ketvirtas – dabartinis premjeras Andrius Kubilius (5,6 proc.).

BFL

Seimo socialdemokratai norėtų išsiaiškinti, kokių prevencinių priemonių ketina imtis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir Policijos departamento vadovai, savaitgalį Lietuvos žmones sukrėtus dar vienai skaudžiai eismo nelaimei sostinėje, kai žuvo ir buvo sužaloti žmonės.

“Vidaus reikalų ministrui, ne kartą žadėjusiam esmines permainas policijoje, panašu, jog nesiseka šių pažadų įgyvendinti”, – sako Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Norėdami įsitikinti, kokių prevencinių veiksmų bus imtasi po pastarosios skaudžios nelaimės, Seimo socialdemokratai kviečia vidaus reikalų ministrą R. Palaitį ir Policijos departamento vadovus į antradienį vyksiantį frakcijos posėdį.

Pasak A. Butkevičiaus, vidaus reikalų sistemai vis dar nepavyksta įveikti ir garbės policininkams nedarančių nuodėmių: girtavimo tarnyboje, kurių pasekmės – neblaivių policininkų sukeltos tragiškos avarijos.

Kaip pastebi socialdemokratų lyderis, dėl tokių incidentų iš vidaus reikalų ministro R. Palaičio jau ne kartą buvo reikalaujama asmeninės atsakomybės, tačiau pareigūnas, pasak A. Butkevičiaus, vis išsisukdavo žadėdamas “radikalias ir efektyvias permainas policijos sistemoje”.

BFL

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų socialdemokratai ir Darbo partija, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Šiuo metu valdantieji konservatoriai turėtų tenkintis ketvirtąja vieta, liberalai vos peržengtų 5 proc. rinkimų barjerą, o liberalcentristai minėto barjero neperžengtų.

Iš viso balsuoti nenorėtų 34,9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Panaši partijų populiarumo tendencija tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nepraranda populiarumo ir pirmauja jau ne vieną mėnesį. Balandį už šią partiją balsą buvo linkę atiduoti 13 proc. rinkėjų, kovą – 13,1 proc., vasarį – 14,4 proc., sausį – 11,5 proc., pernai gruodį – 12,4 proc., pernai lapkritį – 11,7 proc.

Darbo partijai savo balso balandį nebūtų pagailėję 11,2 proc. žmonių, kovą – 11 proc., vasarį – 10,7 proc., sausį – 10,9 proc., pernai gruodį – 12,2 proc., pernai lapkritį – 11,5 proc.

Nežymiai per tą patį laikotarpį svyravo parama partijai “Tvarka ir teisingumas”. Šį balandį už “tvarkiečius” būtų balsavę 9 proc. rinkėjų, kovą – 9,3 proc., vasarį – 8,6 proc., sausį – 9,2 proc., praėjusių metų gruodį – 8,7 proc., lapkritį – 7,7 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas irgi kito nežymiai. Pavyzdžiui, balandį už konservatorius būtų balsavę 7,6 proc. gyventojų, kovą – tie pat, vasarį – 6,3 proc., sausį – 5,1 proc., pernai gruodį – 5,7 proc., lapkritį – 6 proc.

Ilgalaikės apklausų tendencijos rodo, kad Liberalų sąjūdis balansuoja ties patekimo į Seimą riba, kuri siekia 5 proc. visų į rinkimus atėjusių rinkėjų balsų

Apklausa buvo atlikta balandžio 9 – 16 dienomis. Buvo apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

BFL

Tai I. Degutienė sakė, reaguodama į pirmadienį Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus viešai išsakytas mintis apie galimą šios partijos bendradarbiavimą su TS-LKD.

“Dalyvauju Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose būtent tam, kad mūsų partija laimėtų Seimo rinkimus, galėtų toliau vadovauti Vyriausybei ir nereikėtų formuoti koalicijos su socialdemokratais”, – sakė I. Degutienė.

Anot žiniasklaidos, Socialdemokratų partijos suvažiavime dar dvejiems metams pirmininku perrinktas A. Butkevičius po Seimo rinkimų ketina bendradarbiauti su Darbo partija.

Tačiau jeigu tektų derėtis su konservatoriais, tuomet jis viliasi, kad dirbti tektų bent jau ne su dabartinio premjero Andriaus Kubiliaus, o su Seimo Pirmininkės I. Degutienės šalininkais.

BFL

Balandžio 30 d., šeštadienį, į LSDP XXX suvažiavimą susirinkę partijos bičiuliai partijos vairą paliko pirmininko Algirdo Butkevičiaus rankose.

Kandidatuoti į partijos pirmininko postą atsisakė Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė bei Seimo narys Juozas Olekas. Politikai savo sprendimą motyvavo tuo, jog dabartinis partijos vadovas įrodė, kad puikiai sugeba vadovauti vienai didžiausių ir seniausių partijų Lietuvoje. Tą esą įrodo ir geri rinkimų į savivaldybių tarybas rezultatai. Pats partijos lyderis A.Butkevičius teigė, kad partijoje yra nemažai žmonių, stiprių kandidatų ir jo konkurentų, kurie galėtų vadovauti organizacijai. Žiniasklaidos atstovų paklaustas, kuo jis pranašesnis už kitus kandidatus, A.Butkevičius juokavo esąs aukščiausias ūgiu.

Renkant partijos vadovą savo valią pareiškė 589 delegatų. Remiantis partijos statutu, esant net ir vieninteliam kandidatui, vadovo rinkimai privalo vykti slaptu balsavimu. Už A.Butkevičių balsavo 541 LSDP bičiulių.

Po rinkimų partijos vadovas žadėjo dar labiau sutelkti bičiulius darbui.

“Stengsiuosi, kad partija dirbtų dar vieningiau. Stiprinsime pozicijas trijuose didžiuosiuose miestuose. Nėra jokių abejonių, mes laimėsim Seimo rinkimus. Teiksime rimtus pasiūlymus, nes turime ateities Lietuvos viziją. Eisim su naujom idėjom, kalbėsim apie realybę, o ne apie utopijas”, – sakė LSDP pirmininkas A.Butkevičius.

Perrinkto partijos pirmininko pavaduotojais tapo Vytenis Povilas Andriukaitis, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Valerijus Makūnas, Ričardas Malinauskas, Juozas Olekas, Justas Pankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė.

BNS praneša, kad socialdemokratai partijos pirmininko rinkimuose pirmenybę atidavę ligšioliniam vadovui Algirdui Butkevičiui, išsirinko ne itin charizmatišką, tačiau rinkėjų neerzinantį ir sukalbamą lyderį, teigia politologas Kęstutis Girnius.

Jo nuomone toks kairiųjų pasirinkimas yra logiškas ir nerizikingas artėjant 2012 metų Seimo rinkimams.

“Aš manau, tai yra normalus reiškinys, jis partijai vadovauja tik dvejus metus, partijų vadovai nėra keičiami kaip pirštinės. Jis nėra itin charizmatiškas veikėjas, bet, atrodo, turi pakankamai palaikymo partijoje, todėl tai yra absoliučiai normalus sprendimas”, – BNS sakė K.Girnius.

Jo teigimu, socialdemokratai neturi “natūralaus vadovo”, o A.Butkevičius yra sukalbamas ir gebantis susitarti.

“Būtų keista jei prieš jį būtų stoję kiti kandidatai. Juolab nė vienas iš jų nesiūlo kuo nors ypatingesnės programos. Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas ar kiti vis tiek liktų tuose pačiuose rėmuose. Ir partijos, ir A.Butkevičiaus reitingai pakankamai geri, todėl kokia nors partijos vidaus kova būtų sunkiai suprantama”, – dėstė politologas.

Pasak jo, A.Butkevičius pirmiausia atstovaus ir kreipsis į tradicinius socialdemokratų rinkėjus nors LSDP viliasi pritraukti dabartine valdžia nepatenkintų, tačiau už “darbiečius” ir “tvarkiečius” balsuoti taip pat nenorinčiųjų balsus.

“Socdemai pasirinko lengviausią saugiausią kelią, manau, grindžiamą viltimi, kad A.Butkevičius daug ko nesuerzins ir galės pritraukti rinkėjus, kurie nenorės balsuoti už konservatorius, Viktorą Uspaskichą ar Rolandą Paksą”, – teigė politologas.

“Aš nemanau, kad jis yra itin tvirtas lyderis, negeba rišliai kalbėti, jis nepasiūlys kokių nors ypatingesnių iniciatyvų. Bet reikia prisiminti, kad daugelio partijų vadovai nerodė kažkokių ypatingų vadovo sugebėjimų. Esminis sprendimas buvo priimtas prieš dvejus metus, kai jis buvo išrinktas pirmai kadencijai”, – reziumavo K.Girnius.

Socialdemokratai pagal gautus merų postus lenkia kitas partijas. Kaip rašo dienraštis “Vilniaus diena”, socialdemokratai jau turi 18 merų, kaip ir po praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų.

Kitoms partijoms socialdemokratų aplenkti nepavyks, nes merų dar neišsirinko tik trys savivaldybės. Pirmadienį savo vadovus turi išsirinkti Panevėžio rajono, antradienį – Marijampolės ir Vilniaus miestų tarybų nariai.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pagal turimus merus užima antrą vietą – iki šio momento jie turi iš viso 13 aukščiausių postų savivaldybėse. Iki rinkimų konservatoriai turėjo 12 merų postų.

Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis neatsilieka vienas nuo kito – turi po penkis merus. Tiek pat turi ir Valstiečių liaudininkų sąjunga. Tačiau jau pirmadienį ši partija savo merų skaičių gali pagausinti dar vienu, nes Panevėžio rajono vadovu turėtų būti perrinktas valstietis liaudininkas.

Keturis merus turi Tvarkos ir teisingumo partija (TTP), po du -Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vieną – Darbo partija.

Šios dienos skaičiavimais, po rinkimų 25 savivaldybėse buvo išrinkti nauji vadovai, o savo pozicijas ir po rinkimų išsaugojo 32 savivaldybių merai.

Vasario 27 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose daugiausiai mandatų gavo socialdemokratai – 328, antri likę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 249.

Darbo partija iškovojo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 147 mandatus, Liberalų ir centro sąjunga – 126 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 98 mandatus, Naujoji sąjunga – 52 mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija gavo 61 mandatą, dar keturis mandatus Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo kandidatavusi atskirai, Lietuvos centro partija – 19 mandatų.

Krikščionių partija gavo 15 mandatų, Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – 12, Lietuvos liaudies partija – septynis mandatus.

Po 6 mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Raseinių rajone kandidatavusi koalicija “Rasai” ir Kaune kandidatavusi nepriklausomų kandidatų koalicija. Kaune penkis mandatus gavo koalicija “Vieningas Kaunas”.

Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyrius pirmininku perrinko Romą Adomavičių, BNS patvirtino partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Jis tvirtino, kad iš šio skyriaus, po nesėkmingų savivaldos rinkimų, bus reikalaujama programos, kur bus įvardinti konkretūs planai ir veiksmai, ką daryti Vilniaus mieste.

“Vilniaus skyrius pasirodė iš visų skyrių blogiausiai. Reikės, kad konkrečiai pasikeistų organizavimas ir kad visi didieji skyriai, ne tik Vilniaus, turėtų konkretų planą Seimo rinkimams”, – sakė socialdemokratų vadovas.

R.Adomavičius įveikė taip pat kandidatu užimti Vilniaus skyriaus vadovo postą buvusį Seimo narį Algirdą Sysą.

A.Butkevičius sakė, kad planuojama sustiprinti išrinktų į Seimą socialdemokratų vilniečių darbą sostinėje, kad šie glaudžiau bendradarbiautų su Vilniaus skyriumi.

” (Vilniaus skyriuje – BNS) turės būti suformuota programa, kur bus įvardinti konkretūs planai ir veiksmai, kad išryškėtų socialdemokratų veiklos kryptys Vilniuje artimiausiu metu ir kad žmonės galėtų pamatyti, ką daro socialdemokratai. Vizija turi tapti realybe”, – kalbėjo politikas.

Socialdemokratų vadovas tvirtino, tikįs, kad ženkliai pasikeis R.Adomavičiaus požiūris į vadovavimą skyriui, ir bus padarytos reikalingos permainos.

“Buvo įvairių minčių. Mes viską išnagrinėsime ir padarysime išvadas”, – BNS sakė pats R.Adomavičius.

Jis tvirtino ketinantis dirbti su savo konkurentu Vilniaus skyriaus pirmininko rinkimuose A.Sysu – jis tapo R.Adomavičiaus pavaduotoju.

A.Butkevičius po vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų yra sakęs, kad jį nuvylė Vilniaus socialdemokratų pasirodymas, todėl skyriuje galimos permainos.

Vilniuje socialdemokratai, vadovaujami R.Adomavičiaus, surinko 11,6 proc. balsų ir gavo penkis mandatus

Per politinį ciklą tarp ankstesnių ir šį vasarį vykusių savivaldybių rinkimų daugelis didesniųjų partijų deklaruoja pagausinusios savo narių būrį. “Tvarkiečių” padaugėjo net 8,7 tūkst., o socialdemokratų partiją papildė  4 tūkst. Tiesa, narių gausėjimas nėra tiesiogiai susijęs su populiarumu tarp rinkėjų: “tvarkiečiai” ne tik nepadidino turėtų mandatų savivaldybių tarybose skaičiaus, bet netgi jų prarado – iš turėtų 168 išsaugojo 155.

Beje, net nedidelio populiarumo visuomenėje sulaukusios partijos tikina turinčios per tūkstantį narių, pavyzdžiui, Žemaičių partija Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo turinti 1363 narius, Tautos prisikėlimo – 1155 narius.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas toms politinėms partijoms, kurių narių sąraše nėra daugiau kaip tūkstančio narių, gali būti inicijuojama likvidavimo procedūra. Tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus tai daroma tik tuomet, jei pati politinė partija kreiptųsi į Juridinių asmenų registrą su prašymu ją likviduoti. Valstybė inicijuoti neveikiančios politinės partijos likvidavimo dabar realiai negali, todėl teisingumo ministras Remigijus Šimašius nutarė siūlyti nustatyti aiškią neveikiančių partijų likvidavimo procedūrą. Jo manymu, politinėje arenoje turi nelikti “mirusių” partijų, kad jų egzistavimas neklaidintų visuomenės, o registruose nebūtų kaupiama klaidinga informacija.

Siūloma, kad Juridinių asmenų registras, nesikreipdamas į teismą, galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei ši dvejus metus iš eilės nepateiktų Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Šiemet Teisingumo ministerijai iki kovo 1 d. savo narių sąrašų nepateikė dešimt iš trylikos tai padaryti privalėjusių partijų. Iš trijų pateikusiųjų, dviejų partijų sąrašai neatitiko keliamų reikalavimų.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 politinių partijų, tačiau savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik kiek daugiau nei pusė – 23. Keturios partijos šiuo metu jau yra likviduojamos.

Jei Seimas patenkintų Editos Žiobienės prašymą atleisti ją iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų, būtų galutinai diskredituota teisinė valstybė, ketvirtadienį pareiškė parlamentaras socialdemokratas Justinas Karosas.

“Žmogus, kuris palaiko pilietinę poziciją, kuris politikų skatinamas nesikiša į institucijų veiklą, kad tokiam žmogui būtų pareikštas nepasitikėjimas – tai būtų galutinis teisinės valstybės diskreditacijos ženklas”, – per spaudos konferenciją sakė socialdemokratas.

J.Karoso frakcijos kolega Vytenis Andriukaitis antrino, kad E.Žiobienės atleidimo klausimas Seimui bus “didžiulis egzaminas”.

“E.Žiobienė Seimui iškėlė dilemą – ar Seimas laikysis teisinių principų, ar pasiduos”, – teigė jis.

V.Andriukaitis atsistatydinančią vaiko teisių apsaugos kontrolierę vadino “drąsia pareigūne, kuri aiškiai meta iššūkį Konstitucijos nepagarbos tradicijai, kuri persmelkė daug mūsų institucijų”.

Socialdemokratas taip pat kritikavo Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kuri, anot jo, neturėtų “piktnaudžiauti savo galiomis” ir dėl E.Žiobienės galėjo pasitarti kitais parlamentarais.

“Jos veiksmai išties sukėlė daug dviprasmybių (…). Ji galėjo pasitarti su Teisės teisėtvarkos komitetu, kitoms struktūromis, ir po to bandyti reaguoti, ar pagrįsti piliečių skundai, o ne iš karto kviestis ant kilimo pareigūnę ir pasakyti kad “yra trūkumų, bet mano pasitikėjimas yra”, – kalbėjo V.Andriukaitis.

“Kai aukščiausi valstybės pareigūnai taip jautriai reaguoja į žinomų žmonių, susibūrusių nežinia po kieno vėliava, prašymus ir kviečia ant kilimo pakankamai aukšto rango valstybės pareigūnę, tai ženklas, kad politinis spaudimas šiuo atveju daromas atsižvelgiant į neaiškios žmonių grupės pageidavimus”, – tvirtino ir J.Karosas.

Jis šią situaciją pavadino “pavojingų teisinės valstybės pamatų griovimo tendencijų” ženklu, kai esą einama prie to, jog “žmonių rėksnių minia priims sprendimus”.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį sakė nematantis priežasčių E.Žiobienei atsistatydinti iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų ir teigė nebalsuosiantis Seime už jos atsistatydinimo prašymo patenkinimą.

E.Žiobienė apie savo atsistatydinimą iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų pranešė trečiadienį, netrukus po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuri kontrolierę pasikvietė reaguodama į Drąsiaus Kedžio rėmėjų skundus.

Nutarimą dėl E.Žiobienės atsistatydinimo Seimui parlamento vadovė I.Degutienė ketina teikti lapkričio 4 dieną. Seimo pirmininkė taip pat pareiškė, kad parlamentas gali nuspręsti palikti kontrolierę pareigose, ir tikina remianti pareigūnę.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai Edvardas Žakaris, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Bronius Pauža ir Mindaugas Bastys Seimo plenarinių posėdžių sekretoriate įregistravo darbo kodekso pataisą, kuria Kūčios būtų paskelbtos šventine diena. Pasak įstatymo projekto organizatorių, projekto tikslas – stiprinti šeimos tradicijas, puoselėti tautos dvasinį paveldą.

BFL

„Pagal lietuvių tautos papročius, Kūčios yra labai svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 d. Tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji, prisimenami mirusieji“, – sako projekto autorius Seimo narys E. Žakaris.

Pasak politiko, šiuo senu ir gyvybingu Kūčių šventimo papročiu Lietuva išsiskiria iš kitų šalių. „Pasirengimas šventei reikalauja daug laiko, todėl nemažai žmonių (ypač moterų) tą dieną oficialiais ir neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena. Kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį nuo gruodžio 24 d., tad Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena, nebūtų išskirtinis“, – įsitikinę E. Žakaris.

 Loading ...

Didžioji dalis interpeliacijos Tautos prisikėlimo partijos deleguotam aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui jau parašyta, sako opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

“Praėjusią savaitę gavome atsakymus dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, kurių mums trūko, tad beliko pabaigti tekstą, trys ketvirtadaliai jo jau yra”, – pirmadienį BNS sakė A.Butkevičius.

Kada interpeliacija bus registruota Seimo posėdžių sekretoriate, A.Butkevičiaus tvirtino dar negalintis pasakyti, dėl to antradienį tarsis opozicinių frakcijų atstovai.

Seimo statutas numato, kad pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, sesijos metu gali ne mažiau kaip penktadalis – tai yra 29 iš 141 – Seimo narių.

Dar sesijos pradžioje apie interpeliaciją aplinkos ministrui prabilę socialdemokratai anksčiau tvirtino, kad dėl interpeliacijos teksto užtruko, nes iš ministerijų negauna prašomų pateikti duomenų.

“Yra tekstas beveik paruoštas, bet neužbaigtas. Neatsimenu tokio atvejo man būnant Seimo nariu nuo 1996 metų, kad negaunam informacijos apie Europos Sąjunga lėšų įsisavinimą, kur atsispindėtų skaičiai, procentai, mes negalim užbaigt”, – prieš porą savaičių sakė A.Butkevičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui priekaištavo dėl visiško neveiklumo, sprendžiant atliekų tvarkymo ir daugiabučių renovavimo klausimus. Tuo metu premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tai ne vieno ministro atsakomybės klausimas.

Išklausęs ministro atsakymus Seimas balsuoja, ar pritarti ministro atsakymams. Jei ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir jam pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių – 71 iš 141 – balsų dauguma. Priėmus tokį nutarimą ministras privalo atsistatydinti.