Dar iki pradedant analizuoti naujausias Seimo narių deklaracijas buvo galima numanyti, jog turtingiausia politinė jėga Lietuvoje yra “brazauskiniai” socialdemokratai, tačiau tikslus skaičiavimas atskleidžia, kad jie yra gerokai turtingesni už kitus. Kairiaisiais save vadinantys socialdemokratai, turintys Seime dvigubai mažiau vietų nei konservatoriai, turtų turi sukaupę dvigubai daugiau nei didžiausia dešiniųjų partija.

Seimo turtas pagal frakcijas

Tai geriausiai parodo, koks beprasmis yra Lietuvos politinių jėgų dalijimas į tradicinius europinius kairiuosius ir dešiniuosius. Ir puikiai paaiškina, kodėl tarsi darbo liaudžiai atstovauti turintys socdemai per aštuonerius savo valdžios metus nė piršto nepajudino, kad palengvėtų paprastų piliečių gyvenimas. Sotus alkano neužjaučia, tad iš komunistinės nomenklatūros kilusiems multimilijonieriams “prichvatizatoriams” nerūpėjo tie, kurie metų metais balsavo už “geruosius ponus” – buvusius LKP CK sekretorius ir kolūkių pirmininkus, vis tikėdamiesi, kad šie kokiu nors būdu palengvins jų dalią.

Jei vertintume pagal turtą, tai arčiausiai vadinamojo paprasto žmogaus Seime stovi konservatoriai ir krikščionys demokratai. Ypač jeigu iš jų turto atimtume politine kilme gryniausios liberalės Rūtos Rutkelytės devynis milijonus litų. Bet tuomet didžiausia valdančioji partija atrodys tiesiog nepadoriai skurdi.

Darant lentelę teko pasukti galvą, kaip vaizdingiausiai ir aiškiausiai parodyti Seimą sudarančių politinių jėgų atstovų sukauptus turtus, juolab kad nemaža dalis jų po kelis kartus keitė partijas, frakcijas, skilo ir vienijosi. Galiausiai “Veidas” nutarė sudėlioti juos pagal pirminę partinę priklausomybę. Todėl buvo sujungti į vieną stulpelį liberalcentristai ir liberalsąjūdininkai, Andrius Šedžius “grąžintas” socdemams, Jonas Ramonas – paksininkams, Vidmantas Žiemelis – konservatoriams, o Saulius Stoma – valinskininkams, kurie rodomi vienu stulpeliu, taip, kaip prieš dvejus metus eidami į Seimą.

Šalia “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos pažymėta, kad ją sudaro ne vien tikrieji Rolando Pakso partijos atstovai, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Turtingiausias Seimo narys, per 36 mln. Lt uždirbęs, savarankiškai rinkimus į Seimą laimėjęs Valdemaras Valkiūnas, pateiktas atskirai. Tiek dėl polinkio nuolat keisti frakcijas, tiek todėl, kad jis savo turtais iškreiptų tikrąjį bet kurios politinės jėgos turto vaizdą.

Jeigu rinkimai būtų paskelbti artimiausią sekmadienį, tai juose triumfuotų apie pirmalaikius parlamento rinkimus prabilę opozicijoje dirbantys socialdemokratai, antri būtų “darbiečiai”, treti – “Tvarka ir teisingumas”, ketvirti liktų Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Už socialdemokratus balsuotų 13,5 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį socialdemokratai taip pat buvo pirmi, šiai partijai savo balsą ketino atiduoti 12,7 proc. gyventojų, ,vasarį tokių buvo 13,2 proc., sausį – 14,8 proc., pernai lapkritį – 14,2 proc.

Antroji vieta rinkimuose tektų taip pat opozicinei Darbo partijai, kuriai savo simpatijas balandį išreiškė 11,5 proc. žmonių. Kovą už “darbiečius” būtų balsavę 11,6 proc. rinkėjų. Rinkėjų simpatijas pelnytų ir dar viena opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, kai kovą simpatijas jai reiškė 9,4 proc. žmonių.

Didžiausiai valdančios koalicijos grandžiai konservatoriams-krikdemams rinkimuose, jei jie vyktų artimiausiu metu, tektų tenkintis ketvirtąja vieta. Tokia tendencija vyrauja jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai pernai lapkritį už TS-LKD buvo pasiryžę balsuoti 8,6 proc. rinkėjų, šių metų sausį – 8,1 proc., vasarį – 8,3 proc., kovą – 8,6 proc. ir balandį – 6,8 proc.

Didesniu populiarumu konservatoriai-krikdemai pasižymėjo tik praėjusių metų rugsėjį ir spalį – tuomet už TS-LKD savo balsą buvo pasiryžę atiduoti atitinkamai 11,4 proc. ir 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Po TS-LKD partijų populiarumo eilėje rikiuojasi valdančioje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis (5,8 proc.), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (2,8 proc.), socialliberalai (2,8 proc.), taip pat valdantieji liberalcentristai (1,7 proc.) bei “prisikėlėliai” (0,5 proc.).

Be kita ko, net 33,9 proc. rinkėjų teigė, jog rinkimuose nebalsuotų, savo nuomonės neišreiškė 7,6 proc. žmonių, o 2,9 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų balsuoti už aukščiau nepaminėtą politinę jėgą.