Per penkiasdešimt metų Lietuvos socialinių tyrimų centras bent penkis kartus keitė pavadinimą ir struktūrą, tačiau išlaikė siekį puoselėti profesionalios sociologijos tradicijas Lietuvoje.

Justė Adakauskaitė

Apie savo pirmtakus – Ekonomikos institute 1964 m. įkurtą Sociologijos ir teisės sektorių Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) vadovė prof. dr. Meilutė Taljūnaitė sako: jie buvo pirmieji.

VEIDAS: Lapkričio 13 dieną minimas šios institucijos penkiasdešimtmetis. Nuo ko prasidėjo sociologija Lietuvoje ir kaip ji vėliau vystėsi?

M.T.: Kartais labai netikėtai ateina toks laikas, kai pradedi ieškoti savo kilmės ir šaknų. Toks noras ir paskatino mus šią vasarą ieškoti, kokia yra mūsų centro kilmė ir ar galime vadintis vaikaičiais tų, kurie pradėjo sociologiją Lietuvoje. Pasirodo, kaip tik nuo 1964 m. Mokslo akademijos prezidiumo nutarimo įsteigti Sociologijos ir teisės sektorių Ekonomikos institute ir prasidėjo mūsų centro kelias, kuris vėliau vedė net per penkis kardinalius pavadinimų keitimus. Kelis dešimtmečius čia dirbančiuosius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, nes nuo to laiko, kai 1977 m. įvyko pirmoji Baltijos šalių sociologų konferencija, LSTC likome tik trys: Arvydas Virgilijus Matulionis, Eduardas Kęstutis Sviklas ir aš.

1964 m., kai prasidėjo šios institucijos veikla, profesionalių sociologų Lietuvoje nebuvo ir negalėjo būti, todėl galima sakyti, kad pradžioje tikrai buvo žodis, ir tik iš jo išaugo veiksmas. Žmonės iš įvairiausių sričių pradėjo domėtis sociologija ir formuoti profesionalų jos veidą, kad ir kokiomis spalvomis jį spalvintum – juodai ar raudonai.

Labai daug tolesnės istorijos lėmė ir asmenybės. Dabar, kai jau galima vertinti retrospektyviai, matome, kad būtent tai, jog 1970 m. konkursą dėl sektoriaus vadovo pozicijos laimėjo Romualdas Grigas, lėmė, kad Lietuvos sociologija pasuko į pramonę ir įmonių tyrimus. Mes augome darbo sociologijos srityje, turėjome daug užsakymų, nors gal kai kam tai buvo nuobodu.

Todėl antroji sritis, kuria pradėta labai domėtis, buvo jaunimo problemos. Ilgą laiką teko dirbti su longitudiniu, kitaip tariant, ilgalaikiu darbo jėgos rinkos tyrimu, kuris prasidėjo 1983 m. Šiuo brangiu tyrimu susidomėjo ir amerikiečių sociologai, patekome į pirmąjį pasaulinį sociologų kongresą Meksikoje. Taip pamažu ir vyko sociologijos „legalizavimas“ buvusioje Sovietų Sąjungoje. Vėliau mokslininkai pradėjo gintis pirmąsias disertacijas, ėmė plėstis mūsų tyrimų tematika, o dabar ji apima pačias įvairiausias gyvenimo sritis.

VEIDAS: LSTC sudarytas iš penkių kamieninių padalinių – institutų. Kaip susiformavo būtent tokia struktūra?

M.T.: Rytų išmintis sako: jeigu nori, kad niekas nesikeistų, daryk nuolatinius pertvarkymus. Mūsų struktūra nuolatos reorganizuojama, o iš to kyla ir daugybė nesusipratimų. Iš pradžių vadinomės institutu su savo skyriais ar centrais. Kai priešpaskutinė valdžia pervadino institutą centru, padaliniams neliko nieko kita, tik virsti institutais. Dėl to kai kuriems darbuotojams jau gali tapti sudėtinga suprasti, kur jie dirba, su kuo turi tapatintis. Mūsų padaliniai neturi juridinio statuso, mes esame viena įstaiga su skyriais, tačiau viešojoje erdvėje kai kada jie reiškiasi pamiršdami tai, kam priklauso, nebeliko tapatumo su LSTC.

Mano strategija visada buvo suteikti padaliniams tam tikrą autonomiškumą, nes žmogus būna labiau motyvuotas dirbti, kai turi tam tikrus įgaliojimus ir sritį, už kurią yra atsakingas. Etninių tyrimų institutas dirba su labai konkrečia tematika, pasaulis ją žino ir užsako tyrimus. Sociologijos institutas – labai margas, tačiau kartu yra didžiausią publikacijų produkciją duodantis padalinys.

Dabar LSTC išaugo tiek, kad iš 42 tyrėjų 86 proc. turi mokslo laipsnius, o tai jau tikra mokslininkų institucija. Jokiame universitete tokio dalyko nėra, nes mokslininkai dažnai būna išsislapstę savo katedrose, o bendravimo tarp katedrų kartais nė su žiburiu nerasite. Pradeda skirtis interesai, visi kovoja už save, o LSTC yra unikalus bendradarbiaujančių mokslininkų sambūris, todėl kovoti už protų išlaikymą vienoje vietoje yra garbės reikalas.

VEIDAS: Kokios LSTC ištirtos tendencijos, atrasti dalykai labiausiai rūpi šalies valdžiai, institucijoms, ūkio subjektams? Kaip suvokiamas sociologijos vaidmuo visuomenėje?

M.T.: Nors nesu jokios partijos narė, norėčiau paminėti Viliją Blinkevičiūtę. Tuo metu, kai ji buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė, buvo kilęs labai didelis skurdo mažinimo vajus, tam skiriami didžiuliai ES pinigai, bet ji išnaudodama savo poziciją pareiškė, kad skurdas „suvalgo“ pinigus, kurie skiriami tik pašalpoms. Dėl to reikėtų investuoti ne į skurdo, bet į socialinės atskirties mažinimą, pavyzdžiui, bedarbiui susiradus darbą dvejiems metams atleisti jį nuo mokesčių. Tai galėčiau įvardyti kaip vieną iš pavyzdžių, kai politikas išgirdo mokslininkus ir pakeitė savo vykdytą politiką.

Mokslininkai nėra politikos veikėjai, ir nors sociologija stovi ties riba su ideologizuotu mokslu, jos pranašumus atskleidžia tai, kiek ji iš ideologijos sugeba išsivaduoti.

Nuo pat sociologijos pradžios Lietuvoje teoriniai tyrinėjimai nebuvo įdomūs visuomenei, nes darbas pagal užsakymus būdavo populiaresnis. Tekdavo dažnai atlikti tyrimus gamyklose, o tai virsdavo katės ir pelės žaidimu. Pavyzdžiui, kažkada Klaipėdos mėsos kombinate atlikome tyrimą, nes vadovybei rūpėjo, kur dingsta dešros. Išsiaiškinome, kur ta mėsa prapuola, pateikėme direktoriui ataskaitą, o jis mus giria, kad atradome, ką turėjome atrasti. Jeigu jis iš pradžių žinojo atsakymą, kam tuomet samdė sociologus? Tačiau jam labiau rūpėjo sužinoti, ką su tuo daryti. Aš jam taip ir pasakiau: jeigu žinočiau, ką daryti, sėdėčiau jūsų kėdėje.

Mūsų surinktos informacijos pritaikymas suvokiamas kaip bendravimas su ūkio subjektais ar verslo partneriais. Faktų reikalavimas yra pats žemiausias sociologinių duomenų pritaikymo būdas. Tai labai paprasta – pažiūrėjai į lenteles, pateikei skaičius, ir darbas padarytas. Tačiau tik retas žino, kad yra dar trys lygiai, kuriuose galima apdoroti gautus rezultatus.

Antrajame, vertinamajame lygyje reikia atrasti tendencijas, aprašyti visą kur kas detaliau. Trečias, sociologinės informacijos panaudojimo lygmuo yra konceptualus, nes reikia visus surinktus duomenis sujungti į koncepciją, pateikti bendrą vaizdą. O prie ketvirto lygio, prognostikos, sociologų beveik neprileidžia, nors tai yra natūrali proceso pabaiga. Kaip aš sakau per paskaitas, net utopijos kūrimas jau yra didelė pažanga, tačiau tai dar bijoma daryti.

Bendravimas su valdžia išliko ir dėl to, kad mūsų struktūros nuolatos keičiamos. Akademikas Aleksandras Vasiliauskas prieš pusantrų metų organizavo Ekonomikos instituto steigimą, ir mes sutikome, kad esant finansavimui toks institutas galėtų tapti šeštuoju kamieniniu LSTC padaliniu. Tai yra tie patys socialiniai tyrimai, ir dar labai dera su tuo, kad viena iš dviejų mūsų siūlomų doktorantūrų, be sociologijos, yra ir ekonomika. Turime labai daug perspektyvių ekonomikos doktorantų, iš kurių būtų galima užauginti visą instituto struktūrą, tačiau pinigų jam steigti niekas skirti nenori – teigiama, kad galima tai padaryti ir be to. Vis dėlto mes iš paskutiniųjų stengiamės išlaikyti savo tradicijas – žinome, ką dirbame, ir laikomės to kelio.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Darbovietėse socialiniai tinklai daro daugiau žalos, nei naudos.

Praėjusią savaitę visame Užsienio reikalų ministerijos pastate buvo atjungtas socialinis tinklas “Facebook”. Pačiame feisbuke šis sprendimas traktuotas kaip neregėtai įžūlus išpuolis prieš internautų laisvę, ministerijos vadovybė buvo pasmerkta, o ministerijos darbuotojams pareikšta užuojauta.
Tikėtina, kad būsiu palaikytas visišku ufonautu, bet aš jokios užuojautos dėl šio sprendimo tikrai nereikšiu. Maža to, manau, kad jis yra teisingas ir net pavyzdinis. Tiesą sakant, feisbuką reikėtų atjungti ir visose kitose valstybės institucijose, taip pat universitetuose bei mokyklose.
Ne, nesu fundamentalistas iš Irano ir nemanau, kad patį feisbuką reikia uždrausti. Šis socialinis tinklas davė tikrai daug naudos (sumažino žmonių vienišumą, sumažino savižudybių skaičių, leidžia labai greitai susirasti reikiamą asmenį, suteikia galimybę žmonėms atsiskleisti), bet daro ir daug žalos. Jis yra negailestingas laiko rijikas, žmogaus blaškytojas, atsakingumo priešininkas, laiko, kuris turėtų būti skiriamas šeimai, kultūrai, miegui, naikintojas.
Esu linkęs manyti, kad ypač didelę žalą feisbukas daro jauniems žmonėms, kurie jame praleidžia po 4–6 valandas per parą. Jie patys nuo jo atsiriboti nebemoka. Tarkime, dažnai mėgstu užeiti į naująją Vilniaus universiteto biblioteką, kurioje studentams ir dėstytojams sudarytos tiesiog idealios sąlygos. Eidamas iš salės į salę dažnai užmetu akį, ką jaunuoliai veikia su savo kompiuteriais, ir matau, kad daugiau nei pusė sėdi feisbuke, “YouTube” svetainėje ar tviteryje. Man tai tikrai neatrodo normalu: ateiti į biblioteką ir tūnoti socialiniame tinkle.
Todėl ir manau, kad praktika riboti priėjimą prie feisbuko ar kitų socialinių tinklų valstybės įstaigose ir įmonėse, apskritai darbovietėse, taip pat mokslo institucijose yra gana išmintinga. Namie feisbuku ar tviteriu naudokitės iki pamėlynijimo ar pažaliavimo, nors ir po dešimt valandų per parą, bet darbe tai neturėtų būti norma. Tiesiog man tenka bendrauti su daugybe žmonių ir matau, kad ilgas lindėjimas socialiniuose tinkluose darbuotojams kenkia: jie tampa abejingi, susipykę su atsakomybe, darbus daro atmestinai, juose palieka daug klaidų, patys būna išsibarstę ir dažnai pervargę. Kaip redaktorius dažnai pastebiu, kad tų žurnalistų, kurie daug laiko leidžia feisbuke ir jau yra tapę nuo jo priklausomi, ir tų, kurie socialiniais tinklais nepiktnaudžiauja, darbo kokybė stipriai skiriasi.
Šiuos skirtumus jau senokai pastebėjo daugelis darbdavių, todėl ir imasi priešnuodžių. Ir ne tik mūsų Užsienio reikalų ministerija. Tarkime, Volstrite daugumoje korporacijų ir įstaigų blokuojamos prieigos prie „Facebook“, „Twitter“ ir „Gmail“ paslaugų, muzikos ir vaizdo įrašų platinimo svetainių. Taip daroma todėl, kad dirbant finansinėse institucijose būtinas nedalomas darbuotojų dėmesys, o socialiniai tinklai ir “YouTube” darbuotojus stipriai blaško.
Beje, visai neseniai, tai yra spalio mėnesį, socialiniuose tinkluose naršyti uždrausta ir Klaipėdos savivaldybėje. Informacinių technologijų specialistai nustatė, kad, užuot dirbę savo tiesioginį darbą, virtualiems malonumams savo laiką skirdavo daugybė Klaipėdos savivaldybės darbuotojų. Įdomu tai, kad kai buvo apribota galimybė iš darbo kompiuterių prisijungti prie socialinių tinklų, savivaldybės interneto ryšiu parsisiunčiamų duomenų srautas sumažėjo perpus – nuo 300 iki 150-ies gigabaitų.
Tai dar vienas pavyzdys, kad bent darbovietėse feisbukas ir kiti socialiniai tinklai duoda daugiau žalos ir laiko gaišaties, nei naudos.

Vis daugiau dvasininkų – nuo seminaristų iki popiežių tampa socialinių tinklų vartotojais. Kokie užmojai juos skatina įsitraukti į elektroninę erdvę ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

Į pranciškonų ordiną įstojęs brolis Artūras dar nebūdamas vienuolyne susikūrė profilį socialiniame tinkle “Facebook” ir iki šiol jame lankosi. „Iš pradžių į socialinius tinklus žvelgiau šiek tiek kritiškai, bet kai vis daugiau pažįstamų į juos persikėlė, ten atsiradau ir aš. Tai tapo vieta, kur galiu pasidalyti viena kita nuotrauka ar žinute su žmonėmis, kurių kasdien negaliu sutikti gatvėje ar pasikviesti išgerti arbatos“, – sako vienuolis. Jo žiniomis, daugybė brolių pranciškonų naudojasi tiek el. paštu, tiek socialiniais tinklais.
Priminsime, kad Vatikanas interneto komunikacijos priemones priskiria prie nuostabiausių žmonijos išradimų, prisidedančių prie visuomenės pažangos bei bendro gėrio. Negana to, socialinių tinklų garbei Bažnyčia netgi sugalvojo atskirą šventę, per kurią popiežius išplatina savo apmąstymus šia tema plačiajai visuomenei.
Naujojo popiežiaus Pranciškaus sekimas Benedikto XVI pėdomis, t.y. praėjus vos kelioms dienoms po išrinkimo sukurta “Twitter” paskyra, taip pat rodo, kad Bažnyčia palankiai vertina socialinius tinklus, stengiasi eiti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu ir bando ieškoti dialogo su tais, kuriems internetas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi.
Vis dėlto nors oficiali Katalikų bažnyčios pozicija socialinių tinklų atžvilgiu atrodo aiški, realiame gyvenime dvasininkai kol kas pasidaliję: vieni entuziastingai kuria profilius socialiniuose tinkluose, rašo tinklaraščius, deda vaizdo įrašus į “YouTube”, kiti nuo šių bendravimo priemonių laikosi atokiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje vargiai rasime kunigą, susikūrusį savo asmeninį tinklaraštį ar aktyviai įsitraukusį į socialinę svetainę “Facebook”. Kyla klausimas, ko bijo į socialinius tinklus kritiškai žvelgiantys kunigai ar vienuoliai ir kokių tikslų vedami į juos įsitraukia liberaliau nusiteikusieji?

Pasiekti jauną žmogų
„Esu feisbuke, nes mane įtikino, kad draugystė neturi ribų ir dvasininko kelias pasiekti žmones neturėtų būti ribojamas. Jei žmonės yra gatvėje, aš eisiu į gatvę, jeigu jie bus feisbuke, eisiu ir ten“, – taip kartą yra pasakęs Neapolio arkivyskupas kardinolas Crescenzio Sepe. Šiai nuomonei pritariantis Meksikoje gyvenantis kunigas Jose de Jesus Palaciosas tvirtina, kad socialiniuose tinkluose žmonės jam rašo maldos intencijas, teiraujasi dvasinės pagalbos ar ieško patarimo svarbiais gyvenimo apsisprendimo klausimais. Kartu tai yra puiki priemonė greičiau ir veiksmingiau pasiekti tuos, kurie yra nutolę, o galbūt ir apskritai nevaikšto į bažnyčią.
Tad labai aiškus tikslas, kurį išsikelia dvasininkai, – atrasti kanalus, kuriais būtų galima prieiti prie šiuolaikinio žmogaus ir taip perduoti jam tikėjimo vertybes. Pranciškonų brolis Artūras pasakoja, kad beveik į visus renginius jaunimą kviečia per “Facebook” ir net giesmių repeticijų laiką derina tenai. „Taip ir žmones lengviau pasiekti, ir informacija lengviau dalytis. Nereikia skambinėti penkiasdešimčiai žmonių ir tam išleisti kelių dešimčių litų. Užtenka parašyti žinutę, paspausti vieną mygtuką – ir visi penkiasdešimt žino, kad po savaitės 19 val. mes jų laukiame vienuolyne, kuriame lauks giesmių repeticija ar skani vakarienė, – pasakoja brolis. – Socialiniai tinklai yra labai patogi aikštė tikėjimui skelbti. Kadais šventasis Bernardinas evangeliją skelbė Sienos aikštėje, o dabar mes galime tai daryti ir “Facebook”, ir “Twitter” svetainėse, ir įvairius tinklaraščius rašydami.“
Galimybė dalytis ne tik rašytine, bet ir vaizdo informacija dvasininkų taip pat vertinama kaip išskirtinė elektroninės erdvės savybė. „Jaunoji karta vis daugiau žiūri ir vis mažiau skaito, todėl, pavyzdžiui, “YouTube” yra unikali galimybė prabilti į jauną žmogų ir padėti jam ieškoti atsakymų tiek į egzistencinius gyvenimo, tikėjimo klausimus, tiek praktiškai papasakoti, kaip gerai atlikti išpažintį“, – tvirtina kunigas Valdemaras Lisovskis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Studijas Lietuvoje jau pasirinkę jaunuoliai nebesiblaško: vėl turėsime daugiausiai socialinių mokslų atstovų.

Neseniai pasibaigę abitūros egzaminai ir būsimų studentų prioritetai parodė, kokios profesijos ir kurios aukštosios mokyklos išlaikė dar vieną kasmetinį būsimų studentų ir jų tėvų išbandymą, o kurioms bent kol kas teks susilaikyti nuo pagyrų dėl begalinio populiarumo. Vis dėlto naujovių mažiau nei gilėjančių tendencijų.
Studentų preferencijos užtikrintos – iš viso per pirmąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą šiais metais kvietimus studijuoti gavo 34,7 tūkst. jaunuolių, arba 4000-iais daugiau nei pernai, o jų pasirinkimai vis tiek nedaug tesiskyrė nuo pernykščių. Reikšdami norą studijuoti šiemet priimančiose 45 valstybinėse ir privačiose aukštosiose mokyklose, tarp kurių 21 universitetas ir 24 kolegijos, jaunuoliai buvo nepalenkiami rinkdamiesi socialinius mokslus.

Populiariausi – ir vėl socialiniai mokslai

Palyginti su 2011 m., šiemet siekiančiųjų studijuoti socialinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo, tačiau ši studijų sritis išliko gerokai populiaresnė už kitas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, socialiniai mokslai buvo populiariausi tiek tarp norinčiųjų studijuoti universitetuose, tiek tarp besirenkančiųjų kolegijas.
Pavyzdžiui, tarp universitetinių studijų sričių socialiniai mokslai pirmu pageidavimu pasirinkti 11,8 tūkst. kartų. Kolegijose socialiniai mokslai irgi buvo pirmi – 6,64 tūkst. pasirinkimų pirmu numeriu. Iš viso, stebint abiturientų ir ankstesnių metų absolventų pasirinkimą pagal studijų sritis, į socialinius mokslus universitetuose paraiškas padavė 50,1 proc. stojančiųjų, kolegijose – 49,3 proc.
LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas dėl tokio būsimų studentų apsisprendimo apgailestauja ir tikina nesuprantąs, ką sau galvoja ir jaunuoliai, ir jų tėvai. Juk ekonomistų, finansų, apskaitos, teisės, psichologijos specialistų šalyje ir taip per daug, o šiųmetes stojimo tendencijas jis atvirai vadina banaliomis.
Ypač tai galima pasakyti apie teisę. Ji, nepaisant darbo rinkos poreikių, kaip ir kasmet užtikrintai pirmavo tarp socialinių mokslų. “Nesuprantu tokio pasirinkimo ir kodėl teisininkus taip masiškai puolė rengti net kolegijos”, – stebisi P.Žiliukas.
O štai personalo paieškos bendrovės “Strategic Staffing Solutions International” vadovas Lietuvoje Andrius Francas juokaudamas netgi siūlo teisės fakultetus Lietuvoje geram dešimtmečiui visai uždaryti.
Tą patį tvirtina ir penketą metų IT kompanijoje dirbantis teisę baigęs Andrius Volungė. “Galimybę studijuoti teisę paprastai gauna geriausi mokiniai. Dėl to labiausiai ir gaila, nes šie žmonės, kaip kad aš pats, įgyja profesiją, kuria vėliau bent pusė jų nepasinaudoja, nes negauna šios srities darbo ir dirba paklausiose srityse, tokiose kaip IT”, – aiškina savo kadaise priimtu sprendimu studijuoti teisę nusivylęs specialistas.

Biomedikų nebestigs

Džiugu bent tai, kad kai kuriose srityse sveiko proto apraiškų daugėja. Mat nors tarp pasirenkamų studijų ir toliau vyrauja socialiniai mokslai, šiemet atsirado gerokai daugiau norinčiųjų studijuoti mediciną ir biomediciną.
Matyt, supratę, kad tai yra vienos perspektyviausių sričių, šiuos abu mokslus šiemet panoro studijuoti 17,4 proc. stojančiųjų. Net 4,5 tūkst. į universitetus stojusių jaunuolių biomediciną pažymėjo pirmu numeriu. Tai – vienintelė naujovė, kurią per šių metų priėmimą į aukštąsias Lietuvos mokyklas įžvelgia P.Žiliukas. Tiesa, jis pabrėžia, kad susidomėjimo su medicina susijusiomis profesijomis jau keletą metų vis daugiau, ypač jei kalbėtume apie mediciną ir odontologiją. Pašnekovas džiaugiasi, kad jaunuolių negąsdina šios ilgos ir nelengvos studijos ir giria pasirinkimą kaip atitinkantį rinkos poreikius.
Beje, biomedicinos mokslų populiarumą dar pavasarį prognozavo ir Švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Vertindamas valstybinių egzaminų pasirinkimo tendencijas, jis pabrėžė, kad šįmet daugiau nei pernai abiturientų rinkosi chemiją, biologiją, o tokį pasirinkimą ministras sieja būtent su Lietuvoje vis labiau populiarėjančiomis biomedicinos studijų kryptimis.
Šioks toks sujudimas pastebimas ir kalbant apie techninius mokslus. Jų mokytis universitetuose pageidavo apie 10 proc., kolegijose – apie 24 proc. visų pareiškimus pateikusių jaunuolių: 3305 universitetuose ir 4047 kolegijose. “Pasirenkančiųjų skaičius didėja, bet nepastebimai. Ir čia nieko keisto, nes palyginti nedaug studentų rinkosi ir stojant į technologinius mokslus reikalingus fizikos, chemijos, informacinių technologijų brandos egzaminus”, – aiškina P.Žiliukas.
Beje, iš technologinių mokslų tarp stojančiųjų šiemet populiariausios buvo energetikos, statybos, mechanikos, transporto specialybės. “Nemažą poveikį tokiam proveržiui ir stojančiųjų pasirinkimui padarė pakitę darbo jėgos Lietuvos pramonėje rodikliai. Šiuo metu darbo rinkoje trūksta gerų specialistų, ir jaunuoliai tai suvokia”, – technologinių specialybių populiarumo didėjimą aiškina KTU Studijų tarnybos direktorė Berita Simonaitienė.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo daugiausiai laisvų valstybės finansuojamų vietų universitetuose bei kolegijose ir skiriamų stipendijų irgi liko technologijos mokslų srityje. Pasak specialistų, taip nutiko dėl kelių priežasčių: viena vertus, kai kurios specialybės nesulaukė pakankamai norinčiųjų studijuoti, antra vertus, reikalavimų neatitiko studentų žinios – nemaža dalis universitetų ir kolegijų taikė gana aukštą priėmimo “slenkstį”, kad apsisaugotų nuo negabių studentų.
Beje, dėl šių abiejų priežasčių vien universitetuose šiemet buvo numarinta net apie 40 skirtingų studijų programų (ne vien technologijų srityje), kurių jaunuoliai jau nebegalės rinktis net per antrąjį priėmimo etapą. Tarp jų – dalis filologijos (pavyzdžiui, skandinavų filologija), meno (trombonas, klarnetas) programų, socialinė politinė filosofija, aplinkotyra, net matematika ir informatika, fizika ir informatika, medicinos technologijos, skulptūra.
“Galbūt tai irgi lėmė sveikas protas ir atsižvelgimas į darbo rinkos poreikius”, – svarsto P.Žiliukas ir viliasi, kad tokios pat priežastys jaunuolius Lietuvoje pagaliau paskatino nusigręžti nuo vadybos studijų. Mat tai bene pirmi metai, kai būsimų vadybininkų būrys gerokai aptirpo. Vien kolegijose vadybos studijų programų buvo daugiausiai tarp tų, kurių nepasirinko nė vienas studentas.

Kolegijų ir universitetų varžytuvės

Jaunuolių pasirinkimas, ypač pasiskirstymas tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, neblogai atspindi ir tai, kurie universitetai, kolegijos jiems atrodo priimtiniausi ir patikimiausi siekiant aukštojo mokslo diplomo. Priminsime, kad kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiemet sulaukė 15,9 tūkst. asmenys. Na o daugiausiai valstybės finansuojamų vietų pasiūlyta Vilniaus universitete – 2829, Vilniaus Gedimino technikos universitete – 1429, Kauno technologijos universitete – 1316 ir Vytauto Didžiojo universitete – 782.
Į valstybės nefinansuojamas vietas daugiausia studentų pakvietė Mykolo Romerio universitetas – 1892, Vilniaus universitetas – 1796, Vytauto Didžiojo universitetas – 1149, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 898, Kauno technologijos universitetas – 861, Klaipėdos universitetas – 811.
Iš kolegijų populiariausia ir toliau išlieka Vilniaus kolegija, kurioje studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 1976 jaunuoliai, toliau – Kauno kolegija, kurioje nemokamai studijuos 1410 abiturientų, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 915 jaunuolių, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – 652.
Į valstybės nefinansuojamas vietas iš kolegijų daugiausiai stojančiųjų pakvietė Socialinių mokslų kolegija – 948, Kauno kolegija – 915 ir Vilniaus kolegija – 760.

Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų surinkusios studijų programos:
Universitetuose
Eil. nr.    Universitetas    Studijų programa    Skaičius
1. VU    Ekonomika    229
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas    Medicina    204
3. VU    Medicina    162
4. VU    Teisė    160
5. VU    Programų sistemos    133
6. VGTU    Statybos inžinerija    133
7. VGTU    Transporto inžinerija    129
8. VGTU    Multimedija ir kompiuterinis dizainas    119
9. VGTU    Kūrybinės industrijos    105
10. VU    Politikos mokslai    100

Kolegijose
Eil. nr.    Kolegija    Studijų programa    Skaičius
1. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija    Miško ūkis    137
2. Vilniaus kolegija    Buhalterinė apskaita    118
3. Vilniaus kolegija    Bendrosios praktikos slauga    114
4. Vilniaus kolegija    Tarptautinis verslas    111
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija    Automobilių techninis eksploatavimas    110
6. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla    Jūrų laivavedyba    109
7. Vilniaus kolegija    Programų sistemos    103
8. Kauno technikos kolegija    Autotransporto elektronika    98
9. Vilniaus kolegija    Bankininkystė    93
10. Kauno kolegija    Kompiuterinių tinklų administravimas    93

Daugiausiai likusių laisvų valstybės finansuojamų vietų po pirmojo priėmimo etapo

Universitetuose

Studijų sritis    Vietos universitetuose
Technologijos mokslų    218
Socialinių mokslų    204
Humanitarinių mokslų    188
Fizinių mokslų    157
Biomedicinos mokslų    142

Kolegijose
Studijų sritis    Vietos kolegijose

Technologijos mokslų    747
Verslo ir vadybos    631
Medicinos ir sveikatos    313
Biomedicinos    161
Socialinių mokslų    157

Šaltinis: LAMA BPO

Socialiniai tinklai žingsniuoja į kitą evoliucijos etapą: kai kurie jų ilgainiui virs elektroninėmis parduotuvėmis, kuriose keliais pelės paspaudimais bus galima įsigyti ne reklamuojamas, o draugų ar pažįstamų rekomenduojamas prekes.

Šį pavasarį didžiausias pasaulyje socialinis tinklas “Facebook” pradėjo oficialią prekybą savo akcijomis. Nemažai investuotojų tikėjosi, kad jų kaina akimirksniu šaus į viršų – juk prognozuojama, kad dar šiais metais tinklas peržengs vieno milijardo vartotojų ribą ir juo naudosis kas septintas pasaulio gyventojas. Ir nors pirmomis prekybos minutėmis akcijos šiek tiek pabrango, dabar “Facebook” akcijos kainuoja jau beveik ketvirtadaliu mažiau nei pirmą prekybos biržoje dieną.
Nustatyta pradinė akcijų kaina nepaliko erdvės jų brangimui – dėl to uždirbti galėjo tik “Facebook” vadovybė, “verslo angelai” bei keletas pačių pirmų investuotojų. O jau tie, kurie akcijas pirko gegužę, ne tik neuždirbo, bet netgi patyrė nuostolių. Pasak žurnalo “Forbes” leidėjo ir “verslo angelo” Richo Karlgaardo, “Microsoft”, pradėjusi prekybą akcijomis 1986 m., buvo verta 780 mln. dolerių, o per 13 metų jos akcijos pabrango apie 700 kartų – tad ir tūkstančiai paprastų investuotojų uždirbo milijonus. “Google” pirmą prekybos dieną buvo verta apie 23 mlrd. dolerių ir paprastiems investuotojams paliko mažiau – šiandien jos akcijos brangesnės apie devynis kartus. “Taigi Markas Zuckerbergas ir draugai pasiėmė viską”, – reziumuoja R.Karlgaardas.
Iš dalies dėl to dalis akcininkų padavė kompanijos “Facebook” vadovą M. Zuckerbergą bei akcijų platinimą organizavusį investicinį banką “Morgan Stanley” į teismą, kaltindami, kad šie nuslėpė nuo akcininkų prognozuojamą akcijų atpigimą. Tačiau dauguma rinkos analitikų pastebi, kad dabar “Facebook” turės “parodyti pinigus” – didinti savo pajamas ir pelną tam, kad investuotojų pasitikėjimas kompanijos perspektyvomis nesumažėtų.
Šiuo metu kol kas vienintelis “Facebook” pajamų šaltinis yra reklama vartotojams, bet didinant jos kiekį kyla rizika atbaidyti dalį jų, o tai reikštų tinklo žlugimo pradžią.
Be to, nors dabar “Facebook” yra didžiausias socialinis tinklas, vis dėlto turi gana daug konkurentų, kurių kūrėjai ir vadovai intensyviai ieško naujų verslo modelių, kaip uždirbti iš socialinės medijos. Taigi ar tikrai socialiniai tinklai yra tik šių laikų naujovė, kiek laiko jie dar bus “ant bangos” ir kaip jų evoliucija gali pakeisti verslo bei paprastų vartotojų įpročius?

Nuo urvinio žmogaus iki interneto eros

Šių metų pradžioje Harvardo universiteto mokslininkų grupė žurnale “Nature” paskelbė mokslinio tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad žmonių protėviai, nors ir neturėjo “Facebook” ar kompiuterių, palaikė socialinius ryšius (tinklus), kurie vienijo panašius interesus turinčius individus. “Įsitikinome, kad šiuolaikinių žmonių naudojimasis internetiniais socialiniais tinklais primena tai, ką žmonija darė visada – ne tik prieš atsirandant “Facebook”, bet ir prieš įsigalint žemdirbystei”, – teigia tyrimo bendraautoris Jamesas Fowleris, Kalifornijos universiteto medicininės genetikos ir politikos mokslų profesorius.
Atlikdami eksperimentą mokslininkai du mėnesius stebėjo Tanzanijoje gyvenančią klajojančių medžioklių ir rinkėjų hadza gentį – vieną nedaugelio žmonių grupių, kurios niekada neatrado žemdirbystės. Mokslininkai apklausė šios genties narius apie jų ryšius su kitais gentainiais, taip pat stebėjo, kam iš genties jie dovanoja vieną svarbiausių dovanų – medų. Pagal šiuos duomenis buvo nubraižyta tarpusavio ryšių schema, kuri parodė, kaip formuojasi draugų grupės pagal įvairius požymius (ūgį, amžių) ir pomėgius (maisto, laisvalaikio užsiėmimų). “Duomenis analizavome įvairiais kampais, tam naudodami daugiau nei dešimt aspektų, kuriais manipuliuoja šiuolaikinių socialinių tinklų analitikai”, – pasakojo profesorius J.Fowleris. Tyrimo autoriai teigia, kad hadza genties žmonių sukurti tarpusavio ryšiai patvirtina, jog socialinių tinklų sudarymas yra neatsiejama žmonių elgesio dalis.
Interneto amžiuje vienas pirmųjų socialinių tinklų buvo 1994 m. sukurtas “GeoCities”, kuris leido vartotojams susikurti asmenines svetaines su įrašais ir savo nuotraukomis. Panašius pomėgius ir interesus turintys žmonės jungdavosi į virtualius miestus, tarkime, kino mėgėjai jungėsi prie Holivudo. Iš viso tinklas turėjo apie 38 mln. vartotojų.
“Dot–com” burbulo pūtimosi apogėjuje “GeoCities” už 3,57 mlrd. dolerių įsigijo milžinė “Yahoo!”, deja, jai iš šio tinklo uždirbti nepavyko, tad 2009 m. jis buvo uždarytas. Dar vienas šiuolaikinių socialinių tinklų prototipas buvo 1995 m. pradėjęs veikti “Classmates”, kuris vienijo žmones, baigusius tą pačią mokyklą ar klasę. Šis svetainės modelis paplito ir kitose šalyse – taip pat ir Lietuvoje. Taigi mūsų šalyje vis dar veikia puslapis “Klasė.lt”.
Tiksliausią socialinio tinklo, kokį jį šiandien įsivaizduojame, koncepciją 2003-aisiais sukūrė Chrisas De Wolfe’as ir Tomas Andersonas su “MySpace” svetaine. Joje kiekvienas vartotojas turėjo virtualią kertelę, kurioje talpino savo žinutes, nuotraukas, galėjo įdėti muzikinių kūrinių ir, žinoma, bendrauti su kitais vartotojais. Beje, “MySpace” tapo ypač populiarus tarp pradedančiųjų muzikantų – taip išgarsėjo tokie atlikėjai kaip “Arctic Monkeys” ar Lily Allen. 2005-aisiais “MySpace” už 580 mln. dolerių įsigijo spaudos magnato Ruperto Murdocho kompanija “News Corp”. Norėdami padidinti pajamas, naujieji savininkai pradėjo didinti reklaminių skydelių kiekį tinklalapyje, o tai atbaidė daugumą lankytojų ir jie pasirinko “Facebook”.
Šis ilgainiui tapo karaliumi, nors jam į nugarą nuolat ir baksnoja keletas konkurentų – “Google+”, “Twitter” bei “LinkedIn”. Deja, nė vienas jų nesurenka pakankamai vartotojų, kad minėtajam galėtų kelti rimtesnę grėsmę. Paieškos milžinės “Google” prieš metus pristatytas socialinis tinklas šiandien turi apie 170 mln. narių, tačiau kyla didelių abejonių, kiek jų yra aktyvūs tinklo dalyviai. Neseniai internetinio verslo konsultavimo kompanijos “RJMetrics” atliktas tyrimas parodė, kad net trečdalis “Google+” narių po pirmo įrašo nustoja aktyviai naudotis tinklu. Tiesa, prie šių išvadų prieita tik stebint visiems prieinamus įrašus, o “Google” atstovai teigia, kad dauguma socialinio tinklo narių skelbia privačius įrašus, kurie neprieinami “RJMetrics” tyrėjams. Vis dėlto paieškos milžinė vengia skelbti oficialius duomenis apie “Google+” narių aktyvumą , o tai gali reikšti, kad tinklui nesiseka taip, kaip tikėjosi jo kūrėjai.
Trumpųjų (iki 140 simbolių) žinučių socialinis tinklas “Twitter” šiandien turi apie 140 mln. aktyvių vartotojų. Deja, jo vadovas Dickas Costolo vis dar neturi aiškaus verslo plano, kaip iš jo uždirbti.
O štai profesionalus ir darbdavius vienijančio “LinkedIn” padėtis visiškai priešinga – šis socialinis tinklas turi apie 160 mln. narių ir jo pajamos per metus padvigubėjo. Pagrindinis šio tinklo uždarbio šaltinis – darbdaviai ir darbuotojų samdos kompanijos, kurios perka priėjimą prie “LinkedIn” sukauptų duomenų apie potencialius darbuotojus.

Socialinių tinklų evoliucijos takais
Kaip rodo skirtingi tyrimai, šiandien dauguma vartotojų jau nusivylę universaliais socialiniais tinklais, tad labiausiai populiarėja tinklai, vienijantys mažesnes panašių pomėgių žmonių grupes. Tarkime, “Pinterest” leidžia nariams kurti virtualius albumus, kuriuose jie gali “įsegti” pomėgius atspindinčias nuotraukas. “Pinterest” sėkmingai didina savo narių skaičių ir šiandien yra vertinama apie milijardą dolerių, juolab kad jo kūrėjai teigia atradę verslo modelį, padėsiantį gauti pajamų iš pirkimų, kuriems tarpininkavo šis socialinis tinklas. Dar vienas populiarėjantis tinklas yra “Path”. Jame vienas narys gali turėti tik iki 50 draugų ar giminaičių – toks apribojimas verčia atrinkti tik pačius svarbiausius žmones. O štai Pietų Korėjoje sukurtas “Between” – socialinis tinklas, kuriam gali priklausyti tik du žmonės, dažniausiai sutuoktiniai ar draugų pora.
Dar viena tendencija – dėl vis didėjančio mobiliųjų įrenginių kiekio, kai kurie tinklai net nekuria įprastų internetinių svetainių. Tarkime, prieš kelias savaites “Facebook” už milijardą dolerių įsigijo “Instagram” – siaurą socialinį tinklą, skirtą dalytis tik nuotraukomis ir veikiantį tik išmaniuosiuose telefonuose bei planšetėse. Siauresni tinklai leis jų kūrėjams geriau žinoti savo vartotojų poreikius ir tiksliau siūlyti reklamas, tačiau daugiausia vilčių dedama į galimybę socialinius tinklus paversti elektroninėmis parduotuvėmis, kuriose keliais pelės paspaudimais būtų galima būtų ne reklamuojamas, o draugų ar pažįstamų rekomenduojamas prekes.
“Ko gero, nuo elektroninės prekybos pereisime prie socialinės”, – apibendrina reklamos kompanijos “Adeo Media” atstovė Jennifer Giusti. Tą rodo ir praėjusių metų rudenį paskelbta informacija, kad “eBay”, “PayPal” bei “Facebook” bendradarbiaus ir taip padės kurti naujus elektroninės prekybos socialiniame tinkle įrankius. Ši kryptis dar labiau išryškėja turint omenyje, kad naudojantieji mobiliuosius įrenginius yra labiau linkę pirkti impulsyviai.

Socialinių mokslų kolegija – viena pirmųjų aukštojo mokslo įstaigų Lietuvoje, kurios pradėjo rengti jungtines studijų programas, atveriančias naujas mokymosi bei sėkmingo įsiliejimo į tarptautinę darbo rinką galimybes.

Šiuo metu Socialinių mokslų kolegija (SMK) baigia įgyvendinti projektą „Galimybių studijos dėl rinkodaros/reklamos jungtinės studijų programos vadybos studijų kryptyje parengimas“. Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros programą „Mokymasis visą gyvenimą“.
Tad jau 2014 m. naująjį mokslo sezoną turėtų būti pradėta bakalauro studijų pakopos jungtinio laipsnio studijų programa – tarptautinis marketingas ir ženklodara. SMK vadovės Gabijos Skučaitės žodžiais, tai bus gaivaus oro gurkšnis studentams, norintiems plėsti kultūrinį akiratį, įgyti tarptautinės mokymosi patirties, tobulinti bendravimo gebėjimus užsienio kalbomis.

Studentai globalėjančiame pasaulyje

Jungtinės studijų programos (JSP) užtikrina ne mažiau kaip dviejų mokslo įstaigų kartu parengtas ir vykdomas studijas tarptautiniu lygiu ir įgytą bendrą visų aukštųjų mokyklų diplomą. „Jei norime, kad mūsų jaunoji karta nebūtų atsiskyrusi nuo pasaulio, o galėtų jame jaustis saugiai ir užtikrintai, per studijas įgytas žinias pritaikyti praktiškai tiek čia, tiek svetur, turime priimti globalėjančio pasaulio iššūkius. Be to, Lietuva yra prisijungusi prie Bolonijos proceso, juo siekiama per ateinantį dešimtmetį sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę bei skatinti dėstytojų ir studentų mobilumą, globalinį atvirumą, atnaujinti studijas ir jų metodus, sudaryti lanksčias mokymosi sąlygas. Jungtinės studijos ir yra postūmis įgyvendinti šiuos tikslus“, – naujų studijų svarbą pabrėžia G.Skučaitė.
Pasak jos, tarptautinį marketingą ir ženklodarą SMK studijuosiantys jaunuoliai vienus studijų metus turės praleisti užsienio aukštojoje mokykloje ir mokytis rusų arba anglų kalba. Sutartys dėl bendradarbiavimo ir studentų mainų jau pasirašytos su Ukrainos Donecko valstybiniu valdymo universitetu bei Portugalijos Politécnico de Bragança institutu.
Studentai turės galimybę mokytis ir vienoje geriausių, aukštą vietą reitinguose užimančių Rytų kaimynės aukštųjų mokyklų – Rusijos tautų draugystės universitete (RTDU). Jam suteikta išskirtinė Rusijos prezidento privilegija – laisvai sudaryti ir vykdyti studijų programas, o už reikšmingą indėlį į šalies švietimo sistemą RTDU yra pelnęs UNESCO apdovanojimą. Beje, jau šių metų rugpjūčio mėnesį SMK studentai galės dalyvauti universiteto rengiamoje vasaros stovykloje Maskvoje. Jos dalyviai galės įgyti dalykinių (teisės, ekonomikos, informatikos) krypties žinių ir patobulinti rusų kalbos įgūdžius.
Tačiau, kaip pabrėžia SMK vadovė, Europos partnerystės jau nebepakanka, reikia plėtoti ryšius su kitų žemynų aukštojo mokslo įstaigomis, mat pastaruoju metu pasaulyje protų mainai vyksta ir tarp tolimų regionų. Tad jau nuo rudens SMK studentai galės vykti semestrui arba metams į Kanadą, Algomos universitetą, o vėliau – ir į Indoneziją, Ma Chung universitetą.

Tarptautiniai idėjų mainai

Vieningai sutariama, kad dėstytojams ne ką mažiau nei studentams svarbu tobulėti savo srityje ir eiti koja kojon su mokslo naujovėmis. Todėl įgyvendinant SMK rinkodaros ir reklamos galimybių studijos parengimo projektą daug dėmesio skiriama kolegijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui bei pažinčiai su užsienio mokslo įstaigomis ir naujausiomis jų darbo metodikomis. Kolegijos dėstytojai jau dalyvavo stažuotėse Belgijos, Gruzijos, Kanados, Kazachstano, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir Uzbekistano aukštojo mokslo institucijose. Lankantis užsienio aukštosiose mokyklose buvo aptariamos projekte numatytos JSP rengimo galimybės, vyko diskusijos apie darbo rinkos poreikius bei perspektyvas. Taip pat kolegija kviečia atvykti ir į Lietuvą specialistų iš užsienio aukštųjų mokyklų.
„Taip užmezgame glaudesnius akademinio bendradarbiavimo ryšius, plėtojame mokslinius ir tiriamuosius projektus. Be to, per gyvą, tiesioginį bendravimą su kitų šalių kolegomis gimsta naujų projektų, kultūrinės partnerystės, konferencijų idėjos“, – mintimis apie susitikimų su užsienio kolegomis naudą dalijasi SMK vadovė G.Skučaitė.
Kitas projekto etapas: atsižvelgiant į atliktoje galimybių studijoje įvardytus poreikius bei rekomendacijas, bus pradėta rengti pirmos pakopos jungtinio laipsnio studijų programa „Tarptautinis marketingas ir ženklodara“.

Socialiniai tinklai suryja milijardus valandų, iškraipo jaunuolių vertybes ir supratimą apie realų gyvenimą. Tačiau iš tiesų reikia labai nedaug, kad socialiniai tinklai iš žalingų virstų naudingais.

Šiemet rinkos tyrimų agentūros RAIT iniciatyva atlikta 15–74 metų Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad socialiniuose tinkluose yra užsiregistravę jau 48,8 proc. šios amžiaus grupės šalies gyventojų. O populiariausiame Lietuvoje socialiniame tinkle “Facebook” teigė besilankantys daugiau kaip 34 proc. apklaustųjų.
Šiaip jau socialiniai tinklai iš tiesų puikus įrankis, jei juo naudojiesi protingai, juk tai savotiška adresų knyga, bendravimo priemonė, naujienų šaltinis. Taip pat tai tobula platforma verslui kuo labiau pažinti savo klientus. Tačiau kyla klausimas, ar pernelyg aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose ir juose praleistas laikas atsiperka. Ar tai nėra visiškai beprasmiška veikla, kai švaistomos brangios gyvenimo valandos? O gal įmanomas protingas (ir saikingas) buvimas socialiniame tinkle?

Kaip prapuola laikas socialiniame tinkle

Vilnietis Karolis Makrickas prisimena, kad prie “Facebooko” prisijungė dar 2007 m., tačiau Lietuvoje šis tinklas išpopuliarėjo tik 2009 m. “Tada vėl sugrįžau į tinklą – iš vieno apsilankymo per mėnesį pasidarė vienas kartas per savaitę, vėliau kartas per dieną, dar vėliau kartas per valandą. Kartais nuo socialinio tinklo neatsijungdavau visą dieną. Ilgainiui visa tai pabodo, ir dabar “Facebooke” per dieną praleidžiu apie dvi valandas – ryte gerdamas arbatą bei vakare, norėdamas perskaityti didžiąją dalį naujienų”, – pasakoja dizaineris K.Makrickas.
“Ryte, kai ateinu į darbą, apie pusvalandį praleidžiu socialiniame tinkle, kol peržiūriu visas naujienas. Dieną taip pat kelis kartus įsijungiu, patikrinu, kas ką naujo parašė. Taigi per dieną “Facebooke” praleidžiu daugiau nei valandą”, – antrina vilnietė Lina Gaigalaitė.
Panašiai praeina daugelio aktyvesnių socialinių tinklų dalyvių diena. Valanda ar dvi, atrodytų, nedaug, tačiau dar reikėtų sudėti visas akimirkas per dieną, kai prie tinklo prisijungiama tik trumpam. Paklaustas, ar nekyla noro užsukti į socialinę tinklavietę, kai būna neatidėliotinų darbų, K.Makrickas sakė: “Kai jau labai dega terminai, tokio noro nekyla. Bet paprastai reguliariai užmeti akį, ar niekam tavęs nereikėjo. Tai vyksta per atokvėpio pertraukėles: vieni eina parūkyti, kiti – į “Facebooką”.
Dar daugiau laiko socialiniuose tinkluose praleidžia mokiniai ir sudentai. Kai kurie net po keturias penkias valdandas per dieną. “Turiu daug draugų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o “Facebookas” – priimtiniausia priemonė su jais bendrauti. Be to, per socialinius tinklus gaunu daug naudingos informacijos”, – teigia studentas Mantas Labutis.
Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, šios šalies piliečiai “Facebook” tinkle vieno prisijungimo metu vidutiniškai praleidžia daugiau nei po 25 minutes. Net 42 proc. britų prisipažino, kad prie socialinio tinklo prisijungia po kelis kartus per dieną. O penktadalio apklaustųjų teigimu, socialinio tinklo svetainė būna įjungta nuolatos. Dar vienas įprotis – socialiniame tinkle užsibūti naktį, prarandant dalį miegui skirto laiko. Apklausti britai teigė, kad socialiniuose tinkluose miego sąskaita prabūna daugiau nei 40 minučių ilgiau.
“Iš tiesų socialiniai tinklai aktyviems jų dalyviams suryja daugybę laiko. Jeigu jais naudojamės kaip informacijos sklaidos kanalu, tai dar pusė bėdos. Tačiau pagrindinis socialinių tinklų tikslas – palengvinti bendravimą, kuris iš tikrųjų turėtų vykti realybėje”, – primena psichologas Andrius Atas.
Vis dėlto dauguma socialinių tinklų dalyvių prarasto laiko taip nesureikšmina. “Nemanau, kad jei nepraleisčiau tiek laiko socialiniame tinkle, būčiau jį „investavęs“ kur nors prasmingiau”, – svarsto K.Makrickas.
Bet taip mano ne visi. Štai vilnietis Paulius Andriuškevičius pastebi, kad laikas socialiniame tinkle prabėga nepastebimai: “Kartais darbų įkarštyje, radęs truputį laisvo laiko, sėdžiu 20 minučių ir stiklinėmis akimis žiūriu į kompiuterio ekraną. Ir tik grįžęs prie darbų suprantu, kad iššvaisčiau net pusvalandį savo laiko.”

Socialiniai tinklai – bendravimo pakaitalas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad socialiniame tinkle žmonės patenkina narcisistinius savo poreikius. O gal kaip tik ne – ten renkasi drovios ir labiau intravertiškos asmenybės, kurios gludina bendravimo įgūdžius? Tad ekstravertai ar intravertai valdo socialinius tinklus?
“Tie, kurie socialiniuose tinkluose susikuria savo antrąją tapatybę, dažniausiai mažiau pasitiki savimi arba yra ne tokie energingi. Kartu veikia ir noras kuo stipriau kontroliuoti savo paveikslą, kurį mato kiti žmonės”, – aiškina psichologas Olegas Lapinas. Pasak jo, tinklai traukia ir ypač energingas, ekstravertiškas asmenybes, kurioms reikia veiklos ir papildomo pripažinimo.
“Socialiniai tinklai padeda kurti į save pasinėrusią asmenybę. O dažniausi šių tinklų nariai – paaugliai bei iš paauglystės išaugantys jaunuoliai. Beje, šiandien pastarasis gyvenimo laikotarpis kai kuriose Vakarų šalyse išsitęsęs vos ne iki 30-ojo gimtadienio”, – pastebi psichoterapeutė Rūta Bačiulytė. Ji perspėja, kad paaugliai laiko, praleidžiamo virtualioje erdvėje, neišnaudoja tikro bendravimo įgūdžiams tobulinti. Be to, veikla socialiniame tinkle sukelia klaidingą pojūtį, kad bendraujama iš tiesų.
“Jaunas žmogus nori įsitvirtinti visuomenėje, o socialinis tinklas tą jo poreikį puikiai patenkina. Tačiau šis veiksmas yra dalinis, nes socializavimosi poreikį žmogus gali visiškai patenkinti tik bendraudamas realiai”, – R.Bačiulytei pritaria ir O.Lapinas.
Jo teigimu, bendravimas socialiniuose tinkluose, kaip ir visas virtualus bendravimas, yra lengvai prieinamas, tačiau jis negarantuoja gilumo ir kokybės. Dėl to nevertėtų baimintis – kai aplink daugėja seklių santykių ir paviršutiniškos komunikacijos, visuomenėje stiprėja tikro ir tvirto bendravimo paieškos. Pavyzdžiui, dažnas socialinių tinklų narys, turintis per du šimtų virtualių draugų, paklaustas sunkiai galėtų pasakyti ką nors konkretaus apie daugelio jų pomėgius ar būdo bruožus.
“Kol žmogus nėra tikras dėl savo tapatybės, jis gali rinktis socialinį tinklą kaip lengvesnį kelią ir kurti savo asmenybę virtualioje erdvėje. Ten jis susikuria keletą ar keliolika kaukių, padedančių jam bendrauti, tačiau jos veikia tik virtualioje erdvėje. Bendraujant realybėje jos neturi jokio poveikio”, – aiškina R.Bačiulytė.
Nieko nuostabaus, kad dauguma socialinių tinklų narių nepastebi iššvaistyto laiko ar netikro bendravimo trūkumų. “Tačiau bendravimo pilnumo iliuziją bene labiausiai palaiko minios efektas – juk visi aplink virtualiai bendrauja. Šis efektas sukuria vaizdą, kad buvimas socialiniame tinkle iš tiesų yra visavertis”, – perspėja A.Atas.

Kiekvienam sava nauda
Ne visi “Facebooko” nariai yra paaugliai ar pripažinimo nesulaukę drovuoliai. “Augindamas vaikus “Facebooke” praleisdavau daug laiko. Tarp namų ruošos, vaikų priežiūros, žaidimų su jais, valgio gaminimo visada atsiranda pertraukėlių, kai nieko doro nenuveiksi. Tad per dieną susidarydavo, ko gero, net kelios valandos, – prisimena Paulius Andriuškevičius. – Beje, pastebėjau, kad “Facebooke” dalyvauja daug mamų, auginančių vaikus. Manau, tai joms leidžia pabėgti nuo rutinos ir sumažinti įtampą.”
Apibendrinant galima teigti, kad vyresniems žmonėms socialiniai tinklai daro nedaug žalos ir, žinoma, duoda šiek tiek naudos. O štai vaikams ir jaunuoliams neretai stipriai pakenkia ir iškraipo vertybes, nes penkias valandas kasdien “Facebooke” praleidžiantis jaunuolis, nors ir atrodo užsiėmęs, iš tiesų tą laiką iššvaisto. Juk tuo metu jis galėjo nueiti į teatrą, biblioteką, galėjo kartu su draugais pasportuoti, apsilankyti mėgstamos grupės koncerte, apskritai nuveikti daug gerų darbų, bet jis sėdėjo “Facebooke”. Tokiam žmogui atrodo, kad jis gyvena tikrą gyvenimą, tačiau, deja, taip nėra.
Pačių socialinių tinklų dėl to negalima kaltinti. “Iš tiesų interneto tinklas buvo sukurtas kariniams bei moksliniams tikslams, tačiau žmonija jį humanizavo. Kol kas aukščiausia interneto humanizavimo forma yra socialinis tinklas. Ir ne jis kaltas dėl milijardų tuščiai išeikvotų valandų, o žmonės, – tvirtina O.Lapinas. – Socialiniai tinklai – tik instrumentas, kuris yra labai naudingas, jeigu juo naudojiesi protingai.”
“Juk iš tiesų socialiniai tinklai – tai laiko taupymo priemonė. Dabar nebereikia vargti, norint pakviesti žmones į svečius. Parašai bendrą kvietimą, sukurdamas įvykį, ir iškart matai, kas žada pasirodyti, o kas ne. Socialinis tinklas už tave sukramto ir apdoroja informaciją”, – komentuoja K.Makrickas.
Psichologai sutaria, kad vaikams reikia išaiškinti, kam reikalingi socialiniai tinklai, kokia jų paskirtis, kokia jų žala, apibrėžti laiką, kiek juose galima būti, tuomet jiems šis instrumentas iš trūkumo virs privalumu. Ir tai tinka kalbant ne tik apie socialinius tinklus, bet apskritai apie daugumą naujausių technologijų bei IT instrumentų.

DIAGRAMA

Psichologas A.Atas: “Virtuali tikrovė siūlo virtualius draugus. Joje esantys virtualūs pasiūlymai yra beprasmiški, kaip ir dauguma pasirinkimų ar sprendimų.”

Psichologas O.Lapinas: “Daugelis net aktyviausių socialinių tinklų dalyvių jaučia savo problemas ir gerai suvokia, kokie iššūkiai jų laukia realiame pasaulyje.”

Kai kurių marketingo specialistų kalbos, kad lietuvių susidomėjimas Facebook‘u ir kitais socialiniais tinklais blėsta – nepagrįstos. Priešingai – bendravimas socialiniuose tinkluose Lietuvoje ir toliau populiarės.

Tai rodo gyventojų ir prosumerių – profesionalių vartotojų, atspindinčių būsimus visuomenės įpročių ir elgsenos pokyčius, – apklausa.

Komunikacijos agentūrų grupės BIG IDEA GROUP užsakymu atlikta prosumerių apklausa ir rinkos tyrimų agentūros “RAIT” iniciatyva atlikta reprezentatyvi 15-74 m. Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia lietuvių naudojimosi socialiniais tinklais ypatumus, o visų gyventojų ir prosumerių grupės duomenų palyginimas atspindi būsimas gyventojų naudojimosi socialiniais tinklais tendencijas. Prosumerių, kurių įžvalgos Lietuvoje jau ne kartą pasitvirtino, tyrimų rezultatai rodo, kad socialiniai tinklai ir toliau populiarės. Tai liudija skaičiai: socialiniuose tinkluose teigia esantys užsiregistravę 48,8 proc. 15-74 m. gyventojų ir 70,4 proc. prosumerių.

“Socialiniai tinklai tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Tai nebėra interneto mylėtojų užsiėmimas ar paauglių susibūrimo vieta. Jų populiarumo priežastis – tai labai patogus sprendimas šiais maksimalaus užimtumo ir susvetimėjimo laikais palaikyti bent minimalius santykius su daugybe pažįstamų, greitai peržvelgiant, kuo jie domisi ir parodant, kuo užsiimi pats”, – sakė skaitmeninės žiniasklaidos planavimo agentūros “Media Contacts” direktorius Vytautas Kubilius.

Anot jo, socialiniai tinklai tikrai niekur nebedings iš mūsų kasdienybės, gali tik keistis jų forma, populiariausiųjų dešimtukai ir pan.

Minėtos apklausos duomenimis, populiariausias socialinis tinklapis ir tarp gyventojų, ir tarp prosumerių yra “Facebook”: jame teigė užsiregistravę ir lankosi daugiau kaip 34 proc. 15-74 metų gyventojų ir 82 proc. prosumerių. Kiti gyventojų paminėti populiariausieji: one.lt; draugas.lt; klase.lt. Prosumeriai minėjo tuos pačius portalus, tik kita seka: klase.lt; one.lt; draugas.lt.

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kasdien socialiniuose tinkluose daugiausiai bendrauja 15-24 metų jauni interneto vartotojai, turintys pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą ir gyvenantys dideliuose miestuose. Tačiau vertinant prosumerių atsakymus galima prognozuoti, jog netrukus situacija pasikeis: dominuojančias pozicijas užims 25-34 metų aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai.

“Tokios tendencijos rodo, kad Lietuvoje atsiras daugiau erdvės socialinių tinklų plėtrai. Tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje jau dabar galima stebėti, kaip kiti projektai naudojasi socialinių tinklų funkcionalumais. Pavyzdžiui, dabar gali apsipirkti internete ar rašyti komentarus naujienų portale naudodamasis savo Facebook‘o prisijungimu – nebereikia kurti naujų prisijungimų, atsiranda galimybė nesunkiai pranešti draugams apie tą veiklą, kuriai buvo panaudotas Facebook‘o prisijungimas. Atsiranda ir “social buying” tinklapiai, kuriuose gali sužinoti, kokias prekes rinkosi, kuo domėjosi tavo draugai. Tai reiškia, kad ir taip segmentuota vartotojų auditorija toliau skaidosi į vis daugiau nišinių kanalų, kuriuose komunikacija vyksta tarp pačių vartotojų, vietoje vartotojui vienpusiškai pateikiamos informacijos. Praėjo laikai, kai įmonės kalbėjo, o vartotojai klausėsi. Dabar jie atsako ir dažnai tie atsakymai įmonių atstovams gali labai nepatikti. Tad įmonės, norėdamos tinkamai komunikuoti su savo auditorija, turi būti ten, kur yra jie, turi suprasti technologijų ir elgsenos pokyčius ir būti šių pokyčių priekinėse linijose, o ne pasyviai laukti, kol tai tampa visuotiniu reiškiniu. Ateina laikas tikriems pokyčiams ir nuoširdžiam dialogui, o ne tik lozungams, kad reikia būti “arčiau kliento”, – komentavo socialinių tinklų svarbą marketingo specialistams V. Kubilius.

Prosumerių nuomonės tyrimą komunikacijos agentūrų grupės “Big Idea Group” užsakymu, o visuomenės nuomonės tyrimą savo iniciatyva 2011 m. gegužę-birželį atliko rinkos tyrimų agentūra “RAIT”. Ji praėjusių metų rudenį ir identifikavo Lietuvoje prosumerių grupę naudodama “EURO RSCG Worldwide” išplėtotą bei verslo poreikius atitinkančią vartotojų segmentavimo metodiką.

Svarbi naujiena iš „Google” – tęsiasi jų produktų integravimas tarpusavyje, ir dabartinis žingsnis yra toks, kad naujojo „Google Plus” įrašai, kuriuos vartotojai rašo savo „sienoje”, jau gali atsidurti tarp „Google” paieškos rezultatų!

Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.

“Tendencija, jog Lietuvos mokyklų abiturientai daugiau renkasi socialinių mokslų studijas, parodo, kad artėjame prie išsivysčiusių, turtingesnių valstybių ir jų “problemų”. Daugumoje jų susiformavusi analogiška situacija – jei žmonės gali sau leisti, tai visuomet palankiau yra pasirinkti lengvesnį kelią ir studijuoti intuityviai lengviau suvokiamus mokslus. Šią “problemą” turtingesnės ir technologiškai pažangesnės šalys sprendžia “importuodamos” šių sričių gabius studentus. Tam jos turi resursų ir realų supratimą, kad tą daryti būtina. Deja tokio suvokimo mūsų šalyje dar pasigendama “, – teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas Tomas Žalandauskas.

Pasak asociacijos “INFOBALT” inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio, jei ir toliau iš švietimo ir mokslo politiką formuojančių institucijų bei verslo sektoriaus pusės nebus imtasi aktyvių veiksmų situacijai keisti, šalies ūkis patirs didelių nuostolių.

“Gyvename technologijų amžiuje, kai gebėjimai jas suprasti, kurti ir parduoti rinkose atneša puikių rezultatų visiems – tiek profesionalams, tiek verslui, tiek valstybėms. Paradoksalu, bet Lietuvoje vis didesnė jaunimo dalis nori būti tik technologijų vartotojais, o jas kurti nėra įpratę ir nemano, kad tai patrauklu. Turime situaciją, kuomet pralaimi tiek jauni žmonės, tiek verslo sektorius”, – paaiškina A. Plečkaitis.

A.Plečkaičio teigimu, gabūs Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai negauna darbo, o verslo sektorius nukenčia dėl kompetentingų technologijų specialistų trūkumo. Susidariusi situacija tampa našta ir Lietuvos valstybei bei visuomenei – į šalies biudžetą surenkama mažiau pajamų iš mokesčių, tenka mokėti daugiau bedarbio pašalpų.

“Tendencija, kai besirenkančių technologijų studijas jaunuolių dalis kasmet ženkliai mažėja, yra ūkio poreikių ignoravimo švietimo sistemoje rezultatas, ir ji iš esmės neatitinka ilgalaikės šalies ūkio raidos vizijos – išnaudoti intelektinį potencialą, skatinti inovacijas, aukštųjų technologijų plėtrą ir kurti aukštą pridėtinę vertę.

Pagrindinis mūsų šalies išteklius yra žmonės, ir jei mokykliniame amžiuje vaikų nesupažindinsime su naujausiomis technologijomis, produktais ir neišmokysime juos pasitelkus kurti naujus dalykus, ilgainiui prarasime šalies konkurencingumą. Tad pastangos mažinti prielaidas jaunimo bedarbystei ir paskatas emigracijai artimiausių metų perspektyvoje bus nerezultatyvios, o siekiai sėkmingai plėtoti verslą, pritraukti darbo vietas sukuriančias investicijas bus ne tokie sėkmingi”, – komentuoja ekspertas.

Naujos galimybės IT srityje palaipsniui keičia šios srities specialistų vaidmenį – jų veikla iš už biuro užnugario persikelia į pirmąsias verslo gretas, o jų pagrindine funkcija tampa palaikyti pasirinktą verslo kryptį.

Pasak HP “LaserJet” ir verslo sprendimų viceprezidento Vincento Vanderpoelio, šiandien IT specialistams būtini įgūdžiai ir savybės yra kaip niekad anksčiau susiję su tiesioginiais verslo sprendimais, ypač priimamais smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonėse.

“Įmonės vadovybė iš IT specialistų tikisi ne vien technologinio verslo palaikymo. Norima, kad jie prisidėtų prie verslo veržlumo ir plėtros, todėl IT specialistų atsakomybė renkantis įmonės strategiją ir ją įgyvendinant nuolat auga,” – sako Vincentas Vanderpoelis.

“Spausdinimo aplinka labai gerai atspindi šias tendencijas. Spausdintas žodis yra vienas geriausių verslo produktyvumo didinimo įrankių: spausdinimas padeda surinkti ir apibendrinti išsakytas mintis, pateikti ir dalintis informacija bei ją taisyti. O mąstydami strategiškai pamatysime, kad spausdinimo aplinka turi palaikyti smulkaus ir vidutinio verslo veiklą. Vienas geriausių būdų tai padaryti – skatinti mobilųjį spausdinimą bei debesų kompiuteriją,” – priduria jis.

Vienas šio pokyčio pavyzdžių yra HP mobiliojo spausdinimo paslauga “ePrint”, leidžianti verslo vartotojams spausdinti iš bet kurio išmaniojo telefono – norėdamas atsispausdinti reikiamą dokumentą, darbuotojas nebeprivalo būti prie kompiuterio. Tai verslo profesionalams suteikia galimybę pasiekti norimą rezultatą greičiau ir, žinoma, suteikia postūmį jų karjerai. Informacinių technologijų specialistai, naudodamiesi šia paslauga gali itin puikiai derinti savo mobilumą ir produktyvumą.

Rinkos tyrimų bendrovės “Infotrends” atliktos verslo analizės duomenimis, tarp mobilumo ir produktyvumo yra tiesioginis ryšys, todėl informacinių technologijų specialistai tokiu būdu gali priimti strateginius sprendimus greičiau ir turėdami kur kas daugiau informacijos.

Vincentas Vanderpoelis pabrėžia, kad HP “ePrint” paslauga ne vien leidžia atsispausdinti norimą informaciją visur ir visada, tačiau ir pasiūlo tradiciškai “tyliajam” įmonės komandos nariui – IT specialistui – nuostabią galimybę atlikti naują vaidmenį įmonėje: tapti strateginių, inovatyvių investicijų lyderiu ir naujais verslo sprendimais paveikti visas įmonės grandis.

“HP “LaserJet” paslaugų paketas yra išties strateginė investiciją į verslo kokybę, padedanti supaprastinti atliekamus veiksmus, sustiprinti sprendimų priėmimo mechanizmą ir sumažinti išlaidas bei poveikį aplinkai,” – teigia Vincentas Vanderpoelis.

Apie HP

HP kuria naujas technologines galimybes žmonėms, verslui, valdymui ir visuomenei. Būdama didžiausia pasaulyje technologijų kompanija, HP pristato spektrą sprendimų, pradedant spausdinimu, asmeniniais kompiuteriais, programine įranga, paslaugomis ir baigiant IT infrastruktūra, kurie padeda spręsti vartotojų problemas. Daugiau informacijos apie HP (NYSE: HPQ) galima rasti interneto svetainėje http://www.hp.com/.