BFL

Atėjus rudeniui savivaldybės viena po kitos pradėjo skelbti pirksiančios ar įrengsiančios socialinius butus, kuriuose galės apsigyventi nuosavo būsto negalintys įsigyti gyventojai. Naujų butų banga padidins galimybes tokį būstą gauti tiems, kurie jo laukia, tačiau problema yra daug didesnio masto: laukiančiųjų – vis dar tūkstančiai.

Gytis KAPSEVIČIUS

Nuo 2016 m. rugpjūčio naujus butus įsigysiančios, įsirengsiančios ar pertvarkysiančios jau paskelbė beveik trečdalis šalies savivaldybių. Štai Šiaulių miestas planuoja padidinti savo socialinių būstų fondą 62 butais, Telšiai – 59, Alytaus miesto ir Ukmergės savivaldybės – po 35, Trakų rajono savivaldybė – 28, Zarasų rajono savivaldybė – 29, Plungės rajono savivaldybė – 25, Šakių savivaldybė – 23, Kalvarijos, Rokiškio ir Utenos savivaldybės – po 20 butų. Apie planus pirkti socialinius butus jau paskelbė Anykščių rajono (6), Kelmės rajono (6), Varėnos rajono (7), Skuodo rajono (10) savivaldybės. Kauno miesto savivaldybė butų pirkimo konkurse nustatė 400 tūkst. eurų įsigijimo sumą.

Klaipėdos miesto savivaldybė į socialinių būstų problemą taip pat pasižiūrėjo gana rimtai: ne tik pirks 10–20 butų, bet ir statys du naujus namus, turinčius 76 butus, taip padidinant savivaldybės socialinių butų skaičių beveik šimtu.

Toks rudeninis socialinių būstų „lietus“ paaiškinamas labai paprastai: savivaldybės dalyvauja Socialinio būsto plėtros programoje, kuriai iki 2020-ųjų numatyta skirti 58,7 mln. eurų. 49,9 mln. eurų padengs Europos Sąjunga, o likusią dalį sudarys savivaldybių lėšos. Iki šios dienos Centrinė projektų valdymo agentūra yra pasirašiusi 57 projektų įgyvendinimo sutartis su 57 savivaldybėmis. Kitų metų pradžioje planuojama įvertinti Vilniaus, Neringos ir Panevėžio miestų savivaldybių paraiškas. Pagal paraiškas numatoma įsigyti 1105 socialinius būstus ir dar 500 atnaujinti.

Kai kas naujus planus ir naujus butus jau suskubo sieti ir su pabėgėlių krize, ypač turint omenyje tai, kad Lietuva iki 2017 m. pabaigos įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ramina, kad pabėgėliai teisės gauti socialinius būstus neturi ir Lietuvoje apgyvendinami ieškant privačių nuomininkų bei tam naudojant iš ES gautas lėšas.

Kol kas buto laukiama dešimtmetį

Padėtis, susijusi su socialiniais būstais, Lietuvoje visuomet buvo gana bloga. 2014 m. pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad socialiniuose būstuose gyvena apie 27,8 tūkst. šeimų ar asmenų, Dar 32,5 tūkst. žmonių laukė, kol jiems toks būstas bus suteiktas. Iki 2015 m., ministerijos duomenimis, bendra šalies laukiančiųjų eilė padidėdavo po tris procentus kasmet.

Norint sulaukti galimybės apsigyventi socialiniame bute reikia nemažai kantrybės. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės skelbiamame eilės sąraše pirmi penki eilėje esantys gyventojai savo prašymus yra pateikę 1992–2003 m., vadinasi, penktasis savo eilės laukia jau mažiausiai 13 metų. Vilniuje pirmieji penki eilėje esantys žmonės savo prašymus pateikė 1992–1998 m., Panevėžyje – 1999–2003 m., Marijampolėje – 2004 m., Akmenėje – 2005–2008 m., Ukmergėje – 2008 m., Elektrėnuose – 2005–2008 m.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigia, kad Klaipėdoje dabartinis vidurkis nuo prašymo padavimo iki realaus apgyvendinimo siekia 11 metų. „Tačiau ši parama asmenims yra reikalinga tuoj pat, kai žmogus atsiduria beviltiškoje situacijoje: bankrutavo, prarado už paskolą pirktą būstą, atsitiko blogų dalykų šeimoje, susirgo baisiomis ligomis ir nebesugebėjo išsimokėti bankui – tokių situacijų būna kiekvieną dieną. Žmonės ateina ir sako: mums reikalinga pagalba, o mes jiems pasiūlome stoti į eilę. Ir laukti 10–11 metų“, – pasakoja uostamiestyje dirbanti specialistė.

Pagal ankstesnį įstatymą buvo galima sudaryti šešis atskirus sąrašus, išskiriant socialiai pažeidžiamiausias grupes, tokias kaip našlaičiai, neįgalieji, jaunos šeimos ir panašiai. Nors ir šiuo metu eilės tvarka netikėtais atvejais gali keistis (pavyzdžiui, kai namų netenkama per gaisrą), dabar sąrašai bendri ir eilės priklauso nuo paraiškų padavimo dienos: kuo anksčiau, tuo daugiau šansų.

Net ir sulaukus savo eilės butas ne visuomet išnuomojamas. Ukmergės rajono savivaldybės Turto valdymo ir apskaitos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Kaselienė sako pastebinti ir kitą tendenciją: „Būna taip, kad pasiūlome šeimai nuomotis butą, o ji jo atsisako. Kitaip tariant, nors buto neturi ir stovi eilėje, bet vis tiek renkasi. Čia yra problema – kartais toks rinkimasis prieina prie visiško absurdo. Pavyzdžiui, kai Ukmergės mieste pasiūlius butą šeima renkasi net mikrorajoną ir paaiškina, kad jiems per toli važinėti į darbą. Manau, kad didmiestyje, tokiame kaip Vilnius, žmonės, kai reikia važiuoti iš vieno rajono į kitą dirbti ar nuvežti vaikus, apie tai net nesusimąsto. O mažųjų miestų gyventojai kartais būna gana išrankūs.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m

BFL

Nepaisant socialinio būsto poreikio tenkinimo rodiklių, asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, šalyje kasmet daugėja vidutiniškai 3 proc. Vien praėjusių metų gruodį gyventojų, įrašytų į savivaldybėse sudaromus sąrašus, skaičius siekė 32 815 – 273 asmenimis ir šeimomis daugiau nei praėjusiais metais.

2014 m. išsinuomoti socialinį būstą pageidavo 9460 jaunų šeimų (2013 m. jų buvo 9629), 2377 daugiavaikės (2013 m. – 2346) šeimos, 3059 našlaičiai (2013 m. – 3053), 4802 neįgalūs asmenys (2013 m. – 4724), 12 638 asmenys, esantys bendrajame sąraše (2013 m. – 12 266), 479 nuomininkai, turintys teisę į būsto sąlygų pagerinimą (2013 m. – 524).

SADM Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis pabrėžia, kad augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti. Daugiausia asmenų (šeimų), norinčių išsinuomoti savivaldybių socialinį būstą, yra Vilniaus (25 proc.), Kauno (13 proc.) ir Klaipėdos (9 proc.) miestų savivaldybėse.

„Didžiausia problema susidaro dėl galimybių apsirūpinti socialiniu būstu. Jų ypač trūksta jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems. Didžioji dalis nuomos rinkos tebėra šešėlyje, o bankų kreditavimo politika nelanksti. Taigi, jei problema bus sprendžiama tik statant ar įsigyjant socialinius butus, pokyčių teks laukti dar du dešimtmečius“, – susiklosčiusią padėtį vertina Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kuruojantis socialinius klausimus savivaldybėje.

Jo teigimu, iki šių metų norintieji gauti socialinį būstą galėjo patekti į 6 laukiančiųjų eiles. Dabar eilė viena, bet ilga: joje apie 6 tūkst. vilniečių. Būstai skirstomi pagal paraiškos pateikimo laiką, tačiau vidutiniškai jų laukti tenka 6–8 metus.

Vicemero skaičiavimu, šiuo metu Vilniuje yra apie 1200 socialinių, 2300 savivaldybės ir 130 dar nepaskirtų butų. Dalis remontuojama, apie 50 vnt. pripažinti negalimais naudoti ir bus privatizuoti, daliai jų rengiami miesto tarybos ir administracijos direktoriaus sprendimai dėl išnuomojimo.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, socialinį būstą šalyje nuomojasi 10 302 asmenys (šeimos), o socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų skaičius – 27 703. Sostinės vicemero teigimu, pagal naujausias prognozes, Vilnius iš ateinančios ES lėšų finansinės perspektyvos iki 2020 m. tikisi sulaukti nuo 7 iki 10 mln. eurų. Šios lėšos būtų panaudotos socialinio būsto statybai arba įsigijimui.

Preliminariais skaičiavimais, tai leistų įsigyti ar pastatyti nuo 250 iki 300 butų. O savivaldybių socialinio būsto fondas išaugtų iki 1150 socialinių būstų.

Šiuo metu patvirtinto Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtros 2015–2020 m. veiksmų plano lėšos socialiniam būstui gauti siekia 58 742,975 tūkst. eurų, iš jų Europos regioninės plėtros fondo lėšos sudaro 49 931,529 tūkst. eurų.

Už 2014 m. savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai skirtas valstybės biudžeto lėšas socialinio būsto fondas papildytas 405 būstais.

Apie 65 proc. valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, skirtų socialinio būsto fondo plėtrai, savivaldybės panaudojo būstams pirkti. Likusios lėšos panaudotos  gyvenamiesiems namams statyti ar esamiems nenaudojamiems pastatams rekonstruoti ir pritaikyti socialinio būsto paskirčiai. Prieš metus daugiausia asmenų, pasinaudojusių valstybės remiamais būsto kreditais, buvo Klaipėdos (15 proc.), Vilniaus (13 proc.) ir Panevėžio (8 proc.) miestų savivaldybėse. Gavusiems valstybės remiamus būsto kreditus suteikta 199,8 tūkst. eurų subsidijų.

BFL

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ir frakcijos narys Edvardas Žakaris apgailestauja, kad Vyriausybė trečius metus nesugeba pateikti pasiūlymo dėl socialinio būsto privatizavimo, tuo tarpu gyventojai dėl susidariusios situacijos priversti šauktis teismų pagalbos.

“Panašu, kad premjerui gyventojų interesai nerūpi”, – tokios išvados priėjo socialdemokratai po to, kai į juos kreipėsi socialinio būsto naudotojai, per teismus siekiantys privatizuoti vadinamuosius žinybinius butus.

Seimo narys E. Žakaris primena, kad žmonės, kuriems gyvenamosios patalpos buvo suteiktos pagal apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, iki 1997 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Dalis gyvenamųjų patalpų, statytų ūkio būdu, po nustatytos datos buvo perduotos savivaldybėms. Asmenys, kuriems patalpose buvo leista gyventi ne pagal minėtąjį įstatymą, neteko teisės juos privatizuoti.

“Dar 2008-aisiais su kolegomis socialdemokratais Seime užregistravome projektą, kurio tikslas – minėtiems asmenims suteikti galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka privatizuoti savivaldybėms perduotus butus. Priėmus tokį projektą gyventojai ne dėl savo kaltės tapę socialinio būsto nuomininkais būtų galėję privatizuoti savo būstą, o gautas lėšas savivaldybės būtų galėjusios panaudoti socialiniam būstui pirkti”, – pasakoja parlamentaras E. Žakaris.

Tačiau tąkart Vyriausybė, pasak jo, pasiūlė nesvarstyti šio socialdemokratų projekto ir tikino pateiksianti savąjį.

LSDP frakcijos seniūno A. Butkevičiaus teigimu, praėjo jau beveik treji metai, o Vyriausybė taip ir nesugebėjo pradėti spręsti šią problemą – jokio projekto nepateikė.

“Šiandien situacija tokia, kad nesulaukę įstatymo žmonės kreipiasi dėl socialinių būstų privatizavimo į teismus ir bylas laimi. Butai privatizuojami, nors Vyriausybė tikriausiai nė nenutuokia, kad toks procesas vyksta. Užuot pateikusi siūlymą, kaip spręsti socialinio būsto privatizavimo problemą, Vyriausybė numojo ranka į Lietuvos gyventojų interesus – apkraunami teismai, tai reikalauja papildomų išlaidų ir laiko. Premjeras Andrius Kubilius turėtų tesėti žmonėms duotus pažadus”, – sako LSDP frakcijos seniūnas.

Lietuvos savivaldybėse vis dar egzistuoja didelis socialinio būsto poreikis. Praėjusiais metais išsinuomoti socialinį būstą pageidavo 26 047 šeimos ir asmenys. Daugiausia norinčiųjų išsinuomoti socialinį būstą yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse.

Ši problema sėkmingai pradėta spręsti pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą – socialinio būsto plėtrai per visą paramos laikotarpį skirta beveik 40 mln. litų.
Vyriausybė probleminėmis yra pripažinusi 14 šalies teritorijų. Net 8 šių teritorijų savivaldybių administracijos jau naudojasi ES struktūrinių fondų parama, kad aprūpintų būstu mažas pajamas gaunančius asmenis ir šeimas, turinčias teisę į socialinį būstą. Darbai jau vyksta Joniškio, Akmenės, Lazdijų, Jurbarko, Skuodo, Mažeikių, Ignalinos ir Kelmės rajonų savivaldybėse. Plėtojant socialinį būstą pirmauja Druskininkų savivaldybės administracija, jau įgyvendinusi projektą Viečiūnuose, kur negyvenamose patalpose buvo įrengti 6 nauji butai ir juose apgyvendinta 15 asmenų.

“Kol kas savivaldybių administracijos neturi finansinių galimybių padidinti socialinio būsto fondą vien savo lėšomis, todėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama čia labai reikalinga. Preliminariais skaičiavimais, savivaldybės administracijoms baigus įgyvendinti negyvenamų patalpų pritaikymo socialinio būstui projektus, iki 2013 metų probleminėse teritorijose bus įrengta apie 300 socialinių būstų, kuriuose galės apsigyventi asmenys, turintys teisę gauti socialinį būstą”, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Nors socialiai remtini žmonės iš savivaldybių gauto socialinio būsto negali įsigyti, o pagerinę savo turtinę padėtį, privalo jį grąžinti, tačiau neseniai per visą Lietuvą nuskambėjusi tauragiškių Survilų šeimą ištikusi bėda, – kai nežinodami išsinuomojo socialinį butą, o atskleidę piktnaudžiavimą Savivaldybei, neteisėtai būstą pernuomavusios moters buvo išmesti į gatvę, – parodė, jog po to, kai prieš dvejus metus Valstybės kontrolė audito metu atskleidė faktus apie socialinio būsto naudojimo administravimo ir kontrolės mechanizmo trūkumus, mažai kas pasikeitė.

Tuomet buvo konstatuota, kad net 70 proc. savivaldybės būstuose apsigyvenusių asmenų neteikia duomenų apie savo turtą ir pajamas, nėra įrodę savo teisės į nuomą, o dalis jų nėra nepasiturintys, nors iš mūsų visų mokamų mokesčių jiems suteikiamas būstas, kaip negalintiems išgyventi.

“Sieksiu apsaugoti nuo sukčiavimo tuos žmones, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos, ir kurie tūkstantinėse eilėse socialinio būsto laukia ilgus metus – tai remtinos, mažas pajamas gaunančios jaunos šeimos, našlaičiai, be tėvų globos likusieji, daugiavaikės šeimos, neįgalieji ir kiti vargingai gyvenantys asmenys”, – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Pernai Vilniaus mieste socialinio būsto eilėje laukė 5,2 tūkst. žmonių, o per metus Savivaldybė išnuomavo tik 152 socialinius būstus.

“Nustačius nemažai neteisėtų socialinio būsto pernuomojimo atvejų, bei sunkmečiu padaugėjus besikreipiančių asmenų socialiniam būstui gauti, socialinio būsto politikai įgyvendinti būtina ieškoti naujų sprendimų. Siūlau papildyti LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą nuostata jog: “socialinio būsto nuomininkas neturi teisės socialinį būstą subnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kitam asmeniui. Pažeidus šią sąlygą ar nustačius, jog socialiniame būste negyvenama ilgiau nei 3 mėnesius, sutartis nutrūksta. Terminas trumpas, tačiau realybėje jis truks metus ar ilgiau – kol bus gauta informacija, kol bus registruotas ir išnagrinėtas pažeidimas ir t.t.”, – siūlo Seimo narė Agnė Zuokienė.

Pretendentų į socialinius būstus skaičius auga, tačiau jiems įrengti pinigų beveik neskiriama. Valdininkai nepriteklių spaudžiamų žmonių negali paguosti – padėtis negerės, rašo “Lietuvos žinios”.

Šiuo metu valdiško stogo laukia daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Savivaldybės jiems neturi ko pasiūlyti – šiemet nepasiturinčiai gyvenančių asmenų būstams įrengti vietoj anksčiau planuotų 125 mln. litų valstybė skyrė tik 14 mln. litų.

Didžioji dalis pinigų atiteko aštuonioms savivaldybėms, kurios ketina baigti kadaise pradėtas socialinių butų statybas. Savivaldybių atstovai teigia, kad socialiniam būstui toliau neskiriant pinigų sunkiai besiverčiantiems žmonėms teks apsigyventi gatvėje.

Šakių rajono savivaldybė – viena laimingųjų, šiemet iš Vyriausybės gavusių šiek tiek lėšų anksčiau pradėtoms statyboms užbaigti. Ketinama pastatyti namą, kuriame bus įrengti 24 butai.

Šakių rajono savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vyresnioji specialistė Sonata Gruzdaitienė pripažino, kad tai – menka paguoda socialinio būsto laukiantiems žmonėms.

Jos teigimu, prasidėjus sunkmečiui, norinčiųjų tapti valstybės nuomininkais ne itin padaugėjo, daugiausia prašymų sulaukta 2007-aisiais, kai buvo pradėtas statyti minėtasis namas. Šiuo metu būsto laukia per 200 asmenų.

Per metus Šakių rajono savivaldybė skiria apie 10 butų. Anot S.Gruzdaitienės, kai namas bus baigtas statyti, situacija iš esmės nepasikeis.

Ignalinos rajono savivaldybė pinigų socialiniam būstui įrengti negavo nei šiemet, nei pernai.

“Prašėme pinigų, bet tai nedavė jokio rezultato”, – teigė minėtos savivaldybės Juridinio skyriaus specialistė Laima Gudonienė. Pasak jos, valdiško būsto laukia 240 asmenų.

“Jiems ką nors galime pasiūlyti tik tada, kai atsilaisvina kuris nors socialinis butas. Prasta situacija ne tik mūsų savivaldybėje, kitoms taip pat nebuvo skirta lėšų. Apie naujų namų statybas apskritai nebekalbama. Jeigu taip bus ir toliau, daliai žmonių teks atsidurti gatvėje. Aprūpinimas būstu sustos, nebeliks jokio judėjimo”, – sakė moteris.

Bėdos dėl socialinio būsto neaplenkė ir sostinės. Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Jolanta Sičiūnienė teigė, kad pernai socialinio būsto eilėje buvo 5,2 tūkst., šiuo metu – 5,6 tūkst. žmonių. Jos teigimu, nefinansuojant socialinio būsto tikėtis, kad prašančiųjų sumažės, negalima.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys sakė, jog parlamentarai paprašė Aplinkos ministerijos, kad ši pateiktų galimus problemos sprendimo būdus, tačiau ministerija iki šiol to nepadarė.

“Gavome informacijos, kad kai kurios savivaldybės turi butų, kuriuose galėtų gyventi mažai uždirbantys asmenys, tačiau tie butai priklauso savivaldybės įmonėms ir panašiai. Didžiųjų miestų savivaldybių jau paprašėme pateikti informaciją apie tokius butus” – tikino R.Dagys.

Jo teigimu, socialinio būsto finansavimo programa yra sustojusi, į priekį nejudama nė per žingsnį. Pasak parlamentaro, kol Aplinkos ministerija nuspręs, ką daryti, pinigai gali būti išmėtyti įvairioms mažoms programoms, susijusioms su socialiniu būstu, o tai reikiamos naudos neatneš.

“Nieko paguodžiamo žmonėms, kurie laukia socialinio būsto, pasakyti negalime”, – pripažino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Šveikauskas.

Jo teigimu, gerokai mažesnė suma valdiškam būstui įrengti šiemet buvo skirta dėl sunkmečio.

“Šios problemos be pinigų išspręsti nepavyks”, – tvirtino R.Šveikauskas.

Anot pašnekovo, viena išeičių – valstybei kompensuoti dalį būsto nuomos mokesčio ir taip padėti nepasiturintiesiems.

“Dar viena galimybė – taikyti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės principus: investuotojų lėšomis pastatyti daugiabučius, kurie galėtų būti nuomojami kaip socialinis būstas ir per kelerius metus šie projektai turėtų būtų atperkami investuotojų naudai”, – sakė jis.