"Veido" archyvas

“Veidas”: Prieš metus parengtos socialinio draudimo sistemos reformos kryptys, dabar – iš dalies analogiškos gairės. Tai kas veikta ištisus metus?

A.B.: Kelias nuo krypčių pristatymo iki politinio susitarimo kartais būna ilgas. Norėčiau pasidžiaugti, kad buvo išreikšta politinė valia nacionaliniu lygiu pradėti reformą, be kurios liktų rizika vėl kaitalioti įstatymus, keičiantis Vyriausybėms.   Priemonių planą gairėms įgyvendinti ir įstatymų projektus Vyriausybei pateiksime artimiausiu metu – pirmiausia pensinio amžiaus didinimo įstatymą ir įstatymus, susijusius su antros pakopos pensijų sistemos reforma. Vėliau bus parengti kiti, gerinantys “Sodros” administravimą, turto valdymą ir pan. 2012 m. ir vėliau laukia pensijų skaičiavimo modelio rengimas, bazinės pensijos reforma, valstybinio fondo įsteigimas ir kt.

“Veidas”: Ar Lietuvos žmonės pensiniu amžiumi gali lygintis su vakariečiais, jei mūsiškių vidutinė amžiaus trukmė gerokai trumpesnė?

A.B.: Kai kalbama apie pensinio amžiaus vėlinimą, reikia atsižvelgti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o kiek žmogus vidutiniškai gyvena sulaukęs pensinio amžiaus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metų amžiaus, tolesnio gyvenimo trukmė buvo: vyrų 13,38, moterų 18,25 metų. Beje, palyginti su 2008 m., ši trukmė kiek padidėjo, Eurostato prognozėmis, tikėtina, dar didės. Taip, daugelyje Europos šalių šis rodiklis dar didesnis, bet nepamirškime, kad ten ir pensinis amžius jau yra padidintas arba bus didinamas iki daugiau nei 65 metų.

“Veidas”: Kaip ketinate ginti perėjusių į privačius fondus asmenų teises, juolab kad žmonės buvo aktyviai raginami tai daryti, o valstybė prisiėmė įsipareigojimus, kurių dabar nevykdo?

A.B.: Tenka konstatuoti, kad dėl krizės pervedamos į privačius fondus įmokos tarifo sumažinimas nuo 5,5 iki 2 proc. turėjo įtakos kaupimui. To teisėtumo klausimą spręs Konstitucinis Teismas. Gairėse numatyta skatinti kaupimą. Su pensijų fondų atstovais ieškome būdų, kaip paskatinti žmones dalyvauti ne tik antroje, bet ir trečioje pakopoje, nesusijusioje su valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Gairėse yra punktas, pagal kurį apdraustieji per nustatytą terminą vieną kartą galėtų grįžti iš antrosios pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Tačiau tikimės, kad didžioji dalis ir toliau kaups antroje pakopoje.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad dėl pensijų reformos bus rastas politinis sutarimas, o pensininkai “padorias” pensijas gaus po kelių dešimtmečių.

“Turime rasti sprendimus, kad būsimieji pensininkai 2025, 2030 ar 2040 metais gautų padorią pensiją, matuojant tos pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Anot jo, pensijų sistemos reforma bus įgyvendinama ir duos rezultatų ne per metus, dvejus, o per ateinančius dešimtmečius.

“Jeigu mums rūpi, kaip atrodys mūsų pensininkų gyvenimas 2030, 2040 metais, turime svarstyti visiškai atsiribodami, kas yra valdžioje, kas yra opozicijoje, nes per tą laiką tikrai daug kas keisis”, – tvirtino A.Kubilius.

Jo teigimu, pamatus dabar būtų gerai padėti tokius, kurie turėtų kiek įmanoma platesnį bendrą sutarimą.

“Turime rasti labai aiškius sprendimus, kurie garantuotų, kad pensijų sistema, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą ir atsižvelgiant į visas prognozuojamas demografines problemas, ir nedidelį gimstamumą, ir ilgėjantį gyvenimo amžių, kad pensijų sistema nebūtų deficitinė, tai yra, kad jinai nebalansuotų ant bankroto ribos”, – tvirtino ministras pirmininkas.

A.Kubiliaus teigimu, sprendžiant tokius iššūkius, reikia didinti pensijos amžių bei privatų kaupimą.

Socialinio draudimo reformą rengianti darbo grupė siūlo dabar galiojančios pensijų kaupimo sistemos nesunaikinti, tačiau kuria naują tvarką, pagal kurią žmogus turės savarankiškai apsispręsti, kaip jis kaups pensijai, o valstybė įvairius kaupimo būdus skatins mokesčių lengvatomis, panašiomis į tas, kurios taikomos trečios pakopos pensijų fondams: pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčių lengvata, dalį lėšų, pervestų pensijų kaupimo fondui, galima susigrąžinti.

Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensinio amžiaus didinimo.

“Veidas”: Ar iki vasario 1 d., kaip žadėta, bus pateiktas socialinio draudimo reformos projektas? Ar jo pateikimas nebus vilkinamas – juk savivaldybių rinkimai?

D.J.: Darbo grupė, kuriai vadovauja viceministrė Audronė Morkūnienė, savo siūlymus pateiks dar šį mėnesį, tai yra iki vasario. Susipažinęs su jais priimsiu sprendimus ir teiksiu siūlymus Vyriausybei, vėliau jie keliaus į Seimą, kad galėtų būti svarstomi ir priimami per pavasario sesiją, kaip ir suplanuota. Svarbiausias pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad socialinio draudimo sistema būtų finansiškai tvari, lanksčiai pritaikoma prie ekonominių ir socialinių pokyčių, teisinga ir užtikrintų, kad išmokos būtų labiau priklausomos nuo mokėtų įmokų. Svarbu, kad ateityje nereikėtų imtis tokių sudėtingų ir jautrių sprendimų kaip išmokų mažinimas, kad būtų kaupiamas rezervinis fondas. Todėl būtina teisiškai įtvirtinti, kad socialinio draudimo sistema būtų nepriklausoma nuo politinių svyravimų. Reformos projekto pateikimas visiškai nesusijęs su savivaldybių rinkimais, nes dėl jos būtinumo ir koncepcijos jau seniai apsispręsta.

“Veidas”: Ar už reformą atsakingos viceministrės atsistatydinimas nesutrikdys jos rengimo? Ar tikrai atsitiktinumas, kad dvi viceministrės nutarė keisti darbą? Juk vieša paslaptis, kad Jūsų komandoje buvo nesutarimų.

D.J.: Esu tikras, kad pasikeitimai politinėje komandoje tikrai neturės įtakos pradėtiems darbams. Gal atrodo neįtikimai, tačiau tai, kad abi viceministrės – Skirma Kondratas ir Audronė Morkūnienė – nusprendė keisti darbą, yra sutapimas.

Su jomis ir toliau bendradarbiausime. S.Kondratas bus visuomeninė patarėja, nes jai pradėjus dirbti tarptautiniame labdaros fonde “Heifer International” būtų nelengva derinti abejas pareigas. A.Morkūnienės, kaip ministerijos atašė, darbas Briuselyje padės dar labiau justi Europos pulsą, ypač derinant pozicijas dėl socialinio draudimo reformos. Manau, labai žmogiška ir natūralu, kai žmonės turi ambicijų savo jėgas išbandyti tarptautinėje srityje.

“Veidas”: Kokie motyvai lėmė naujų viceministrų pasirinkimą?

D.J.: Politinė komanda nuo vasario 1 d. bus papildyta dviem stipriais, profesionaliais ir gerais savo srities žinovais – socialinių mokslų daktaru, socialinio draudimo srities žinovu Audriumi Bitinu ir socialinės rūpybos srityje nemažai metų dirbančiu Daliumi Bitaičiu. Man, kaip ir kiekvienam vadovui, svarbu, kad komandoje dirbtų tvirti, energingi ir savo darbą išmanantys profesionalai, kurie orientuojasi į rezultatus, o ne į procesą.

Kaip ir kodėl reikia (ir ar iš viso reikia) reformuoti socialinio draudimo sistemą?

Apie socialinio draudimo reformą šiandien šneka visi: jos reikalauja prezidentė, ją žada iki vasario parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl jos diskutuoja politinės partijos ir ekspertai. Svarstymus paskatino ir smarkiai įkaitino pastaraisiais metais atsiradęs socialinio draudimo biudžeto deficitas. Nuo 2008 m. jo išlaidos viršija pajamas, ir šios liūdnos tendencijos galo nematyti. 2011 m. biudžetas taip pat pateiktas tvirtinti su 2,6 mlrd. Lt deficitu.

Problemų priežastys – politika, krizė, demografija
Dabartinės “Sodros” padėties tiesioginės priežastys ne kartą minėtos: neatsakingas politikų elgesys, krizės poveikis ir ilgalaikės demografinės bei darbo rinkos tendencijos. 2007–2008 m. priešrinkiminės varžytuvės smarkiai ir ne pagal išgales (net jei nebūtų buvę krizės) padidino socialinio draudimo išlaidas. 2007 m. motinystės (tėvystės) išmokos kainavo 300 mln., o 2009 ir 2010 m. jau teko mokėti keturis kartus, arba kasmet beveik milijardu litų, daugiau. 35 proc. padidintos ir pensijų išlaidos – nuo 6,1 iki 8,3 mlrd. Lt.
Socialinio draudimo pajamas lemia uždarbiai. Jie 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo 18 proc. Jei šis augimas būtų išlikęs ir 2009-aisiais, per dvejus metus uždarbis būtų padidėjęs beveik 39 proc., taigi pensijų didinimas, nesitikint recesijos, buvo daugmaž pamatuotas. Lietuvoje ir po pensijų padidinimo joms buvo išleidžiama perpus mažiau lėšų, palyginti su BVP, negu ES vidurkis. Tačiau ketveriopas motinystės išmokų padidinimas būtų sužlugdęs socialinio draudimo biudžetą ir be krizės.
Deja, algos 2009 m. sumažėjo beveik 8 proc., o dėl nedarbo pačių apdraustųjų liko 10 proc. mažiau. Tačiau 2008 m. pabaigoje atėjusi į valdžią koalicija 2009 m. nesiryžo sumažinti socialinių išmokų, todėl “Sodros” biudžeto rezultatas blogiausias per visą jo istoriją. 2010 m. net išmokų sumažinimas nebegelbėjo nuo didžiulio biudžeto deficito.
Rimtą rūpestį kelia ir demografinės tendencijos. Dabar trims žmonėms iki 60 metų tenka vienas vyresnis nei 60-ies, o 2060-aisiais jų bus po tiek pat.
Padėtį blogina ir tai, kad ne visi darbingo amžiaus žmonės dirba ir moka įmokas. “Sodros” duomenimis, 2010 m. apdraustųjų, mokančių įmokas, buvo 1,3 mln., senatvės pensininkų – apie 600 tūkst., o invalidumo ir netekto darbingumo pensininkų – 226 tūkst. Taigi trims dirbantiesiems tenka du senatvės ar negalios pensininkai.
Šie faktai verčia kelti keletą esminių socialinio draudimo dabarčiai ir ateičiai svarbių klausimų. Pirma, ar gali būti socialinio draudimo sistema reformuota taip, kad ji būtų atsparesnė neapgalvotiems politiniams poveikiams ir ekonominiams svyravimams? Antra, gal yra būdas, kad išmokos, ypač pensijos, užtikrintų jų gavėjams orumo nežeminančias pajamas? Trečias ne mažiau svarbus klausimas – kaip užtikrinti socialinio draudimo finansinį stabilumą nepalankių demografinių poslinkių akivaizdoje?

Finansavimo būdo pakeitimas svarbiausių problemų neišspręs

Karštesnės galvos apskritai siūlo likviduoti socialinį draudimą, kaip nepasiteisinusią sistemą. Tačiau atmetus tai, kad būtume vienintelė tokia ES šalis, – turėtume pasikliauti vien privačiais fondais ir draudimu. Gal fondai saugesni krizės akivaizdoje ir gali garantuoti didesnes pajamas senatvėje? Ne, 2008 m. Lietuvos pensijų fondų apskaitos vieneto vertė vidutiniškai krito beveik 20 proc. Jei turėtume tik kaupiamąją sistemą, tais metais išėję į pensiją žmonės visą likusį gyvenimą gautų penktadaliu (o kai kurie ir per pusę) sumažėjusią pensiją tuo metu, kai vidutinė “Sodros” senatvės pensija sumažėjo 9 proc., ir tai tik laikinai. Gal fondai labiau apsaugoti nuo politikų sprendimų? Tik iš dalies, tą liudija ir Lietuvoje bei kitose šalyse įteisintas įmokų į fondus sumažinimas.
Tačiau gal kaupiamoji pensijų sistema geriau sprendžia senėjimo problemą? Irgi ne. Įsivaizduokime ateities visuomenę, kurioje daugybė pensininkų su milijoninėmis santaupomis, bet labai mažai dirbančiųjų, kurie galėtų pagaminti duonos ir žaidimų. Tada už duonos kepaliuką reikės mokėti milijoną.

Neatidėliotini sprendimai – nepopuliarūs, bet neišvengiami

Tai ką gi daryti? Iš pradžių – ką reikėtų padaryti tuoj pat. Tam nereikia reformos, bet reikia tvirtos politinės valios ir gebėjimo paaiškinti žmonėms nepopuliarius sprendimus.
Norint bent jau stabilizuoti socialinio draudimo finansus, reikėtų atsisakyti pažado kompensuoti dėl pensijų sumažinimo neišmokėtas sumas. Ar kas nors ketina kompensuoti dirbantiesiems jų sumažėjusį arba dėl nedarbo visai prarastą atlyginimą? Konstitucinio Teismo argumentas, kad pensija yra nuosavybė, einamojo finansavimo pensijai visiškai netinkamas. Nerasime, kad Konstitucijoje būtų taip ir parašyta. Tai tėra pensininkų anksčiau mokėtomis įmokomis įgyta teisė, kad dirbantieji su nebedirbančiais dėl senatvės ar negalios žmonėmis dalytųsi savo pajamomis, todėl jos dydis nuo tų pajamų didėjimo ar mažėjimo tiesiogiai priklauso.
Nors dėl krizės 2008 m. sumažėjo ir pensijų fonduose sukauptų aktyvų vertė, kažkodėl niekas nesiūlo, kad reikėtų ir tuos praradimus kompensuoti. Atsigaus ekonomika, didės žmonių uždarbiai, pensijos galės grįžti į ankstesnį lygį ir toliau didėti. Tokį kompensavimo būdą ir siūlo Vyriausybė. O jei pensijų sistemai užkrausime milijardines kompensacines išmokas, su pensijų didinimu reikės ilgam atsisveikinti.
Antra, motinystės draudimo išmokos turi grįžti jei ne į 2007-ųjų, tai bent į perpus kuklesnį negu dabar lygį. Tam tikri žingsniai šia kryptimi daromi, tačiau jie galėtų būti ryžtingesni. Ir apskritai, norint skatinti gimstamumą, reikia ne motinystės išmokas didinti, o valstybės lėšomis subsidijuoti šeimos ir darbo pareigų derinimo galimybes – palankių šeimoms darbo santykių ir sąlygų sudarymą, vaikų priežiūros infrastruktūros plėtrą.
O ginklas nuo kvailų politinių sprendimų gali būti tik vienas – protinga pilietinė visuomenė, suprantanti socialinio draudimo logiką ir neužkimbanti ant populistinių meškerių. Ekonominio ciklo svyravimus gali smarkiai sušvelninti socialinio draudimo rezervo fondas. Iki krizės tokį turėjome, bet jį išleidome padidinę motinystės išmokas, o estams rezervas leido nemažinti pensijų, neįlįsti į tokią didelę skolą, ir dabar jie turi eurą. Tokio fondo sudarymas ir šiuo metu privalomas pagal Lietuvos įstatymus, tereikia jų laikytis ir sugriežtinti rezervo naudojimo taisykles.

Kas lieka laukiamai “Sodros” reformai?

Pirma, finansiniam visos pensijų sistemos (kaupiamosios dalies – taip pat!) stabilumui bei išmokų adekvatumui užtikrinti gyvybiškai būtina išlaikyti racionalią proporciją tarp dirbančiųjų ir pensininkų. Todėl išėjimo į pensiją amžių reikia kuo greičiau pradėti didinti bent iki 65 metų vyrams ir moterims, rimtai pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo, gimstamumo skatinimo politika. Nereikia turėti iliuzijų, kad kaupimu paremtoje sistemoje žmonės galės išeiti į pensiją “kada panorėję”. Jei bus mažai darbingo amžiaus žmonių, o daug norinčiųjų gauti pensiją, jų iki 60 metų sukauptos lėšos “įpirks” pernelyg mažą išmoką, ir vis tiek teks dirbti ilgiau.
Antra, reikia atkurti griežtą pensijos dydžio priklausomybę nuo mokėtų įmokų ir tuo grąžinti paskatas dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Šitaip padarius mažesniosios pensijos būtų dar mažesnės, o didelės – dar didesnės. Turint galvoje mūsų pensijų dydį, mažesnių, o ir vidutinių pensijų gavėjus teks remti. Dabar šį vaidmenį atlieka bazinė pensija, mokama iš tų pačių socialinio draudimo lėšų. Tačiau savo esme ji yra paraminė, todėl jos finansavimą laipsniškai reikėtų perduoti valstybės biudžetui. Tai bent jau vizualiai sumažintų darbo jėgos kainą, nes sumažėtų socialinio draudimo įmoka, bet užtat gali tekti padidinti kitus mokesčius. Aiškesnės draudimo logikos įteisinimas būtų pozityvus žingsnis.
Trečia, reikalinga aiški ir skaidri pensijų indeksavimo tvarka. Lietuva – vienintelė iš ES šalių, neturinti privalomų pensijų indeksavimo taisyklių. Didėjant dirbančiųjų pajamoms, atitinkamai didėtų ir pensijos, tačiau krizės akivaizdoje mažėjimas būtų neišvengiamas, o rezervo fondas tai šiek tiek amortizuotų.
Pensijos priklausomybę nuo mokėtų įmokų ir indeksavimo tvarką galima įgyvendinti bent dviem dabar svarstomais būdais – apskaitos vienetų (arba “taškų”) ir virtualių sąskaitų (vadinamoji NDC sistema). Pirmas būdas artimesnis dabartinei sistemai, o antrasis “virtualiai” imituoja kaupimą. Abu būdai turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau pasirinkimas tarp jų – vis dėlto labiau techninis, o ne principinis reformos aspektas.
Taigi fundamentalios socialinio draudimo problemos yra ne tik ir ne tiek jo vidaus, kiek išorės: tai neatsakingas elgesys su sistema, ekonominė krizė, blogėjanti demografinė padėtis, be to, ir nepakankamai civilizuoti darbo santykiai, kai darbuotojams nemokama, ką jie uždirbo, pasitenkinant minimalia alga. Todėl pokyčiai reikalingi ir išorėje, o sistemos viduje jie pirmiausia turi būti nukreipti į socialinio draudimo imuniteto išoriniams poveikiams stiprinimą bei skaidresnę ir aiškesnę vidinę sandarą, leisiančią užtikrinti didesnį pasitikėjimą socialinio draudimo sistema ir besąlygišką jos įsipareigojimų vykdymą.

Box 1
Valstybinio socialinio draudimo fondo einamųjų metų rezultatas (mln. Lt)
2007 m.    2008 m.    2009 m.    2010 m.*    2011 m.**
476    –1437    –2879    –2789    –2633
*Prognozė
**Biudžeto projektas
Šaltinis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

box2
Demografinės prognozės
Gyventojų iki 15 m., 15–59 m. ir per 60 m. skaičius (tūkst.)
2009 m.    2015 m.    2025 m.     2035 m.    2060 m.
499    468    388    316
2132    2085    1848    1679    1189
697    722    841    931
Gyventojai
0–15 m.
15–59 m.
60+ m.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Seimas šiandien priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, inicijuotas Vyriausybės, kurios suteikia individualių įmonių savininkams pasirinkimo laisvę mokant pensijų socialinio draudimo įmokas.

Individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai iki 2012 metų sausio 1 d. galės patys nutarti, ar mokėti įmokas pensijų socialiniam draudimui. Iki šiol jie privalėjo kas mėnesį mokėti socialinio draudimo įmokas nuo sumų, kurios negalėjo būti mažesnės negu minimali mėnesinė alga ir buvo privalomai draudžiami pensijų, motinystės ir sveikatos draudimu. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, nuo 2011 metų sausio mėnesio bus apdrausti socialiniu draudimu.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, įstatymo pataisos palengvins mokesčių naštą ir prisidės stengiantis išsaugoti verslą.

Seimas šiandien pritarė Vyriausybės inicijuotoms Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurios suteiks individualių įmonių savininkams bei ūkine veikla besiverčiantiems asmenims pasirinkimo laisvę mokant socialinių pensijų draudimo įmokas.

Individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, smulkūs ūkininkai, besiverčiantys individualia žemės ūkio veikla, iki 2012 metų sausio 1 d. galės patys pasirinkti, ar mokėti įmokas pensijų socialiniam draudimui.

Iki šiol minėtos grupės turėjo kas mėnesį mokėti socialinio draudimo įmokas nuo išimamų savo reikmėms sumų, kurios negalėjo būti mažesnės negu minimali mėnesinė alga ir buvo privalomai draudžiami pensijų, motinystės ir sveikatos draudimu.

Nors įstatymas laikinai palengvins individualių įmonių savininkų ir ūkininkų mokestinę naštą, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pataria nepiktnaudžiauti teikiamomis lengvatomis: „Nemokant socialinio draudimo įmokų sumažės minėtų asmenų draudimo laikotarpiai, kurie turės tiesioginės įtakos socialinio draudimo garantijų dydžiui arba šių garantijų nebuvimui, tačiau sunkmečio laikotarpiu įstatymo pataisos prisidės stengiantis išsaugoti savo verslą“.

Įstatyme taip pat įteisintos karių savanorių, aktyviojo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių,  bei šeimynos dalyvių socialinio draudimo garantijos.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija, susipažinusi su Vyriausybės darbo grupės parengta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos koncepcija, teigia, kad siūlomi sprendimai nėra pakankami ir siūlo savo koncepciją.

Sprendimai būtini, nes jau pirmąjį šių metų ketvirtį “Sodros” deficitas siekia beveik milijoną litų.

„Reformos mastai, sudėtingumas ir vykdymo laikotarpis reikalauja visų politinių partijų ir socialinių partnerių diskusijų ir sutarimo. Atsakomybė dabarties ir ateities pensininkams mus įpareigoja neapsiriboti vien kosmetiniais Sodros sistemos pataisymais. Todėl kviečiu visus atsisakyti vienadienio politikavimo ir atsakingai spręsti esminę artimos ateities problemą“, – teigia Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Artūras Melianas.

Liberalų ir centro frakcija teigia, kad dėl nuolatinio gyventojų Lietuvoje mažėjimo ir visuomenės senėjimo reikia pradėti esminę valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą. Atsižvelgdama į tai, LiCS parengė alternatyvų Sodros pertvarkos koncepcijos variantą.

Liberalų ir centro sąjunga siūlo socialinio draudimo įmokų dydį „pririšti“ prie draudžiamųjų pajamų ir ekonominės situacijos. Anot LiCS, tai neleistų politikams priimti neatsakingų sprendimų prieš rinkimus.

Siekiant apsisaugoti ateityje nuo krizinių situacijų, siūloma sukurti Fondo rezervą ir skirti 1 procentą nuo Sodros pajamų ir numatyti kompensacijas iš Valstybės biudžeto. Taip pat koncepcijoje siūloma skatinti papildomai draustis kaupiamajai pensijai bei susieti Pensijų fondų valdytojų pajamas su šių fondų veiklos rezultatais.

Siūloma palaipsniui atsisakyti visų valstybinių pensijų, užtikrinant Valstybės įsipareigojimus statutiniams tarnautojams. Privilegijuotas pensijas siūloma nedelsiant panaikinti. Koncepcija numato atsisakyti nedraudiminių išmokų ir funkcijų finansavimo iš Sodros fondo ir pradėti taikyti asmeninių sąskaitų modelį, leidžiantį ateityje pereiti prie pažangesnės kaupiamosios sistemos.

Projekte siūloma neskubėti didinti pensinio amžiaus ir suteikti galimybę dirbti antrus metus esantiems motinystės/tėvystės atostogose.

Galite susipažinti su visu koncepcijos variantu.