Nuo 1994 m. Vilniuje ir Klaipėdoje veikianti Socialinių mokslų kolegija prieš metus inicijavo projektą, skirtą išanalizuoti užsienio šalių aukštųjų mokyklų galimybėms rengti ir įgyvendinti bendras jungtinio laipsnio studijų programas.

Projektu „Galimybių studijos technologijų vadybos jungtinei studijų programai parengimas“ Socialinių mokslų kolegija (SMK) siekia skatinti tarptautiškumo plėtrą ir rengti ateities darbo rinkai itin paklausius specialistus. Jungtinio laipsnio studijų programa šiai kolegijai nėra didelė naujovė, nes ji pirma Lietuvoje įregistravo pirmosios pakopos jungtinio laipsnio studijų programą – tarptautinio verslo vadybą.
Vis dėlto apskritai Lietuvoje tokios programos yra gana naujos. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į tai, kad jungtinio laipsnio programos suteikia kitokią mokymosi patirtį ir galimybę gauti kelių skirtingų aukštųjų mokyklų jungtinius laipsnius, skatina šią iniciatyvą ir suteikia paramą joms kurti.
SMK direktorė Gabija Mikalauskienė paaiškino, kad projektą sudaro atskiri etapai, kurių metu SMK bendradarbiauja su užsienio aukštojo mokslo institucijomis iš Indijos, Kazachstano, Lenkijos, Malaizijos, Portugalijos, Suomijos, Uzbekistano. Per pirmąjį etapą vyko dėstytojų bei administracijos darbuotojų stažuotės šių šalių aukštojo mokslo institucijose, buvo aptariamos galimybės rengti ir įgyvendinti pirmosios pakopos inovacijų ir technologijų vadybos jungtinio laipsnio studijų programą.
Kadangi ligšiolinė tarptautinio verslo vadybos jungtinio laipsnio programa buvo vykdoma su Europos partneriais, G.Mikalauskienė pripažįsta, kad partnerių iš kitų žemynų pasirinkimas išties strategiškai ambicingas, todėl stažuočių metu buvo svarbu ištyrinėti pasirinktų šalių aukštojo mokslo sistemas, artimiau pažinti pačias aukštojo mokslo institucijas ir jų studijų programas, taip pat pristatyti save.
Aukštojo mokslo atstovai pastebi, kad Lietuvoje vis stiprėja konkurencija tarp aukštųjų mokyklų, kinta darbo rinkos poreikiai, didėja reikalavimai studijų kokybės ir lankstumo atžvilgiu, todėl naujos jungtinio laipsnio studijų programos yra viena iš galimybių pritraukti studentų iš kitų pasaulio šalių, užtikrinti studentų, pajėgių konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje, parengimą.

Technologijų svarba – neabejotina
Per kitą projekto etapą buvo atliekami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai, apklausiant potencialius studentus, ar jie norėtų studijuoti tokią programą, kam skirtų prioritetą, ar sutiktų išvažiuoti mokytis į kitą šalį, kas lemtų jų pasirinkimą studijuoti tokias jungtinio laipsnio programas ir t.t. Taip pat buvo atlikta dokumentų analizė, statistikos šaltinių, darbo rinkos prognozių apžvalga. „Tyrimas jau eina į pabaigą, ir jo metu mums išryškėjo tokios tendencijos: technologijų ir inovacijų vadybos specialistų, suvokiančių, kokia yra technologijų ir inovacijų sudėtis, kaip jas įdiegti ir valdyti, poreikis tik didės“, – tikina vadovė.
Užsienio partneriai taip pat apsisprendė, kad pastangos rengti naują inovacijų ir technologijų vadybos jungtinio laipsnio studijų programą yra tikslingos, nes technologijų svarba šalių ekonominei kaitai yra neabejotina – tai pabrėžia įvairūs mokslininkai, tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovai.
Kurdamos naujas technologijas, šalys ne tik įgyja technologinį pranašumą, sukuria eksportui paklausių produktų, bet ir skatina spartų bendrojo vidaus produkto augimą. Tai verčia ieškoti sprendimų, kaip skatinti technologijų verslo plėtrą ir technologijų produktų perėmimą, vartojimą, pasitelkiant verslo vadybos ir rinkodaros metodus. Nenuostabu, kad tiek SMK, tiek kitų šalių aukštųjų mokyklų atstovai pritaria ir palaiko siekį rengti rinkos poreikius atitinkančius specialistus, gebančius valdyti technologinius procesus, išmanančius technologijų strategijas, technologijų planavimą, technologijų projektų portfelį.
SMK direktorė pabrėžia: „Sėkminga egzistuojančių technologijų asimiliacija ir sinergija su verslu yra itin svarbi, siekiant į rinkas kaip galima greičiau įvesti naujus produktus ir paslaugas. Naujai kuriama jungtinio laipsnio studijų programa leis parengti specialistų, gebančių efektyviausiu būdu išnaudoti esamų ir ateities technologijų išteklius, siekiant šalies konkurencinės plėtros ir augimo.“

Studijų esmė – reikalingų kompetencijų ugdymas
Jungtinės programos studijų principas toks, kad vienus metus studentas turi mokytis Lietuvoje, po to ne mažiau kaip metus – partnerinėje šalyje (anksčiau buvo reikalaujama tik vieną semestrą, bet švietimo ir mokslo ministro įsakymu reikalavimas pailgintas iki vienų metų), o trečius metus studentas gali grįžti į Lietuvą arba važiuoti į trečią partnerinę instituciją, jei pageidauja gauti tris aukštojo mokslo diplomus.
Antraisiais ir trečiaisiais metais į studijų procesą būna integruotas praktikos atlikimas toje šalyje, kurioje studentas tuo metu mokosi. G.Mikalauskienė pateikia pavyzdį: vienas SMK studentas antrais studijų metais vyko į Rumuniją, o trečiais – į Portugaliją, ir atitinkamai tose šalyse ir studijavo, ir atliko praktiką. Vadovė priduria, kad partnerinėse šalyse praktiką studentai atlieka daugiausia tarptautinėse kompanijose, tad paprastai susišneka angliškai, problemų dėl vietos kalbos mokėjimo nekyla.
Kol kas SMK yra inovacijų ir technologijų vadybos jungtinio laipsnio studijų programos kūrimo etape, bet jau vykdo galimybių studiją. „Pradedame gal ne tiek nuo dalykų, bet nuo kompetencijų: kokio mes norime specialisto, ką jis gebės ir turės daryti, į ką turėtų būti orientuotas technologijų vadybininkas. Todėl jau numatome dėstomų dalykų modulių struktūrą, kuri vestų prie tų kompetencijų suteikimo. Reikia pabrėžti, kad tai nebus specialistas, gebantis technologijas kurti, nes tai ne inžinerinė, o socialinių mokslų programa, kuri apims tam tikrus suvokimo apie technologijas ir jų funkcionavimą elementus“, – aiškina G.Mikalauskienė.
Beje, specialios įrangos ši programa nereikalauja, tačiau ir į socialiniams mokslams skirtą infrastruktūrą SMK investuoja ir ją atnaujina kasmet, stengiasi, kad ji būtų geriausia. Naujajai jungtinio laipsnio studijų programai ketinama skirti lėšų papildomai įsigyti literatūros, metodinių ar kitokių reikalingų priemonių. Be to, kolegijai svarbus ir bendradarbiavimas – ne tik su kitomis aukštojo mokslo institucijomis, bet ir su verslo įmonėmis. „Verslo įmonės – tai ir praktikos vietos mūsų studentams, kurių nemaža dalis ten lieka ir dirbti. O technologijos ir inovacijos yra verslo pagrindas, t.y. tai, iš ko įmonės gali uždirbti“, – priduria pašnekovė.

Suvokti ir valdyti technologinius procesus
„Esame labiau linkę prie subalansuotų, atsinaujinančių, žaliųjų technologijų, šioje programoje didelį dėmesį skirsime subalansuotos ekonomikos darnos principams. Norėjome ir pačią programą pavadinti subalansuotų technologijų ir inovacijų valdymu, bet tai būtų per ilgas pavadinimas. Tačiau visa programa bus su tuo susijusi. Naujosios žinioms imlios, žaliosios ir kitokios technologijos bei inovacijos yra ateities pažangos variklis, jos turės didelės įtakos ateities ūkio ir visuomenės plėtrai. Šias technologijas reikia mokėti ne tik kurti, bet ir valdyti. Tam ir reikalinga technologijų vadybos programa: kad būtų parengtas vadybininkas, kuris gebėtų valdyti technologinius procesus, suvokti inovacijų naudą ir poveikį verslui“, – pabrėžia G.Mikalauskienė.
Kaip savo ateitį galėtų įsivaizduoti šios modernios studijų programos absolventas? „Manau, šios programos absolventas savo veiklą galėtų sieti su aukštų arba vidutiniškai aukštų technologijų kompanijomis, kuriose produktas ar paslauga kuriami panaudojant tam tikrus mokslinius tyrimus, technologines inovacijas, užtikrinančias technologinę plėtrą, – svarsto direktorė. – Tai gali būti ir įvairios gamybos įmonės arba tokios, kuriose produktas kuriamas panaudojant mokslinį potencialą. Paminėčiau ir kūrybines inovacijas, kurios kyla žmonių galvose ir vėliau pagrindžiamos moksliniais tyrimais. Lietuvoje ir visame pasaulyje itin perspektyvios atsinaujinančių išteklių energetikos įmonės, taikančios subalansuotos darnos principus, – saulės energetikos, elektros inžinerijos, lazerinės pramonės ir kitos įmonės, kurioms vis labiau reikės specialistų, suvokiančių technologinius procesus ir mokančių juos valdyti.“
Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.

Socialinių mokslų kolegijos tikslas – skatinti tarptautiškumo plėtrą ir rengti ateities darbo rinkai itin paklausius specialistus.