Gruodžio 3 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) bus atverta tradicinių lietuviškų sodų paroda „Sesė sodų sodina“. Parodos pristatymo renginyje skambės tradicinės liaudies dainos, kurias atliks Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

Šiandieniniai sodai yra nutolę nuo savo pirminės sakralinės paskirties, tačiau svarbiausia yra tai, kad senosios kultūros tradicijos, natūraliai pakitusios, išlieka šiuolaikinio lietuvio etninės savimonės dalimi. Rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai tradiciniai sodai pasirinkti kaip simbolis, įprasminantis Europos Sąjungos šalių santarvės ir stabilumo siekį.

Ši pirmoji respublikinė sodų paroda yra Vilniaus etninės kultūros centro vykdomo projekto „Sesė sodų sodina“ dalis. Joje eksponuojamus sodus ir šiaudinukus kūrė 50 kūrėjų – tik pradedančių rišėjų, ilgamečių tautodailininkų, sertifikuotų amatininkų. Vyriausia autorė – sodų vėrėja Antosė Čiupailienė (g. 1922) iš Trakų rajono Paungurių kaimo.

„Sodo vėrimas yra kūrybinis procesas, teikiantis džiaugsmo ir reikalaujantis kantrybės. O baigtas kūrinys yra trapus ir trumpaamžis, – todėl nedaug jų esama muziejuose. Džiugu, kad po parodos „Sesė sodų sodina“ Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinį papildys dalis joje eksponuotų sodų ir šiaudinukų“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros centro vedėja Elvyda Lazauskaitė.

Senovėje į šiaudą žiūrėta kaip į nenutrūkstamos gyvybės simbolį. Šiaudiniai puošmenys yra liaudies kultūros reiškinys, leidžiantis pažinti ne tik tautos kūrybingumą, bet ir pasaulėžiūrą. Būdingas lietuvių tradicinės kultūros bruožas buvo aplinkos šventinimas ir jos daiktų, įtrauktų į kalendorinių, šeimos ir gamtos virsmų švenčių apeigas, pavertimas simboliais. Lietuvių tikėta, jog aplinka geba suderinti žmogaus gyvenimą, padeda siekti grožio ir dvasios darnos. Tikėta, kad dar baltų liaudies mene vyravę medžių, dangaus šviesulių ar paukščių simboliai gali paveikti žmogaus gyvenimą. XIX amžiuje sodas, etnologų teigimu, perėmė ne tik apeigines visžalio medžio reikšmes, bet ir baltų menui būdingus medžio simbolio ženklus – medžio viršūnes primenančius trikampį, piramidę, eglutę.

Sodas yra viena gražiausių puošmenų tradicinėje lietuvių kultūroje, tačiau kurį laiką buvo primirštas. Juos rišo tik pavienės rišėjos – Veronika Baltrūnienė iš Kupiškio, Marija Gaidienė ir Elžbieta Tamulevičienė iš Marcinkonių, Malvina Česnulevičienė iš Mančiagirės, Filomena Degėsienė iš Adutiškio ir keletas kitų. Didesnio susidomėjimo sodai sulaukė tik prasidėjus tautiniam atgimimui. Jau trečią dešimtmetį rengiami sodų rišimo kursai, stovyklos, seminarai ir parodos. Į šį darbą įsitraukusios šiaulietė Bronė Gricienė, vilnietė Nijolė Jurėnienė, šakietė Jūratė Šnipienė, jonavietė Julija Šlajienė, vilkijietė Vida Sniečkuvienė, vilnietė Marija Liugienė ir daugelis kitų. Visų jų pastangomis tęsiamos tradicijos – steigiami klubai, dalijamasi patirtimi ir žiniomis, rengiamos darbų parodos, bandoma sudominti jaunimą, šiaudų vėrinėliai sušvinta mokyklose, darželiuose, dovanojami jaunavedžiams, naujakuriams ir svečiams.

Paroda „Sesė sodų sodina“ bus eksponuojama iki 2014 m. sausio 26 d. Parodos metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks sodų vėrimo ir sutartinių dainavimo edukaciniai užsiėmimai (daugiau informacijos www.lnm.lt).

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO šiemet jau 15 sodų bendrijų modernizavo ir išplėtė išpirktus skirstomuosius tinklus, todėl bendrijų gyventojams elektra tiekiama patikimiau, prireikus užtikrinama galimybė naudoti didesnę leistinąją galią.

Vykdant 31,15 mln. litų vertės iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą šiemet patikimesnė elektra atkeliaus į 57 sodų bendrijų gyventojų namus, o per trejus metus skirstomieji tinklai bus renovuoti iš viso 76 sodų bendrijose.

Šią vasarą LESTO išplėtė ir modernizavo skirstomuosius tinklus „Fredos“ (Kauno m.), „Šilo“, „Rūtos“ (Druskininkų r.), „Tulpės“ (Ignalinos r.), „Ventos“ (Mažeikių r.), „Obelėlės“, „Ąžuolo“, „Ramunės“ ir „Dobilo“ (Radviliškio r.), „Vėtrungės“ (Šiaulių r.), „Sidabros“ (Joniškio r.), „Lietkabelio“ (Panevėžio r.), „Draugystės“ ir „Baltijos“ (Klaipėdos m.) „Klevo“ (Elektrėnų sav.) sodų bendrijose. Netrukus darbai bus baigti 27 sodų bendrijose, o iki metų pabaigos planuojama atlikti darbus dar 15 sodų bendrijų.

Projekto metu sodų bendrijose oro linijos keičiamos kabelinėmis arba rekonstruojamos, transformatorinės rekonstruojamos arba keičiamos, kiekvienam gyventojui atskirai įrengiami būtini elektros apskaitos prietaisai.

Projektui „AB LESTO elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir plėtra sodininkų bendrijose“ įgyvendinti iš Europos struktūrinių fondų skirta iki 12,46 mln. Lt. 76 sodininkų bendrijų teritorijoje esančios elektros infrastruktūros – elektros tinklų ir jiems priklausančių įrenginių – modernizavimui ir plėtrai LESTO per trejus metus numatė investuoti iš viso 31,15 mln. litų.

„Daugumos sodininkų bendrijų elektros tinklai buvo išpirkti itin blogos techninės būklės ir lėmė didelius nepatogumus gyventojams – patys sodininkai iki tol nepajėgė tinkamai tvarkyti įrangos, patirdavo dažnus gedimus, naudojimasis elektros įrenginiais buvo ribotas dėl per mažos galios. Sodų bendrijų tinklų modernizavimas ir plėtra vartotojams užtikrina kokybišką, patikimą, nepertraukiamą ir saugų elektros energijos tiekimą“, – teigia Ramūnas Grigas, AB LESTO Investicijų planavimo ir kontrolės skyriaus direktorius.

Daugelio sodų bendrijų tinklų amžius viršija 30 m., neįrengti įžeminimo įrenginiai, laidai mažo skerspjūvio, tinklai neatitinka saugumo reikalavimų, per maža leistinoji naudoti galia. Skaičiuojama, kad sodų bendrijose LESTO naujai nutiestų elektros linijų ilgis sieks daugiau nei 350 kilometrų, sėkmingai įgyvendinus projektą maždaug 10 000 šeimų 29 savivaldybėse bus užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas. Daugiausia sodų bendrijų elektros tinklų bus modernizuota Kauno rajone (9 bendrijos), Šiaulių ir Vilniaus miestuose (po 6).

Sodų bendrijų tinklų modernizavimo projektas yra draugiškas aplinkai: bus diegiamos inovatyvios technologijos, tiesiant požemines kabelinės linijas bus užtikrintas didesnis saugumas, rangos darbai bus atliekami laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Projektas ne tik pagerins gyventojų gyvenimo kokybę, bet sumažės ir elektros energijos nuostoliai, remonto išlaidos, sutaupytos lėšos bus skirtos kitiems svarbiems strateginiams elektros energetikos projektams.

„Svarbu, kad gyventojai tinkamai prižiūrėtų savo želdinius – negalima želdinių sodinti elektros linijų apsaugos zonose, jei tokių želdinių yra, juos reikia tinkamai genėti, kad nekiltų grėsmė saugumui ir elektros tiekimo patikimumui. Visus darbus elektros linijų apsaugos zonoje būtina suderinti su LESTO“, – aiškina R. Grigas.

Projekto įgyvendinimu rūpinasi aukštą kvalifikaciją ir ilgametę patirtį turintys LESTO darbuotojai, o darbus vykdo rangovai.

Nuo sodo bendrijų elektros tinklų išpirkimo proceso pradžios (2003 m.) iki 2012 m. birželio 30 d. LESTO išpirko 900, arba 93,3 proc. sodininkų bendrijų elektros tinklų. Šiems tinklams įsigyti LESTO iš viso yra investavusi 10,45 mln. Lt.

Sostinės galerijoje „Kuntskamera“ atidaryta Paryžiuje gyvenančio lietuvių menininko Prano Gailiaus darbų paroda. Joje pristatomas niekur nerodytas 1952–1958 m. nutapytas paveikslų ciklas, išsiskiriantis jaunatviška nuotaika bei linksmu koloritu. Beveik visi ciklo darbai gimė Paryžiaus Liuksemburgo soduose, į kuriuos dailininkas eidavo pasivaikščioti su savo draugu kompozitoriumi Pierre’u Migaux. Dailininkas įamžino kasdieniškus gyvenimo vaizdus: moteris su vaikų vežimėliais, besibučiuojančias poreles, laikraščius skaitančius miestiečius, žaidžiančius vaikus.

Vilniaus miesto savivaldybėje paskelbti Misionierių sodų projektinių pasiūlymų konkurso laimėtojai. Kaip būtų galima sutvarkyti miestui svarbią teritoriją nuo buvusio Misionierių vienuolyno ansamblio iki Vilnios, konkursui iš viso buvo pateikta vienuolika projektų.

„Vilniaus mieste atsiras dar viena vilniečių ir miesto svečių poilsio bei pramogų zona, kuriai sutvarkyti architektai pateikė tikrai įdomių ir originalių idėjų.  Tikimės, kad projektą pavyks įgyvendinti per ateinančius porą metų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Iš pateiktų konkursui darbų pirmoji vieta skirta Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektui – pagal jį bus kuriamas želdynas, pritaikytas gyventojų ir miesto svečių poilsiui ir istorinių miesto sodų tradicijoms pažinti. Šio projekto autoriai istorinį kraštovaizdį įprasmino per šios teritorijos istorines tradicijas.

Antroji vieta atiteko UAB „J.ARCH“, trečiąją pelnė architekto Martyno Mankaus parengtas projektinis pasiūlymas. Kartu skirtos paskatinamosios premijos projektinių pasiūlymų konkurso dalyviams – UAB „YCL“ ir KARRES EN BRANDS LANDSCHAPSARCHITECTEN B.V. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteikta 15 tūkst. litų premija, antrosios – 10 tūkst. litų, trečiosios – 5 tūkst. litų ir po 1 tūkst. litų paskatinamosios premijos.

Konkurso dalyvių darbus vertino įvairių sričių Vilniaus miesto savivaldybės specialistai – kraštovaizdžio architektai, architektai, kultūros paveldo specialistai, bendruomenės atstovai.

Konkurso darbai eksponuojami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirmajame aukšte.

Žurnalistai, pageidaujantys gauti konkurso prizinių vietų laimėtojų projektinius pasiūlymus, informuokite, atsiųsime prisijungimą prie ftp serverio.

Nors buvusiuose kolektyviniuose soduose jau su žiburiu tektų ieškoti tikrųjų sodininkų, į savo sklypus atvykstančių tik laisvadieniais, o dienai baigiantis sėdančių atgal į mašinas ir lekiančių į savo tikruosius namus, jie ir toliau juridiškai laikomi daržo entuziastų buveine, o čia gyvenamuosius namus pasistatę žmonės naudojasi privilegija mokėti mažesnius nei tikrųjų gyvenviečių mokesčius.

Nekilnojamojo turo tarpininkas Vytautas Žukas sako, kad dabar vis dažniau pasigirsta iniciatyvų pakeisti sodininkų bendrijų statusą į tai, kuo jos iš tikrųjų yra – gyvenvietes, tačiau idėjos vis dar tvyro ore ir nėra įgavusios realių Vyriausybės ar Seimo dokumentų formų.

Tuo tarpu Lietuvos sodininkų draugijos prezidentas Vladislovas Butkevičius tvirtina, kad minčių apie statuso keitimą būta ekonominio pakilimo ir nekilnojamojo turto bumo metais, tačiau dabar apie jas visi pamiršę. “Kol kas sodams pačiame Šeškinės viduryje negresia virsti gyvenvietėmis”, – šypsosi pašnekovas.

Jis dėsto, kad net ir normalius gyvenamuosius namus soduose pasistatę žmonės vistiek lieka atleisti nuo žemės mokesčio, tad tenka tik dalytis nuomos mokesčiais savivaldybėms už sodų teritorijai priklausančią bendrojo naudojimo paskirties žemę.

Mažiau atsieina ir kai kurie komunaliniai mokesčiai: bendrijos neprijungtos prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, yra pasistačiusios vietinius vandens siurblius (tad mokėti tenka tik už jų suvartojamą elektrą), o kanalizacijos problemas kiekvienas sklypas sprendžia individualiai.

V.Žukas skaičiuoja, kad krizė gerokai apkarpė sodo sklypų kainas. Pavyzdžiui, vilniečiams itin patrauklių Nemenčinės plente gausiai pabirusių sodininkų bendrijų sklypas prieš trejus metus kainavo iki 250 tūkst Lt, dabar panašų galima nusipirkti už 100 tūkst Lt nesiekiančią sumą.

Iš viso Lietuvoje yra 1800 sodininkų bendrijų, kurios padalytos į daugiau nei 250 tūkst. sklypų.