Vakar ministrų kabinetas su A. Kubiliumi priešakyje „Sodroje“, kurio metu buvo svarstyti socialinio draudimo sistemos problemos ir pokyčiai. Kabinetui buvo pristatytos siūlomos darbo kodekso pataisos, dar labiau suvaržančios dirbančiųjų teises, nedarbo mažinimo priemonės (nors pastarasis jau keli metai nemažėja), socialinės paramos, pensijų sistemos reforma.

Ir nors Ministras Pirmininkas teigiamai įvertino „Sodros“ pastangas mažinti „Sodros“ biudžeto deficitą, ši stagnuojanti valstybinė įstaiga kuo toliau, tuo labiau tampa daugiausiai prasiskolinusi organizacija. Per pastaruosius 5 metus susikaupusi „Sodros“ skola siekia 9 mlrd. litų. Jeigu „Sodra“ būtų einamosiomis įmokomis pagrįsta sistema tikrąja prasme ir jei jos pajamoms susitraukus, susitrauktų ir išlaidos, žmogui tai reikštų maždaug trečdaliui sumažėjusią pensiją. „Sodra“ netarnauja žmogui ir bet kokie šios sistemos „patobulinimai“ (kad ir pensinio amžiaus didinimas) vis vien jam bus skausmingi.

Ekonomikos kilimo laikais socialinės apsaugos modelis prieš dešimtmetį pasipildė geru vakarietišku modeliu – II pakopos kaupiamosios  pensijos atributu. Tačiau pensijai pradėję kaupti žmonės šios valdžios buvo apgauti jau keturis kartus, kai nuo 2008 m. pabaigos pervedimai vis buvo „laikinai“ mažinami nuo 5,5 proc., kol galiausiai iš jų teliko 1,5 proc. Seime jau sklando projektas, kad antros pakopos pensijų apskritai reikia atsisakyti ir viską palikti “Sodrai”.

Žinanat dabartinės „Sodros“ sistemos tvarumą, neaišku,  iš ko bus ateityje mokamos pensijos, jeigu dirbančiųjų ir pensininkų santykis nuosekliai mažės?  Nereikia  nė abejoti, kad šiandieniniam penkiasdešimtmečiui į pensiją teks išeiti ne 65, o mažiausiai 67 metų. Tačiau ir tai pensijų sistemos neišgelbės.  Jei ir visos “Sodros” lėšos bus nukreiptos pensijoms mokėti, tai iš ko bus grąžinamos „Sodros“ pasiskolintos lėšos ir mokamos šimtamilijoninės palūkanos? Juk vien šiemet „Sodra“ palūkanoms sumokėti turės surasti 600 mln. litų.  Pensijų atstatymui į prieškrizinį lygį šiemet iš viso reikės 495 mln. Litų, o palūkanoms dengti reikės daugiau nei 100 mln. Lt. daugiau. Iš viso “Sodrai” pensijoms mokėti per metus reikia apie 8 mlrd. Lt., išlaidoms ligos ir motinystės socialiniam draudimui – apie 1,5 mlrd. Lt. Iš viso “Sodrai” per metus visoms išmokoms reikia daugiau nei 14 mlrd. Lt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, norint subalansuoti “Sodros” biudžetą dabartinius milžiniškus mokesčius socialiniam draudimui, tarifą reikėtų dar didinti 8 proc.

Šiųmetinis prognozuojamas “Sodros” deficitas – per 2,1 mlrd. Lt. O kur dar pažado pildymas atkurti sumažintas senatvės pensijas, teisybės atstatymas netekto darbingumo pensijų gavėjams, dirbantiems pensininkams, nepriemokų grąžinimas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams. Tam vien kitiems metams reikės 495 mln. litų „Sodros“ biudžeto lėšų, iki galo su visomis nuskriaustųjų grupėmis atsiskaityti numatoma iki 2019 metų.

Todėl pakankamai demagogiškai skamba Premjero teiginys, kad taupymo politika leido sumažinti „Sodros“ biudžeto deficitą (“Sodros” vidinė reforma pernai sutaupė varganus 10 mln. Lt.), pagerinti šio biudžeto surinkimą: per pirmus keturis šių metų mėnesius planuotos „Sodros“ pajamos viršytos 200 mln. Lt. Šie pinigai – visai ne valdžios, o po truputį kylančio verslo nuopelnas. Vidutinį darbo užmokestį (2175 litai) uždirbantis žmogus „Sodrai“ kas mėnesį sumoka po 674 litus. Draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos sudaro 94 proc. visų “Sodros” įplaukų.

Šiandien politikai nenori dirbantiesiems bent iš dalies patiems pasirūpinti savo būsima pensija ir kryptingai iš žmonių siekia atimti tai, ką uždirbo, palikti juos pririštus prie milijardinėse skolose skendinčios „Sodros“. Turėdami laisvę keisti įstatymus ir netesėti savo pažadų, politikai neturėtų pamiršti ir atsakomybės už milijonus būsimų pensininkų, kurie šiandien labai daug mokėdami pensijai, neaišku ar ką gaus ateityje.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisideda prie savo pensinio amžiaus artimųjų išlaikymo, tačiau tik penktadalis patys norėtų būti išlaikomi senatvėje. Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pakaks. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Prie dabartinės pensijos trūksta mažiausiai 300 Lt

Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai remiami tie pensininkai, kurių pajamos vienam šeimos nariui sudaro 601-800 Lt per mėnesį. 77 proc. artimųjų per mėnesį tam skiria iki 300 Lt, tačiau šios sumos pakanka tik 16 proc. remiamų pensininkų. Beveik pusė pensininkų ir gyventojų, turinčių pensinio amžiaus artimųjų, nežino, kokia papildoma suma patenkintų jų poreikius senatvėje, tačiau 40 proc. jų mano, kad ji turėtų būti didesnė nei 300 Lt.

„Tyrimas parodė, kad oresnę senatvę galėtų užtikrinti prie pensijos pridedami bent 300 Lt. 35-erių metų žmogus, norintis gauti 300 Lt didesnes pajamas senatvėje, galėtų jas užsitikrinti jau dabar kaupiamajam gyvybės draudimui skirdamas apie 120 Lt per mėnesį. Tokiu būdu kaupiant 30 metų, 65-erių metų išėjus į pensiją, būtų sukaupta maždaug 58 tūkst. Lt suma. Iš jos 16 metų – tiek, kiek pagal statistinius Lietuvos duomenis vidutiniškai dar gyvena į pensiją išėjęs asmuo – prie pensijos būtų galima prisidėti po 300 Lt per mėnesį“, – skaičiuoja Artūras Bakšinskas, LGDĮA prezidentas.

Pensija turi pasirūpinti valstybė

Nors daugiau kaip trečdalis gyventojų pripažino remiantys savo artimuosius pensininkus, patys būti remiami norėtų vos 18 proc. pensinio amžiaus nesulaukusių gyventojų. Artimųjų paramos atsisakytų jauniausi (iki 29 m.) gyventojai, o už ją dažniausiai pasisako vyresnieji (40-59 m.). Nors nemaža dalis gyventojų pritaria minčiai, kad pasirūpinti pensija – paties žmogaus pareiga, 76 proc. apklaustųjų mano, kad orią senatvę turi garantuoti valstybė.

„Tarp visų amžiaus grupių dominuoja požiūris, kad tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net du trečdaliai gyventojų nemano, kad tos pensijos pakaks. Natūraliai peršasi išvada, kad tokia nuostata turėtų paskatinti gyventojus pačius rūpintis pensija, tačiau net ir suvokdami, kad ateityje valstybė nepajėgs tuo pasirūpinti, patys nesiima jokių priemonių“, – teigia A. Bakšinskas.

Pasak jo, reikėtų nepamiršti, kad norimos pensijos dydį galima užsitikrinti papildomai kaupiant per kaupiamąjį gyvybės draudimą, ir kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo mažiau lėšų tam reikia skirti per mėnesį bei tuo daugiau galima sukaupti senatvei.

„Prognozuojama, kad valstybės mokama pensija sudarys tik 40 proc. buvusio atlyginimo. Norint užsitikrinti bent 70 proc. atlyginimo siekiančią pensiją, tampa itin svarbus paties žmogaus indėlis į orią senatvę. Neaiškios pensijų reformos, besikeičianti situacija su II pakopos pensijų fondais turėtų paskatinti pačius gyventojus visaverte senatve rūpintis iš anksto, kad sulaukus pensinio amžiaus nereikėtų laukti artimųjų paramos“, – teigia LGDĮA prezidentas.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausta 1000 vyresnių negu 18-os metų Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia išsamų paaiškinimą apie visas atkuriamas iš „Sodros“ mokamas išmokas.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. visiškai yra atkuriamos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Taip pat ir maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai gaus tokio pat dydžio išmokas, kokias gaudavo iki jas laikinai sumažinant.

Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. atkuriamos į 2009 m. gruodžio mėnesį buvusį lygį.

Didesnės pensijos bus pradėtos mokėti ir tiems gavėjams, kuriems pensijos buvo paskirtos 2010–2011 metais ir joms buvo pritaikytas mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. (Tie, kurių pensijos nebuvo sumažintos, nes nesiekė ribinio lygio (650 Lt), ir toliau gaus ankstesnio dydžio pensijas.)

Prognozuojama, kad dėl to vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, Lietuvoje padidės 8,9 proc., arba 68 litais, ir sieks 836 litus. Pensijos bus visiškai atkurtos tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems senatvės pensininkams. Pensijų atkūrimas į lygį prieš krizę palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų gavėjų.

Išankstinių senatvės pensijų gavėjai ankstesniojo dydžio pensijas pradės gauti nuo vasario mėnesio, kadangi išankstinės pensijos yra mokamos už praėjusį mėnesį.

Pensijų dydžių atkūrimas 2012 metais iš „Sodros“ biudžeto papildomai pareikalaus 495 mln. litų.

BFL

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad „Sodra“ pamažu kapstosi iš duobės ir jos biudžeto deficitas mažesnis nei planuoti 2 mlrd. Lt. Tačiau daugelis Lietuvos žmonių linkę abejoti „Sodros“ ateitimi ir nepasitiki pačia socialinio draudimo sistema, o socialinės paramos teikimo tvarką apskritai laiko ydinga. Apie tai, ar pavyks įgyvendinti žadėtas esmines pertvarkas ir atgaivinti piliečių pasitikėjimą „Sodra“, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

VEIDAS: Valstybė ir toliau klimpsta į skolas ir prie to labai prisideda „Sodra“, kurios biudžeto deficitas – apie 2 mlrd. Lt. Skolintis reikės dar apie 3,5 mlrd. Lt. Ar ilgai skolintais pinigais mokėsime pensijas ir pašalpas?

D.J.: Jei skolinamasi atsakingai, suvokiant, kad skolos bus grąžintos, tai nėra blogai. Dabartiniai mūsų turimi duomenys liudija, kad „Sodros“ padėtis gerėja. Ji netgi geresnė, nei galėjome tikėtis, ypač žinodami užsienio valstybių kontekstą.

Taigi šiandien „Sodros“ deficitas – 1852,8 mln., o ne 2,1 mlrd. Lt, kaip buvo planuota. Per 10 šių metų mėnesių „Sodra“ gavo 8,8 mlrd. Lt pajamų ir tai yra 2 proc. daugiau, nei planuota, o palyginti su praėjusiais metais – 56 proc. daugiau.

Tikimės, kad 2019–2020 m. bus grąžintos visos „Sodros“ paskolos, o nuo 2020 m. šis socialinio draudimo fondas jau turi pradėti kaupti rezervą būsimiems sunkmečiams.

VEIDAS: Iš „Veide“ paskelbtos sociologinės apklausos sužinome, kad gana daug Lietuvos gyventojų nepasitiki „Sodra“ ir nemano, kad ji gyvuos ilgai. Ar ryžtumėtės sklaidyti šias gyventojų abejones?

D.J.: Kalbėti apie galimą „Sodros“ bankrotą tikrai nėra jokių prielaidų. Juo labiau kad valstybė savo biudžetu garantuoja „Sodros“ ateitį. O kad toji ateitis būtų atsakingai suprojektuota, prieš porą metų teko imtis sunkių sprendimų.

Esu įsitikinęs, kad pasitikėjimas „Sodra“ didės. Rimtos alternatyvos jai nematau. Dar šiemet pavasarį pavyko pasiekti sutarimą Seime, kad būtų patvirtintos tiek socialinio draudimo, tiek pensijų sistemos pertvarkos gairės, o tai – jau ilgalaikiai sprendimai. Nutarta skatinti papildomą privatų draudimą antros, trečios pakopos pensijų fonduose, bet pagrindine (bazine) sistemos dalimi laikyti „Sodrą“.

VEIDAS: Dar ir šiandien nesutariame, ar laikas buvo nuo kitų metų atkurti pensijas, kokios buvo mokamos iki krizės. Kiek šiam tikslui numatyta papildomų lėšų?

D.J.: Senatvės ir netekto darbingumo pensijoms iki buvusio lygio atkurti prireiks atrėžti 495 mln. Lt iš beveik 22,5 mlrd. Lt nacionalinio biudžeto. Iš viso senatvės pensijoms išmokėti iš biudžeto skiriama apie 8 mlrd. Lt.

Nereikėtų pamiršti ir ankstesnių Vyriausybių įsipareigojimo 88 tūkst. gyventojų grąžinti 1995–2002 m. pensijų nepriemokas, iš viso 263 mln. Lt, kuriuos išmokėsime irgi 2012-aisiais.

Norėčiau pasidžiaugti, kad įveikėme išties sunkų laikotarpį, ir nei pensijos, nei kitos socialinės išmokos nevėlavo. Jei prisiminsime ankstesnę, vadinamąją Rusijos krizę, pensijos vėluodavo mėnesiais.

VEIDAS: Tačiau panašių „malonių“ negaus kiti pensininkai ar motinos, tuo laikotarpiu auginusios vaikus. Įrodinėti, kad vieni pinigai buvo uždirbti, o kiti – ne, galima, bet įvairioms socialinėms grupėms atrodo, kad tai neteisinga ir netgi neteisėta.

D.J.: Šiuo atveju tenka vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad senatvės pensininkams praradimai turi būti kompensuoti.

Natūralu, kad jaunesnis žmogus gali kelti klausimą, kodėl jis, dirbdamas ir mokėdamas tikrai dideles įmokas, turi išlaikyti tą, kuris neaišku kiek ir ar iš viso mokėjo „Sodrai“. Tačiau šioje vietoje norėčiau kalbėti apie kartų solidarumą. Dar senais laikais geriausia „Sodra“ buvo pati šeima ir tuomet niekas neklausdavo, kodėl vaikai turi išlaikyti tėvus.

Pensijų kompensavimo įstatymų projektai dar svarstomi. Juo labiau kad ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs, jog tik sukaupusi reikalingus išteklius valstybė turėtų kompensuoti neišmokėtą pensijų dalį. Pirmiausia bus kompensuojama vyresnio amžiaus ir daugiau praradusiems pensininkams. Prognozuojame, kad negautos lėšos galėtų būti pradėtos išmokėti nuo 2014 m., tačiau tai tikrai nesitęs dešimtmečiais.

VEIDAS: Sulaukęs pensinio amžiaus žmogus tiesiog varomas iš darbo, o papildomai dirbti nėra motyvacijos, nes dirbdamas negauna dalies pensijos. Gal numatyta įstatymų pataisų, leidžiančių pensininkams dirbti neatskaitant pensijos dalies?

D.J.: Kad pensinis amžius vėlinamas laipsniškai iki 2026 m., jau apsispręsta, bet iki to laiko turi būti parengti teisės aktai ir užtikrinta galimybė lanksčiai išeiti į pensiją: pats žmogus galės apsispręsti, kada jam baigti darbinę karjerą. Be to, bus galima derinti dalinę pensiją su nepilna darbo diena. Kiekvienas žinos, kiek likęs dirbti papildomai gaus pensijos. Analizuodami kitų šalių patirtį, norime sukurti šiuolaikišką modelį.

1995–2002 m. buvo apsispręsta, kad jei dirbi – pensija tiesiog nemokama. Pastaruosius dvejus metus galiojo nuostata, kad ne pats darbo faktas, o gaunamos pajamos turi įtakos senatvės pensijos dydžiui. Nuo 2012 m. sausio 1 d. grįžtame prie ankstesnės tvarkos, kai senatvės pensija mokama nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba ir kiek uždirba.

VEIDAS: Dėl didelio emigracijos masto daugybė darbingo amžiaus lietuvių socialinius mokesčius moka užsienio valstybėse, o Lietuvoje dirbantieji išlaiko emigrantų tėvus ir vaikus. Nejau nėra jokių svertų šiai situacijai ištaisyti?

D.J.: Negalime ignoruoti ES įtvirtinto laisvo žmonių judėjimo principo. Vadovaujantis šiuo principu, žmonėms nenurodysi, kur kaupti lėšas senatvės pensijai – Lietuvoje ar svetur. Todėl nepritariu jokioms priverstinėms priemonėms, juk jau pasimokėme iš geležinės uždangos laikų. Savo ruožtu valstybė turi sudaryti sąlygas, kad kiekvienas pilietis matytų savo ateitį būtent Lietuvoje.

VEIDAS: Mūsų paramos varguoliams teikimo sistema dažnai neatitinka realios situacijos ir paramą gauna arba visiškai asocialūs, arba pajamas slepiantys asmenys. Gal yra pasiūlymų ar projektų, kaip šią sistemą išgryninti?

D.J.: Mane žeidžia, kai valstybė išmoka piliečiui socialinę pašalpą ir laiko, kad su juo jau atsiskaityta. O kad tas pilietis tuos pinigus leidžia, pavyzdžiui, alkoholiui, tai įrodymas, jog valstybė iki galo neatlieka savo misijos.

Mūsų pasiūlytame naujame Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytos skatinimo dirbti priemonės sveikiems ir darbingo amžiaus žmonėms. Tiems, kurie nebeturi jėgų atitrūkti nuo skurdo spąstų ir įpratę gyventi tik iš pašalpų, grįžti į darbo rinką padės socialiniai darbuotojai. Seime pagaliau pavyko įrodyti, kad socialiniu darbuotoju gali dirbti aukštąjį profesinį išsilavinimą turintis asmuo. Jo funkcija – ne vien pašalpos išmokėjimas ar maisto atvežimas į namus, o būtent pagalba išmokant žmogų gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą visuomenėje.

Mūsų įstatymo projekte siūloma, kad jei sveikas ir darbingas žmogus kasmet gyvena tik iš pašalpų, išmokos mažinamos, o vėliau ir visiškai nebemokamos. Jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, mažinamas pašalpos mokėjimas ir vėliau lėšos nukreipiamos tik vaikų priežiūrai.

Manau, esminis dalykas, kad bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos ir savivalda imasi organizuoti tokios paramos – pagalbos teikimą. Kaimynai galės naudotis viešaisiais finansais ir kartu su savivaldybe spręsti, kiek ir kam mokėti.

Akmenės, Šilalės, Raseinių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybės jau apsisprendė dalyvauti eksperimente, kuris tęsis trejus metus ir vėliau bus pereita prie vieno modelio.

VEIDAS: Tai reiškia, kad plėsis viešasis sektorius?

D.J: Nebūtinai. Šie savanoriškos veiklos metai parodė, kad Lietuvoje yra daug pagalbos ranką vargstantiesiems ištiesti pasiryžusių žmonių. Taip pat aktyvios nevyriausybinės organizacijos „Caritas“, „Raudonasis Kryžius“, „Maisto bankas“ ir kitos.

VEIDAS: Dėl nepreciziškai taikomų procedūrų Lietuvos darbo biržos vadovo grąžinimas į ankstesnes pareigas valstybei kainuos beveik 300 tūkst. Lt. Ar Vidas Šlekaitis ir toliau dirbs Darbo biržos vadovu?

D.J.: Su grįžusiu į darbą V.Šlekaičiu sutarta, kad jis toliau tęs ne tik struktūrines Lietuvos darbo biržos reformas. Postą užleisti turėjęs Mindaugas P.Balaišaitis dirba mano visuomeniniu patarėju. Jis ir toliau dalyvaus Darbo biržos veikloje, padėdamas tas reformas įgyvendinti.

Esu įpareigojęs surengti nepriklausomą auditą, kuris atsakytų, ar ministerijos darbuotojai tinkamai atliko savo pareigas, ar kvalifikuotai parengė teisės aktus, ar ministerijai buvo tinkamai atstovaujama teismuose ir ar yra galimybių bei prielaidų išieškoti žalą iš atsakingų asmenų.

VEIDAS: Ar neketinama sugrįžti prie ankstesnės bedarbio pašalpų mokėjimo sistemos, tai yra vėl padidinti nedarbo išmokas?

D.J.: Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriame numatoma palikti dabartinį maksimalų bedarbio pašalpos mokėjimo lygį. Manau, kiekvienam kur kas svarbiau dirbti, o ne gyventi iš bedarbio pašalpos. Ji gali būti tik trumpalaikė išeitis. Esame pradėję įdomių projektų, kai sudaromos trišalės sutartys tarp bedarbio, darbdavio ir Darbo biržos. Tai vadinamoji vaučerinė sistema. Šiuo metu prie bandomųjų projektų prisidėjo keliasdešimt mūsų šalyje veikiančių įmonių, su kuriomis bendradarbiaudamos teritorinės darbo biržos organizuoja bedarbių profesinį mokymą, po kurio žmonės bus garantuotai įdarbinti.

Beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad ir po 20–30 metų “Sodra” bus panaši į dabartinę. Tiesa, kone trečdalis respondentų baiminasi, kad dabartinė “Sodra” bankrutuos.

Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Iš jos taip pat sužinome, kad privatiems pensijų fondams nepavyko pelnyti didelio Lietuvos gyventojų prielankumo, mat 38,4 proc. apklaustųjų ir šiandien pasikliauja tik valstybiniu draudimu, o 37,2 proc. mano, kad turėtų būti derinamas valstybinis ir privatus draudimas. Beje, kone dešimtadalis nepasitiki nei vienu, nei kitu ir pensijai taupo savarankiškai.

Kokią jūs regite Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) ateitį? (proc.)

Manau, kad ir po 20–30 metų “Sodra” bus panaši į dabartinę    45,6
Bijau, kad dabartinė “Sodra” bankrutuos    32,6
Tikiuosi, kad “Sodra” išliks, bet ji bus visai kitokia nei dabar ir pensijų sistema bus kitokia    20,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4

Pasikliauju tik valstybiniu draudimu, bet valstybė turi jį sustiprinti    38,4
Turėtų būti derinamas valstybinis ir privatus draudimas    37,2
Tik privačiame fonde galima sukaupti lėšų oriai senatvei    12,8
Nepasitikiu nei “Sodra”, nei privačiais fondais ir pensijai taupau savarankiškai    9,4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. lapkričio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys.

Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių.
2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc. 25-40 metų amžiaus Lietuvos gyventojų mano, jog senatvėje pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis bus valstybės mokama pensija, parodė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialo užsakymu atlikta viešosios nuomonės apklausa.
57 proc. apklaustųjų pasiryžę savo finansine gerove senatvėje pasirūpinti patys, o 16 nuošimčių apklausos dalyvių teigė nežinantys, kas jais pasirūpins senatvėje.
14 proc. vidutinio mažiau Lietuvos gyventojų senatvėje tikisi sulaukti artimųjų ir giminaičių finansinės paramos, o likę – vienas procentas – tikino rasiantys kitokių pragyvenimo šaltinių.
„Šlūbčiojanti valstybinė pensijų sistema, neramių žinių apie pasaulio ir Lietuvos ekonomiką ir perspektyvas gausa, skatina žmones ieškoti būdų patiems pasirūpinti savo ateitimi”, – teigia „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius.
Anot jo, tokius tyrimo rezultatus netiesiogiai patvirtina ir daugiau kaip 400 tūkstančių siekiantis apsidraudusiųjų gyvybės draudimu skaičius. Dar daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų yra sudarę pensijų kaupimo sutartis.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad labiausiai savo galimybėmis patiems apsirūpinti senatvėje tiki vilniečiai – tai padaryti planuoja net du iš trijų vidutinio amžiaus sostinės gyventojų. Tuo tarpu kauniečiai, klaipėdiečiai, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai tikisi sulaukti finansinės paramos iš savo šeimos.
Tyrimas atskleidė, kad su valstybine pensija daugiausiai vilčių sieja švietimo ir mokslo darbuotojai (19 proc.), o mažiausiai – dirbantys transporto ir logistikos sektoriuje (7 proc.). Su SoDros išmokomis pajamas senatvėje taip pat sieja vos kas dešimtas valstybės tarnautojas ar sveikatos priežiūros specialistas.
Kitos tyrimo išvados
Moterys, beveik dvigubai dažniau nei vyrai (18 proc. prieš 10 proc.), senatvėje tikisi senatvėje sulaukti finansinės artimųjų paramos.
Jaunesni gyventojai prasčiau vertina SoDros galimybes senatvėje aprūpinti juos finansiškai nei vyresni. Su valstybės mokama pensija savo ateitį sieja tik 9 proc. 25-30 metų amžiaus piliečių, tuo tarpu tarp 36-40 metų amžiaus asmenų šis skaičius siekia 18 proc.
Nevedę asmenys ir šeimos be vaikų labiau linkę finansinę padėtį senatvėje sieti su galimybe apsirūpinti patiems. Taip pat kaip ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
Dabartiniai bedarbiai labiau tiki SoDros galimybėmis aprūpinti juos senatvėje nei dirbantys.
Lietuvos gyventojų finansinių lūkesčių senatvėje tyrimas atliktas internetu apklausus tūkstantį 25-40 metų amžiaus gyventojų. Gyventojų apklausą šių metų rugpjūčio 8-17 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT”.

Negalutiniais duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) pajamos buvo 7 mlrd. 968,2 mln. Lt, t.y. 1,8 proc., arba 137,7 mln. Lt didesnės nei planuotos ir 5,8 proc., arba 435,7 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Apie tai praneša naujienų agentūra ELTA.

“Sodros” vadovo Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiausią įtaką “Sodros” trijų ketvirčių biudžeto surinkimo rezultatams turėjo stipriai išaugusi draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų suma.

Draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarė didžiąją dalį (93,5 proc.) “Sodros” biudžeto įplaukų ir per devynis šių metų mėnesius pasiekė 7 mlrd. 458,1 mln. Lt. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos įmokos išaugo 5,8 proc. arba 411 mln. Lt.

“Sodros” biudžeto pajamas augino ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, kurios per sausį-rugsėjį pasiekė 140,9 mln. Lt ir buvo 24,2 mln. Lt, arba 20,7 proc. didesnės nei pernai tuo pat metu ir 58 mln. Lt, arba 1,7 karto didesnės nei planuota.

Preliminariais duomenimis, per 2011 metų sausį-rugsėjį į darbą priimta 71,1 tūkst. daugiau žmonių nei atleista, kai pernai per tą patį laikotarpį priimtų į darbą žmonių buvo 28,4 tūkst. daugiau nei atleistų, o per tris 2009 m. ketvirčius atleistų iš darbo žmonių skaičius buvo 101,4 tūkst. didesnis nei priimtų.

Per devynis šių metų mėnesius priskaičiuotos “Sodros” išlaidos buvo 9 mlrd. 711,6 mln. Lt, tai yra 369,8 mln. Lt, arba 3,7 proc. mažesnės nei planuota ir 135,1 mln. Lt, arba 1,4 proc. mažesnės nei pernai sausį-rugsėjį.

Didžiausią “Sodros” biudžeto išlaidų dalį sudarė pensijų socialinis draudimas, kuriam per tris šių metų ketvirčius priskaičiuota 5 mlrd. 744,2 mln. Lt, kas yra 38,3 mln. Lt mažiau nei planuota, bet 2,6 mln. Lt daugiau nei tuo pat metu pernai.

“Sodros” biudžeto deficitas per tris šių metų ketvirčius sudarė 1 mlrd. 743,4 mln. Lt ir buvo 507,5 mln. Lt arba 22,6 proc. mažesnis nei planuota. Pernai tuo pat metu “Sodros” biudžeto deficitas siekė 2 mlrd. 314,2 mln. Lt.

Įvertinus trijų ketvirčių rezultatus, manoma, kad 2011 m. “Sodros” biudžeto pajamos bus 11,1 mlrd. Lt, kai buvo planuota, kad pajamos bus mažesnės ir sudarys 10,9 mlrd. Lt. Tuo tarpu išlaidos sieks 13,3 mlrd. Lt, kai planuota, kad jos bus 13,5 mlrd. Lt. Tikimasi, kad šių metų “Sodros” biudžeto deficitas sudarys 2,2 mlrd. Lt ir bus 405 mln. Lt geresnis nei planuota ir 552,9 mln. Lt geresnis nei pernai.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

„Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija yra ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalino 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4 281 Lt arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kuomet sudarė 3 873 Lt.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 Lt. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 tūkst. Lt.

Kita vertus, būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. nuo 2009 m. vidurio. Specialistai apskaičiavo, kad, jeigu minėti pervedimai į fondus nebūtų sumažinti, vidutinė išmoka papildomai pensiją kaupusiems žmonėms šių metų birželio pabaigoje jau būtų buvusi didesnė 1200 Lt arba 25-30 proc.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2011 metų birželio 30 dieną buvo beveik 4 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,03 mln. dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 30 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, 1992–1993 m. socialinės apsaugos ministru dirbęs Teodoras Medaiskis viliasi, kad Vyriausybei ir Seimui dabar užteks ryžto pagaliau Lietuvoje sukurti nuo asmeninio žmogaus indėlio priklausančios senatvės pensijos sistemą, o pačią pensiją susieti su šalies ekonomikos sveikata: kai didėja darbuotojų atlyginimai, automatiškai didėja ir pensijos, kai BVP sminga, negailestingai mažėja ir išmokos senjorams. Taigi, pokalbis su T. Medaiskiu.

VEIDAS: Ar iš viso įmanoma tiek reformuoti “Sodrą”, kad ji  taptų nebe deficitinė, bet kartu ir patenkintų bent jau įstatymais numatytus žmonių socialinės apsaugos poreikius? Ar matote realių galimybių “Sodros” biudžetą subalansuoti jau 2014 m., vertinant dabar galiojančius ir naujuose pensijų sistemos pertvarkos dokumentuose numatytus valstybės įsipareigojimus?

T.M.: Viską, net ir Lietuvoje, galima subalansuoti, jei laikomasi pagrindinio ekonomikos principo – pajamų ir išlaidų koreliacijos. Nesakau, kad ištikus krizei reikėjo staiga imti ir nurėžti pensijas tiek, kiek smuko “Sodros” pajamos – tiek sumažinti pensijų būtų buvę neįmanoma. Tačiau pats ekonominės logikos principas buvo pažeistas dar iki krizės: buvo užprogramuotas didesnis nei atlyginimai pensijų didėjimas – nes politikai nuolat linkę tikėti, kad ekonomika tik augs ir augs.

Bet “Sodros” biudžetą per krizę sugriovė net ne pensijos, o visiškai su jokiais realiais Lietuvos ekonomikos rodikliais nesikoreliavęs motinystės išmokų padidinimas. Štai 2007 m. motinystės draudimo išmokos siekė 300 mln. Lt, 2008 m. jos šovė iki beveik 800 mln. Lt, o 2009 m. per pačią ekonominę krizę jau pasiekė 1,2 mlrd. Lt viršijančią ribą! Per dvejus metus keturis kartus išaugusios išlaidos – ką tai bendro turėjo su Lietuvos realybe? Visiškai nieko. Tas staiga atsiradęs papildomas milijardas išlaidų pirmiausia ir pradėjo gramzdinti “Sodrą”. Žinoma, visą dabartinę 8 mlrd. Lt “Sodros” biudžeto skolą sukaupė jau ne vien motinystės išmokos, bet ir pensijoms skiriamų mokesčių mažėjimas.

Kartoju, įmanoma ir būtina subalansuoti “Sodros” biudžetą – tik reikia išmintingai laikytis ekonominės logikos. Pavyzdžiui, aš nesutinku, kad pensininkams reikia kompensuoti kadais dėl valstybės ekonominių sunkumų sumažintas pensijas. Kodėl jie turi būti vienintelė privilegijuota visuomenės dalis? Gal tada užsimokime kompensuoti ir sumažėjusius atlyginimus dirbantiems žmonėms – kuo jų lūkesčiai mažiau teisėti nei pensininkų?

Apskritai aš laukiu nesulaukiu, kada Lietuva pagaliau liausis buvusi nuolat ką nors kam nors kompensuojanti valstybė: pensijas, žydų turtą, turėtas žemes, prarastus indėlius. Suprantu, kad tai susiję su teisingumo atkūrimu, tačiau turime pažvelgti tiesai į akis: dėl to mums sunku tapti progresą kuriančia, ateitimi, o ne praeitimi besirūpinančia valstybe.

VEIDAS: Esate šalininkas to, kad dabartinė “Sodros” skola būtų perkelta į valstybės biudžetą, o ateityje dalis dabar “Sodros” mokamų išmokų (bazinė ir našlių pensija) taip pat būtų perkelta į valstybės iždą. Bet ar tai nėra tik situacijos užpudravimas – koks skirtumas, iš kurios kišenės yra išmokami pinigai?

T.M.: Žinoma, valstybėje pinigų dėl to daugiau neatsiras, bet toks veiksmas būtų logiškas.
Neturiu jokių iliuzijų, kad “Sodra” iki 2014 m. pati gali “suvalgyti” per krizę susikaupusią savo skolą. Gali būti, kad tokių iliuzijų neturi ir Vyriausybė – gegužės pabaigoje Seime patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėse yra tokia abstrakti formuluotė, kad “Sodros” išlaidų ir pajamų skirtumas, jei tam nepakanka jos pačios lėšų, yra dengiami iš valstybės biudžeto.

O ateityje dalies “Sodros” išmokų perkėlimas į valstybės iždą leistų sukurti teisingesnę pensijų sistemą. Tie žmonės, kurie daug dirbs ir užsidirbs sočias pensijas, jas ir gaus iš “Sodros”, o tie, kuriems per darbingą amžių to padaryti nepavyko, savo bazinę pensiją gaus iš valstybės biudžeto – nes iš ten juk ir yra mokamos visos socialinės pašalpos. Tai principinis, o ne techninis pokytis, ir jis labai svarbus, kad pensijų sistema būtų labiau pasitikima. Jei vien “Sodrai” ir toliau paliksime visus pensininkus, net ir tuos, kurie nėra užsidirbę savo senatvei, ji niekada netaps kaupiamąja, nuo žmogaus darbo ir mokesčių indėlio priklausančia sistema – tie, kurie dirba ir uždirba, ir toliau turės dalytis pensijomis su to nepadariusiaisiais. O juk jais, kaip ir kitais socialiai remtinais savo piliečiais, privalo rūpintis valstybė.

Taip pat ir su vadinamąja našlių pensija – juk savo esme tai yra socialinė parama vienišiems pensininkams, o ne su esant darbingo amžiaus sukauptomis lėšomis.

VEIDAS: Dabar asmeninis indėlis į būsimą pensiją visiškai diskredituotas: valstybės anksčiau dovanota teisė dalį savo “Sodros” įmokų kaupti privačiuose pensijų fonduose per krizę tiesiog buvo paimta ir sumažinta daugiau negu per pusę – nuo 5,5 proc. iki 2 proc. ir kompensuoti šios neteisybės nė nežadama.

T.M.: Blogai, kai žaidimo taisyklės keičiamos jau žaidimo eigoje, tačiau ar Vyriausybė turėjo kitą išeitį? Ji padarė tai, kas buvo neišvengiama: gelbėjo dabartinius pensininkus būsimųjų sąskaita. O savo neigiamą nuomonę apie visokias kompensacijas jau esu išsakęs.

Dabar planuojama nauja privataus kaupimo sistema, vadinama “2+2+2″: 2 proc. jai atitekusių darbuotojo įmokų į fondą sumokėtų “Sodra”, dar 2 proc. nuo savo atlyginimo ten turėtų pervesti pats dirbantysis, o valstybė už tai primokėtų dar 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio įmoką iš savo biudžeto.

VEIDAS: Net ir po ką tik įsigaliojusios motinystės išmokų pertvarkos Lietuva elgiasi kaip itin turtinga valstybė – ar kur kitur dar mamos skatinamos nedirbti dvejus metus?

T.M.: Iš tiesų, motinystės rėmimo laikinomis išmokomis sistema pas mus turtingiausia visoje Europoje. Aš apskaičiavau, kad pagal ekonominius kriterijus motinystės išmokų suma “Sodroje” negali viršyti 500 mln. Lt – o štai 2011 m. ji vis dar sieks …. mlrd. Lt.

Bet toks elgesys toli gražu nėra išmintinga gimstamumo skatinimo strategija – politikams labai lengva paimti ir keleriems metams skirti dideles išmokas. Bet daug sunkiau yra ištaisyti sistemines bėdas – juk Lietuvoje nesukurta vaikų iki trejų metų priežiūros sistema, dirbantys mažylių tėvai neturi esminių lengvatų.

VEIDAS: Atrodo, kad pensinio amžiaus ilginimu turėtų piktintis tik prie tos ribos jau labai priartėjusieji – visiems kitiems didesnis ilgiau dirbančių žmonių būrys tik į naudą?

T.M.: Iš tiesų – jau esantiems pensijoje tik geriau nuo to, kad bus daugiau juos išlaikančiųjų, o jaunesniems žmonėms irgi lengviau nuo to, kad senjorų išlaikymo prievole su jais ilgiau dalysis darbo rinkoje palikti vyresni žmonės. Senėjant Lietuvos visuomenei tik ilgiau dirbdami galime tikėtis subalansuoto “Sodros” biudžeto.

Beje, kvailystė yra ir visos pensijos mokėjimas vis dar dirbantiems žmonėms – juk pensija savo esme yra kompensacija už prarastas pajamas, o ne kažkokia premija už garbingą amžių.

Mūsų visuomenėje apskritai vyrauja klaidingas įsivaizdavimas, kad valstybė privalo apsaugoti pensininkus nuo ekonominių negandų. Ką gi, įsivaizduokime, kad visi senjorai turi po aukso maišą, o kitkas lieka kaip buvę – kuriančiųjų duoną ir žaidimus vis dar per mažai. Tai juk duona ir žaidimai nuo to tik brangs ir tas auksas praras savo perkamąją galią. O realybėje juk turime ne auksą, o litus, kurių vertė dėl ekonominių disbalansų lengvai prarandama.

Bėda tik ta, kad Lietuvos darbo rinka nepalanki vyresnio amžiaus dirbantiems žmonėms – ir šią problemą reikia spręsti iš esmės.

VEIDAS: Esate ekspertas, pats valgęs ministro duonos, patarinėjote ne vienam ministrui, “Sodros” vadovui. Bet gal Jūsų patirtis ir įrodo, kad Lietuvoje neįmanoma sukurti tobulos “Sodros” sistemos – štai Jūs žinote, kas joje blogai, daug metų esate šalia tų, kurie sprendžia, bet sistema išlieka ydinga.

T.M.: Klaidinga iliuzija, kad yra kažkoks idealas, žydroji paukštė, kurio lietuviška “Sodra” vis niekaip nepagauna. Netiesa. Lietuvoje buvo ir tebėra sukurta gana nebloga socialinio draudimo sistema, tik politikams reikėtų nuosekliai laikytis taisyklių ir savo populistiniais sprendimais nesprogdinti visos sistemos. Štai turėjome neblogą pagrindą savanoriškam kaupimui, bet krizės išvakarėse nepagrįstai padidintos motinystės išmokos ir pensijos nugramzdino “Sodrą” tiek, kad ji nebegalėjo toliau pervedinėti pažadėtų procentų į privačius pensijų fondus.

Turiu vilties, kad pastaroji krizė išėjo į naudą ir politikai iš esmės suvokė pajamų bei išlaidų koreliacijos dėsnį, dabar sukurs kur kas teisingesnę socialinio draudimo sistemą, kurioje didesnį darbinį indėlį įdėjusieji sulauks ir didesnių kompensacijų.

VEIDAS: O kaip Jūs pats ruošiatės pensijai? Ar pasikliaujate tik “Sodra”, ar kaupiate lėšas privačiai, galbūt esate investavęs į nekilnojamąjį ar kitokį turtą?

T.M.: Privataus kaupimo sistemoje nedalyvauju – pasikliauju “Sodra”. Investicijos gal ir gerai, bet aš apie jas nieko nesuprantu, tai ir nekišu nosies. Anksčiau buvusiems ministrams priklausydavo I laipsnio valstybinė pensija, bet ji dabar panaikinta – na ir gerai: tikiuosi, kad dar kurį laiką būsiu įdomus universiteto studentams, o paskui oriai susitaikysiu su tuo, ką man skirs valstybė.

"Veido" archyvas

BFL

“Sodrą” reikės informuoti prieš pradedant dirbti, o ne pirmąją darbo dieną, kaip yra dabar. Tai bus, jeigu Seimas pritars atitinkamiems Vyriausybės teikiamiems Nelegalaus darbo draudimo įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimo projektams.

“Šiandien įstatymai numato galimybę pirmąją darbo dieną informuoti. Pagal siūlomus pakeitimus, pirmiausia turėtų būti informuojama, o po to tik pradedama dirbti. (…) Tai sumažina galimybes piktnaudžiauti tuo, kad žmogus, užtiktas nelegaliai dirbantis, arba darbdavys sako, kad šiandien tik pradedamas darbas ir informuojama “Sodra”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

Pasak ministro, kartu yra atsisakoma patarnavimo sutarčių, kurios reglamentuodavo įvairiausius trumpalaikius namudinius darbus, tačiau tos veiklos jau dabar yra galimos pagal verslo liudijimus, pagal individualią veiklą.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus ragina suvokti, kad šiandieniniai svarstymai apie “Sodros” ir socialinio draudimo pertvarką lems Lietuvos ilgalaikę ateitį ir šalies patikimumą tarptautinėse finansų rinkose.

“Jeigu šiandien nedarome tokių reformų, tai pensijų sistema po 2023-2024 metų patirs gilius ir ilgalaikius deficitus ir negebėjimą išsaugoti savo finansinio tvarumo”, – Seimo nariams, antradienį pradėjusiems svarstyti “Sodros” ir socialinio draudimo reformos gaires, teigė premjeras

Pasak A. Kubiliaus, šie sprendimai  labai svarbūs ir dabartiniams pensininkams: ”Nes jeigu mes priimam šiuos sprendimus ir pradedam įgyvendinti, akivaizdu, kad  mūsų finansų sistemos tarptautinėse finansų rinkose patikimumas didėja. O tai reiškia, kad skolintis galime pigiau. Tai reiškia, kad turėsime daugiau pinigų ir pensijoms šiandien mokėti”, – sakė A. Kubilius.

Jis pabrėžė, kad įgyvendinus permainas socialinio draudimo sistemoje, iki 2020 metų šalies pensijų sistema sugebės ir “išeiti” iš deficito, ir sugrąžinti skolas, ir kompensuoti sumažintas pensijas, ir iki 2012 metų jas atstatyti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad Vyriausybė iki šiol nepateikė konkrečių įstatymų: ”Tai dokumentas apie viską ir apie nieką. Reikia ne gairių, o labai konkrečių įstatymų, nes bedarbystė nemažėja, emigracija auga, algos įšaldytos, tad “Sodros” pajamoms didėti mažai šansų”, – kalbėjo parlamentaras.

Pagal Seime patvirtintas “Sodros” reformos, kuri numato nedidinti “Sodros” įmokų, gaires, bus parengti konkretūs įstatymai, kurių daugelio įsigaliojimas planuojamas nuo kitų metų. Be to, siūloma didinti ir suvienodinti vyrų ir moterų pensijos amžių, skatinti asmenis, auginančius vaikus.

Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensijos amžiaus didinimo – Vyriausybė tada siūlė tvarką, pagal kurį moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą.

Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis buvo pamažu didinami nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.

Pavyzdžiui, siūloma ateityje papildomai remti pensijas kaupiančius šalies gyventojus, kurie augins vaikus, taip pat ir įvaikintus, ir į antros pakopos pensijų fondus savarankiškai mokės 2 proc. pajamų įmokas – tokioms šeimoms į antros pakopos pensijų fondus iš valstybės biudžeto siūloma mokėti vadinamąsias skatinamąsias įmokas – pavyzdžiui, 0,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) įmokas. Kol kas neapsispręsta, ar papildoma įmoka būtų priskaičiuojama abiem tėvams, ar tik vienam. Taip pat plačiau nediskutuojama apie “vaiko auginimo formą”.

Taip pat svarstomi ir kiti skatinimo būdai – vaiko auginimo laiką įtraukti į darbo stažą arba padaryti kitas lengvatas tokiems asmenims (pavyzdžiui, pridėti taškų) apskaičiuojant pensiją pagal naują ateityje galiosiančią sistemą.

Ministerijos parengtame socialinio draudimo sistemos reformos plane numatyta, kad norintieji kaupti senatvei didesnes sumas, į antros pakopos pensijų fondus galės savanoriškai pervesti dar 2 proc. savo ikimokestinių pajamų. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus atlyginimas siektų 800 litų, jo savanoriška įmoka į fondą būtų 16 litų (per metus apie 200 litų), jeigu uždarbis būtų 2 tūkst. litų, įmoka būtų 40 litų (apie 500 litų), o jeigu 3 tūkst. – 60 litų (apie 720 litų).

Savanoriškai apsisprendusiems mokėti įmokas valstybė svarsto galimybę teikti subsidiją, kuri sudarytų 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Valstybės indėlis nebūtų toks pat, kaip savanoriška įmoka, nes ji būtų vienoda visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio.

Tikintis valstybės paramos, patiems prisidėti prie pensijų kaupimo sistemos naudingiausia būtų tiems šalies gyventojams, kurie gautų mažesnes negu VDU uždarbius.

Vidutinis darbo užmokestis 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2121 lito, todėl jeigu šiuo metu galiotų pensijų kaupimo sistema 2+2+2, valstybė per mėnesį prisidėtų 42 litais – maždaug 500 litų per metus.

Seimo aptariamose gairėse numatytas senatvės pensijų apskaičiavimas arba pagal virtualių sąskaitų sistemą, arba pagal taškus, o kuri sistema bus pasirinkta vėliau spręs Vyriausybė ir teiks svarstyti Seimui.

Gairės numato, kad dėl to paties draudiminio įvykio negalės būti mokamos kelios socialinio draudimo išmokos. Siekiama nustatyti, kad visos išmokos daugiau priklausytų nuo gyventojų sumokėtų įmokų.

Bazinę pensiją (vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos) siūloma mokėti iš valstybės biudžeto.

Socialinio draudimo reformos kūrėjai siūlo ateityje socialinės pašalpos dydį nustatyti, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių – pirmam šeimos nariui būtų mokama 100 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa – 350 litų, antram – 70 proc. o trečiam ir likusiems – po 80 proc..

Dabar socialinė pašalpa siekia 90 proc. valstybės remiamų pajamų – neturintys jokių pajamų gyventojai gauna 315 litų, nepriklausomai nuo to, kiek šeimoje yra narių.

"Veido" archyvas

Saulėlydžio komisijai atkreipus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dėmesį, kad būtina optimizuoti “Sodros” veiklą mažinant darbuotojų ir atskirų juridinių asmenų skaičių, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad tai jau šiuo metu daroma, o iš esmės administracinė “Sodros” pertvarka prasidės nuo kitų metų.

Viceministras A. Bitinas, komentuodamas Saulėlydžio komisijos išvadas, teigė, jog jos pastebėjimai teisingi, bei priminė, kad “Sodros” administravimo įstaigų valdymo optimizavimas įrašytas Seimą jau pasiekusiose pensijų sistemos ir socialinio draudimo pertvarkos gairėse.

“Planuojame tą visą reikalą jau pradėti 2012 metais, jau įsivažiuoti labai smarkiai. Dabartiniu metu jau parengiamieji darbai padaryti”, – Eltai sakė A. Bitinas.

Kalbėdamas apie “Sodros” pertvarką viceministras išskyrė du dalykus – turtą ir personalą. Dėl institucijos turto “Sodros” taryba prieš porą mėnesių priėmė sprendimą, kad turtas, nesusijęs su jos funkcijų vykdymu, turi būti parduotas. A. Bitinas teigė, kad aukcionuose bus išparduoti “Sodros” priestatai, garažai. Tuo tarpu kitus pastatus, kurie naudojami funkcijoms vykdyti, bandoma optimizuoti.

“Sudaryta darbo grupė ir kartu su Darbo birža žiūrima, kaip gali Darbo birža į “Sodros” patalpas įsikelti, o kaip “Sodra” gali kažkur – į Darbo biržos patalpas. Bandome atsisakyti patalpų, tas darbas įsivažiavo, kai kuriuose miestuose realiai pradėti veiksmai, kad institucijas sujungtume patalpų prasme”, – kalbėjo SADM atstovas.

A. Bitinas atkreipė dėmesį į “Sodros” turimas uždarąsias akcines bendroves, senelių namus “Senevita”, reabilitacijos paslaugas teikiantį “Pušyno kelią” ir grąžinamojo ir reabilitacinio gydymo įstaigą “Žvorūnė” Palangoje, kurias ketinama parduoti per aukcioną.

“Žvorūnė” pasiūlyta pardavimui, aukcionui. Dėl “Senevitos” ir “Pušyno kelio” buvo pirminis sprendimas perduoti kitoms valstybės institucijoms, tačiau už tai turi būti “Sodrai” kompensuojama vertė, valstybės biudžetas turi sumokėti “Sodros” biudžetui. Tai neįvyko, jokios valstybės įstaigos neėmė, mes leisime šias įstaigas aukcionui, pardavinėsime šitų įmonių akcijas. Su turtu viskas juda, tai netrumpas procesas, tačiau visi sprendimai yra priimti”, – aiškino viceministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, kadangi yra plečiamos elektroninių duomenų bazės (EGAS, EDAS), žiūrima, jog daugiau socialinės apsaugos sistemoje dalyvautų technika, dėl ko ateityje mažės “Sodros” darbuotojų skaičius.

“Planuojame, kad bus pakankamai ženklus darbuotojų atleidimas. Skaičiaus tiksliai nepasakysiu. Pirminiame etape – apie kelis šimtus, paskui bus daugiau. Uždavinys yra ne sumažinti darbuotojų skaičių, o žiūrima, kaip ta paslauga galėtų būti efektyviau teikiama. Matome, kad tam tikras rezervas personalo skaičiaus mažinime tikrai yra “, – komentavo A. Bitinas.

Viceministras negalėjo atsakyti, kokį finansinį efektą duos “Sodros” administravimo pertvarka. Tai esą priklausys nuo to, kaip pavyks parduoti “Sodros” turtą bei nuo žmogiškųjų išteklių.