Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pertvarkydama pensijų sistemą, siūlo sudaryti sąlygas žmonėms laikinai pasitraukti iš antros pakopos privačių pensijų fondų ir sugrįžti į “Sodrą”.

Tokia galimybė, pagal dabartinį sumanymą, galiotų vienerius metus, rašo portalas delfi.lt.

Apie tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą trečiadienį vykusiame jungtiniame Darbo partijos ir socialdemokratų frakcijų posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Pasak jo, į “Sodrą” nutarusiam sugrįžti asmeniui nebebūtų taikoma nuostata, kad turi mažėti valstybės mokama senatvės pensija, bet tai, kas sukaupta per trumpą laiką privačiame fonde, negalės būti atiduodama “Sodrai”.

Šiuo metu nutraukti sutartį su antros pakopos pensijų fondu galimybių nėra. Nutarus dalį pensijos kaupti antros pakopos fonduose, apie ketvirtadaliu turi sumažėti valstybės mokama senatvės pensija, kurios dydis priklauso ir nuo darbo stažo bei iš dalies nuo sumokėtų įmokų į “Sodros” biudžetą.

Verslui sudarytos galimybės atidėti mokėjimus “Sodrai”. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui pritarė Ministrų Kabinetas. Iki šiol įmonės mokėjimus “Sodrai” turėdavo atlikti iki 15-tos mėnesio dienos, to nepadarius ir vėluojant daugiau kaip 5 darbo dienas prasidėdavo išieškojimo procedūros.

Kaip informuoja SADM, iki šiol už laiku nesumokėtas įmokas “Sodrai” galėjo būti sudarytos įmokų išieškojimo – atidėjimo sutartys, tačiau nebuvo numatyta palūkanų mokėjimo tvarka. Valstybės kontrolė, pernai atlikusi auditą mokestinių nepriemokų administravimo srityje, valstybinio audito ataskaitoje pateikė rekomendaciją nustatyti palūkanas už atidėto socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą.

Vyriausybės patvirtintame projekte siūloma, kad, jei įmonė iki 15-tos mėnesio dienos negali sumokėti įmokos “Sodrai”, bet planuoja, kad artimiausiu metu turės įplaukų, tokia įmonė galėtų kreiptis į teritorinį “Sodros” skyrių dėl mokėjimo atidėjimo. “Sodra”, įvertinusi situaciją, sudarytų dvišalę sutartį, kurioje būtų numatytas mokėjimo atidėjimas nuo kelių dienų iki vienerių metų. Tai nebūtų taikoma įmonėms, kurios piktybiškai nemoka įmokų.

Jei Seimas pritars šiems siūlymams, už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį į “Sodros” biudžetą būtų mokamos palūkanos.

SADM nuomone, aiškesnė, įstatymiškai reglamentuota tvarka, ką daryti, norint atidėti mokėjimus “Sodrai”, ypač aktuali įmonėms, kurios turi nereguliarias įplaukas, taip pat pagelbės įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų.

Tikimasi, kad šie pakeitimai sulygins mokesčių mokėtojų – tiek mažo, tiek didelio kapitalo įmonių padėtį, nes iki šiol pasitaikydavo atvejų, kad stambios įmonės, norėdamos turėti daugiau apyvartinių lėšų, atidėdavo mokėjimus “Sodrai”. Seimui pritarus šiems pakeitimams, tokios įmonės vengs atidėjimų, nes bus numatytas palūkanų mechanizmas, ir tai tiesiog neapsimokės finansiškai.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasigenda platesnių diskusijų su interesų grupėmis dėl rengiamos pensijų sistemos pertvarkos gairių.

“Komitetuose jau yra gana daug atvirumo, tačiau ne visi komitetai pakankamai gerai organizuoja tokias diskusijas, kurios vyksta mūsų kitose salėse, kada susirenka įvairios interesų grupės. (…) Negaliu sakyti, kad tų diskusijų visai nevyksta, bet galbūt nepakankamai daug arba ne taip plačiai, kaip norėtųsi”, – sakė I. Degutienė trečiadienį interviu “Žinių radijui”.

Parlamento vadovės manymu, tinkama erdvė tokioms diskusijoms dėl ‘Sodros” reformos gairių būtų internetas.

“Ženkliai yra praplėsta interneto bazė ir internetu mes irgi galime turėti plačias diskusijas dėl “Sodros” reformos gairių, kur tikrai galės internautai rašyti savo atsiliepimus, juos paskui sistemina komitetas, ir mes turime žymiai platesnės visuomenės nuomonę. Ne visi gali fiziškai susirinkti, bet internetu ir elektroniniu būdu puikiai gali bendrauti ir diskusijos gali būti žymiai platesnės”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė paaiškino, kad po išsamesnių diskusijų galima tikėtis ir konkrečių Vyriausybės išvadų dėl “Sodros” reformos gairių. Pasak Parlamento vadovės, aiškius atsakymus dėl savo ateities turi gauti tiek dabartiniai, tiek būsimieji pensininkai. “Jeigu mes patvirtiname pateiktas gaires, kaip šiandieninis pensininkas gyvens? Ar jam pensija didės, ar liks tokia pati? Ar skaičiavimo sistema bus ta pati? Ar naujos gairės ir pagal tas gaires priimti įstatymai nepakeis jo šiandieninės situacijos?” – dabartiniams pensininkams rūpimus klausimus vardino I. Degutienė.

Atsakymus, pasak Seimo Pirmininkės, turi gauti ir dabar jauni žmonės, kuriems iki pensijos liko 25-30 metų.

“Kokio dydžio jis gali prognozuoti, kad gaus pensiją? Ar jis galės normaliai gyventi? Kaip per darbingus metus jam reikės dalyvauti kaupiamuose fonduose? Kiek reikės mokėti arba kiek valstybė už tai mokės?”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės įsitikinimu, galutinį sprendimą bus galima priimti tik po plačių diskusijų su interesų grupėmis.

Lietuvoje kas mėnesį 47 tūkst. žmonių gauna didesnes nei 1000 Lt socialinio draudimo pensijas (senatvės, netekto darbingumo, invalidumo), mokamas iš “Sodros” biudžeto. Beje, senatvės pensijos čia sudaro didžiausią dalį – didesnes nei 1000 Lt pensijas gauna 39,6 tūkst. žmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko komentaras

Sunkmečiu buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuriuo laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos iš “Sodros” biudžeto mokamos išmokos, tad gaunančių didesnes nei 1000 Lt pensijas žmonių Lietuvoje neišvengiamai sumažėjo.

Nustojus galioti laikinajam įstatymui, nuo 2012 m. gaunančių didesnes nei 1000 Lt pensijas žmonių padaugės. Taip pat galiu patikinti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. sumažintos pensijos bus grąžintos į prieškrizinį lygį ir žmonės gaus tokio pat dydžio pensijas, kokias gaudavo iki sunkmečio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šią savaitę baigtame rengti pensijų sistemos reformos priemonių plane numatoma galutinai įteisinti iki 2 proc. sumažintą asmens draudžiamųjų pajamų kaupiamąją įmoką į pensijų fondus, didinti vyrų ir moterų pensinį amžių iki 65 metų, o 2,7 mlrd. litų siekiantį “Sodros” deficitą panaikinti per trejus-ketverius metus.

Reformuojant socialinio draudimo sistemą šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos ir įvairios rentos būtų perduodamos naujai įkurtiems profesiniams fondams, ketvirtadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Pasak viceministro Audriaus Bitino, parengtame plane numatyta, kad norintieji kaupti senatvei didesnes sumas galės į pensijų fondus savanoriškai pervesti dar 2 proc. draudžiamųjų pajamų.

Dar svarstoma galimybė, kad valstybė šiems žmonėms skatinti galėtų teikti subsidiją, kuri sudarytų apie 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tad į pensijų fondus būtų pervedama maždaug 6 proc. draudžiamųjų pajamų.

“Sugrąžinti 5,5 proc. įmoką į fondus tikrai nesiūlysime. Tai ydingas principas. Privatūs fondai neturi būti finansuojami “Sodros” lėšomis. Tai turi būti privati iniciatyva, o valstybė ją skatins lengvatomis”, – aiškino A.Bitinas.

Pagal šį planą vyrų ir moterų pensinis amžius nuo 2012 metų pamažu didėtų ir 2026-aisiais pasiektų 65 metus. Moterims pensinis amžius kiltų greičiau, nes jos dabar į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62-ejų su puse.

Planuojama skatinti žmones kuo ilgiau likti darbo rinkoje, o išėjimą į pensiją anksčiau laiko riboti mažesnėmis išmokomis. “Europos Sąjunga ragina kuo greičiau naikinti išankstinių pensijų sistemą. Kol kas to nenumatome, bet ateityje išėjusieji į pensiją anksčiau gautų mažesnes išmokas,” – dėstė viceministras.

A.Bitinas teigė, jog socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje siūloma reformuoti pagal Vilniaus universiteto docento Teodoro Medaiskio pasiūlytą vadinamųjų apskaitos vienetų (taškų) sistemos modelį.

Kartu ministerija teiks ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio rengtą “virtualių sąskaitų” modelį. Kuris iš jų geresnis, spręs Seimas.

Viceministras teigė, jog ateityje bazinę pensiją iš valstybės biudžeto (dabar yra 360 litų) gautų tik mažai uždirbantys žmonės, visiems kitiems pensija būtų mokama iš socialinio draudimo įmokų. “Taip siekiame aiškiai atskirti socialinį draudimą nuo socialinės paramos”, – sakė A.Bitinas.

Turėtų išnykti ir dabar mokamos mokslininkų valstybinės pensijos bei įvairios rentos. Vadinamosios privileginės pensijos ateityje turėtų būti mokamos iš profesinių fondų, kuriuos sudarytų pačių darbuotojų įmokos ir institucijų indėlis. Pareigūnų pensijų siūloma nenaikinti, bet įvairias rentas, pavyzdžiui, sportininkų, siūloma peržiūrėti.

Šiuo metu mėnesio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, yra 769 litai, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija – 740 litų.

Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija nuo 2008 metų yra 360 litų.

Numatoma, kad 2011 metais “Sodros” išlaidos bus 2,75 mlrd. litų didesnės nei įplaukos.

Vasarį “Sodros” išmokos buvo 245,5 mln. litų didesnės už pajamas. Pagal planą “Sodros” pajamos su išmokomis turėtų susilyginti 2014-2015 metais.

„Sodros“ reformą numatyta svarstyti Seime. Siūlomos dvi pensijų skaičiavimo metodikos. Galbūt jos leis teisingiau apskaičiuoti pensijas būsimiems pensininkams, bet neišspręs pajamų problemos.

Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti. Tobulinamos gamybos ir paslaugų technologijos, diegiami našesni įrengimai, kurie didina gamybos ir paslaugų apimtis, kelia darbo našumą. Todėl dėsningai mažėja darbuotojų skaičius, jiems išmokamas bruto darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos įmokos “Sodrai”. Ir  šie veiksmai dargi skatinami. Atleidžiama nuo pelno mokesčio mokėjimo, kai tobulinamos technologijos ir plečiama gamyba, skiriamos Europos Sąjungos  paramos lėšos.

Taigi atsiranda prieštaravimas tarp verslo intereso sukurti daugiau pridėtinės vertės su mažesnėmis darbo sąnaudomis ir valstybės intereso –  didinti įmokas socialiniams fondams. Interesų priešpriešą akivaizdžiai patvirtina 2010 metų rezultatai.  Nors privačiame sektoriuje, palyginus su 2009 metais,  sukurta 3 mlrd. Lt (4,6 proc.) daugiau pridėtinės vertės, tačiau  įmokų “Sodrai” sumokėta  0,5 mlrd. litų (9,4 proc.) mažiau. Įmokų santykis su sukurta pridėtine verte  sumažėjo nuo 9,15 proc. buvusio 2008 metais iki 7,75 proc. – 2010 metais. Esant 2008 metų santykiui, praėjusiais metais įmokos “Sodrai” būtų buvusios 950 mln. litų didesnės. Siekiant išvengti šio prieštaravimo, reikėtų  įmokas skaičiuoti nuo sukurtos pridėtinės vertės, o biudžeto išlaikomose įstaigose – palikti esamą tvarką.

Aišku, būtų geriausia eiti kitu keliu – nustatyti kokią dalį sukurtos pridėtinės vertės įmonės turi skirti  darbuotojų darbo užmokesčiui. 2008 metais  buvo skirta 34,1 proc., o 2010 metais – 31,5 procentas. Kadangi įmokos “Sodrai” skaičiuojamos nuo darbuotojų bruto darbo užmokesčio, tuomet “Sodros” pajamos būtų susietos su sukurta pridėtine verte ir išvengta 2009 metų situacijos.

Valdžia turi šiokią tokią įtaką darbo užmokesčiui nustatydama minimalią algą, kuri yra 800 Lt.  Ji neleidžia darbdaviui mokėti darbuotojui mažiau nurodytos sumos, bet nereguliuoja kokia pridėtinės vertės dalis turėtų būti išmokėta visiems darbuotojams. O ta dalis yra gerokai mažesnė, negu kitose Europos valstybėse. 2010 metais kompensacijos darbuotojams suma (darbo užmokestis ir įmoka jų socialiniam draudimui) Lietuvoje buvo  45,8  (privačiame versle – 39,2 proc.), kai Europos Sąjungos šalių vidurkis – 65,4 procentai.  Pas mūsų kaimynus ši dalis taip pat yra didesnė.  Šie duomenys patvirtina, kad mūsų verslininkai yra šykštūs, moka darbuotojams gerokai mažiau negu kitose valstybėse, sau pasilikdami didžiąją dalį bendru darbu sukurto produkto.  Todėl nenuostabu, kad atskirtis tarp turtingųjų  ir vargšų yra didžiausia Europos Sąjungoje.

Minimalios algos padidinimas 100 ar daugiau litų pagerina tik labai mažai uždirbančių žmonių padėtį, bet nesprendžia klausimo iš esmės. Bet valdžiai ir ši žmonių grupė nerūpi.  Premjeras nesenai pareiškė, kad tai verslininkų ir profsąjungų reikalas.

Pasigirdo pasiūlymų įvesti progresinius mokesčius darbo pajamoms ir turto mokestį, kurie, tariamai, padidins Sodros pajamas. Progresiniai mokesčiai nepadidina bruto darbo užmokesčio nuo kurio skaičiuojama įmoka “Sodrai”. Todėl neišspręs jos pajamų problemos, kurios negalima palikti Dievo malonei ir verslininkų sąžinei.

Prezidentė pažadėjo nuo sekančių metų atstatyti iki buvusio lygio senatvės pensijas. Tai maloni naujiena.  Bet abejoju, kad pažadas bus ištesėtas, nes ekonomika atsigauna lėtai, o diegiamos priemonės “Sodros” pajamoms didinti yra mažai efektyvios. Belieka tik džiaugtis, kad pensijos daugiau nemažinamos ir laiku išmokamos.

Petras Navikas

“Vėliausiai kovo pradžioje, prieš prasidedant pavasario sesijai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymais dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos bus supažindintas Ministrų kabinetas, Seimas ir, be abejo, visuomenė”, – informavo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė. Reikėtų pridurti, kad tai bus jau po savivaldybių tarybų rinkimų.

Vis dėlto šio visuomenei itin jautraus klausimo svarstymas organizuojamas, švelniai tariant, keistai. Štai ministerija primena, kad dar pernai birželio 15 d. Vyriausybė iš esmės pritarė ministerijos siūlomai socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijai. Tačiau jei viskas jau tada buvo daugmaž aišku, kam reikėjo skirti tokį ilgą laikotarpį – net iki vasario 1 d. – darbo grupei rengti siūlymus?

Komisija pasiūlymus pateikė laiku, ministras Donatas Jankauskas su jais susipažino, apsisprendė, dabar atsakingi ministerijos specialistai kaip tik baigia rengti vieną konkretų būsimos pensijų sistemos modelį ir jo įgyvendinimo planą, “Veidą” informavo ministerija.

Ministerija tikina siekianti plataus politinio sutarimo dėl reformos modelio ir jo įgyvendinimo, nes ją turės įgyvendinti kelių kadencijų Seimai ir Vyriausybės, tačiau kartu tikina, kad visos diskusijos – tik dėl techninių detalių – kaip ateityje būtų geriausia skaičiuoti pensijos dydį (t.y. kurį modelį pasirinkti – “taškų” ar “virtualių sąskaitų”). Ministerija ir darbo grupė – už taškų sistemą.

Taigi ministerija dar tik rengia projektą. Vyriausybei perduota tik dalis siūlymų. Tad praėjusią savaitę trys Seimo komitetai jau diskutavo dėl projekto, kuris dar lyg ir neparengtas?

Įgyvendinant Sodros reformą mokesčių bazė turės būti praplėsta, teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

“Esminis dalykas, kaip mes visą šitą sistemą finansuosime? Būtina atskirti socialinio draudimo funkcijas nuo pensijų mokėjimo. Bazinė pensija turėtų būti finansuojama ne socialinio draudimo mokesčiu, o per kitus mokesčius ir valstybės biudžeto. Reikia aiškiai pasakyti, kad mokesčių bazė turės būti išplėsta”, – sakė Rimantas Dagys.

Anot jo, papildomų pajamų pensijoms gali būti gauta iš nekilnojamojo turto mokesčio, įvedus progresinius pajamų mokesčius, sumažinus šešėlinės ekonomikos mastą, rašo “Kauno diena”.

Pensijų sistemos reformą norima pradėti jau kitąmet. Tačiau pokyčiai esą bus laipsniški ir mokesčių nebus puolama iškart didinti. Manoma, kad reformavus pensijų sistemą, galėtų mažėti gyventojų nuo atlyginimo mokami mokesčiai “Sodrai”.

Šiuo metu dar neapsispręsta kurį pensijų reformos variantą pasirinkti: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos proteguojamą vadinamąją taškų sistemą ar Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio siūlomą virtualių sąskaitų sistemą.

Antradienį vykusiame konsultaciniame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje ekspertas Teodoras Medaiskis tikino, jog taškų sistema leistų suvienodinti pensijas, o virtualių sąskaitų sistema esą sukurtų sąlygas, kad skirtingu metu išėję pensijon, bet vienodą darbo stažą turintys žmonės gautų skirtingas pensijas, nes joms daugiau įtakos galės turėti darbo užmokesčio dydis, infliacija ir kiti rodikliai.

R.Kuodžio teigimu, virtualių sąskaitų sistema esą būtų skaidresnė: žmogus tiksliai žinotų, kiek yra sukaupęs pensijai.

Daugelyje šalies rajonų pensijų gavėjų yra daugiau nei dirbančiųjų: pernai vos 5 teritoriniai “Sodros” skyriai surinko mokesčių tiek, kad jų užteko pensijų išmokoms, ir galėjo dotuoti likusius 45 skyrius, ketvirtadienį rašo “Verslo žinios”.

Padėtį apsunkina tai, kad dalis verslo regionuose palieka tik atstovybes, o būstines perkelia į Vilnių.

“Sodros” direktorius Mindaugas Sinkevičius pateikia pavyzdį: Panevėžyje mokamos 52884 pensijos, o apdraustųjų tėra 50581. Be to, ir dirbančiųjų atlyginimai vidutiniškai 12,5 proc. mažesni už šalies vidurkį.

Nors, pasak direktoriaus, kai dar nebuvo bankrutavęs “Ekranas”, miestas ne tik surinkdavo mokesčių tiek, kiek jam reikėjo, bet ir dotuodavo kitus. Tačiau pernai pensijoms mokėti Panevėžys pristigo daugiau kaip 110 mln. litų.

Kaunas, Klaipėda, Mažeikiai, Vilnius ir Visaginas – vos tiek teritorinių “Sodros” skyrių pernai surinko socialinio draudimo mokesčių, kurių užteko ne tik tose teritorijoje gyvenančių žmonių pensijoms: Vilnius surinko 1,8 mlrd. litų, Klaipėda -75,5 mln. litų, Visaginas – 33,5 mln. litų, Mažeikiai – 25 mln. litų, Kaunas – 9 mln. litų, daugiau nei jiems reikėjo. Todėl galėjo dotuoti kitas savivaldybes.

“Sodros” direktorius pažymi, kad Visagine mokama 6011 pensijų, bet mieste yra 9784 apdraustieji, o vidutinis visaginiečio atlyginimas 18 proc. didesnis už vidutinį apdraustųjų atlyginimą šalyje.

Tačiau Zarasuose, Širvintose, Šalčininkuose, Lazdijuose ir Anykščiuose surinktų pinigų neužteko net 40 proc. visų išmokų.

Padėtis skiriasi net daug pramonės įmonių turinčiuose miestuose. Utenoje pensininkų 1786 yra daugiau nei dirbančiųjų, o Mažeikiuose dirbančiųjų 3410 daugiau nei pensijų gavėjų. Be to, algos Mažeikiuose dešimtadaliu didesnės už šalies apdraustųjų algų vidurkį, o Utenoje – 5,4 proc. mažesnės.

“Sodros” vadovas teigia negalintis atskleisti informacijos, kuri įmonė daugiausia sumoka “Sodrai”, bet Lietuvoje, pasak jo, yra 37 draudėjai, kurie per metus “Sodrai” sumoka po daugiau kaip 4 mln. litų. O didžiausias apdraustųjų skaičius, “Sodros” duomenimis, yra “Maxima LT” – 12500 žmonių.

“Sodra” pradėtame skelbti skolininku sąraše greta milijonines skolas palikusių bankrutuojančių įmonių yra ir ketvirčio milijono litų skolą turintis Konstitucinis teismas, ir vos 5 litus fondo biudžetui skolinga “Maxima LT”, rašo “Verslo žinios”.

Vasario 7 dieną skolininkų sąraše buvo 35,8 tūkst. iš maždaug 86 tūkst. formaliai Lietuvoje veikiančių bendrovių. Maždaug pusė, arba 17,6 tūkst. draudėjų “Sodrai” buvo skolingi iki 1 tūkst. litų. Taip sąraše atsidūrė didžiausią mažmeninės prekybos tinklą šalyje valdanti “Maxima LT”, kurios skola vasario 8 dieną sudarė 5,44 lito.

Bendra įmonių skolų suma “Sodrai” vasario pradžioje siekė 443 mln. litų, didžiausia skolininkė buvo “Kauno duona” – 1,8 mln. litų skola.

“Sodros” vadovas Mindaugas Sinkevičius tikino, kad padėtis stabilizuojasi, o bendras įsiskolinimas, palyginti su 2010 metų ketvirtuoju ketvirčiu, beveik nebedidėja.

Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius per metus sumenko dėl pernykštę gegužę pakeistos ligos pašalpų tvarkos, o “Sodra” šiemet sutaupė beveik 300 mln. litų.

“Verslo žinios” rašo, kad sumažėjus piktnaudžiavimų liga naudą skaičiuoja ir verslas.

“Sodros” duomenimis, šiemet per vienuolika mėnesių ligos pašalpoms išmokėta 304 mln. litų – 47,6 proc. arba 276 mln. litų mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai lėmė iki 40 proc. darbuotojo darbo užmokesčio apkarpytas pašalpos dydis nuo trečios ligos dienos, taip pat apdraustų asmenų skaičiaus sumažėjimas.

Didžiausią šalyje mažmeninės prekybos tinklą valdanti “Maxima LT” suskaičiavo, kad vidutinis sirgtų dienų skaičius, tenkantis vienam įmonės darbuotojui, mažėja jau kelerius metus iš eilės.

Pasak “Maxima LT” Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorės Linos Muižienės, šiemet vienas įmonės darbuotojas sirgo vidutiniškai trečdaliu mažiau dienų nei pernai.

“Maximose” nedarbingumo pažymų skaičius ėmė tirpti dar neįsigaliojus naujai ligos pašalpų mokėjimo tvarkai. Pernai, palyginti su 2008 metais, išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius smuko 18 procentų.

“Tokias tendencijas pirmiausia aiškiname sunkmečio pakoreguotomis darbo rinkos sąlygomis, darbuotojai ėmė dar labiau saugoti darbo vietas – tik silpnai sunegalavę ar peršalę neimdavo biuletenio”, – teigė L.Muižienė.

Atstatydintas Seimo narys

Lapkričio 11 d. parlamentaras Linas Karalius neteko Seimo nario mandato, o Aleksandras Sacharukas – išsaugojo, nors abu politikai buvo pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Konstituciją ir sulaužiusiais Seimo nario priesaiką. Priminsime, kad L.Karalius apkaltos sulaukė dėl to, kad šių metų sausio mėnesį pratęstos Seimo sesijos laikotarpiu keliavo po Pietryčių Aziją, o A.Sacharukas balsavo už jį per plenarinius posėdžius.

Seimo pirmininkė ir premjeras pripažino, kad tokie apkaltos rezultatai Seimo nepuošia. Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Milžiniškas “Sodros” deficitas

Prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) vairo stojo 31 metų konservatorius Mindaugas Sinkevičius. Naujasis vadovas atėjo itin sunkiu metu, kai “Sodros” deficitas per dešimt mėnesių pasiekė 2,5 mlrd. Lt.

Planuojama, kad 2011-aisiais “Sodros” deficitas bus 2,558 mlrd. Lt, o vien paskolų palūkanoms aptarnauti teks atseikėti pusę milijardo litų. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais ir ragina pertvarkyti “Sodros” sistemą, nes mažėjant gimstamumui ir didėjant emigracijai gana greitai gali nebebūti iš ko mokėti pensijų. Nereformavus pensijų sistemos, “Sodros” skola 2020 m. pasieks 10 proc. BVP.

Metų vagystė

Lapkričio mėnesį iš muitininkų panosės Panemunės poste buvo pavogtas konfiskuotas sunkvežimis, pilnas kontrabandinių cigarečių (2 mln. Lt vertės). Šiandien jau aišku, kad du muitininkai šį kontrabandinį krovinį nusikaltėliams tiesiog pardavė už 200 tūkst. Lt: vienas išjungė stebėjimo kameras, kitas padėjo iš angaro išvaryti sunkvežimį su cigaretėmis.

Po šio įvykio kilo didžiulis skandalas, į kurį įsikišo aukščiausi šalies pareigūnai. Tad gana greitai buvo atleisti du muitininkai (vienas jų – posto viršininkas), o dar dviem pažemintos pareigos.

Linkstama manyti, jog šiuo skandalu nusikaltėliai stengėsi parodyti Muitinės departamento vadovybės neįgalumą ir pasiekti, kad būtų atstatydintas Muitinės departamento vadovas. Bet jiems šis planas nepavyko.

Pasaulį sukrėtė “WikiLeaks” skandalas

Lapkričio 28-ąją tinklalapis “WikiLeaks” ėmė skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus. Per įvairias žiniasklaidos priemones bei interneto portalus, kuriuos “WikiLeaks” sočiai aprūpino slaptais dokumentais, jau paskelbta per 250 tūkst. slaptų dokumentų, sukrėtusių viso pasaulio diplomatiją ir iškėlusių daug probleminių klausimų dėl atskleistų įvairių šalių slaptų strategijų.

“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as buvo suimtas gruodį, tačiau “WikiLeaks” ir toliau skelbia nutekintus konfidencialios JAV diplomatinės korespondencijos dokumentus.

Įmones jau galima steigti internetu

Trejus metus kalbėta apie tai, kad Lietuvoje būtina palengvinti verslo pradžią, o šiemet pagaliau žengtas žingsnis tokio tikslo link – Lietuvoje jau galima įsteigti įmonę internetu. Nuo sausio tokia galimybė suteikta steigiantiems individualias įmones, o nuo lapkričio – vieno akcininko steigiamai UAB. Ši galimybė pradedantiems verslininkams sumažino biurokratinę naštą, nes leidžia išvengti apsilankymų pas notarus ir Registrų centre.

Grupė “a-ha” karjerą baigia aukšta nata

Lapkričio 2-ąją Vilniuje surengtas populiarios norvegų grupės “a-ha” atsisveikinimo turo koncertas. “Siemens” arenos scenoje stovintis įspūdingo dydžio ekranas rodė vaizdus iš grupės istorijos, gamtos ir kosmoso. Per visą gyvavimo istoriją “a-ha” pardavė 35 mln. albumų, 25 mln. singlų, laimėjo aštuonis MTV apdovanojimus, pasiekė pirmąją JAV “Bilboard” topų vietą ir po grupės ABBA tapo sėkmingiausiu Skandinavijos muzikos “eksportu”.