Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog Vyriausybės teikiamos paskolos išsprendžia tik trumpalaikes “Sodros” problemas. Jis įsitikinusi, kad reikia ieškoti ilgalaikių problemų – mažo gimstamumo, visuomenės senėjimo – sprendimo.

“Būtent tokių sprendimų reikia dabar”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė I.Šimonytė.

Anot ministrės, “Sodrai” skolinama kas ketvirtį, nes norima peržiūrėti, kiek lėšų iš tikrųjų reikia.

“Šiemet “Sodros” pajamos buvo vykdomos geriau negu buvo patvirtinta biudžete, tai mes kiekvieną kartą tiesiog turime galimybę peržiūrėti, kokia yra situacija ir paskolinti tiek, kiek reikia”, – sakė ministrė.

Anot jos, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasiūlė “Sodrai” skolinti be palūkanų, Vyriausybė skolinasi ne be procentų, todėl skirtumo esą nėra.

Lėšų trūkumą jaučianti “Sodra” gaus dar beveik 1 mlrd. litų finansinę injekciją – Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti 980 mln. litų paskolą fondui. Ją “Sodra” panaudos pinigų srautams balansuoti pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Anot I.Šimonytės, kadangi 2011 metų “Sodros” biudžetas jau patvirtintas, reikia pritarti “Sodros” paskolai.

“Kadangi Vyriausybė yra pritarusi 2011 metų “Sodros” biudžetui, jį pateikė Seimui, jis yra patvirtintas, tai šiuo atveju, jei jau pateikėme biudžetą su tokio dydžio deficitu, ko gero, turime priimti ir sprendimus, kurie reikalingi tam biudžetui finansuoti”, – sakė finansų ministrė.

“Vis sunkiau ir sunkiau laikui einant pritarti tokiems sprendimams, nes vis tik Vyriausybė dirba jau dvejus metus ir aišku yra, kad viena yra šios dienos sprendimai, o kita – ilgalaikiai. Tikrai nesinori palikti kitai Vyriausybei, kuri bus po mūsų, tokį bagažą”, – Vyriausybės posėdyje teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

10 metrų trukmės paskola būtų teikiama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ją reikės grąžinti iki 2020 metų gruodžio 20 dienos, mokant 4,911 proc. metų palūkanas.

Vyriausybei pateiktuose dokumentuose, be kita ko, teigiama, kad įvertinant pinigų srautų prognozę, realios 2011 metų “Sodros” biudžeto išlaidos bus 3,329 mlrd. litų didesnės nei pajamos. Tokį deficitą planuojama finansuoti paskolomis iš Vyriausybės ir komercinių bankų.

“Sodra” šiemet iš Lietuvos komercinių bankų pasiskolino apie 1 mlrd. litų, o Vyriausybė “Sodrai” paskolino dar 375 mln. litų.

Pernai gruodį Vyriausybė suteikė rekordinę 1,353 mlrd. litų paskolą, o per visus 2009 metus Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų “Sodrai” paskolino 2,92 mlrd. litų.

Seimas gruodžio 9 dieną patvirtino kitų metų “Sodros” biudžetą – planuojamas jos deficitas bus 2,558 mlrd. litų, arba 5,5 proc. mažesnis negu šiemet.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 2011 metų pirmajam ketvirčiui suteiks iki 980 mln. litų paskolą “Sodrai”, iš kurios biudžeto mokamos pensijos, ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos, nedarbo išmokos.

Kadangi 2011 m. planuojamos “Sodros” biudžeto išlaidos bus 3 mlrd. 329 mln. litų didesnės nei pajamos, ši paskola reikalinga finansuoti “Sodros” biudžeto deficitą, siekiant laiku vykdyti įsipareigojimus visiems socialinio draudimo išmokų gavėjams. Paskola suteikiama iki 2020 m. gruodžio 20 d. už 4,911 proc. metinę palūkanų normą. Ji bus pradedama grąžinti nuo 2018 m. sausio 20 d. ir grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

Pastarųjų metų “Sodros” biudžeto deficitas išaugo dėl ekonomikos augimo laikotarpiu prisiimtų finansiniais resursais nepagrįstų įsipareigojimų, kurie ženkliai padidino “Sodros” biudžeto išlaidas, ir dėl sulėtėjusios ekonomikos įtakotų sumažėjusių “Sodros” pajamų. Atsiradęs neatitikimas tarp pajamų ir išlaidų finansuojamas skolintomis lėšomis, kadangi sukauptas rezervas buvo išnaudotas dar ekonomikos augimo laikotarpiu. 2008 metų pradžioje “Sodros” sukauptas beveik 1 mlrd. litų rezervas buvo išleistas per metus net kelis kartus didinant socialinio draudimo išmokas, todėl jau 2008 metų pabaigoje “Sodros” biudžetas buvo deficitinis – deficitas sudarė 1,2 mlrd. litų.

Naujasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos “Sodra” vadovas 31 metų Mindaugas Sinkevičius tiki, kad šioje labai kietoje kėdėje jam pavyks įgyvendinti šiuolaikinės viešosios vadybos principus. Savaitę “Sodrai” vadovaujantis medicinos ir viešojo administravimo mokslų absolventas kol kas nesiima vertinti, kurie planuojami “Sodros” reformos elementai yra geri, o kurie – blogi. Tačiau ir ateityje jis save mato tik kaip socialinio draudimo išmokų sistemą administruojančios, o ne jos politiką diktuojančios įstaigos vadovą.

“Administracinį darbą dirbu šešerius metus, iki šiol vadovavau privačioms medicinos įstaigoms. Taip, jos buvo nedidelės, bet administraciniai viešosios vadybos principai visur vienodi – ar tai būtų privatus verslas, ar viešasis sektorius. Be to, aš juk nedirbsiu vienas – yra didžiulė seniai čia dirbančių žmonių komanda. Manau, kad esu geras administratorius ir tikiu savimi, kad galiu padėti sutvarkyti “Sodros” valdymą”, – pokalbį su “Veidu” ryžtingai pradeda M.Sinkevičius.

VEIDAS: Pradėdamas darbą vis pabrėžėte, kad Jūsų tikslas yra pačios “Sodros” administracinio aparato reforma. Bet juk “Sodros” valdymo išlaidos (apie 240 mln. Lt per metus) tėra lašas, palyginti su milijardiniu “Sodros” biudžeto deficitu.

M.S.: Akcentuoju tai, nes mano darbas yra administruoti pačią “Sodrą”. Aš “Sodros” biudžeto deficito paveikti negaliu – tai yra politinių sprendimų pasekmė. Kaip Vyriausybė, Seimas nuspręs, taip ir bus. O aš galiu vadovauti tik pačiai “Sodrai”. Dėl to ir šneku apie tai, kas įeina į mano kompetenciją.

Reikia sumažinti biurokratinių kliūčių “Sodros” paslaugose, dar atviriau bendrauti su žmonėmis, dar daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Pavyzdžiui, dabar per mėnesį sutvarkoma apie 150 tūkst. ligonių pašalpų, iš jų tik 11 tūkst. žmonių prašymus pateikia elektroniniu būdu, bet juk kompiuterizacijos lygis Lietuvoje tikrai didesnis.

VEIDAS: Daug kam užkliūva prabangūs “Sodros” pastatai, priekaištaujama, kad sistemoje dirba per daug žmonių. Ar planuojate ją mažinti?

M.S.: Galbūt kai kuriuos skyrius ir reikės pertvarkyti, kad kuo daugiau darbuotojų tiesiogiai bendrautų su klientais. Be to, kai kur yra per daug patalpų, tačiau kai kuriuose skyriuose jų ir trūksta – čia irgi reikės susitvarkyti. Bet man dar reikia laiko visam ūkiui įvertinti.

VEIDAS: Turbūt einant į šį postą buvo svarbūs ne tik Jūsų administraciniai gebėjimai, bet ir vizija, kaip spręsti “Sodros” problemas. Ar iki paskyrimo esate apie tai kalbėjęsis su premjeru Andriumi Kubiliumi, socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku?

M.S.: Vyko paprasčiausias konkursas, kuriame nedalyvavo nei premjeras, nei ministras, jokių vizijų man pristatyti nereikėjo. Kas bus daroma su pačia sistema – tai ne mano darbas. Mano užduotis yra vadovauti socialines išmokas administruojančiai institucijai.

VEIDAS: Ar asmeniškai esate pažįstamas su A.Kubiliumi, kitais konservatorių partijos vadovais?

M.S.: Esu juos matęs įvairiuose renginiuose. Bet noriu pabrėžti, kad nesu labai aktyvus konservatorių partijos narys. Mano narystė partijoje – labiau politinių pažiūrų deklaracija. Esu labiau veiklos, negu politikos žmogus. Pastebėjau, kad šia tema gali būti spekuliacijų, todėl svarstau galimybę suspenduoti savo narystę partijoje.

Dėl šio posto tikrai nesu kalbėjęsis su partijos vadovais. Gal ir sunku patikėti, bet net ministrui D.Jankauskui apie tai, kad esu konservatorių partijos narys, pasakiau likus tik dešimčiai minučių iki mano pirmosios spaudos konferencijos.

VEIDAS: Ar esate susipažinęs su dabar Seime darbo grupės rengiamu “Sodros” reformos projektu? Kokios pagrindinės jau išryškėjusios jo kryptys, o kurių idėjų bus atsisakyta?

M.S.: Pagrindinės kryptys – atskirti socialinį draudimą nuo socialinės paramos, tam tikrą dalį valstybinės pensijos mokėjimo perkeliant į nacionalinį biudžetą, o likusią dalį paliekant “Sodroje” bei susiejant ją su žmogaus pajamomis ir sumokėtais mokesčiais. Ypač svarbu “Sodrą” apsaugoti nuo politikų kišimosi – kad nebūtų daroma tokių klaidų kaip 2008-aisiais, kai “Sodros” vadovai sakė, jog nėra iš ko didinti pensijų, nes jau matė surenkamų mokesčių mažėjimą, bet politikai vis tiek jas padidino, visiškai nesusimąstydami, iš kur tam reikės paimti pinigų. Štai dabar ir turime milžinišką “Sodros” deficitą.

VEIDAS: Tačiau juk didžiausia ateities problema užprogramuota mūsų demografiniuose rodikliuose – didėja potencialių pensininkų armija, mažėja potencialių mokesčių mokėtojų gretos. Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti?

M.S.: Pagal Seime dabar rengiamą projektą yra numatyta vėlinti pensinį amžių. Nuo 2013 m. jis būtų vėlinamas laipsniškai: moterims keturiais mėnesiais, o vyrams dviem mėnesiais per metus, kol senatvės pensijos amžius tiek moterų, tiek vyrų 2027 m. pasiektų 65 metus. Toks sprendimas vien pirmaisiais metais leistų sutaupyti apie 5 mln. Lt., antraisiais – jau 10 mln. Lt ir t.t.

VEIDAS: Kokias problemas išspręstų nutarimas bazinės pensijos dalies mokėjimą perkelti į nacionalinį biudžetą? Kas iš esmės pasikeistų, dalį finansinės naštos tiesiog perkėlus iš vienos biudžeto išlaidų eilutės į kitą – kitaip tariant, iš vienos tuščios kišenės problemą permetus į kitą, taip pat tuščią kišenę?

M.S.: Aš nesu ekspertas, esu tik administratorius. Skaičiuoti ir komentuoti turi ekspertai, politikai, kurie yra įsigilinę į šią sistemą, turi viziją, kokiu keliu ji turi eiti. Mano darbas – vykdyti jau priimtus įstatymus.

VEIDAS: Ar yra kažkokia riba, po kurios tų sprendimų jau nevykdytumėte? Pavyzdžiui, jei politikai prieš rinkimus priimtų sprendimą didinti pensijas ar kitas socialines išmokas?

M.S.: Tokiu atveju aš atsistatydinčiau iš karto. Nesu įsikibęs šitos darbo vietos.

VEIDAS: Pabrėžiate, kad svarbu gerinti “Sodros” įvaizdį. Kaip tai įmanoma padaryti dabar – juk tai yra socialinių išmokų ir pensijų mokėtoja, kuri dėl sudėtingos ekonominės šalies padėties išmokas gali tik mažinti?

M.S.: Žmonės neteisingai į vieną susieja du dalykus: biudžeto deficitą ir “Sodros”, kaip administruojančios įstaigos, darbą. Negali “Sodra” pati išspręsti jai tekusių problemų – čia valstybės ekonominės politikos pasekmė.

Prieš ketverius metus “Sodra” pasitikėjo 80 proc. lietuvių, o dabar – tik 40 proc. Bet sistema juk dirba taip pat – ji tiesiog išdalija tai, ką gauna. Kalta demografinė padėtis, krizė, neteisingi politikų sprendimai, o kalčiausia liko “Sodra”. Ar ji kalta, kad surenkama per mažai mokesčių?

VEIDAS: Ar į šitą postą žiūrite kaip į savo politinės karjeros pradžią? O gal sunkmečiu ateidamas vadovauti “Sodrai” siekiate sustiprinti savo, kaip vadybininko, pozicijas?

M.S.: Vienareikšmiškai į šitą postą žiūriu kaip į vadybininko, administratoriaus kėdę.

VEIDAS: Bet juk “Sodros” problemos atrodo sunkiai išsprendžiamos. Vargu ar jos vadovo kėdę galima laikyti minkšta.
M.S.: Apsispręsti nebuvo lengva. Taip, “Sodra” milžiniška sistema, šiuo metu išgyvenanti sudėtingą laikotarpį.

Stabilizuoti “Sodros” biudžetą yra ne pačios “Sodros” jėgoms. Reikia ir laiko, per kurį atsigautų šalies ekonomika, ir ryžtingų poltinių sprendimų. Viena iš mano apsisprendimo aplinkybių – tikėjimas, kad reforma dabar vis dėlto bus įgyvendinta.

VEIDAS: Ar jau esate apskaičiavęs, kokia bus Jūsų pensija? Ar esate apsidraudęs privačiuose fonduose? Galbūt naudojatės kitokiais sotesnės senatvės užsitikrinimo būdais?

M.S.: Pagal dabartinę sistemą mano pensija siektų 860 Lt. Dalyvauju antrosios pakopos pensijų draudimo mechanizme. Dar turiu investicinį gyvybės draudimą. Investicijoms į kitokį turtą, taip rūpinantis savo ateitimi, dar nesu užsidirbęs.

Bet “Sodros” reformos metmenyse numatyta, kad pensijos dydis ateityje turėtų priklausyti nuo darbo metais mokamų mokesčių. Tikiuosi, taip ir bus, ir mano pensija bus kur kas didesnė, nei skaičiuoju dabar.

Už nuolatinių pajamų bei darbdavio neturinčius menininkus nuo kitų metų socialines įmokas mokės valstybė. Per mėnesį už menininką valstybei gali tekti mokėti daugiausia apie 300 litų: 72 litus privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir apie 240 litų – “Sodrai”.

Seimas antradienį priėmė atitinkamas Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso, Sveikatos draudimo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisas.

Iš specialaus fondo “Sodrai” bus pervedama dalis lėšų, kurių dėl mažų arba iš viso negaunamų jokių pajamų negali susimokėti patys menininkai.

Darbingo amžiaus menininkai, kurie neturės jokių draudžiamųjų pajamų, bus draudžiami ir pensijos (pagrindinei ir papildomai pensijos dalims), ir ligos, ir sveikatos, ir motinystės draudimais, išskyrus draudimą nuo nedarbo.

Įmokos jiems bus priskaičiuojamos laikant, kad jie gauna minimalų uždarbį – 800 litų.

Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurie turės draudžiamųjų pajamų, bet jų suma per metus bus mažesnė negu 12 minimaliųjų mėnesinių algų, bus draudžiami pensijai (pagrindinei ir papildomai pensijos dalims), ligos ir motinystės socialiniu draudimu irgi laikant, kad jų uždarbis minimalus – valstybės lėšomis “Sodrai” bus sumokama trūkstama įmokų sumą.

Meno kūrėjo statusą turintys asmenys socialinio draudimo įmokas mokės nuo pusės pajamų, gaunamų pagal autorines sutartis. Nuo visos sumos mokės jeigu pajamas gaus dirbdami pagal darbo sutartis.

Trečdalis meno kūrėjų statusą turinčių asmenų (šį statusą dabar turi apie 4 tūkst. žmonių) yra pensininkai, todėl jiems nauja tvarka nebūtų taikoma.

Šiandien socialinio draudimo sistemos reforma – vis dar neparengta, o nepertvarkyta “Sodra” ir toliau dramatiškai klimpsta į skolas: jau trečius metus socialiai remtiniesiems išmokame daugiau, nei galime sau leisti. Jei tai ir toliau tęsis, jau 2013-aisiais “Sodros” sukauptas deficitas viršys metines pajamas.

Dėl to, kad reforma neišvengiama, sutinka ir prezidentė, ir premjeras, ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos strategai, tačiau jokių sprendimų vis dar nėra. Ne tik sprendimų – netgi idėjų. Kuo visa tai gali baigtis ir ar “Sodros” laivas nenuskęs, pirmiausia ir paklausėme pradėdami pokalbį su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

D.J.: Mes judame link sprendimų, kurių ieško visa Europa. Jų nereikia toli ieškoti. Visur, pradedant Prancūzija ir baigiant Graikija, kalbama apie pensinio amžiaus vėlinimą. Ir mūsų tas pats laukia. Be to, mums teks sukurti subalansuotą, tvarią socialinės apsaugos sistemą, kuri, atėjus kitai krizei, nebesukeltų tokių problemų, kokių Lietuvos žmonėms yra sukėlusi dabar.

VEIDAS: Kada “Sodros” biudžetas bus subalansuotas? Juk plaukiant pasroviu jau 2013-aisiais “Sodros” sukauptas deficitas sieks 13 mlrd. Lt ir viršys metines pajamas.

D.J.: Tokio deficito nebus. Pavyzdžiui, iš kurio biudžeto – valstybės ar “Sodros” bus numatyta mokėti palūkanas už paimtas ilgalaikes paskolas, tam biudžetui ir klius didesnė našta. Reikėtų pažiūrėti racionaliai, kuris iš jų lengviau tą naštą pakeltų… Priminsiu, kad įstatymais įtvirtinta, jog valstybės biudžetas garantuoja “Sodros” biudžeto egzistavimą.

Iš tiesų tie lengvabūdiški pareiškimai viešojoje erdvėje, kad “Sodra” bankrutuos, neturi realaus pagrindo. Tai neįmanoma, kol egzistuoja valstybės biudžetas. Nesu techninio subalansavimo šalininkas, nors žongliruojant skaičiais galima būtų tą deficitą keisti.

VEIDAS: Tačiau problemas spręsti reikia jau dabar. Juk šių metų devynių mėnesių “Sodros” deficitas jau siekia 2,3 mlrd. Lt.

D.J.: Taip, jis didėja. Tad neišvengiamai teko priimti sprendimus dėl laikino socialinių išmokų mažinimo. Galiu pacituoti ekonomistą Romą Lazutką: “Sistema gera, jos keisti nereikia, tik svarbu, kad greičiau rastųsi darbo vietos, tai viską išspręs savaime”. Aš tuo netikiu. Todėl ir rengiame ilgalaikes reformas.

VEIDAS: Ministru dirbate jau 1,3 metų. O nuo tada, kai buvo prabilta apie tai, kad “Sodrą” būtina reformuoti, prabėgo jau pustrečių metų. Tai kur tos reformos, kur tos permainos?

D.J.: Jūsų klausimą reikia suprasti taip, kad nieko iki šiol nepadaryta?

VEIDAS: Kol kas vis dar tegirdime kalbant apie kažkokias pensijų reformos koncepcijas, gaires.

D.J.: Mes visi, matyt, darome klaidų. Juk kas nedirba, tas jų nedaro. Tad viešai kalbėdamas aš labai stengiuosi parinkti tinkamus žodžius. Tikrai nesu žmogus, galvojantis tik apie asmeninius reitingus, asmeninį reikalų matymą. Kaip ministras, norėdamas patraukliai atrodyti Lietuvos žmonėms, galėčiau eiti tokiu keliu: parengiame reformos projektą, nesukame sau galvos, ar jis taps kūnu, ar ne, padedame ant stalo politikams ir pasakome: spręskite. Tačiau aš suvokiu mūsų atsakomybę ir mes kalbame apie konceptualius dalykus: Vyriausybė dar birželio viduryje pritarė konceptualiems sprendimams.

Nuoširdžiai sakau: dėl to turi būti kuo daugiau diskusijų ne tik tarp ekspertų, bet ir tarp politikų. Vien dėl to, kad pasibaigus šiai Seimo kadencijai prasidės kita. Kad vėl nebūtų kokių nors drastiškų pokyčių, kad reforma nebūtų blaškoma į vieną ar kitą pusę, nes rezultatas tokiu atveju bus tik neigiamas.

VEIDAS: Kitaip tariant, ilgai diskutuojama, nes bijoma, kad su “Sodros” reforma gali atsitikti taip, kaip atsitiko su “Leo” projektu?

D.J.: Galime sakyti ir taip. Juk kalbame apie konceptualiai naują dalyką. Diskutuojama ir dėl principinių klausimų, dėl kurių Vyriausybės pozicija turėtų būti kristalizuota. Kalbama apie taškų sistemą arba NDC sistemą, kurią siūlo Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis (Lietuvoje iš esmės svarstomi du galimi pensijos sistemos modeliai – taškų arba virtualių sąskaitų sistemos). Tačiau ilga diskusija nereiškia tik vienos iš dviejų sistemų pasirinkimą.

Tai kur kas gilesni dalykai. Sprendžiama, iš kokių bendrųjų mokesčių – PVM ar GPM finansuoti bazinę pensijos dalį, t.y. kaip keičiasi santykis tarp socialinio draudimo įmokų ir visų kitų bendrųjų mokesčių. Jeigu mes dalį pensijos žmogui garantuojame valstybės biudžetu iš bendrųjų mokesčių, tai natūralu, kad socialinio draudimo įmokos irgi turi keistis, mažėti.

Gal viena iš bėdų yra ta, kad apie tų diskusijų gylį per mažai kalbame. Bet viešoji erdvė perpildyta informacijos ir galbūt joje paskęsta mūsų norai bei siekiai pasakyti, dėl ko iš tikrųjų turime apsispręsti šiandien.

VEIDAS: Regis, to neišgirsta ir prezidentė, kuri ne kartą minėjo norinti matyti visuminį “Sodros” reformos vaizdą. Ir norinti matyti tai greitai. O tai, apie ką mes kalbame – pensijų sistemos pertvarka – apskritai yra tik dalis visos reikiamos “Sodros” reformos.

D.J.: Dalis dalykų, dėl kurių nesudėtinga rasti sprendimą, jau yra padaryti. Pavyzdžiui, sutvarkytos motinystės išmokos, tėvams leista pasirinkti, dvejus ar vienus metus auginti vaiką. Tai tik vienas iš pavyzdžių, tačiau laikomės pozicijos: dėl konceptualių dalykų geriau devynis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti. Po trijų savaičių, antroje lapkričio pusėje, bus pateiktos darbo grupės, kuri dabar intensyviai dirba Seime, visi pagrindiniai rezultatai.

VEIDAS: Kada konkretūs įstatymų projektai galėtų pasiekti Seimą?

D.J.: Prognozuoju, kad projektai bus pateikti iki Seimo pavasario sesijos kovo pradžioje.

VEIDAS: Apie reformos startą šių metų rugpjūčio pabaigoje kalbėjote: “2012-ieji būtų tikrai realu, jei pavyks atlikti visus darbus taip, kaip yra suplanuota”. Kas vis dėlto keisis nuo 2012-ųjų?

D.J.: Tais metais gali startuoti atskiri reformos segmentai. Pavyzdžiui, jau bus pakeista rentų ir valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo tvarka – Vyriausybė jau dabar yra pasiūliusi tą padaryti.

Tačiau tai nereiškia, kad reikia tikėtis, jog nuo 2012-ųjų Lietuva gyvens pagal naują sistemą – tiek socialinio draudimo, tiek pensijų. Jai įgyvendinti, patikėkite, reikės kelių kadencijų Seimų ir daug Vyriausybių.

VEIDAS: “Sodros” direktorė pranešė, kad per ateinančius trejus metus vien skolų tvarkymas “Sodrai” kainuos 1,5 mlrd. Lt, o kitąmet norit laiku grąžinti paskolas ir išmokėti išmokas bei pensijas teks skolintis 3,2 mlrd. Lt. Sutikite, “Sodros” smegduobė gilėja. Kokia to skolinimosi riba?

D.J.: Šiandien sunku ką nors nustebinti, kad esant sunkmečiui valstybė skolinasi, norėdama užtikrinti išmokų mokėjimą žmonėms laiku. Eidamas dirbti ministru kėliau tikslą: kad ir koks sudėtingas finansiniu požiūriu būtų laikotarpis, socialinio draudimo išmokos žmones turi pasiekti laiku, jų mokėjimas negali būti nutrauktas. Socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemą paveldėjome su tam tikromis problemomis, todėl ir būtina ją reformuoti, kad ateityje, esant sudėtingai šalies finansinei padėčiai, nereikėtų imtis tokių sudėtingų sprendimų, kokių teko imtis dabar.

VEIDAS: Kokių radikalių priemonių bus imtasi, kad “Sodros” deficitas nedidėtų?

D.J.:Socialinio draudimo, kuris svarbus tokiai daugybei žmonių, atžvilgiu apie radikalias priemones kalbėti nedera. Štai planuojame naujoves darbo biržos darbe, kad bedarbiai būtų mokomi tikslingai, sudarant sutartį su vėliau jį įdarbinti turinčiu darbdaviu.

VEIDAS: Prabilta apie PVM didinimą nuo 2012-ųjų. Ar reali tokio mokesčio padidėjimo galimybė? Kada dėl to bus apsispręsta? Kokie dar alternatyvūs sprendimai svarstomi? Ar išmokas galime dar labiau sumažinti?

D.J.: Šiuo metu patvirtintų sprendimų nėra. Apie konkrečius mokesčius kalbėti, spėlioti dar tikrai anksti. Darbo grupė svarsto įvairius variantus, tačiau kol kas tai tik variantai. Noriu patikinti, kad nesiekiama dar labiau sumažinti išmokas tiems, kuriems jos priklauso, kuriems tai vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis vienu ar kitu gyvenimo etapu. Tačiau visi žinome, girdėjome ir apie piktnaudžiaujančiuosius socialinio draudimo sistema… Ji turės būti taip racionalizuota, kad tokių galimybių ir net norų būtų kuo mažiau.

VEIDAS: Taip pat iki šiol neaišku, kada išeisime į pensiją, šis klausimas ir vėl atidėtas. O gal Jūs, pavyzdžiui, žinote, kada pats tapsite pensininku?

D.J.: Nežinau, nes Seime guli įstatymo projektas dėl pensinio amžiaus vėlinimo. Jei jį priims, tada bus galima konkrečiai suskaičiuoti.

VEIDAS: Ar sutinkate, kad šiuo metu socialinio draudimo sistema net ir po radikalaus išmokų mažinimo bei karpymo vis dėlto primena išmaldų dalijimo biurą, o ne tikrąja prasme draudimą?

D.J.: Nenuvertinkime socialinio draudimo sistemos, vis dėlto ji yra tam tikras visos valstybės gyvenimo atspindys ir neišvengiamai reaguoja į pokyčius visuomenėje, darbo rinkoje. Taip, žinoma, ją reikia tobulinti. Būtent atsižvelgimas į įmokas turi paryškinti socialinio draudimo funkciją, kuri egzistuoja ir šiuo metu, bet, matyt, dalies žmonių pakankamai nemotyvuoja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija trečiadienį paskelbė Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) konkursą direktoriaus, pranešė “Valstybės žinios”.

Pasiūlymų dalyvauti konkurse laukiama iki spalio 12 dienos.

Kandidatai turi turėti viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, išmanyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus, turėti ne mažesnę kaip ketverių metų vadovaujamo darbo ir finansų valdymo patirtį, išmanyti projektų ir pokyčių valdymą, strateginį planavimą, mokėti vieną iš užsienio kalbų – anglų, vokiečių arba prancūzų.

Buvęs “Sodros” direktorius 52 metų Mindaugas Mikaila, “Sodrai” vadovavęs nuo 2003 metų liepos, atsistatydino pernai gruodį, nuo tol fondui laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė.

Iš finansų duobės neišsikapstanti “Sodra” vėl neapsieis be Vyriausybės pagalbos. Ministrų kabinetas planuoja “Sodrai” suteikti 375 mln. litų paskolą, kuria socialinio draudimo fondo valdyba padengtų deficitą šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais.

Vyriausybė dėl paskolos suteikimo spręs posėdyje trečiadienį.

“Sodra” prognozuoja, kad per keturis paskutinius šių metų mėnesius jos deficitas sieks 866 mln. litų, kurio likusią dalį – 500 mln. litų pavyks padengti banko paskola. Numatoma, kad kreditinę liniją pavyks gauti spalio 29 dieną.

“Sodros” laikinoji vadovė Česlava Zabulėnienė BNS sakė tikisi, jog bankams paskelbtas konkursas bus sėkmingas.

“Bankų susidomėjimą jaučiame. Jie turi laisvų pinigų, tačiau atsižvelgdami į įvairius niuansus priims galutinį sprendimą. Skandinavijos kapitalo bankai taip pat domisi, skolinimo galimybę vertins jų pagrindiniai bankai, kurie situaciją mato plačiau”, – sakė Č.Zabulėnienė.

Anot jos, “Sodra” imamą iš banko paskolą tegali garantuoti savo pinigų srautais tame banke.

“Sunku prognozuoti, gal ir ne visą sumą pavyks surinkti. Praeitą kartą “Swedbank” pateikė tokį pasiūlymą, kad juo nukonkuravo visus kitus konkurso dalyvius. Šį kartą gali būti, kad skolinsimės dalimis. O jeigu pritrūktų, tikimės, kad pagalbos ranką sutiks ištiesti Finansų ministerija”, – sakė laikinoji “Sodros” vadovė.

“Sodra” šiemet birželį iš banko “Swedbank” jau pasiskolino 500 mln. litų.

Planuojama, kad Vyriausybė 375 mln. litų paskolą “Sodrai” suteiks už 5,351 proc. metų palūkanas. Paskolą “Sodra” pradėtų gražinti 2013 metų sausio 20 dieną, baigtų – 2015-ųjų gruodžio 20 dieną.

“Sodrai” Vyriausybė pernai gruodį suteikė rekordinę 1,353 mlrd. litų paskolą, kad fondas galėtų mokėti išmokas pirmąjį šių metų pusmetį.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų “Sodrai” per visus 2009 metus skyrė 2,92 mlrd. litų.

2010 metų planuojamos “Sodros” biudžeto pajamos yra 9,89 mlrd. litų, išlaidos – 12,6 mlrd. litų, planuojama, kad išlaidos pajamas viršys 2,71 mlrd. litų.

Šiandien Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistema primena tą finansinės piramidės schemos momentą, kai ji pradeda byrėti.

Prasidėjus Lietuvos ūkio nuosmukiui prakiuręs Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas atskleidė Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistemos pažeidžiamumą. Nors daugelis ekonomistų dar prieš krizę bandė įspėti dėl jos jautrumo su verslo ir demografiniais ciklais susijusiems svyravimams, į tai atsižvelgta nebuvo. Priešingai, ūkio plėtra valdžią paskatino priimti keletą populistinių sprendimų, dėl kurių Lietuva tapo viena socialiai dosniausių ES šalių.

Deja, jau puikiai pajutome, kad tai tebuvo gerovės iliuzija. Užsikrauta našta ekonominio bumo metu galbūt ir neatrodė nepakeliama, tačiau ūkio konjunktūrai persisvėrus į nuosmukį padėtis kardinaliai pasikeitė. Tad pastaruoju metu priimami ribojantys politiniai sprendimai ir paskui juos besivelkantis visuomenės nepasitenkinimo šleifas – praeities perdėto optimizmo išdava.

Tačiau tai tik trumpuoju laikotarpiu aktualios problemos, kurias jau imtasi spręsti. Ilgojo laikotarpio perspektyvoje Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistema, paremta “pay-as-you-go” (toliau – PAYG) principu, neatrodo tvari. Šiandieniame kontekste ji primena tą finansinės piramidės schemos momentą, kai ima trūkti naujų dalyvių ir nebeturėdama kuo misti schema pradeda byrėti. Iš tikrųjų, išryškėjus demografinei senėjimo tendencijai ir intensyvėjant emigracijai, siaurėjančiam dirbančiųjų ratui tenka vis didesnė našta.

Be to, dabartinė sistema kritikuojama dėl per didelio perskirstymo – dalyvavimo pensijų sistemoje aktyvumas itin silpnai lemia būsimos pensijos dydį. Todėl daugiau uždirbančių, t.y. ir didesnę šios sistemos įmokų naštą nešančių, dalyvių motyvacija ypač menka. Kita vertus, pastaraisiais metais suintensyvėjus emigracijos procesams tapo aktuali ir PAYG principu besiremiančios sistemos tvarumo problema. Gyventojai “Sodra” nebepasitiki ir nemano, kad jiems sulaukus pensijos ši sistema dar tebegyvuos.

Kritinė “Sodros” biudžeto padėtis, niūrios perspektyvos bei anksčiau išvardytos sisteminės socialinės apsaugos ir draudimo problemos jau sulaukė reakcijos. Pagal Socialinės ir darbo ministerijos suburtos darbo grupės parengtą Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją, siūloma atskirti bazinę pensiją nuo draudžiamosios pensijos dalies ir pakoreguoti jos pobūdį. Bazinė (nacionalinė) pensija būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tuo tarpu papildoma pensijų dalis būtų finansuojama ne šiuo metu galiojančiu PAYG principu, o vadinamųjų virtualių asmeninių sąskaitų arba santykinių apskaitos vienetų (taškų) principais – kuriuo konkrečiai, dar nėra apsispręsta. Pastarieji du būdai leistų susieti išmokas su įmokomis, reaguoti į verslo cikliškumą ir demografines tendencijas, užtikrintų išmokamos pensijos diferenciaciją pagal asmens dalyvavimo aktyvumą bei indėlį mokant įmokas.

Virtualių asmeninių sąskaitų metodas nėra egzotika. Juo grįstos tokių šalių, kaip Lenkija, Švedija, Italija ir netgi Latvija, valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos. Vadinamosios nacionalinės (bazinės) pensijos dydis priklausytų nuo draudžiamosios pensijos ir kaupimo pensijos sumos – jei jos didelės, nacionalinė pensija nebūtų pridedama.

Buvo minėta, kad, perkėlus nacionalinę pensiją į valstybės biudžetą, jai finansuoti gali tekti pakoreguoti gyventojų pajamų ir/ar PVM mokesčius. PVM tarifo dydis Lietuvoje ir taip nėra mažas, ir tam tikras ūkio šakas jau dabar labai slegia šio mokesčio našta. Be to, šį mokestį moka ir pensininkai, kuriems mokesčio padidinimas reikštų, kad jie vėl solidarizuojasi ir pensijų sistemoje dalyvauja kaip įmokų mokėtojai, o tai nėra logiška. Šios reformos įgyvendinimą natūralu būtų finansuoti koreguojant gyventojų pajamų mokesčio tarifą, atitinkamai mažinant socialinio draudimo tarifo, kurį moka darbuotojas, o ne darbdavys, dalį.

Kasmet didesnis “Sodros” deficitas, visuomenės senėjimo reiškiniai, mažėjanti įmokų mokėtojų motyvacija ir nepasitikėjimas “Sodros” tvarumu rodo, kad reforma būtina. Siūloma nacionalinės pensijos, draudžiamosios pensijos, pagal virtualiųjų sąskaitų arba minėtą taškų sistemą, bei II pakopos pensijų kaupimo privačiuose pensijų fonduose (jei pagaliau baigsis šios pensijų sistemos pakopos kompromitavimas lėšų nusavinimu) kombinacija tikrai galėtų būti nebloga išeitis, nes eliminuotų didžiąją dalį įvardytų problemų, su kuriomis dabartinė sistema nėra įgali kovoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė remia Vyriausybės žingsnius kuriant elektros ir dujų rinkas, tačiau iš Ministrų kabineto norėtų matyti pilnai parengtą “Sodros” reformos paketą.

Tai antradienį prezidentė sakė susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi, teigė šalies vadovės atstovas.

“Prezidentė norėtų matyti visą pilną “Sodros” paketą, ne tik kažkokius atskirus reformos aspektus, bet pilnai išbaigtą, konceptualiai parengtą “Sodros” reformos paketą”, – žurnalistams po susitikimo sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Anot L.Balsio, kalbėdama apie elektros ir ypač dujų rinkų kūrimą prezidentė teigiamai atsiliepė apie Vyriausybės pastangas šioje srityje.

“Prezidentė teigiamai atsiliepė apie Vyriausybės pastangas šioje srityje ir palinkėjo, kad ta reforma vyktų ir nesustotų – būtent kuriant elektros rinką, kuri jau veikia, ir pradedant kurti ir plėtojant dujų rinką. Tai yra tie dalykai, nuo kurių priklauso Lietuvos energetinė nepriklausomybė”, – kalbėjo L.Balsys.

Premjeras A.Kubilius po susitikimo su prezidente sakė, kad Vyriausybės lygmeniu diskusija dėl ilgalaikės “Sodros” pertvarkos bus baigta naujojo politinio sezono metu.

“Yra labai aiškus įsipareigojimas šio sezono metu bent jau Vyriausybės lygyje užbaigti svarstymus dėl ilgalaikės “Sodros” pertvarkos, kuri taip pat susijusi su ilgalaikiu taupiu gyvenimu”, – žurnalistams sakė premjeras.

Energetikos srityje ministras pirmininkas išskyrė Europos Sąjungos (ES) direktyvų įgyvendinimą dujų sektoriuje, atskiriant perdavimo ir paskirstymo valdymą, taip pat strateginio investuotojo į naująją atominę elektrinę atrankos proceso pabaigą.

Susitikime su premjeru prezidentė tarp svarbiausių prioritetų taip pat įvardijo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos remonto darbus bei Gedimino kalno šlaitų apsaugą.

A.Kubilius savo ruožtu tarp svarbiausių darbų dar išskyrė valstybinių įmonių valdymo pertvarką, kuri, tikimasi, leistų jau kitąmet į biudžetą surinkti papildomai kelis šimtus milijonų litų.

Anot premjero, rasti geriausius būdus padeda Švedijos konsultantai. “Samdyti geriausius užsienio ekspertus yra tiesiog labai naudinga”, – sakė premjeras.

Pensijų fondų valdytojai, raginantys didinti įmokas į pensijų fondus, dažnai nepagrįstai kaltinami savanaudiškais tikslais.

Pamėginsiu susidariusią padėtį nupasakoti autoritetingų organizacijų mintimis.

“Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų ir didesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau”, – jei pamanėte, kad taip šneka tik pesimistai arba dažnai apie biudžeto deficito mažinimą pasisakanti Lietuvos Vyriausybė, labai klystate. Šie žodžiai priklauso Europos Komisijos komisarui Laszlo Andorui, kuris prieš kelias savaites paskelbė, kad EK pradeda viešas diskusijas apie tai, ką daryti su šiuo metu Europos Sąjungos šalis kamuojančiomis pensijų sistemų bėdomis. “Į pensiją išėjusių europiečių skaičius, palyginti su juos išlaikančiaisiais, iki 2060 m. padvigubės – tokia padėtis yra nestabili”, – sakė L.Andoras.

Taigi EK jau galvoja, kas bus po penkiasdešimties metų. Ji susirūpinusi visos Bendrijos narių pensijų sistema ir ketina siekti, kad būtų užtikrintos adekvačios, stabilios ir pakankamos pensijos. Taip pat svarstoma, kaip ES galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senstančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

Europos Komisija vėluoja mažiausiai metus, nes dar 2009-ųjų birželį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikius ekonominius sunkumus, nes žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą tokie veiksmai pridarys dar daugiau žalos. EBPO tuomet išreiškė susirūpinimą, kad šalių vyriausybės susivilioja trumpalaikiais praktiniais sprendimais, stabdančiais anksčiau pradėtas reformas, o ilgalaikis strateginis planavimas, kuris yra gyvybiškai svarbus pensininkų pajamoms, paliekamas nuošalyje.

Šie žodžiai ypač taiklūs, jeigu kalbėsime apie Lietuvą. 2008-ųjų pabaigoje ir 2009 m. pavasarį, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, Vyriausybė žadėjo, kad taip bus tik iki šių metų pabaigos. Bet atėjo 2010 m. vasara – ir šis sprendimas pratęstas neapibrėžtam laikotarpiui.

Kada Vyriausybė ketina susimąstyti apie ilgalaikius procesus, tokius kaip senstanti visuomenė ir emigracija? Juk daugiau nei akivaizdu, kad dabartinis “Sodros” finansavimo principas “vaikai išlaiko tėvus” yra pasmerktas. Lieka neatsakytas vienas klausimas – kiek laiko prireiks, kad tai pripažintų ir pati valstybė.
Galima suprasti, kad Vyriausybei svarbu suvaldyti dabartinę padėtį, bet negalima vėl nepacituoti EBPO, kuri prieš metus sakė: “Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkų pajamas”.

Lietuvoje bandoma ginčytis ir sakyti, kad šiam klausimui išspręsti tereikia pertvarkyti “Sodrą”, peržiūrėti jos išlaidas ir mokamas išmokas ar pašalpas. Tačiau tokios kalbos rodo, kad Lietuvos politinis elitas ignoruoja tai, ką jau seniai yra supratęs pasaulis – bismarkinės 120 metų senumo sistemos senstanti visuomenė neišlaikys. Pakaktų peržiūrėti tokių institucijų, kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, EBPO, EK ir kitų rekomendacijas dėl senatvės pensijų mokėjimo, kad taptų aišku, jog visos jos rekomenduoja sukurti sistemą, kuri garantuotų trijų tipų senatvės pensiją – privalomoji “Sodros” tipo pensija ir dvi papildomos: sukaupta antrosios pakopos pensijų fonde ir sukaupta savanoriškomis įmokomis trečiosios pakopos pensijų fonde. Kitaip tariant, sistema nuo principo “vaikai išlaiko tėvus” pasukama “aš pats taupau savo pensijai” link.

Ir kai politikai bando pensijų fondų valdytojus kaltinti, esą šie siekia asmeninių tikslų, jie sako, kad visos šios organizacijos yra neteisios. Ar jie tą ir nori pasakyti?

O gal laikas Lietuvos visuomenę informuoti apie galimus nieko nedarymo politikos padarinius, kuriuos aiškiai įvardijo EK: “Arba skurdesni pensininkai, arba vėlesnė pensija, arba didesni mokesčiai”.

„Sodros“ specialistai per 2010 metų I pusmetį patikrino virš 10 tūkst. apdraustųjų asmenų medicininius dokumentus, kurių pagrindu buvo skiriamos ligos pašalpos.

Grėsmingos demografinės prognozės turėtų skatinti lietuvius pačius taupyti pensijai – juk valstybės pajėgumai suteikti sočią senatvę kasmet tik menkėja. Tačiau kol kas senatvei tesirengia vos keli procentai Lietuvos gyventojų.

Daugeliui dabar dirbančių ir apie senatvę dar negalvojančių lietuvių pensija atrodo kaip kažkokia nemaloni, bet nebūtinai ateisianti perspektyva – gal, jei ją ignoruosi ir jai nesirengsi, jos pavyks išvengti. Štai Vertybinių popierių komisijos užsakymu neseniai atlikta apklausa atskleidžia, kad atliekamus pinigus investicijų fonduose senatvei kaupia vos 2 proc. Lietuvos gyventojų, dar maždaug 8 proc. ateitimi pasirūpino investuodami į nekilnojamąjį turtą (kitą nei jų gyvenamasis būstas).

Visišką abejingumą savo būsimoms senatvės pajamoms liudija ir kitos apklausos duomenys: apklausus asmenis, dalyvaujančius antrosios pakopos pensijos kaupimo sistemoje, kai keli procentai nuo “Sodrai” mokamų mokesčių yra pervedami į privačius fondus, paaiškėjo, kad 27 proc. apklaustųjų net nežino, kokį yra pasirinkę fondą, 28 proc. niekada nesidomėjo, kiek jau yra sukaupę lėšų, 38 proc. būsimųjų pensininkų nesidomi savo fondo taikomais mokesčiais, o 49 proc. nelygina savo fondo ir konkurentų rinkoje rezultatų.
“O ką aš ten naujo sužinosiu? Žinau tik tiek, kad kažkokie nedideli pinigai nuolat kapsi, nemanau, kad tai bus rimta paspirtis senatvėje”, – daugelio būsimųjų Lietuvos pensininkų lūpomis kalba 54 metų šiaulietė Roma Valiulienė. Viename komercinių bankų dirbanti moteris sako nematanti prasmės papildomai taupyti investuojant: “Man gyventi – keliauti, pramogauti, pasipuošti – norisi dabar, gal senatvėje nieko nebereikės, tad kiek valstybė skirs, tiek užteks”, – dėl ateities nesijaudina pašnekovė.

Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, savarankiškas pinigų ar kapitalo kaupimas sotesnei senatvei iš esmės tinka tik labai nedidelei daliai Lietuvos žmonių. “Savęs neskriausdami šiandien, tai yra šiuo metu patenkindami savo pagrindinius poreikius, susimokėdami mokesčius ir paskolas, išlaikydami automobilį ir atostogaudami bent kartą per metus, atidėti dalį pajamų dar ir pensijai gali tik 2–3 proc. Lietuvos gyventojų”, – sako ekspertas.

I variantas: atsiduoti “Sodros” malonei
765,8 Lt – tokia šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija. Dviejų kambarių buto Vilniuje išlaikymas žiemą, net ir su kompensacijomis pensininkams, atsieina mažiausiai 300 Lt. Taigi maistui ir vaistams lieka nedaug – apie 450 Lt, o pramogas ar keliones bent po Lietuvą tenka iš viso pamiršti.

Tačiau toliau bus tik blogiau. Demografinės tendencijos tokios bauginančios, kad vidutinio amžiaus dirbantiesiems sunku tikėtis net ir tokių menkų išmokų, kokias gauna dabartiniai pensininkai. Darbingo amžiaus žmonių dalis tarp visų gyventojų dabar siekia 59 proc., o pensininkų – 16 proc. Bet nuolatinis gimstamumo mažėjimas ir emigracija lemia nuolatinį šios proporcijos pokytį, tad po keliasdešimties metų dirbančiųjų Lietuvoje tebus 41 proc., o štai pensininkų armija išaugs iki 34 proc. Naivu tikėtis, kad per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvoje išvysime ekonominį stebuklą, greičiausiai ir toliau kapstysimės ES paraštėse – juk dabar Lietuva dar ir nuolat skolinasi dabartinėms “Sodros” skylėms kamšyti, o atidirbti teks tai pačiai kartai, kuri dar ir augančią būsimųjų pensininkų armiją turės išlaikyti.

+ Nereikia dėl nieko sukti galvos
– Senatvėje teks skursti

II variantas: kaupti pinigus sotesnei ateičiai
Senas geras būdas pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pinigus. Bent po kažkiek automatiškai savo pensijai šiuo metu atsideda beveik milijonas Lietuvos dirbančiųjų – tiek jų dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau čia tebus surinkta katino ašaros: Vyriausybė kaip norėdama kaitalioja į privačius fondus pervedamų “Sodros” įmokų dalį (birželio viduryje neapibrėžtam laikui paliko galioti krizinę 2 proc. normą, kuri buvo sumažinta nuo ankstesnių 5,5 proc.), savo dalį pasiima fondų administratoriai, o kur dar krizės įtaka šių fondų rezultatams…

Šioje vietoje savo paslaugas uoliai siūlo trečiosios pakopos pensijų fondai, siūlantys jiems, investavimo profesionalams, patikėti savo senatvės gerovę, dabar mokant reguliarias savanoriškas įmokas kaupiamajam gyvybės draudimui arba investiciniams fondams.

Yra ir dar vienas būdas pasirūpinti ateitimi – investuoti pačiam. Pavyzdžiui, pasiryžęs per mėnesį sotesnei ateičiai atsidėti po 200 Lt ir kartą per metus investuodamas sukauptus 2,4 tūkst. Lt už 10 proc. metinių palūkanų, po 30 metų jau būsi investavęs 72 tūkst. Lt, o sukaupęs 434 tūkst. Lt. Tačiau, nebejotina, tokioms sėkmingoms investicijoms reikia nemenko ekonominio ir finansinio išprusimo – arba šią sritį gerai išmanančio patarėjo, tarpininko, kuriam taip pat teks sumokėti sėkmės mokestį.

+ Galima kaupti ir nedideles sumas; tinkamai investavus, grąža po ilgo laikotarpio kelis kartus viršija investuotą sumą
– Savarankiškoms investicijoms reikia finansinio išprusimo; infliacija mažina grynųjų pinigų vertę

III variantas: pirkti nekilnojamąjį turtą
Lietuviams kone geriausiai suprantama investicijų rūšis – nekilnojamojo turto pirkimas. Nedidelis, lengvai išnuomojamas butas geroje didmiesčio vietoje, žinoma, galėtų tapti ramybės dėl ateities būsimiesiems pensininkams suteikiančiu pagrindu. Kad ir kokios krizės siaustų, nekilnojamasis turtas visada bus garantuotas pajamų šaltinis, o štai pajamų dydis jau priklausys nuo sveikos nuovokos ir susigaudymo rinkoje.

Tarkime, Vilniuje dabar nesunkiai galima susirasti neprastą dviejų kambarių butą už 250 tūkst. Lt. Pačiam sumokant 10 proc. šios sumos ir likusią pasiskolinus iš banko, per mėnesį jam tektų mokėti maždaug 1,2 tūkst. Lt dydžio paskolos įmoką. Už tiek išnuomoti butą šiuo metu vargu ar pavyktų – tad šis investavimas ateičiai labiau tiktų daugiau nuosavų lėšų jau prikaupusiems Lietuvos gyventojams. Tiesa, tokiam pasirengimo pensijai mechanizmui gali kilti ir daugiau kliūčių: planuojamas nekilnojamojo turto mokestis, nestabilios nekilnojamojo turto nuomos ir paradavimo kainos.

+ Užtikrintos pajamos senatvėje
– Reikalingos didelės pradinės investicijos; nuolatinis rūpestis dėl nuomininkų ir turto išsaugojimo