„Programuoju save 100 metų ir čia ne humoras“, – prieš pasitikdama 80-ąją sukaktį kuo ramiausiai „Veidui“ dėsto Kauno miesto savivaldybės politikė, praeityje žinoma medikė, šokėja, legendinio sportinių šokių kolektyvo „Sūkurys“ trenerė ir siela – Jūratė Norvaišienė.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Juozo Gruodžio muzikos mokykla, grojimas fortepijonu, sportinės gimnastikos treniruotės ir aukso medaliu baigta vidurinė mokykla kažkada J.Norvaišienei atvėrė duris į Medicinos institutą be stojamųjų. Ilgus metus dėstytoja Kauno medicinos universitete dirbusi Jūratė tuo pat metu buvo ir pramoginių šokių šokėja, viena  garsiausių sportinių šokių trenerių.

Televizijos režisierius Vytenis Pauliukaitis svarsto, kad sportinių šokių pedagogei užkopti ant aukščiausio profesinio laiptelio padėjo nepaprastas muzikalumas: „Gražiu žemu ir aksominiu balsu skambantys jos romansai nepalikdavo abejingų. Be jokios abejonės, tai prisidėjo prie auksinės Jūratės ir Česlovo poros laimėjimų.“

Norvaišų kaimynystėje įsikūręs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nuveiktų darbų reikšmingumu Norvaišas tapatina su prezidento Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos pora. „Sūkurio“ vadovų trofėjų kolekcijoje – dešimtys apdovanojimų iš pasaulio, Europos ir tarptautinių šokių konkursų.

Jų vadovaujamame Kauno klube išaugo trijų amžiaus grupių planetos čempionai: jaunių – Andrius Ivašauskas ir Karolina Skorupskaitė (1997 m.), jaunimo – Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė (1998 m.), suaugusiųjų – Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė (2006 m.).

Norvaišos iš viso paruošė per 100 šalies sportinių šokių čempionų, keliasdešimt vicečempionų. „Ne kartą stebėjau Norvaišas sportinių šokių. Eleganciją, muzikalumą, o vietomis ir baleto elementus demonstruodami jie sugebėdavo savo pasirodymu paimti kiekvieną toje patalpoje esantį“, – apie sportinių šokių meistrų talentą atsiliepia ilgametis jų bičiulis V.Pauliukaitis.

Į šokius atvedė noras plėsti akiratį

Jūratė ir Česlovas susipažino dar studijuodami, o vėliau, kaip tuomet burbėjo konservatyvūs jų kolegos gydytojai, šokiais baltus chalatus sutepė. Nuo 1962-ųjų tik mėgėjiškai, o po kelerių metų jau ir profesionaliai, kaip šokių treneriai, įsitraukė į „Sūkurio veiklą.“

„Šokti nuėjome dėl bendro išsilavinimo: su Česlovu manėme, kad gydytojui nepakanka vien medicinos žinių, jo akiratis turi būti gerokai platesnis. Pasigirdus muzikai, išsilavinęs asmuo privalo žinoti, kaip dėlioti šokio žingsnelius“, – savo apsisprendimą susieti gyvenimą su šokiu prisiminė J.Norvaišienė.

Jei ne Medicinos institute dėstytojavusios medicinos daktarės Jūratės ir tuomečio sanatorijos vyriausiojo gydytojo Česlovo žingeidumas, sunku pasakyti, kaip būtų pasisukęs iki šiol Lietuvos vardą pasaulyje garsinančio sportinių šokių kolektyvo „Sūkurys“ likimas. „Vieną dieną Jūratė pamatė, kad organizuojami dviejų savaičių šokių kursai. Ji paragino mane, kad pasimokytumėme šokti – tiesiog dėl savęs. Užteko kelių savaičių, kad pajustume aistrą šokiui“, – prisimena Č.Norvaiša.

Jau po metų tapę pirmaisiais Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionais, šio titulo Norvaišos dešimtmetį niekam neatidavė. Po metų pora buvo išsiųsta studijoms į Didžiąją Britaniją, kur studijavo standartinius ir Lotynų Amerikos šokius pas garsiausius to meto šokių pedagogus. Bešokdama šokėjų pora išmaišė kone visą pasaulį, o 1974 m. perėjo į profesionalus ir stojo prie „Sūkurio“ vadovų vairo.

Norvaišų dėka Kaune pradėtos rengti tarptautinio lygio „Gintarinės poros“ varžybos. „Be jų sportiniai šokiai Lietuvoje nebūtų tokie populiarūs. Jų vardai ir nuveikti darbai dar ilgai gyvuos jų mokinių atmintyje“, – sakė Norvaišų auklėtinė, sportinių šokių trenerė Sandra Kniazevičiūtė.

V.Pauliukaitis kartoja tą patį: „Norvaišų studijoje mokoma ne tik šokti – jų mokiniai išsineša daug gyvenimiškos patirties, bendravimo, taisyklingos laikysenos – išeina gyvenimo mokyklą. Visi, kurie pažįsta Jūratę, patvirtins – tai labai ryški ir šviesi asmenybė, niekada neišdavusi svarbiausio dalyko – profesionalumo.“

Itin disciplinuota, kontroliuojanti kiekvieną judesį ir žodį – toks įspūdis susidaro su šia moterimi bendraujant pirmą kartą, tačiau, „Veido“ pašnekovų nuomone, artimiau pažįstantys ją sako, kad moteris apdovanota ir humoro jausmu, ji pasižymi nutrūktgalviškumu.

Nuo mokyklos laikų Jūratė buvo labai padykusi ir dabar tokia liko. Trykštanti energija ir prigalvojanti pačių netikėčiausių dalykų“, – apie mergaičių klasės mokytojams krečiamas bendraklasės išdaigas prisiminė Norvaišienės klasiokė Adrijana Petraitienė. Tačiau, jos nuomone, žmones prie Jūratės labiausiai traukė kitos jos savybės – pareigingumas ir atsakomybė.

Žurnaliste netapo

Medicinos istorija, naujausi moksliniai atradimai ir dar daug kas drumsdavo pono Česlovo žmonos ramų miegą. Nuo jaunystės apie žurnalistikos studijas svajojusi Jūratė save realizavo visai kitose srityse, nors aistra rašymui ir skaitymui ją lydėjo visą gyvenimą: „Atmintį turėjau gerą – per dieną įveikdavusi tai, ko reikia studijoms ir darbams, naktimis skaitydavau, o ir mokslinių publikacijų per gyvenimą sunku suskaičiuoti, kiek parengiau.“

„Ji visuomet puikiai planavo savo laiką, nei aš, nei dukra nesame dėl to kentėję. Pusę savo disertacijos parašė skrydžių lėktuvu metu, ji visada pasižymėjo troškimu  lyderiauti. Matyt, kitaip nebūna gimusiais po Liūto žvaigždynu“, – moterį, su kuria nugyveno 55-erius metus, linkęs girti ir Č.Norvaiša.

Ne vieną dešimtmetį kaunietę pažįstantis choreografas Jurijus Smoriginas svarsto, kad Jūratės disciplinuotumą gyvenime lėmė ne tik jos profesinė veikla, bet ir puiki genetika: „Madam neištaškė savo sveikatos, visus šiuos metus puikiai save kontroliavo ir prižiūrėjo, taigi nieko stebėtino, kad ir į politinius vandenis išplaukė.“

Vienuoliką metų į aktyvų politinį Kauno miesto gyvenimą įsitraukusi J.Norvaišienė sako, kad šiuo keliu pasuko ne iš karto: „Amžiną atilsį Irena Matijošaitienė paskambino ir pakvietė prisidėti prie „Vieningo Kauno“. Atsisakiau iš pradžių, bet tik atsisakiusi pagalvojau, o kodėl ne? Nuolat sau kartodavau: „Nestovėk atsiskyrusi ir abejinga po medžiu, jei kas nors vyksta ne taip. Būkaktyvi, reaguok, keisk tai, kas nuo tavęs priklauso, taip jau antrą kadenciją Kauno miesto taryboje.“

Sportinių šokių trenerę ir aktyvią visuomenininkę pažįstantys kauniečiai tikina, kad tiek savo elgsena viešojoje erdvėje, tiek bendravimu ir pagarba aplinkiniams ji visada išsiskyrė ypatingu savo vertės pajautimu.

„Bendraudamas su Jūrate kaskart pasitempiu. Diplomatija, puikiu humoro jausmu ir savo srities profesionalumu pasižyminti šokio pedagogė niekuomet nenusileidžia iki prastų ir pigių televizijos laidų juokelių“, – apie šokių projektus televizijose komentavusią Jūratę atsiliepia V.Pauliukaitis. Viena efektingiausių, stilingiausių, moteriškiausių ir protingiausių Lietuvos moterų, žinomo režisieriaus vertinimu, verta didžiosios šokėjos vardo – Grande dame de la dance. Lietuvoje, skirtingai nei Prancūzijoje, nusipelnę šokėjos tokio įvertinimo nesulaukia.

Tapo reikšmingų atradimų liudininkais

Pasidomėjus, kaip savo karjerą ir asmeninį gyvenimą dabar vertintų pati legendinė sportinių šokių šokėja ir trenerė J.Norvaišienė suskumba pasidžiaugti didžiausiu savo gyvenimo patarėju ir draugu – sutuoktiniu.

„Neįsivaizduoju, ar būčiau šiandien tuo, kuo esu, jei ne Česlovas. Mes ne tik šokių aikštelę, bet ir buitį per pus dalijomės. Žinotumėte, kaip skaniai jis gamina“, – su meile ir pagarba apie vyrą atsiliepia pašnekovė, neslepianti, kad jai dėl vyro dėmesio jaunystėje tekę nemažai pasistengti.

„Iš pradžių nelabai jam tepatikau. Česlovas turėjo paklausą – protingas, sklidinas genialių sumanymų. Kurį laiką sumuštiniais vaišinau tiek jį, tiek jo draugus. Tuo metu jis skurdžiai vertėsi – jo tėvas sirgo, tačiau jam išdidumo nestigo. Bet abiems mums nepaprastai nuskilo: gimėme ir gyvenome nepaprastai įdomiu metu. Tapome radijo ir televizijos, mobiliojo telefono, interneto, lazerių atsiradimo liudininkais. Tai apie ką savo knygose rašė prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas Jules‘is  Verne‘as, viskas išsipildė, o mes tai matėme“, –  džiaugėsi ponia Jūratė.

Per gyvenimą kryptingu ir tiesiu keliu ėjusi pašnekovė didžiausiu savo laimėjimu vadina šeimą. Artimai su dukra ir jos šeima bendraujanti sportinių šokių trenerė apgailestauja, kad labai norėjo, bet nespėjo susilaukti antrosios atžalos: „Buvome per dideli egoistai, per daug gyvenome sau.“

Tačiau J.Norvaišienės anūkė Indrė Liaudanskienė sako, kad būtent močiutė jai buvo ir iki šiol tebėra sektinas pavyzdys, kaip reikia elgtis šeimoje ir viešumoje: „Ji – man daugiau nei močiutė, todėl norėdama pabrėžti pagarbą visuomet kreipiuosi vardu. Nuolat aktyvi, judesyje, nepriklausomai nuo metų naštos besidominti mokslo pažanga, o svarbiausia, jog siekdama asmeninių tikslų ji per tuos metus netapo abejinga supančiai aplinkai: prireikus išklausydavo, paguosdavo, patarimus man ir šiandien telefonu dalija.“

Iš J.Norvaišienės Indrė išmoko ir rūpintis savo sveikata (praustis po kontrastiniu dušu, sveikai maitintis, maudytis upėje). 13 metų profesionaliems šokiams atidavusi Norvaišų anūkė pati laukiasi ir su malonumu prisimena vasaras, leistas Kaune, pas senelius.

Jei ne pažanga, tai sveika gyvensena

„Visas mano ir Česlovo gyvenimas nuėjo į kultūros sferą: daugiau nei 50 metų su vyru vadovavome sportinių šokių klubui „Sūkurys“, organizavome tarptautinius konkursus „Gintarinė pora“, daug skaitėme, galbūt tai ir padėjo neatsilikti nuo laikmečio“, – svarsto  J.Norvaišienė.

„Ji visad buvo valingesnė, disciplinuotesnė ir kovingesnė už mane. Spinduliavo pavydėtina ištverme ir valia, o to pakako norint užkrėsti šokių virusu aplinkinius“, – apie ilgametę varžovę šokių aikštelėje atsiliepia trenerė Dalia Kamaitienė, tačiau prideda, kad per visus šiuos metus nėra su J.Norvaišiene susipykę ar užgaulaus žodžio viena kitai pasakę.

32 metus medicinai atidavusi sportinių šokių šokėja, trenerė ir pedagogė mano, kad labai svarbu gyvenime žinoti, kuria kryptimi judi, ko sieki, tuomet ir aplinkybės padeda, kaip sako ponia Jūratė, vis palankiai sukrenta. Tačiau kartais ir pačiam tenka įdėti nemažai pastangų norint pasirūpinti geresne rytdiena.

„Buvo laikas, kai įstojusi į J.Gruodžio vokalo klasę sirgdavau angina, todėl paskatinta dėstytojos ėmiau grūdintis, praustis po kontrastiniu dušu, nuo tada nei skersvėjų,  nei sušlapusių kojų nebijau“, – juokauja sveikuole pačių artimiausiu kaimynų vadinama J.Norvaišienė.

„Nuo ankstyvo pavasario iki tol, kol Nemuną aptraukia ledas, Jūratė kas rytą Nemune maudosi“, – apie pavydėtiną dabar jau ne tik kaimynės, bet ir politinės bendražygės discipliną atsiliepia jos akyse nuo mažens augęs Kauno meras V.Matijošaitis.

Mokslo pažanga besidominti sportinių šokių trenerė neabejoja, kad ateities medicinai pavyks prailginti šiandieninę žmogaus gyvenimo trukmę.

„Jau 2030 m. dėl sparčios mokslo ir technologijų pažangos individo amžius sieks 120 metų“, – su užsidegimu naujausias mokslininkų prognozes komentuoja iki spalio iš Nemuno neišlipanti sveikuolė. Tačiau, jei šios prognozės ir nepasiteisintų, ponia Jūratė sako turinti atsarginį planą – savo sveikata, mityba ir aktyvumu ji rūpinasi tiek, kiek save prisimena. Ilgaamžiškumas – ne tik Aukščiausiojo, bet ir jos pačios rankose.

TRUMPASIS INTERVIU

Šokis ar medicina?

– Jūrate, šokis ar medicininis išsilavinimas jums davė daugiau?

– Matyt, viskas kartu sudėjus. Pridėčiau dar ir muzikinį išsilavinimą. Suprasti ir pažinti žmogų, gebėti nustatyti jo diagnozę reikia ne mažesnių sugebėjimų nei muzikai ar choreografijai. Be medicinos žinių būti geru šokio pedagogu neįmanoma, turi žinoti, kokie raumenys, kokiam judesiui dirbant būtini. Iki šiol su Česlovu didžiuojamės, kad mūsų klubas vienintelis, išugdęs tris pasaulio čempionus.

– Kuo skiriasi profesionalus šokių treneris nuo mėgėjo?

– Profesionalui būtinos geros medicinos žinios. Tik tuomet pamatuojama, kuo gali baigtis per dideli krūviai jaunam organizmui. Žinomas ne vienas mirties atvejis sporto salėse dėl pernelyg apkrauto širdies raumens darbo.  Pernelyg mažam kraujo kiekiui patenkant į širdį, smegenims pritrūksta deguonies ir žmogus praradęs sąmonę miršta.

– Ar keičiasi visuomenės požiūris į mediciną?

– Šiandien į mediciną žiūrima labiau kaip į amatą, o žmogus nustumiamas į antrą planą. Mano nuomone, neturėtų taip būti. Bet viskas keičiasi.

– Teigiate, kad mūsų mintys lemia gyvenimo kokybę. Kodėl?

– Moksliškai įrodyta, kad visas žmogaus gyvenimas dėliojasi atspindžio ar bumerango principu: išmetei gerą žodį, ir tau geru sugrįš, tik blogas turi savybę kvadratu pasididinti prieš grįždamas. Todėl nereikėtų galvoti, kad kiti už jus prastesni, leisti sau juos užgaulioti ar įžeidinėti. Žodžiais turėtume išmokti naudotis labai atsargiai.

– Gyvenime jums teko įdėti daug pastangų, o gal jums atrodo, kad viskas lengvai dėliojosi?

– Ne kartą buvau atsidūrusi tokiose situacijose, kai angelas sargas ranką tiesė. Viena tokių situacijų buvo prieš pat Černobylio atominės elektrinės avariją (1986 m. balandžio 26 d.). Tuo metu buvau Kijevo medicinos instituto kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tačiau naktį prieš pat avariją drauge su kitais fakulteto studentais išskridau. Kitus užklupo didžiulis radiacijos debesis virš Kijevo oro uosto.

Kita panaši patirtis ištiko skrendant į Vladivostoką: turėjome skristi apie 10 valandų, tačiau netrukus pajutau, ką reiškia įkaitęs lėktuvas. Kilus avarinei situacijai negalėjome nutūpti, teko sukti ratus danguje kol išdeginome degalus. Taip ir nesužinojome, kas tiksliai tąkart nutiko, bet nusileidę ant žemės radome laukiančias ugniagesių ir greitosios pagalbos automobilius, o visi į mus žiūrėjo išplėtę akis.

Jūratė Norvaišienė

Gimė 1935 m. rugpjūčio 19 d. Kaune.

1954 m. baigė Kauno 3-ąją mergaičių gimnaziją (dabar – Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazija), 1960 m. – Kauno medicinos institute įgijo gydytojos terapeutės specialybę.

Nuo 1960–1992 m. Kauno medicinos instituto dėstytoja, o nuo 1988 m. – docentė. Per tą laiką parašė vadovėlių socialinės higienos, sveikatos apsaugos organizavimo temomis.

Nuo 1960 m. kartu su savo vyru Česlovu Norvaiša lankė Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių kursus, kuriuos vedė Vidas Kamačis.

1963–1985 m. J. ir Č.Norvaišos Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių ansamblio šokėjai.

1965 m. drauge su vyru organizavo tarptautinį pramoginių šokių konkursą „Gintarinė pora.“

1964–1974 m. Lietuvos sportinių šokių čempionė.

1967–1974 m. pasaulio ir Europos pramoginių šokių čempionatų dalyvė.

1972 m.  1-ojo balinių šokių konkurso Maskvoje nugalėtoja.

Nuo 1974 m. kartu su Č.Norvaiša – Kauno profsąjungų kultūros rūmų ansamblio „Sūkurys“ vadovė ir trenerė.

Nuo 1975 m. tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėja.

1975–1989 m. treniravo Lietuvos, Bulgarijos ir Kazachijos pramoginių šokių rinktines.

Nuo 1988 m. docentė.

1996 m. Prezidentas apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Nuo 2011 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė (koalicija „Vieningas Kaunas“).

Martyno Vidzbelio nuotr.

„Šokių diena – tai pirmiausia šventė akiai: galimybę išvysti sinchroniškai šokantį tūkstantinį atlikėjų kolektyvą turime tik per Dainų šventes – vos kas ketverius metus. Šįkart ji bus ypatinga ir tuo, kad vyks naujoje vietoje – Lietuvos futbolo federacijos stadione. Būtent dėl to visus šokio mėgėjus norime pakviesti įsigyti bilietus į šį reginį, kuriame pilnai atsiskleis ir apšvietimo efektai, ir domėtis galimybe išvysti šį reginį jau dabar. Naujajame stadione telpa žymiai mažiau žiūrovų nei iki šiol, tad, pritrūkus bilietų, esame pasirengę tą pačią dieną surengti ir antrąjį dieninį pasirodymą“, – sako Dainų šventės direktorius Saulius Liausa.

Šiais metais šokių dienos organizatoriai pasirengę žiūrovus nustebinti savita namų temos interpretacija. „Šokio gerbėjams dovanosime išskirtines kompozicijas, pasakojančias apie mūsų namus ir neatskiriamą jų dalį – sodą“, – sako Vidmantas Mačiulskis, Šokių dienos kūrybinės grupės vadovas. Jo teigimu, žiūrovus stebins įvairiausi šokėjų kuriami „piešiniai“, iliustruojantys korio, sodo, namo, verpstės bei kitus aktualius motyvus.

Šokių dienos programą sudarys „Prologas“, kuriame užsimegs valstybės ir šeimos kūrimo tema, penkios dalys, susijusios su gyvenimo ciklu, šeimos istorija, ir „Finalas“, kuriame visi sugrįš į namus. Prieš kiekvieną dalį bus rodomas trumpas vaizdo siužetas, kuris atskleis jos idėją. Juos lydės Šokių dienos režisieriaus Gintaro Zarecko sukurti tekstai. Iš viso Šokių dienoje bus pristatyti 26 baletmeisterių darbai. Šalia visiškai naujų, šiai šventei sukurtų kūrinių, bus atliekami ir lietuvių tautinio šokio patriarchu laikomo profesoriaus Juozo Lingio šokiai, atliekami nuo 1950 m. daugelyje Lietuvos šokių švenčių. Iš viso renginio repertuarą sudarys 37 kūriniai, iš jų 17 sukurta specialiai šiai Dainų šventei.

Šalia žinomų šokio meistrų, kaip Tamaros Kalibataitės, Ričardo Tamučio, Laimutės Kisielienės ir Birutės Navickaitės darbų, šventės metu bus atlikti visai nauji projektai – kuriant naujas šokio kompozicijas įvedamos ir naujos choreografinės raiškos priemonės, kurios derinasi su tautiniu šokiu. Taip pat bus pristatyti ir kylančių šalies baletmeisterių Živilės Adomaitienės, Agnijos Šeiko-Sarulienės, Zitos Vaškelienės, Ilonos Baltikauskaitės, Raimundo Markūno ir Dariaus Berulio šokiai.

Muzikine prasme reginys pasiūlys ir unikalių kūrinių: dalį naujai sukurtos muzikos įrašė patys jos kūrėjai – kompozitorė Zita Bružaitė, Nijolė Sinkevičiūtė bei multiinstrumentalistas Skirmantas Sasnauskas. Be to, naujuose kūriniuose derės ir etnografinio ansamblio, styginių kvarteto bei džiazo muzikantų įrašai.

Specialiai Šokių dienai kuriama centrinė aikštės dekoracija, kuri renginio metu transformuosis į šventės emblemą, pakylą atlikėjams, namų židinį ir valstybės aukurą. „Ši konstrukcija turėtų tapti centrine šventės ašimi, apie kurią ir suksis visas šventės veiksmas“, – pasakoja Šokių dienos kūrybinės grupės vadovas.

Jubiliejinėje Dainų šventėje dalyvaus ir rekordinis išeivių lietuvių šokių grupių skaičius – Šokių šventėje planuoja dalyvauti šokių grupės iš 11 šalių: JAV, Kanados, Urugvajaus, Argentinos, Australijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos. Didžiausias šokėjų būrys – iš Lietuvos.

Šokių dienos programą kūrė ir jos įgyvendinimu rūpinasi Šokių dienos kūrybinės grupės vadovas V. Mačiulskis bei šventės koordinatorės – Lietuvos liaudies kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovė Snieguolė Einikytė ir vyr. specialistė Gražina Kasparavičiūtė. Šokių diena į Dainų šventės programą pirmą kartą įtraukta 1937 metais. Bilietai į jubiliejinės Dainų šventės Šokių dienos renginį jau parduodami visose „Ticketpro“ kasose ir internetu. Bilietų kaina – nuo 20 iki 150 litų.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas.

Jubiliejinėje Dainų šventėje bus gausu ir naujovių. Minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, pirmą kartą šventės istorijoje dalyvius kvies Teatro diena kartu su specialia programa „Dyvų dyvai“. Planuojama, kad jubiliejinėje Dainų šventėje dalyvaus apie 37 tūkst. dalyvių, į ją atvyks užsienio lietuviai iš 14 pasaulio šalių. Renginiais bei pasirodymais tikimasi pritraukti šimtus tūkstančių žiūrovų. Šis unikalus tradicinės kultūros reginys 2014-aisiais Lietuvoje bus surengtas devynioliktą kartą.

Vasario 2 d. flamenko klubas „Tientos“ kviečia į tradicija tapusią atvirų durų dieną visus norinčius atrasti ir susipažinti su flamenko kultūra bei sudalyvauti nemokamoje šokio pamokoje.

Flamenko – tai muzikos, dainos ir šokio žanras, susiformavęs pietų Ispanijoje, Andalūzijoje, apimantis dainavimą (cante), grojimą gitara (toque), šokį (baile) ir plojimą delnais (palmas). Pirmąjį kartą literatūroje paminėtas 1774 m. šis žanras persipynęs Andalūzijos ir romų muzikos ir šokių stiliais.

„Flamenko šokis yra ypatingas pabrėžtinai išraiškingu jausmingumu, išdidžia laikysena, raiškiais rankų judesiais bei pėdų ritmika“, teigia flamenko klubo „Tientos“ bendraįkūrėja Ilona Čibirienė ir kviečianti visus į atvirų durų dieną. „Tradiciniame flamenko itin svarbu perteikti emocinę brandą „duende“, kuri siejama su gyvenimo patirtimi, išgyvenimais, todėl skirtingai nuo kitų šokių, kuriuose šokėjai savo profesines aukštumas pasiekia būdami jauni ir stiprūs, dažnas flamenko šokėjas tai padaro perkopęs savo penktąjį, šeštąjį ar vėlesnį dešimtmetį“, pasakoja Ilona.

Flamenko apipintas paslaptimi daugelį metų, ir tik ne taip seniai tapo žinomas. „Pastaraisiais metais flamenko tapo populiarus visame pasaulyje, yra mokomas daugelyje šalių. Vien Japonijoje šiuo metu akademijų susikūrę daugiau, nei pačioje Ispanijoje“, pasakoja klubo „Tientos“ šokių mokytoja Marina Golubeva. Šokiui nebūtinas partneris ar geras fizinis pasiruošimas, užtenka tik noro išreikšti savo emocijas bei ritmo jausmą. „Flamenko nėra svarbus nei amžius, nei kūno sudėjimas, nei plaukų spalva – tai individualumo atskleidimas“, – sako ji.

Atvirų durų dienos programa:
16.00 paskaita apie flamenko
17.00 klubo „Tientos“ mokinių pasirodymas
17.30 atvira šokio pamoka
18.30 filmo peržiūra

Gatvės šokių grupė „In*Beat“ paskelbta visame pasaulyje vykstančio konkurso „all originals represent“ nugalėtoja Baltijos šalyse. Nuo rugsėjo mėnesio sporto aprangos, avalynės ir inventoriaus gamintoja „adidas“ kvietė jaunas ir kūrybingas komandas pristatyti savo originalumą – talentus, bendrumo jausmą, pasiekimus įvairiose srityse – nuo gatvės meno iki baleto ar net dviračių sporto.

Konkurso ambasadoriais visame pasaulyje tapo įžymūs atlikėjai ir sportininkai: dainininkai Nicki Minaj, Big Sean, NBA žvaigždė Derrick Rose. Lietuvoje komandas prisijungti prie projekto kvietė laidos „ZIP FM“ vedėjos Silva ir Simona, bei šokėjų pora Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.

Konkurso „all originals represent“ dalyviai nebuvo apriboti ypatingų sąlygų. Savo komandų prisistatymus – nuotraukomis, vaizdo klipais ar žodžiu – jaunuolių komandos talpino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kur beveik mėnesį vyko aktyvus balsavimas. 5 šokėjų grupė iš Kauno „In*Beat“, surinkusi 783 balsus, po galutinio komisijos verdikto tapo šio projekto nugalėtoja.

„Esame labai laimingi ir patenkinti pasiektu rezultatu. Trokštame parodyti save visam pasauliui“, – džiaugsmo ir entuziazmo neslėpė vienas iš „In*Beat“ šokėjų Julijus Nosovas. „Kiekvienas mūsų komandos narys yra įdomus ir charizmatiškas, tačiau būdami drauge savo originalumą mes išreiškiame šokdami, generuodami naujas idėjas, organizuodami vakarėlius ir įvairius renginius“.

„Konkurso idėja buvo ta, kad kiekviena iš jaunuolių komandų turėtų progą tapti labiau matomais ir parodyti, kokie stilingi, saviti ir kūrybingi jie yra“, – sako „adidas Group“ marketingo vadovė Lietuvoje Rūta Žukaitytė. Pasak jos, visos projekte dalyvavusios komandos yra originalios, o labiausiai džiugina įvairovė. Užsukę į konkurso „Facebook“ paskyrą, čia galima rasti šokėjų, riedutininkų, gatvės piešėjų, reperių, krepšinio kamuolio meistrų ar tiesiog išskirtinį stilių puoselėjančių jaunuolių.

Viena iš šio konkurso ir „adidas is all in“ kampanijos ambasadorių ZIP FM laidų dueto „SiSi“ narė Simona anksčiau teigė, kad „all originals represent“ nėra talentų konkursas ar atranka. „Žinome, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje gausu jaunų žmonių, kurie tiesiog yra originalūs – ką ir kur jie bedarytų, todėl būtų klaida sprausti dalyvius į kažkokius rėmus“, – apie konkurso idėją pasakojo ambasadorė.

Dalyvauti konkurse galėjo 15-27 metų jaunuolių komandos. Iš viso Baltijos šalyse „all originals represent“ projekte dalyvavo 35 komandos.

Daugiau informacijos: http://www.adidas.com/represent/.

Ketvirtąjį kartą kauniečiai ir miesto svečiai pramogaus naktį – rugsėjo 14 dieną Kaune šurmuliuos nemokamas kultūrinis ir pramoginis renginys miestui „Kauno naktys: kultūra ir aš”, kurį organizuoja asociacija „Idėja Kaunui“. Šiais metais kultūros naktis siūlo daugiausiai nemokamų renginių, kurių tarpe bus ir egzotinių šokių pamokos iš Afrikos ir Karibų salų.

Afrikietiškas, jausmingas dviejų sielų šokis Kizomba, žaismingoji Semba, pašėlęs Kuduro, linksmasis Funana, Dominikietiška Merengue, Bachata, Kubietiška Salsa – tai šokiai, kurių pagrindu Lietuvoje, kaip ir visame Pasaulyje, susiformavo social dance kultūra (kuomet šokis iš parodomojo meno evoliucionuoja į bendravimo priemonę). Į Lietuvą atvežę Bachatos, Merengue, Kizombos ir Sembos šokius Afrolatin šokių studijos „Souls“ vadovai Šarūnas ir Giedrė Kondratai sako: „Nesvarbu, kiek tau metų, ar moki šokti, ar ne, turi partnerį, o gal jo ieškai, svarbu tik tai, kad energija visad nuveda ten, kur lemta būti – į Namus. Mes nuoširdžiai kūrenam ugnelę ir laukiam jūsų“.

Rugsėjo 14 dieną, 20.30 – 23:30 šalia klubo „Latino Glamour“ (Vilniaus g.22) bus vedamos nemokamos iš Afrikos ir Karibų salų kilusių šokių pamokos. Kauniečiai ir Kauno miesto svečiai turės unikalią galimybę ne tik pasižiūrėti bet ir patrepsėti egzotinių kultūrų liaudies šokių ritmu. Giedrė ir Šarūnas žada linksmų improvizacijų, šviesių atradimų bei žaismingo bendravimo sklidiną laiką nuotaikingos muzikos fone.

Afrolatin šokių studijos „Souls“ interneto svetainė: www.souls.lt

Susiję pranešimai ir nuorodos:

http://zebra.15min.lt/lt/laisvalaikis/renginiu_naujienos/i-vilniu-atvyksta-egzotisko-sokio-guru-k-lima-258962.html – Į Vilnių atvyksta egzotiško šokio guru K. Lima

http://www.alfa.lt/straipsnis/14557685/I.festivali.Afrikos.dienos.2012.sokiu.studijos.Souls.atvezti.afrikietiski.sokiai=2012-05-16_11-16/ – Į festivalį „Afrikos dienos 2012“ šokių studijos „Souls“ atvežti afrikietiški šokiai.

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=LqB1SXsj5Sk – ONE LOVE message from SOULS

„Opa Opa Opapa, juda juda Palanga!“ – netyla skanduotė populiariausiame šalies kurorte. Nemokamos šokių pamokos po atviru dangumi, Palangos Jūratės ir Kastyčio skvere, kasdien sutraukia gausius būrius smalsuolių, norinčių išmėginti savo jėgas šokio sūkury.

Palangos miesto siekį tapti šeimos kurortu sėkmingai įprasmina visuotinio šokio iniciatyva, prasidėjusi birželio pirmosiomis dienomis, Palangoje praūžusiame audringame šokių festivalyje „Palangos ritmu 2012“. Festivalio metu akis paganyti ir kojas pakilnoti galėjo įvairiausių šokių stilių mėgėjai. Tikslas buvo sukviesti į vieną vietą kuo daugiau šokio entuziastų ir kartu su jais sukurti šokio bendruomenės šventę, kuri pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių šokio mėgėjus.

Viena iš pamokų organizatorių, „Šokių akademijos“ Vilniuje ir Kaune vadovė Jurgita Česnavičiūtė sako, kad šokiai domina įvairaus amžiaus žmones – tiek vaikus, tiek jaunimą, tiek suaugusiuosius ir senjorus. Šoka ne tik lietuviai, bet ir Palangoje poilsiaujantys svečiai iš Vokietijos, Rusijos ir net Čikagos.

„Mokome pačių įvairiausių šokių: nuo Lotynų Amerikos žingsnelių iki vakarėlių šokių pagal klubinę muziką. Nacionalinio šokio mylėtojai gali patrypti polką, o vaikams labiausiai patinka ančiukų šokis ar temperamentingoji makarena. Taigi minia labai marga,“ – pasakoja J. Česnavičiūtė, neslėpdama, jog aktyviausi pamokų dalyviai pamaloninami simbolinėmis dovanėlėmis. Už entuziazmą ir meilę šokiui specialiu prizu buvo apdovanota užsieniečių senjorų pora.

Nemokamų pamokų rengėjų teigimu, sunku būtų pasakyti, kokio stiliaus šokiai sulaukia didžiausio susidomėjimo, kadangi pasirinkimai tikrai labai įvairūs. J. Česnavičiūtė akcentuoja, kad tokias visuotinio šokio iniciatyvas reikėtų organizuoti dažniau, nes stebint minią vis dėlto jaučiamas neryžtingumas, drąsos viešai pamiklinti kojas stygius.

„Esu labai užsiėmusi, bet ši idėja mane labai uždegė, todėl atsisakiau ankstesnių planų, kad prisidėčiau prie šokio populiarinimo iniciatyvos. Kaip tik tokiomis formomis ir tobulėja šokis, o žmonėms tai ne tik pramoga, bet ir proga išbandyti save kitokiame amplua. Žinoma ir vieta pasirinkta labai apgalvotai – populiarus kurortas, kur nei saulės, nei geros nuotaikos netrūksta. Net lietui lyjant šokėjai ritmingai taškosi balose,“ – emocijomis dalijasi profesionali šokėja.

Šokiai Palangos Jūratės ir Kastyčio skvere tęsis iki liepos 27 dienos. Nemokamos šokių pamokos vyksta du kartus per dieną – 14 ir 20 valandomis.

Daugiau nei prieš savaitę (birželio 15-17d.) Vilniuje įvyko jau ketvirtasis tarptautinis Afrolatin šokių festivalis „One Love“, kuris į Lietuvą sukvietė žmones iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių.

Visi dalyviai tris dienas praleido kartu kaip viena didelė šeima: bendravo, šoko,  dienomis mokinosi daugiau nei 20 Afrikos ir Lotynų Amerikos šokių, o vakarais linksminosi vakarėliuose iki paryčių.

Savaitgalį, kuomet visas Vilnius šurmuliavo „Tebūnie naktis“ ritmu, Crowne Plaza Vilnius viešbutyje vyko Afrolatin šokių studijos „Souls“ vadovų Giedrės ir Šarūno Kondratų jau ketvirtą kartą organizuotas Afrikos ir Lotynų Amerikos šokių festivalis „One Love“. Kaip ir praeitais kartais, taip ir šiemet jis vėl sulaukė įvairiuose pasaulio kontinentuose gyvenančių žmonių susidomėjimo. Šiais metais festivalį aplankė piliečiai iš dvidešimt penkių Pasaulio šalių, 4  pasaulio žemynų, tetrūko Azijos.
Pernai metais festivalyje dalyvavę žmonės vieningai sako, kad jame buvo aukščiausios klasės pasaulinio lygio Afrikos ir Lotynų Amerikos šokių meistrai, tokie kaip Kwenda Lima (Žaliojo iškyšulio sala/ Portugalija) bei Kadu Pires ir Larissa Thayane (Brazilija/Australija). Šiemet buvo tikėtasi ir planuota, kad bus visi tie patys instruktoriai ir keli nauji, tačiau dėl didelio noro atvežti Lietuvai gyvos muzikos grupę iš Dominykos Respublikos ir dėl mažesnio valstybės finansavimo, nei buvo žadėta, ne visi norai išsipildė. Vilniečiai ir Vilniaus svečiai mėgavosi pasaulyje Bachata muzikos kunigaikščiu tituluojamu Joan Soriano gyvo garso koncertu, „Pasaka“ kino teatre rodytu dokumentiniu filmu apie jį, bei naujų, festivalyje dar nedalyvavusių Lietuvos ir užsienio instruktorių pamokomis. Vakarėliai taip pat stebino savo programomis. Juose pasirodė šaunios Vilniaus ir Kauno šokių studijos: „Souls“, „Soul Lounge“, „Tumbao“, „Šokių akademija“, „Indance“, Flamenko šokių grupė „Solea“, „Salsa Kaunas“. Tango šokį pristatė Lietuvoje gerai žinoma pora Deividas Meškauskas ir Ineta Stasiulytė, dainas atliko Rasa Kaušiūtė, Cha Cha su „Tiene Tumbao“ dovanojo Donatas Chlebinskas, o afrikietiškų rūbų kolekciją pristatė afrikietė dizainerė Eskedar Tilahun („Matihana“).
Pasibaigus festivaliui buvo sulaukta dvejopų nuomonių. Tie, kurie tikėjosi instruktorių iš pernai metų, buvo nusivylę. Tačiau daugiau buvo tų, kurie nedėjo visų vilčių į pavienius žmones ir pasiėmė iš festivalio „kiek galėjo panešti“. Štai keletas dalyvių atsiliepimų:
“Festivalis buvo jėga, džiaugėmės “viena meile” tiesiogine tų žodžių prasme. Laimė slypi smulkmenose ir kas mokėjo į tai atkreipti dėmesį – patyrė nepamirštamą savaitgalį.” – Rytis Druskinis (Lietuva)
„Dėkojam už viską, lietuvių svetingumas mus giliai sujaudino! Viena meilė amžiams!“ – Angie Kallianou (Belgija)
“Tai buvo nuostabi šventė! Ačiū Jums už patirtį, svetingumą ir Vieną Meilę.“ – Neka Vis (Nyderlandai)
Ačiū už galimybę prisijungti prie jūsų šiame šviesos ir meilės renginyje. Tai buvo nepakartojama patirtis – grožiu ir taika alsavo kiekviena diena… Dievas telaimina jus, būtinai būtinai palaikykime ryšį. Ačiū! – Barbie Marianne (Meksika/JAV)
Nors visus metus organizuotas festivalis ir baigėsi, tačiau šokiai Vilniuje vis dar tęsiasi. „Mylim jus be galo. Laukiam visad. Nes esam visad. Čia ir dabar. Kad jūs rastumėte“ – sako Giedrė Ieva Kondratė – festivalio organizatorė ir Afrolatin studijos „Souls“ šokių vadovė. Ji su savo vyru Šarūnu ves Afrikos ir Lotynų Amerikos pamokas ir vasaros metu. Laukiami visi pradedantieji ir Afrolatin šokių ritmams neabejingi žmonės.
O šios vasaros naujiena – pirmą kartą Lietuvoje vedamos Angolietiškos Sembos pamokos. Ši pora, pirmieji į Lietuvą iš Karibų atvežę jausmingąją bachata ir paskutiniu metu sparčiai išpopuliarėjusią afrikietiškąją Kizombą, dabar pirmieji Lietuvoje pradeda mokinti ir pašėlusios Sembos žingsniukų.

Visą savaitgalį, birželio 1–2 dienomis, Vilniaus Rotušės aikštėje rengiamose Ramiojo vandenyno/Azijos šalių virtuvių dienose gyventojai turės galimybę ne tik susipažinti su Indijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Korėjos ir Tailando tradicinėmis virtuvėmis, bet ir pamatyti Rytų šalių kultūrinę programą.

Indiją pristatys visame pasaulyje išpopuliarėjusio klasikinio šiaurės Indijos Kathak šokio atlikėjai, kurie savo pasirodymuose tradicinius indų judesius derina su teatriniais elementais, inovatyvia muzika, ritmiškais kojų judesiais bei ekspresyviomis veido mimikomis. Japoniją reprezentuos kimono demonstracija, kurios metu bus pasakojama tradicinio japonų rūbo istorija, stilistinė įvairovė, praktinis pobūdis.

Jungtinių Amerikos Valstijų pristatyme skambės havajietiški ritmai. Kūrinius pristatys perkusininkas S. Nekrošius bei muzikos atlikėjai D. Kriščiūnaitė ir U. Raugalas, grojantys havajietiška mažąja gitara – ukulėle. Kinijos kultūrinį savitumą atskleis multiinstrumentalisto S. Petreikio bei klavišininko V. Bikaus meditacinės muzikos koncertai, kuriuose skambės gongai, tradiciniai Tibeto, Mongolijos ir kitų rytų šalių instrumentai bei obertoninis dainavimas. Korėjos atstovai renginyje demonstruos tautinį kostiumą bei kūrybines dirbtuves, kuriose bus rodomas tradicinis korėjietiškas žaidimas, vedami kaligrafijos ir kaukių gaminimo užsiėmimai.

Tailando pristatyme pasirodys aukštųjų mokyklų studentų šokių grupė, kuri pademonstruos siužetinius pasirodymus, veiks kūrybinių dirbtuvių paviljonas. Jame bus pristatomi aitvarų gaminimo, origami ir nuotaikų lėlių lipdymo seminarai. Juos papildys japoniškų hieroglifų meno ir šrifto improvizacijų – kaligrafijos, batikos, tapybos ant šilko ir miniatiūrinių medžių auginimo – bonsai – profesionalūs užsiėmimai. Kultūrinę programą vainikuos kino seansai po atviru dangumi, kuriuose bus pristatomi kino kūrėjų iš Rytų šalių filmai, atspindintys šiuolaikinę Aziją ir menininkų požiūrį į savo šalį.

Primename, kad Rytų Azijos šalių virtuvių dienose sostinės gyventojai ir miesto svečiai kviečiami į Indijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Korėjos bei Tailando kulinarijos paviljonus, kuriuose bus pristatomi unikalūs rytų šalių patiekalai, egzotiški produktai ir gaminimo tradicijos. Renginyje vyks ir rytų kovos menų parodomosios programos.

Besikeičianti Palanga kalendorinę vasarą šiemet pasitiks audringu šokių festivaliu „Palangos ritmu 2012“, kurio metu kurorto svečiai galės ne tik pasidžiaugti daugybės šokėjų pasirodymais, bet ir kartu su jais pamiklinti kojas.

Birželio 1-2 dienomis visoje Palangoje akis paganyti ir kojas pamankštinti galės įvairiausių šokių stilių mėgėjai. Skirtingose kurorto erdvėse bus šokami linijiniai, pramoginiai, Lotynų Amerikos, modernieji, liaudies ar gatvės, pilvo, istoriniai ir kt. šokiai. Daugiau nei dešimtyje vietų bus įrengtos vietos šokiams, čia vyks koncertai, seminarai, bus galimybė pasimokyti šokti kartu su žinomiausiais šokio specialistais. Šventės metu Jūratės ir Kastyčio skvere vyks šokių kolektyvų konkursas Palangos mero taurei laimėti, kurorto svečiai bus kviečiami dalyvauti šventinėje eisenoje bei pasižiūrėti vakarinį koncertą.

Šiaurės Europos vasaros traukos centru tampanti Palanga siekia šiemet sukviesti į vieną vietą kuo daugiau šokio entuziastų ir kartu su jais sukurti šokio bendruomenės šventę, kuri pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių šokio mėgėjus. Jau šiemet festivalyje „Palangos ritmu 2012” dalyvaus šokėjai iš Latvijos ir Švedijos.

Šokių festivalyje dalyvausianti Šokių akademijos Vilniuje ir Kaune vadovė Jurgita Česnavičiūtė džiaugiasi, kad pastaruosius kelerius metus susidomėjimas šokiais yra labai didelis, tačiau šokėjai dažniausiai šoka ir bendrauja nedidelėmis grupėmis, dažniausiai buriasi aplink šokių mokyklas.

„Šis festivalis unikalus tuo, kad įvairūs šokių kolektyvai turės progą susitrinkti į vieną vietą, susipažinti, bendrauti su žiūrovais tiesiogiai, juos pamokyti, kitaip tariant, švęsti šokio šventę“, – sako šokių mokytoja J. Česnavičiūtė. Ji tikisi, kad šokių festivalio metu iki šiol neišdrįsę išbandyti savo sugebėjimų šokių aikštelėje, pagaliau žengs tą žingsnį.

„Kas nebandyta, atrodo baisu, tačiau pabandę šokti, dažniausiai užsikrečia tuo virusu ir tai tampa ne tik laisvalaikio praleidimu, bet ir hobiu“, – tikina šokių mokytoja.

Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis sako, jog ši iniciatyva yra viena iš daugybės, kuria besikeičiantis pajūrio kurortas vilioja poilsiautojus, siekdamas užtikrinti pramogas visai šeimai, skatindamas laisvalaikį leisti kūrybingai ir sveikai.

„Šokis yra gyvenimas, jausmų išraiška, šokis suartina, išjudina, suteikia jėgų ir geros nuotaikos, todėl kviečiame visus Palangos svečius šokiui pirmąjį birželio savaitgalį“, – sako N. Stasiulis.
Šiemet poilsio sezonas kurorte prasidėjo švente „Myliu Palangą“, kuri viliojo gausybe įvairių pramogų, skirtų visai šeimai. Sezono atidarymo metu kurortas tris dienas šurmuliavo koncertais, renginiais, parodomis, sporto rungtynėmis, šventiniu kermošiumi ir kitokiomis linksmybėmis.

Gegužės 19 d., 18 val. vilniečiai ir Vilniaus miesto svečiai bus supažindinami su Lietuvoje  naujais afrikietiškais šokiais.

„Afrikos dienos 2012“ – jau antrą kartą Lietuvoje organizuojamas Juodosios Afrikos kultūros festivalis, kaip tęsinys didelio susidomėjimo sulaukusių „Afrikos dienų 2011”. Vilniuje įsikūrusios afrolatin šokių studijos “Souls” pasirodymai ir afrikietiškų šokių pamokos miesto gyventojams ir svečiams yra sudedamoji šio festivalio programos dalis.
Kizomba, Semba ir Kuduro – Lietuvoje dar tik nedaugeliui žinomi žodžiai. Tai – afrikietiškų šokių pavadinimai. Jausmingąją Kizombą pirmieji į Lietuvą prieš 2 metus atvežė ir Vilniuje pirmą kartą pristatė Giedrė ir Šarūnas Kondratai – Afrolatin šokių studijos „Souls“ vadovai.
Šiemet „Afrikos dienos 2012“ vyks kartu su “Gatvės muzikos diena”. Ta proga studijos “Souls” kolektyvas dovanoja miestui linksmą reginį – jaunimo ir senjorų pašėlusio Afrikos šokio Kuduro pasirodymą. Bus atsakyta į klausimą, ar vyresnioji karta gali būti tokia pati pašėlusi, kaip jaunoji?
Gegužės 19 dieną nuo 18.00 iki 23.00 valandos afrolatin šokių studijos „Souls“ parengtą programą rasite Sirvydo skverelyje (jaunimo dar vadinamame Prancūzparkyje), Pilies ir Didžiosios gatvių sandūroje. Laukia afrikietiški šou pasirodymai, šviečiamosios pamokos, šokiai ir linksmybės.

Paskutinę kovo savaitę Nicoje vyks pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame dalyvaus ir keturi mūsų šalies atstovai.

Šiame Prancūzijos mieste bus surengtos jau 102-osios planetos dailiojo čiuožimo pirmenybės. Lietuvai tai bus dvidešimtasis pasaulio čempionatas: po nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. į Ouklande vykusias geriausių pasaulio čiuožėjų varžybas pirmoji išvyko šokių ant ledo pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko.
Į šiųmetį čempionatą vėlgi vyksta šokėjų pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias bei du solistai: tokiose varžybose debiutuosianti septyniolikmetė Inga Janulevičiūtė ir ketvirtąkart į planetos pavienių čiuožėjų finalinį etapą bandysiantis patekti devyniolikmetis Saulius Ambrulevičius.

Lyderiai nesnaudžia
Šokių ant ledo varžybose dalyvaus 38 duetai. Kaip visada, bus ir naujokų, ir gerai pažįstamų veidų. Čia lyderiai jau keleri metai nesikeičia. Po triumfo 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse olimpiniai čempionai kanadiečiai Tessa Virtue ir Scottas Moiras bei vicečempionai iš JAV Meryl Davis ir Charlie White’as toliau varžosi tarpusavyje ir dėl planetos čempionų titulo. Pernai T.Virtue ir S.Moirui nepavyko antrąsyk iš eilės tapti stipriausiais – porai reikėjo tenkinti sidabru. Aukščiausią garbės pakylos laiptelį jie užleido amerikiečiams, tad šiemet M.Davis ir Ch.White’as sieks apginti pasaulio čempionų vardus.
Aukščiausių tikslų ketinantiems siekti dailiojo čiuožimo porų varžybų dalyviams teks įveikti jau senokai tarp lyderių įsitvirtinusią triskart planetos čempionę Vokietijos porą Alioną Savčenko ir Robiną Szolkowy, dėl partnerės traumos turėjusią praleisti šių metų Europos čempionatą. Į kovą dėl medalių stos ir jau keturioliktame pasaulio čempionate dalyvausiantys olimpiniai vicečempionai iš Kinijos Pang Qing ir Tongas Jianas, pernykščiai planetos sidabro medalininkai ir šiųmečiai Senojo žemyno čempionai Tatjana Volosožar bei Maksimas Trankovas.
Nicoje I.Janulevičiūtės laukia 50 konkurenčių. O pavienių čiuožėjų varžyboms pasibaigus bus paskelbta nauja čempionė, nes pernykštės aukso ir sidabro medalio laimėtojos nusprendė praleisti šį sezoną. Viena favoričių neabejotinai bus Carolina Kostner – Italijos garbę ginsianti keturiskart Europos čempionė ir pernykščio pasaulio čempionato bronzinė prizininkė.
Kartu su S.Ambrulevičiumi kuo geriau atlikti tulupą, flipą ar akselį, sužavėti komisiją ir patekti tarp finalininkų bandys 47 čiuožėjai. Dėl traumos tituluotojo šių metų Europos čempiono Jevgenijaus Pliuščenkos nebus, bet didžiulę patirtį sukaupusių senbuvių netrūks: planetos čempiono titulą sieks išsaugoti kanadietis Patrickas Chanas, vienuoliktą kartą šiose pirmenybėse Prancūzijai atstovaus triskart Europos ir sykį pasaulio čempionas Brianas Joubert’as, bus ir prieš dešimtmetį tokio rango varžybose debiutavęs čekas Tomašas Verneris, pernykštis vicečempionas iš Japonijos Takahiko Kozuka ir kt.

Mūsiškių galimybės
Pirmąsyk į suaugusiųjų pasaulio čempionatą vykstanti I.Janulevičiūtė vasario pabaigoje Minske dalyvavo pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo čempionate ir tarp 36 dalyvių liko trylikta. „Inga labai mus nustebino. Ji šiemet padarė didelę pažangą. Ir treniruotėse buvo stabili, neklydo, ir padarė tai, ką gali“, – Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtinę gyrė Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė.
Trejose planetos pirmenybėse jau dalyvavęs S.Ambrulevičius kol kas aukščiausią 38 vietą užėmė pernai. Nicoje S.Ambrulevičius pasirodys po neseniai išsigydytos kojos traumos, kuri jam užkirto kelią į sausio pabaigoje vykusį šių metų Europos čempionatą.
Daugiausiai vilčių siejama su mūsų šokių ant ledo pora 26-erių metų D.Stagniūnu ir dvidešimtmete I.Tobias. Kokį jų pasirodymą LČF prezidentė vertintų kaip gerą? „Pernai pasaulio čempionate jie buvo keturiolikti. Jei pavyktų pagerinti rezultatą – būtų trylikti, dvylikti ar vienuolikti, jau būtų gerai. O labai geras rezultatas, jeigu patektų į elitinį dešimtuką. Bet lengva tikrai nebus. Pasirengimo Europos čempionatui etapas vyko labai sklandžiai, be traumų, o štai dabar Isabella per bendrojo fizinio parengimo treniruotę pasitempė koją. Dėl to teko praleisti tris treniruočių savaites. Bet laimė, kad susižeidė ne prieš pat čempionatą“, – neišsipildžiusiu blogiausiu scenarijumi guodėsi L.Vanagienė.

Ne viskas priklausys nuo rezultatų
Šiame pasaulio čempionate dailiojo čiuožimo atstovai dėl olimpinių kelialapių dar nekovos, pats karštymetis jų laukia kitąmet. D.Stagniūnas įtrauktas į 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių kandidatų pirmąjį sąrašą, kuriame yra keturi Lietuvos sportininkai. Kad mūsų šokių ant ledo pora vėl iškovos kelialapį į žiemos žaidynes, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė jau dabar sakė esanti garantuota, tik ar vėl nepakiš kojos Deivido partnerės pilietybės reikalai.
Kaip žinome, D.Stagniūnui sykį jau teko nuryti nuoskaudą. Su kita partnere Katherine Copely iškovojęs kelialapį į 2010 m. žiemos žaidynes, jis olimpines dailiojo čiuožimo varžybas galėjo stebėti tik per televiziją, nes amerikietei nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė. Tąkart olimpinį kelialapį garantavo 2009 m. pasaulio čempionate užimta keturiolikta vieta. Šiai pozicijai iškovoti prireikė ketverių intensyvių treniruočių ir varžybų metų, o pernykštei, taip pat keturioliktai, šokant su I.Tobias – dešimties mėnesių.
„Aną olimpinį sezoną keturiolikta vieta planetos pirmenybėse jau garantavo kelialapį. O šios poros rezultatai dar vis tiek kils. Jų progresas akivaizdus: pernai Europos čempionate jie buvo dvylikti, o šiame – jau devinti. Be to, pirmąją Europos pirmenybių varžybų dieną po trumposios programos jie užėmė penktą vietą“, – priminė LČF prezidentė.
Poros progresas, tarptautinėse varžybose užimamos vis geresnės vietos, reali galimybė iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – visa tai labai girdėta. 2009-ųjų pabaigoje paskelbus, kad K.Copely Lietuvos pilietybė nesuteikiama, girdėjome ir tokiam prezidentės sprendimui pritariančių balsų, palaikančių principinę nuostatą nenatūralizuoti užsieniečių sportininkų, ir gailinčių lietuvio čiuožėjo, nes iš jo buvo atimti galimybė sėsti į olimpinį traukinį, kurio bilietą turėjo kišenėje.
Kuo naujosios partnerės I.Tobias, su kuria Deividas šoka nuo 2010 m. birželio, atvejis kitoks nei K.Copely? „Viskas labai panašu. Pora treniruojasi Amerikoje, nes Lietuvoje mes neturime tinkamų sąlygų. Neturime nė vienos čiuožyklos, veikiančios visus metus, neturime tokių trenerių. Juk dabar juos treniruoja pats geriausias pasaulyje treneris“, – pabrėžė L.Vanagienė.
Deividą su Isabella treniruoja Igoris Špilbandas ir Marina Zueva. Tarp daugybės garsių šių trenerių auklėtinių – ir dabartiniai šokių ant ledo lyderiai M.Davis ir Ch.White’as bei T.Virtue ir S.Moiras.
Bet dar grįžkime prie olimpinių žaidynių ir pilietybės. Jei ir šįkart viskas labai panašu, ar nesibaiminama gauti labai panašų į pirmąjį atsakymą? „Isabella pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Ir su mumis jau bando bendrauti, lietuviškai sveikinasi. Ji yra labai imli, labai stengiasi, labai nori. Todėl manau, kad vieną dieną ims ir prakalbės“, – tikisi LČF prezidentė.
Šią porą stipriai finansiškai remia I.Tobias tėvai. „Ta mergaitė padeda tobulėti lietuviui. Lietuva tokios poros niekada neišlaikytų ir neišlaikys. Mūsų šalis savo lėšomis lietuviui tokių sąlygų nesudarytų. Šis variantas mums yra pigesnis. Taigi čia pirmiausia ir reikia galvoti bei kalbėti apie lietuvį“, – tokie L.Vanagienės argumentai.
Tam, kad netektų spręsti pilietybės dilemų, į porą turėtų stoti du lietuviai. „Be daugybės pinigų, kuriuos reikia investuoti į duetą, geros čiuožyklos, vienodo pajėgumo partnerių, dar reikia aukštos kvalifikacijos šokių ant ledo specialistų, nes visi mūsų treneriai yra pavienio čiuožimo“, – minimalias lietuviškos poros turėjimo sąlygas vardija LČF prezidentė.

Apie stiprią pamainą
Dar viena šokių ant ledo pora, sudaryta iš lietuvio ir amerikietės, taip pat treniruojasi už Atlanto. Bet daug vaikų ir jaunuolių piruetus bando ir tose mūsų turimose keliose čiuožyklose. Kai kuriems jauniesiems čiuožėjams jau paklūsta ne tik suktukai, bet ir sudėtingi šuoliai.
„Tokios stiprios pamainos Lietuva dar niekada neturėjo, – patikino L.Vanagienė. – Kitąmet Aleksandra Golovkina jau pradės dalyvauti „Grand Prix“ etapuose. Toms jaunoms mergaitėms netrukus sueis po trylika metų. Tada vienos po metų, kitos po dvejų jau galės vykti į čempionatus. Ir mes labai tikimės iš jų gerų rezultatų.“
Puikius rezultatus rodo ir neretai iš tarptautinių varžybų parsivežtais medaliais nudžiugina A.Golovkina, pernai tapusi planetos vaikų žiemos žaidynių čempione, neblogai šių metų Senojo žemyno čempionate debiutavusi Rimgailė Meškaitė, į planetos pirmenybes vyksianti I.Janulevičiūtė, Goda Butkutė, Deimantė Kizalaitė, Deividas Kizala, Edvinas Jakonis ir kitos jaunosios viltys.

Vankuveryje pirmą sykį nuo 1992-ųjų, kai Lietuva buvo grąžinta į olimpinį žemėlapį, ant olimpinio ledo nesisuko mūsų šalies pora. „Labai širdį skaudėjo, – neslėpė L.Vanagienė, kalbėdama apie 2010 m. žiemos olimpines žaidynes. – Pora būtų užėmusi ne žemesnę kaip vienuoliktą vietą. Juk tai būtų buvusi aukščiausia mūsų žiemos olimpiečių Vankuveryje iškovota vieta.“

Dailusis čiuožimas: keletas svarbių datų

Pirmasis pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas buvo surengtas 1896 m. Sankt Peterburge. Iš pradžių juose dalyvaudavo tik vyrai.
Nuo 1908 m. planetos pirmenybėse ėmė varžytis dailiojo čiuožimo poros.
1952 m. į pasaulio čempionato programą buvo įtrauktos ir šokių ant ledo varžybos.
Per visą istoriją dailiojo čiuožimo pirmenybės neįvyko 15 kartų: 14 kartų dėl dviejų pasaulinių karų, o 1961 m. čempionatas buvo atšauktas dėl lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo visa į Prahą skridusi JAV dailiojo čiuožimo komanda.
Sėkmingiausias lietuvių pasirodymas pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate – 2000 m. P.Vanago ir M.Drobiazko iškovotas bronzos medalis.

Antradienį 19 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje, pasirodys Klaipėdos menininkų grupės “Žuvies akis” šokėjai. Jie pristatys du šiuolaikinio šokio spektaklius: choreografės Agnijos Šeiko duetą “Nuotaka”, Žako Prevero poezijos motyvais, ir naujausio Dovilės Binkauskaitės darbo “Dievų namai”, kupino užuominų į pagoniškuosius simbolius, eskizą. Šoks Petras Lisauskas, A.Šeiko ir D.Binkauskaitė.