Jaunieji išvyksta dainuoti svetur: liūdėti ar džiaugtis?

Kai pasklido žinia, kad Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Sandra Janušaitė, kurios kūrybiniame bagaže – kone dvi dešimtys pagrindinių vaidmenų, pasirašė dvejų metų trukmės kontraktą su Aalto teatru Esene (Vokietija), tapo aišku, kad didžiausioje Vilniaus scenoje netrukus daugiau šansų debiutuoti turės jauni sopranai. Tam, kad įvertintų potencialius pretendentus į solistus, teatras net surengė jaunų dainininkų perklausas.
Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas nemano, kad be vienos iš pagrindinių solisčių likusi trupė kitą sezoną patirs sunkumų. „Artisto tokia prigimtis – nauji miestai, naujos scenos, nauji žmonės. Jis negali sėdėti vienoje vietoje. Sandrą, gavusią vertingą Eseno teatro pasiūlymą, galiu tik pasveikinti. Tai nereiškia, kad jos mažiausiai porą metų nebegirdėsime Vilniuje: šios solistės darbo grafikus Esene žinome ir stengsimės prie jų prisiderinti, čia planuodami spektaklius“, – žada teatro vadovas.
G.Kėvišas įsitikinęs, kad kiekvienas nacionalinės trupės solistas privalėtų savo ateities užimtumą planuoti iš dviejų dalių: darbo teatro repertuare ir angažemento visur kitur. Kuo daugiau pasiūlymų turės artistai, tuo jiems patiems bus geriau.
Kitas klausimas – kaip versis Nacionalinis operos ir baleto teatras. „Turiu tikslą sukviesti kituose pasaulio teatruose dirbančius lietuvių solistus ir pasiūlyti jiems galimybę pasirodyti mūsų scenoje. Juk riba tarp etatinių ir neetatinių solistų šiandien vis labiau nyksta“, – neslepia G.Kėvišas.

Mozartas sukvies jaunuosius

Vilniaus miesto operos meno vadovė režisierė Dalia Ibelhauptaitė taip pat tvirtina, kad atsiskleidusiam S.Janušaitės talentui Lietuva paprasčiausiai tapo per maža. Anksčiau „bohemiečių“ vardu žinomas menininkų sambūris, kuriame dalyvavo ir nemažas būrys Nacionalinio operos ir baleto teatro trupės solistų, nuo pat įsikūrimo vienu pagrindinių savo tikslų įvardijo svetur pasirodančių lietuvių dainininkų sugrąžinimą į Lietuvos scenas.
„Solistų, baigusių Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, bet po studijų neradusių sau vietos čia ir išvykusių daryti karjeros svetur, yra tikrai nemažai. Po penkerių ar dešimties metų, kai jų gyvenimas susiklosto kitur, tokius žmones mums jau tenka atradinėti iš naujo“, – tvirtina D.Ibelhauptaitė.
Šiuo metu Vilniaus miesto operos rengiamoje premjeroje – Wolfgango Amadeaus Mozarto „Visos jos tokios“ dainuos du tokie atradimai: Italijoje gyvenanti Jurgita Adamonytė ir Viktorija Kaminskaitė iš Vokietijos.
Mecosopranas J.Adamonytė tą patį Dorabelos vaidmenį jau atliko “Covent Garden” operos pastatyme Londone. Ištekėjusi už italų muziko, lietuvė pagimdė dukrytę ir jau dešimt metų gyvena Italijoje. Prieš dvejus su puse metų J.Adamonytė dalyvavo “bohemiečių” šventiniame koncerte „Lakštingalos sugrįžta“.
V.Kaminskaitės balso Lietuvos profesionalioje scenoje apskritai niekas nėra girdėjęs, nors ši atlikėja jau penkeri metai yra pagrindinis Leipcigo operos trupės sopranas. Ten Viktorija atliko ir Fiordilidži vaidmenį operoje „Visos jos tokios“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.