Gal dar ne visi užmiršo rusų lakūno Trojanovo 2005-09-15 odisėją Lietuvos Respublikos oro erdvėje. Trumpai prisiminkime ir profesionalų akimis pažvelkime į aną skandalingą įvykį. Grupė Rusijos karo aviacijos lėktuvų atlieka užduotį Baltijos jūros neutralių vandenų zonoje. Be jokios abejonės Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Švedijos kariuomenių Karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės tarnybos pareigūnai seka ir kontroliuoja karinių lėktuvų skrydį , jų maršrutą, aukštį ir kitus parametrus, keičiasi turima informacija. Tarkime šios grupės lėktuvai arba vienas iš jų išjungia radiolokacinius atsakiklius ir jie tampa nematomais (-u), naudojant antrinės radiolokacijos metodą. Šis metodas pagrįstas iš lėktuvo siunčiamų radijo signalų dekodavimu žemėje stovinčio radiolokatoriaus automatinėje elektronikos sistemoje, kuri karo aviacijos pareigūnui ir civilinės aviacijos skrydžių vadovui teikia visą reikiamą informaciją apie lėktuvą. Tiek karo tiek civilinės aviacijos specialistai turi autonomines viena nuo kito nepriklausomas radiolokacines stebėjimo stotis ir, reikalui esant, gali keistis taip vadinamu radiolokaciniu vaizdeliu. Sakykime, kad Trojanovo naikintuvas išjungė minėtą atsakiklį arba jis sugedo. Na ir kas? Jeigu šis lėktuvas būtų skridęs kitų lėktuvų grupėje, nekeisdamas maršruto, tai jis iš tiesų būtų tapęs nematomu. Bet jo pilotas sąmoningai ar dėl nemokšiškumo pakeitė skrydžio maršrutą, greitai nutoldamas nuo kitų lėktuvų ganėtinai toli. Tokiu atveju nelaimėlio lakūno lėktuvas po 20 – 30 sekundžių jau buvo matomas radiolokatorių ekranuose kaip gretai judantis šviesos taškas, nes radarai dirba ir pirminiu radiolokacijos principu. Šis principas grindžiamas tiesioginiu radijo bangų atspindžiu nuo lėktuvo ar bet kokio kito metalinio daikto. Taigi ir šiuo atveju lėktuvo žymą lokatoriaus ekrane mato prie lokatoriaus ekrano esantis specialistas. Tuometinis krašto apsaugos ministras G.Kirkilas visus informavo, kad padėtis buvo kontroliuojama ir atitinkami pareigūnai situaciją žinojo puikiausiai. Ministro žodžius patvirtina atitinkamų institucijų dokumentai, pagal kuriuos matyti, kad Trojanovo lėktuvo nelaimės signalai buvo girdimi, o jo žyma lokatoriaus ekrane tarp Jurbarko ir Kėdainių buvo matoma nuo 15val. 06 minučių iki 16 valandos kol jis nukrito prie Plokščių kaimo. Taigi, laiko buvo daugiau negu reikia, kad pakelti į orą NATO naikintuvus, atpažinti lėktuvą-pažeidėją, užfiksuoti Lietuvos oro erdvės pažeidimą, parodyti pažeidėjui maršrutą, kaip normaliai nutūpti viename iš Lietuvos, gal geriau Kaliningrado srities karinių aerodromų. Sako, kad Trojanovas neturėjo radijo ryšio. Na ir kas. Juk apakęs jis nebuvo. O jei nebuvo apakęs, tai būtų pamatęs sau prieš pat nosį išdygusį NATO naikintuvą, energingai kertantį jo lėktuvo skrydžio kursą ir rodantį vizualius signalus ką reikia daryti lėktuvo-pažeidėjo pilotui. Apie tokius tarptautinius vizualius vieno lėktuvo kitam rodomus signalus žino net pradedantis pilotas – mėgėjas, tai ką jau čia kalbėti apie profesionalus. Kodėl šito nebuvo padaryta? Kodėl tuometinis, vadinamas geriausiu, krašto apsaugos ministras su gėlėmis sutiko nelaimėlio piloto žmoną. Ar todėl, kad pastarosios vyras apmulkino mūsų valdžią, sakydamas, jog neturėjo blogų ketinimų? Patyrusiam pilotui pamesti iš stebėjimo lauko grupę lėktuvų esant tokioms geroms meteorologinėms sąlygoms n e į m a n o m a. Tai gal gėlės, kaip pagarbos simbolis, buvo įteiktos už piloto nemokšiškumą, arba kaip atsiprašymas, dėl to, kad NATO naikintuvai, turėję vykdyti oro policijos funkcijas vietoj Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (toliau KOP), nesudrausmino oro erdvės pažeidėjo ir neparodė kur galima saugiai nutūpti, kuro atsargoms dar nepasibaigus? Po tokios avarijos ir tokio ministro paaiškinimo bet kurios normalios šalies vadovai būtų išsiuntę namo savo funkcijų neįvykdžiusius misionierius ir nedelsiant organizavę naikintuvų padalinį savo šalies KOP-e. Kodėl nebuvo jokio rimtos (ne KOP-o) nepriklausomos valstybinės komisijos tyrimo? Juk tai buvo avarija, kurios metu galėjo žūti taikūs žmonės . Jeigu tokia avarija būtų įvykusi su civiliniu orlaiviu, tai visi civilinės aviacijos vadai įskaitant ir susisiekimo ministrą „čiaudėtų“ ligi šiolei. Ir apskritai kodėl krašto apsaugos ministras turėjo pasitikti rusų lakūno žmoną ? O čia dar ir su gėlėmis. Gal gėlės lakūno žmonai buvo ta taip reikalinga pagalba ir tramplinas, padėjęs įveikti net paties A. Brazausko palaikomą kandidatą į partijos vado ir Premjero postą Z. Balčytį? Nesu aiškiaregis, todėl negaliu atsakyti į šį klausimą. Manau , kad ateis laikas, kai atsakymas ateis pats savaime. O kol jis ateis pakalbėkime kita, su šiuo įvykiu tampriai susieta tema.
Be skrupulų ir pagarbos autoritetams rašau tik todėl, kad skaudu matyti, kaip neprofesionaliai, nepaisant minėtos pamokos, elgiasi mūsų didieji valdžios vyrai. Turiu galvoje NATO misiją vykdyti oro policijos funkcijas, saugant Lietuvos Respublikos oro erdvę nuo pažeidėjų (Trojanovo odisėja parodė kaip „gerai“ tai atliekama) ir mūsų kariškių taikdarių misijas įvairiuose „karštuose“ pasaulio taškuose.
Išanalizuokime galimą situaciją, kai Lietuvos Respublika, po atitinkamo suderinimo su NATO vadovybe, prisiima sau pareigą vykdyti oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje, kas valstybei - NATO narei būtų privalu ir sveikintina. Šioms funkcijoms vykdyti reikia turėti tik keturis šiuolaikinius naikintuvus (Lenkija šiandien šią misiją vykdo keturiais rusiškais naikintuvais Mig-29, jų eksploatacijai skirdama 100 specialistų). Argi mūsų KOP-as neturi 100 normalių karo aviacijos specialistų. Paklauskime Lietuvos Kariuomenės arba KOP-o vado ir, be jokios abejonės, gausime teigiamą atsakymą. Per 3-6 mėnesius KOP-o pilotai, inžinieriai, technikai, mechanikai ir kiti specialistai įsisavins keturių šiuolaikinių naikintuvų eksploataciją. Belieka tik keturių naikintuvų problema. Juos galima nusipirkti iš krašto apsaugai skirtų biudžeto lėšų. Sakysite, kad biudžete neskirtos lėšos šiam projektui įgyvendinti. Atsakysiu, kad galima tai padaryti panaudojant finansinę nuomą, tarkime, per trejus – penkerius metus. Norint galima rasti kreditavimo šaltinių. Vėl sakysite nėra pinigų. Jų yra daugiau negu reikia. Nėra tiktai galvos.
Juk vien tiktai lėktuvų „Spartan“ pirkimui, žiniasklaidos duomenimis, buvo išleista 252 mln. litų. Šie lėktuvai, kaip parodė praktika, tinka tik mūsų taikdarių misijoms vykdyti. Prisiėmę sau oro policijos funkcijų vykdymą Baltijos šalių oro erdvėje , be jokių problemų, galėtume atsisakyti taikdarių svetimuose kraštuose vykdymo misijų ir šiam tikslui skirtas lėšas galėtume panaudoti oro policijos funkcijų vykdymui. Sakote, kad neužteks? Tuomet pridėkime lėšas skirtas šovinių gamyklai išlaikyti, likviduodami pastarąją. Ir vėl neužteks lėšų? Tuomet susitarkime su estais ir latviais dėl kooperacijos šiuo klausimu, išlaikydami iniciatyvą savo rankose. Prieš metus Estijos kariuomenės vadas pats siūlė šią idėją. Manau, kad reikiamus finansavimo šaltinius rastume, o Estijos kariuomenės vado iniciatyva puiki, tačiau ji priklauso mums.
1994, gal 1995 metais Lietuvos gynybos tarybos nariui, galbūt ekspertų grupės vadovui prie minėtos tarybos (tiksliai neatsimenu) vidaus reikalų ministrui V. Bulavui, mes ekspertai „civiliokai“, ministro prašymu, pateikėme Lietuvos Respublikos oro erdvės kontrolės ir apsaugos vystymo projektą. Šis projektas numatė veiksmingos KOP Oro erdvės kontrolės tarnybos, turinčios reikiamą radiolokacijos įrengimų sistemą sukūrimą ir KOP papildymą keturių šiuolaikinių naikintuvų padaliniu. Pirmoji projekto dalis buvo įgyvendinta, antroji ne. Minėta naikintuvų grandis tai tas pat , kas šiuo metu vadinama NATO kariškių oro policijos misija Lietuvoje ir Baltijos valstybėse. Jeigu gerbiamas eksministras „pakratytų“ savo atmintį, tai turėtų prisiminti šiuos mūsų siūlymus.
Tuometiniai Krašto apsaugos ministerijos ir KOP-o strategai siūlė 33 arba 39 naikintuvų pulko įkūrimą, kas Lietuvai būtų buvę finansiškai nepakeliama našta ir bereikalingas balastas, turint galvoje narystę NATO. Kiek atsimenu ministras V. Bulavas gana rimtai pažiūrėjo į „civiliokų“ pasiūlymą, tačiau…
Svajojant apie šūvį į skrendantį erelį (naikintuvų pulko įkūrimas) buvo iš rankų paleistas žvirblis ( KOP papildymas minėtu padaliniu ).
Tiek jau to. Gyvenimas įrodė kas buvo teisus, o kas ne. Tad neteiskime ir nebūsime teisiami, kaip sako Evangelija. Svarbiausia, kad bent dabar vežimas pajudėtų.
Ką laimėtume, jeigu Lietuva vietoje taikdarių misijų prisiimtų sau oro policijos funkcijos vykdymą Baltijos šalių oro erdvėje.
1. Lietuva galėtų pati, neprašydama niekieno „malonės“ kontroliuoti ir ginti savo šalies oro erdvę, tuo pagerindama šalies įvaizdį, įrodydama savo, kaip valstybės NATO narės pilnavertiškumą
2. 100 Lietuvos kariuomenės KOP specialistų turėtų galimybę tobulėti, o KOP-as taptų tikromis oro pajėgomis. Ar malonu, kai Turkijos naikintuvo pilotė, gina mūsų pilotus vyrus? Kad Turkija nuo senovės laikų buvo galinga jūrų valstybė tą žino visi, kad Lietuva tarpukario laikotarpiu turėjo 117 normalių karo aviacijos lėktuvų, o sovietmečiu buvo vadinama aviacine respublika tą mes pajėgūs įrodyti visiems. Tai kas atsitiko dabar? Kur „išgaravo“ garbingos S.Dariaus ir S.Girėno tradicijos. Kodėl mes seni aviatoriai turime degti iš gėdos kai mūsų ramų miegą saugo kitų šalių pilotai ir, ypač, pilotės? Prisiėmusi šią funkciją, Lietuva bent šioje veiklos sferoje taptų Baltijos šalių lydere.
3. Po šios misijos prisiėmimo Lietuva galėtų pakelta galva atsisakyti taikdarių misijų vykdymo ir taptų tikra NATO gynybos doktriną palaikančia šalimi, o ne vieno iš galingųjų paklusniu satelitu.
4. Mūsų karių grįžimas ginti savo šalies, o ne kištis į mums tolimų valstybių vidaus reikalus suteiktų daug laimės ir džiaugsmo jų artimiesiems ir jiems patiems, prisidėtų prie tautos susitaikymo ir vienybės.
5. Ženkliai sumažėtų teroristinių akcijų tikimybė prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius.
6. Tai tik paskaidrintų, pagerintų ir minimizuotų krašto apsaugai skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.
O ką daryti su „Spartanais“, nes tokiu atveju, jie taptų nereikalingi? Parduoti ir už gautus pinigus pagaliau nupirkti gerą lėktuvą Lietuvos aukščiausios valdžios atstovams, žinoma, jeigu jie pradės gerai elgtis. Tuomet mūsų KOP-as galės normaliai tenkinti pastarųjų ir savo poreikius bei daugiau prisidėti prie teigiamo šalies įvaizdžio kūrimo.
Baigsiu šį straipsnelį rusų estrados žvaigždės A. Pugačiovos dainos žodžiais: „Ei jūs ten viršuje, laikas veikti, laikas veikti“ ir nuo savęs pridursiu:
- Mieli KOP lakūnai, ar Jūs pritariate tam ką mes siūlome? Jei pritariate, tai kreipkitės į Vyriausiąjį Lietuvos karinių pajėgų vadą, Premjerą, krašto apsaugos ministrą ir kitus valdžios atstovus, kovokite už savo teisę ir pareigą, meistriškai pilotuojant naikintuvus, ginti savo šalies oro erdvę ir Lietuvos karo lakūnų garbę. Tęskite S. Dariaus, S. Girėno bei kitų garbingų Lietuvos aviatorių tradicijas.
Jonas Mažintas
Loading ...