BFL

Šalies vadovė sako mananti, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą galima būtų taikyti ir spaudai. Dalia Grybauskaitė teigia skeptiškai vertinanti PVM lengvatas, tačiau dėl spaudos, jos nuomone, galima taikyti išimtį.

“Dėl spaudos yra specifinė situacija. Kaip ir knygos, kaip ir kai kurios paslaugos ir prekės, kurios turi tą vadinamąjį socialinį jautrumą – kaip vaistai, kaip šiluma, tame tarpe – ir spauda, manau. Besibaigiant sunkmečiui, vis dėlto reikėtų kai kur pažiūrėti lanksčiau ir truputį atleisti diržą”, – paklausta apie galimus PVM lengvatų pokyčius Pabradėje žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė neįvardijo, koks tarifas spaudai galėtų būti taikomas: “Neskubėkime”.

Iki šių metų pabaigos lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus ir kitus. Bet periodinei spaudai PVM lengvata nenumatyta – jai taikomas 21 proc. mokesčio tarifas.

Dėl kitų galimų PVM lengvatų – maistui ar kitoms prekėms – šalies vadovė teigė esanti “labai griežtos nuomonės”. Dažniausiai, anot D. Grybauskaitės, iš PVM lengvatos pasipelno gamintojai: “Todėl labai neskubėčiau ir nemanau, kad tai yra laikas dabar daryti, nes iš tikrųjų net ir kylant kainoms, vartotojas praktiškai nepajus (efekto – BNS)”.

Apie galimus PVM pokyčius D. Grybauskaitė užsiminė pirmadienį vykusiame Spaudos atgavimo dienai skirtame renginyje.

Finansų ministerijos parengtame 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamų projekte užsimenama, kad planai kitąmet iš PVM surinkti 9,649 mlrd. litų pajamų (16,8 proc. daugiau nei planuojama šiemet), galėtų būti neįgyvendinti, jei būtų pratęstos ar įvestos naujos PVM lengvatos, nepagerėtų mokesčių administravimas, dėl kitų veiksnių. Kokios galėtų būti naujos PVM lengvatos nekonkretizuojama.

Spaudai lengvatinis 5 proc. PVM tarifas buvo taikomas iki 2009-ųjų pradžios.

"Veido" archyvas

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Prezidentūroje bus pagerbti leidėjai, spaustuvininkai, bibliotekininkai ir kalbos puoselėtojai. Pirmadienį Lietuvos spaustuvininkų asociacijos vardu Prezidentei Daliai Grybauskaitei bus įteikta dovana – knygrišių rankomis įrišta vienetinė knyga.

“Tikimės, kad Lietuvos valstybėje bus globojamos ir puoselėjamos lietuviškos knygos, kurios pasieks kitas valstybes kaip mūsų šalies dovanos, bylojančios apie tai, jog knyga buvo ir bus viena didžiausių vertybių mūsų krašte” – teigia Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė dr. Erika Furman.

Prezidentūroje veiks spaudos draudimo metų leidinių, šių laikų gražiausių knygų ir rankomis įrištų vienetinių knygų ekspozicija.

Tradiciškai Spaudos dieną minimi žurnalistai, žiniasklaidos atstovai, tačiau šias metais Lietuvos spaustuvininkų asociacijos iniciatyva atkreiptas dėmesys į istorines šios dienos šaknis, leidėjų, spaustuvininkų, bibliotekininkų, mokytojų, knygnešių ir kalbos puoselėtojų indėlį išsaugant lietuvišką žodį.

Lietuvoje nuo seno buvo stiprios spaudos, knygrišybos tradicijos, kurios padėjo skleisti ir saugoti lietuvišką žodį. Spauda ir spaustuvininkų veikla buvo susijusi su tautos išlikimu, mokslu, kultūra, atspindėjo politinius ir ekonominius šalies įvykius. Nuo seno spaustuvės buvo ir kultūros židiniai, kurstantys meilę knygai, gimtajam žodžiui ir mūsų šaliai.

Spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimas buvo skaudus smūgis Lietuvos spaustuvėms. Vilnius dar XIX a. pradžioje turėjo galimybių tapti vienu didžiausių spausdinimo centrų Rusijos imperijoje. 1830 metais jame veikė jau 11 spaustuvių ir viena litografija, kai Maskvoje tuo metu veikė 15 spaustuvių. Caro valdžios represijos Vilniuje kaip niekur kitur suvaržė ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų kultūros, spaudos raidą.

Pasak E. Furman, nors spausdintų lietuviškų knygų tiražai kasmet mažėja, galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais didėja knygų eksportas į kitas šalis, ypač Skandinaviją, kur Lietuvos spaudos gamintojai pelnė patikimų spaudos partnerių vardą.

Periodiniams leidiniai galutinai įsitvirtinus elektroninėje erdvėje, eilė ateina jiems persikelti į planšetinius kompiuterius. “Veidas” tapo pirmuoju lietuvišku žurnalu, kurio elektroninę versiją galima skaityti planšetiniuose kompiuteriuose “iPAD”.

Visi šio žurnalo 2011 metų numeriai jau yra “iPAD” terpėje. Vieno numerio kaina norintiems skaityti žurnalą planšetiniame kompiuteryje – 0,79 euro centai (2,73 Lt).

Priminsime, kad Lietuvos rinkai (kaip ir dar 10 šalių) ploniausias pasaulyje planšetinis kompiuteris “iPAD” buvo pristatytas sausio 28 d. Dviejų versijų kompiuterius (su “Wi-Fi” arba su 3G + “Wi-Fi” ryšiu) galima įsigyti salonuose “iDeal” ir “Topo centras”; “Topotechnikos”, “Elektromarkt” ir “Avitelos” parduotuvėse.

“Apple” produkcija Baltijos šalyse prekiaujanti bendrovė “AVAD Baltic” prognozuoja, kad vien per šį ketvirtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pavyks parduoti apie 2500 planšetinių kompiuterių.

Kasmet krintant spausdintinės spaudos tiražams klausiame: ar sulauksime laikų, kai popieriniai laikraščiai liks tik muziejuose?
Rinkos tyrimų bendrovė TNS prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus interneto skvarba Lietuvoje turėtų peržengti 70 proc. ribą, o internetas taps dar mobilesnis – didžioji dalis internautų prie interneto jungsis per sparčiai tobulėjančius mobiliuosius prietaisus.
Šiandieniniai aukštųjų mokyklų studentai daug dažniau nei studijavę prieš dešimt metų visą reikalingą informaciją randa ir rašto darbus parengia net neprisilietę prie popieriaus lapo bei rašiklio, tačiau ir jie dar nėra priskirtini prie elektroninės kartos, kuriai kompiuterio ekranas visais požiūriais būtų priimtinesnis už spausdintą žodį. Kaip rodo Didžiosios Britanijos analitikos ir prognozių bendrovės “Future Foundation” žiniasklaidos vartotojų tyrimo duomenys, europiečiai vis dar linkę už “apčiuopiamą” formatą bei malonumą liesti popierių mokėti brangiau, tačiau sulig kiekviena karta sentimentai popieriui turėtų tirpti.
Ar tikrai internetinė žiniasklaida pajėgi visiškai pakeisti dienraščius, radiją bei televiziją ir kada tai galėtų įvykti – 2015, 2020 ar 2050 metais?

Labiausiai turi keistis dienraščiai
“Tikėtina, kad labiausiai interneto skvarba nulems spaudos likimą, nes būtent ji yra brangiausia tiesioginiam vartotojui, skaitytojui”, – teigia žiniasklaidos planavimo bendrovės “Mediapool” vadovė Eglė Taraškevičiūtė. Bendrovės duomenimis, 2010 m. reklamos internete daugėjo apie 30 proc., o kituose žiniasklaidos kanaluose šis procentas buvo gerokai mažesnis. Reklamos spaudoje apimtys smuko.
“Kam pirkti laikraštį, jei yra naujienų portalas? Tai klausimas, kurį sau užduoda dažnas skaitytojas”, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja dr. Laima Nevinskaitė.
Pasak mokslininkės, vertinant, kuris tradicinės žiniasklaidos segmentas yra pažeidžiamiausias, pirmiausia reikia atsižvelgti į pakeičiamumą. “Manau, kad sunkiausia šiuo atžvilgiu dienraščiams, nes jų turinys – operatyvios naujienos pakankamai gerai gali būti pateikiamos internete ir taip pat vartojamos internete: trumpus tekstus nesunku skaityti ekrane”, – teigia L.Nevinskaitė.
Tai patvirtina ir vartotojų tyrimai: Lietuvoje mažiau žmonių sužino naujienas iš dienraščių negu iš televizijos ir radijo, o laikraščius vejasi ir interneto portalai. “Tyrimai taip pat rodo, kad ne visi vartotojai yra patenkinti laikraščių turiniu ir randa pakaitalą (jei ne kokybiškesnį, tai bent jau nemokamą) internete”, – pabrėžia L.Nevinskaitė. Jos nuomone, išsilaikyti rinkoje galima būtų stiprinant tokį turinį, kurio negalima rasti internete arba kurį dėl apimties būtų sunku skaityti ekrane.

Išsilaikys turintieji aiškų veidą

“Ekonominis sunkmetis padėjo suvokti, kurie produktai iš tiesų turi paklausą, o kuriems išsilaikyti rinkoje leido tik spartus ekonominis augimas. Spausdintinėje žiniasklaidoje stabiliai laikosi dalis aiškią tikslinę auditoriją turinčių žurnalų, kurie ekonominio pakilimo metais turėjo siaurą, tačiau stabilų skaitytojų ratą”, – teigia “Mediapool” vadovė E.Taraškevičiūtė.
Atspariausia interneto konkurencijai visoje Europoje yra televizija, prie kurios vartotojai vis dar praleidžia daugiau laiko nei internete.
Statistikos duomenimis, kitaip nei laikraščiai, žurnalai išlaiko ištikimus skaitytojus. Pasak “TNS Media” departamento vadovės Ingos Bitinaitės, jau antri metai fiksuojama, kad internete praleidžiama vis daugiau laiko. Šiuo metu lietuviai internetui skiria vidutiniškai apie 1,5 val. per dieną, o televizoriaus žiūrėjimui – 3,5 valandos. “Pastebime, kad internete praleidžiama daug daugiau laiko, nei skaitant spaudą. Aktyviai besinaudojantieji internetu laikraščius skaito trumpiau nei tie, kurie internete beveik nenaršo. Vis dėlto internautai žurnalus skaito ilgiau nei nesinaudojantieji internetu”, – teigia I.Bitinaitė. Jos manymu, remiantis šiuo pavyzdžiu galima samprotauti, kad internetas pamažu keičia laikraščius, kaip naujienų gavimo kanalą, žurnalai, kaip laisvalaikio leidimo būdas, išlieka tarp abiejų – internetu besinaudojančių ir nesinaudojančių grupių.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Auksės Balčytienės nuomone, žiniasklaidos priemonių konkurencingumas ir galimybės išlikti priklauso ne tiek nuo techninio žinių perdavimo būdo, kiek nuo gebėjimo kokybiškai išsiskirti bei pasiekti savo auditoriją. Pasak profesorės, Lietuvos komunikacinės erdvės kultūra labai sumišusi, o žiniasklaidos priemonės neturi aiškių vertybių, kriterijų, kurios padėtų auditorijai nepasiklysti.
“Prieš dešimt metų atsirado interneto portalų, kurie kokybiniu požiūriu išsiskyrė ir patraukė kritiškesnę visuomenės dalį kaip alternatyvi analitikos, diskusijų erdvė, tuo tarpu šiandien daug portalų perima populiarios, masinį skonį tenkinančios žiniasklaidos dėsnius. Šiandien kokybiškesne žurnalistika pasižymi ir todėl geriau savo tikslinę auditoriją išlaiko kai kurie mėnraščiai”, – pastebi ji.
Beje, užsienio dienraščių ir portalų patirtis rodo, kad auditorija neatsisako mokėti tik už tokį interneto turinį, kurio ji negali rasti kitose, nemokamose žiniasklaidos priemonėse. Apmokestinti dienraščio interneto svetainėse pateikiamą informaciją geriau sekėsi specializuotiems leidiniams, pavyzdžiui, “Financial Times”, portalui www.bloomberg.com, tačiau tai lėmė specifinis šių portalų turinys, turintis aiškią tikslinę auditoriją.
Auga “kelių ekranų” karta
Žvelgdami į tolesnę ateitį, bendrovės “Future Foundation” specialius tyrimus atliekantys ekspertai “Prognozėms” komentavo, kad ir 2020-aisiais internetas neišstums visos spausdintinės žiniasklaidos, nors daug didesnė dalis turinį pasieks naudodamiesi mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, kurie jau šiandien vadinami “ateities laikraščio” formatu.
“Galbūt planšetinių kompiuterių išpopuliarėjimo, kad jie taptų kasdieniu prietaisu, dar teks palaukti gerus dešimt metų. Antra vertus, juk dienraštis, skaitomas planšetiniame kompiuteryje, taip pat lieka dienraščiu. Tol, kol bus kuriamas pakankamai originalus turinys, už kurį lankytojai bus pasiryžę mokėti, ji turi ateitį”, – komentavo UAB “Media House” verslo plėtros vadovas Artūras Kokoškinas. Pasak jo, kol kas didžiųjų portalų mobiliąsias versijas Lietuvoje per mėnesį aplanko 100 tūkst. vartotojų.
Antra vertus, vis daugiau žmonių be interneto naujienų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Remiantis “Mediascope Europe” žiniasklaidos rinkos tyrimu, sparčiai daugėja internautų, vienu metu stebinčių bent kelis ekranus, – ekspertai juos pavadino “Multi-Screeners” (“multi” – daug, “screen” – ekranas). Prie “keliaekranių” šiandien priskiriamas kas dešimtas vyresnis nei 16 metų ES gyventojas, ypač tokių žmonių daug, kaip skelbia Europos interaktyvios reklamos asociacija, Šiaurės Europoje. Tokie vartotojai bent kartą per savaitę naršo internete naudodamiesi nešiojamuoju ar stacionariu kompiuteriu, skaito naujienas mobiliajame telefone arba delniniame kompiuteryje bei žiūri televizorių. Pastebima, kad šių žmonių įpročiai gerokai skiriasi nuo kitos auditorijos dalies: 79 proc. “keliaekranių” Rytų Europoje teigia, kad be interneto ryšio jaustųsi žuvę, ir tik 14 proc. mano, kad taip jaustųsi, jei netektų galimybės žiūrėti televizorių. Ateityje žmonių, neįsivaizduojančių gyvenimo be interneto, bet lengvai išsiverčiančių be kitų žiniasklaidos priemonių, turėtų sparčiai daugėti.
Nors lietuviai kai kuriais požiūriais gali atrodyti konservatyvesni, rinkos tyrimų bendrovės TNS duomenimis, šiuo metu šalyje yra 10 proc. interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi ir mobiliajame telefone. “TNS Media” departamento vadovės I.Bitinaitės teigimu, ateinančiais metais šie skaičiai sparčiai didės, ir jau kitais metais turėtume turėti apie 30 proc. tokių interneto naudotojų.
Akivaizdu viena – per artimiausius penkerius metus internetas praras savo, kaip naujos žiniasklaidos formos, identitetą, mat jis tampa neatsiejama šiandien tradicine žiniasklaida vadinamų leidinių, radijo, televizijos dalimi. Didieji informacijos rengėjai sparčiai tobulina savo interneto tinklalapius, perkeldami į juos didžiąją dalį turinio. Ir tik techninės vienos ar kitos priemonės savybės lems, kuriuo būdu tas pats turinys pasieks vartotoją.

BOX 1
(Stulpelinė diagrama, vertikaliai)
(pavadinimas) Europiečiai sutiktų mokėti brangiau už spaudą bei diskus
Apklausa*: ar ir toliau taip pat dažnai pirktumėte mokamą spaudą, CD, kompiuterinius žaidimus etc., jei įsigyjant internete jie kainuotų trečdaliu pigiau, nei perkant kitu formatu? (Taip, proc.)

Pirkčiau popierines knygas 65
Pirkčiau popierinius laikraščius 63
Pirkčiau žurnalus 62
Pirkčiau CD 52
Pirkčiau kompiuterinius žaidimus 52
Pirkčiau DVD filmus 49
*Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos gyventojų nuomonė
Šaltinis: “Future Foundation”, 2010 m.

BOX 2
(Stulpelinė diagrama, horizontaliai)
(Pavadinimas) Lietuviai mažiau skaito popierinę spaudą
Reguliariai skaito dienraščius
2009 m. 49 proc.
2010 m. 39 proc.
Reguliariai skaito 5 populiariausius naujienų portalus
2009 m. 22 proc.
2010 m. 28 proc.
Šaltinis: TNS, Nacionalinis skaitytojų tyrimas (2009 ir 2010 m. vasaros duomenys), kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimas (2009 ir 2010 m. vasaros duomenys)

Europos laikraščių leidėjų asociacija (ENPA) nusiuntė Estijos parlamento pirmininkei Ene Ergmai (Enei Ergmai) kreipimąsi, kuriame pareikštas susirūpinimas dėl ketvirtadienį priimto įstatymo “Dėl šaltinių apsaugos”.

“Mes labai susirūpinę dėl šio įstatymo, kuris gali būti rimtai pavojingas spaudos laisvei ir gali neigiamai atsiliepti žurnalistikai Estijoje”. – sakoma kreipimesi, kurį įstatymo priėmimo išvakarėse atsiuntė ENPA prezidentas Ivaras Rusdalas (Ivaras Rasdelas) ir kurį penktadienį paskelbė Estijos žiniasklaidos priemonės.

Kaip pažymi dokumento autoriai, įstatymas leidžia nuteisti žurnalistus kalėti ir paskirti laikraščiams dideles nuobaudas, jeigu jie nesutiks atskleisti savo šaltinių.

Kai įstatymas buvo rengiamas, kreipimesi į prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą (Tomą Hendriką Ilves) tarptautinės žurnalistų ir leidėjų organizacijos atkreipė dėmesį į tai, kad dokumentas kelia rimtą pavojų spaudos laisvei.

Šių metų kovo 18 dieną Estijos laikraščiai, protestuodami prieš įstatymo projektą, buvo išleisti su baltais tuščiais pirmaisiais puslapiais.

Tačiau, įstatymo priėmimo iniciatorius, buvęs demokratiškas žurnalistas, o dabar Estijos teisingumo ministras Reinas Langas ne kartą teigė, kad šie kreipimaisi ir protestai neva parašyti ir vyksta, remiantis neteisinga informacija.

Penktadienį didžiausi laikraščiai “Postimees” ir “Eesti Paevaleht” išspausdino įstatymą smerkiančius vedamuosius, paskelbė balsavusių už jį deputatų, atstovaujančių dešiniosioms valdančiosioms partijoms – Reformų partijai ir “Tėvynės sąjunga-Respublica”, pavardes, taip pat Žaliųjų partijos pirmininko Mareko Strandbergo, kurio balsas buvo lemiamas, pavardę.

Laikraščiai kreipėsi į prezidentą T.H.Ilvesą, prašydami nepasirašyti įstatymo. Iš viso už įstatymo priėmimą balsavo 51 deputatas iš 101, “prieš” buvo 12, 1 susilaikė.

Įstatymas įveda šalyje tokią sampratą kaip “įspėjamosios nuobaudos”. Nuobauda gali būti paskirta už, pavyzdžiui, įžeidžiamus šūksnius gatvėse arba persiuntimą tretiesiems asmenims elektroninių laiškų, kuriuose yra melagingų teiginių”, sakoma dokumento paaiškinime.

Išansktinės nuobaudos gali būti skiriamos už nepatikusį įstaigos ar pavienių asmenų veiklos vertinimą, neteisingų duomenų publikavimą, žmogaus vardo ar jo atvaizdo panaudojimą be leidimo.

Nors paaiškinime sakoma, kad įstatymas taikytinas visiems, taip pat ir privatiems asmenims, Estijos žiniasklaidos priemonės vertina jį kaip, pirmiausia, nukreiptą prieš juos. Pavyzdžiui, įstatymas leidžia teismams skirti žiniasklaidos priemonėms nuobaudas už “išankstinę žalą” dėl medžiagos, kuri gali pasirodyti “įžeidžiama”, publikavimą.

Suomijos koncerno “Rautakirja” valdoma bendrovė “Lietuvos spaudos” Vilniaus agentūra ginče su bendrove “Media House” dėl maždaug 1 mln. litų neturės užtikrinti nuostolių atlyginimo.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį panaikino Vilniaus apygardos teismo birželio 4 dienos nutartį ir atmetė “Media House” prašymą užtikrinti nuostolių, galimų dėl jos turto arešto, atlyginimą, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje, kuri yra neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismas “Lietuvos spaudos” prašymu šių metų sausį nusprendė areštuoti 890,5 tūkst. litų “Media House” turto, tačiau birželį patenkino ir pastarosios įmonės prašymą, kad “Lietuvos spauda” užtikrintų įmonės galimų nuostolių atlyginimą – įneštų į teismo sąskaitą 989,6 tūkst. litų arba pateiktų tokios sumos garantiją.

“Lietuvos spauda” teismo prašo iš “Media House” priteisti 890,5 tūkst. litų skolos, negautų pajamų bei 11,23 proc. palūkanų nuo šios sumos.

Reklamos, žiniasklaidos pirkimo ir planavimo paslaugas teikianti “Media House” teisme teigė, jog areštavus beveik 1 mln. litų jos turto, negalėjo įgyvendinti šiemet vasarį pasirašytos sutarties su įmone “Laisvas ir nepriklausomas kanalas” (LNK) – pagal ją už reklamos laiką Pasaulio futbolo čempionato transliacijų metu iki kovo ji turėjo sumokėti 1,02 mln. litų.

“Media House” teismui nurodė, jog LNK balandį vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti 357 tūkst. litų baudą, be to, įmonė televizijai dar turės sumokėti 255 tūkst. litų komisinį mokestį.

Be to, sutartį nutraukus, liko neįvykdytos ir sutartys su įmonėmis “Trendmark” ir “Via media” dėl išskirtinės teisės į reklaminį laiką Pasaulio futbolo čempionato transliacijose – “Media House” joms turės sumokėti 377 tūkst. litų baudų ir delspinigių.

“Lietuvos spauda” Apeliaciniam teismui nurodė, jog “Media House” turtas buvo areštuotas dar iki sutarties su LNK pasirašymo, todėl įmonė esą prisiėmė nepamatuotą riziką.

“Lietuvos spauda”, be to, nurodė, jog “Media House” esą turi finansinių sunkumų, o jai vadovaujantis Rolandas Ragaliauskas yra tiek “Trendmark” direktorius, tiek buvęs “Via media” darbuotojas, taip pat buvo įtariamas dėl draudžiamų susitarimų su minėta įmone, todėl tikėtina, jog “Media House” fiktyviai sudarė sutartis.

Apeliacinis teismas pripažino, jog dar prieš sutarties pasirašymą su LNK “Media House” žinojo apie laikinąsias apsaugos priemones ir kad gali neįvykdyti įsipareigojimų. Be to, teismas nusprendė, jog apygardos teismas neteisingai įvertino visus nurodymus ir panaikino įpareigojimą “Lietuvos spaudai” užtikrinti galimų “Media House” nuostolių atlyginimą.

Ginčą dėl įmonės skolos “Lietuvos spaudai” toliau nagrinės Vilniaus apygardos teismas.

“Lietuvos spaudos” Vilniaus agentūra Lietuvoje valdo didžiausią kioskų tinklą. Įmonė valdo ir 91,93 proc. bendrovės “Lietuvos spauda” akcijų, tačiau pastaroji 2009 metais veiklos nevykdė ir pajamų negavo.

Nuo kitų metų vienintelis spaudos leidinius mažuose miesteliuose ir kaimuose platinantis Lietuvos paštas šią paslaugą brangina maždaug 40 proc. Bendrovė tvirtina kitaip negalinti išbristi iš nuostolių. Lietuvos pašto pardavimo tarnybos direktorius Arūnas Venckavičius aiškina, kad periodinės spaudos platinimas kaimo vietovėse buvo brangi ir nuostolinga veikla, nes šios vietos retai gyvenamos, prenumeratoriai išsibarstę dideliuose plotuose. Pasak A.Venckavičiaus, vien dėl galiojančių per mažų platinimo tarifų bendrovė pernai patyrė 15,4 mln. Lt nuostolių.

Tuo tarpu politikai susirūpinę, kad spauda taps per brangi atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems žmonėms, o regioninės žiniasklaidos gali laukti bankrotų banga.

“Nieko čia nesugalvosi – be dotacijų platinimas kaimuose nebeišsivers”, – įsitikinęs Saulius Kavaliauskas, UAB “Lietuvos rytas” logistikos vadovas. Ši kelių leidinių grupę valdanti ir kitiems platinimo paslaugas siūlanti bendrovė tuo užsiima tik didžiausiuose miestuose ir keliuose daugiau gyventojų turinčiuose miesteliuose. “Žiūrint į tai kaip į verslą, kaime spados platinimo veikla neįmanoma”, – aiškina S.Kavaliauskas.

AB Lietuvos paštą valdančios Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus Masiulis taip pat tvirtina suprantantis, kad galimybę skaityti periodinius leidinius visos Lietuvos gyventojams įmanoma užtikrinti tik pasitelkus valstybės dotacijas. O jų ketinama ieškoti Spaudos rėmimo fonde.

Reaguodamas į iš Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos gautą informaciją, kad AB “Lietuvos paštas” 2011 m. ketina didinti laikraščių pristatymo kaimo teritorijose kainas (kai kuriais atvejais net 65 procentais), Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį.

Atvirame laiške parlamentaras kategoriškai reikalauja, kad ministras per savo deleguotus valdybos narius nedelsiant įsikištų į šį procesą ir imtųsi priemonių.

Anot Seimo nario, paštininkas kaimuose yra vienintelis šios paslaugos teikėjas bei vienintelė žmonių sąsaja su aplinka už jų kiemo ribų. Todėl pakėlus regioninės spaudos pristatymo kainas regionų gyventojai netektų dažnu atveju vienintelio informacijos šaltinio, kuris supažindina juos su rajono naujienomis, problemomis, vietos valdžios darbu, teikiamomis paslaugomis.

Parlamentaras tikisi, kad ministras atsižvelgs į jo pastebėjimus ir kuo skubiau imsis ryžtingų veiksmų, kad galutinai nebūtų sužlugdyta regioninė spauda ir žmonių galimybės kaimuose gauti informaciją.